„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas nėra toks charizmatiškas, koks buvo Steve’as Jobsas, užtat gerais darbais aplenks visus iki šiol gyvenusius filantropus.

Praėjusiais metais visą pasaulį sukrėtė didžiojo inovatoriaus ir „Apple“ įkūrėjo Steve’o Jobso mirtis. Šis žmogus prieš beveik keturiasdešimt metų sukėlė tikrą revoliuciją asmeninių kompiuterių srityje, o per pastarąjį dešimtmetį bandė tai padaryti dar kartą. Galima ginčytis, ar jam tai pavyko, ar ne, tačiau šio charizmatiško žmogaus atvaizdą šiandien atpažįsta daugelis žmonių, o „Apple“ įrenginiai laikomi patogaus ir intuityvaus naudojimo bei ypatingo dizaino etalonais.
S.Jobso mirtis privertė prisiminti ir jo antagonistą, be kurio darbų sunku įsivaizduoti šiuolaikinius kompiuterius, „Microsoft“ įkūrėją Billą Gatesą, taip pat iš esmės pakeitusį kompiuterius bei informacinių technologijų sritį. Juk „Microsoft“ sukurti produktai padėjo priartinti asmeninį kompiuterį prie žmonių – beveik kiekvienas, bent kartą gyvenime matęs kompiuterį, žino operacinę sistemą „Windows“ ar biuro programų paketą „Microsoft Office“. Taip pat be „Microsoft“ programinių sprendimų, skirtų verslui, šiandien sunkiai būtų įsivaizduojama bet kuri didelė įmonė. Tačiau B.Gateso ir jo kompanijos sėkmė visada bus temdoma kaltinimų idėjų kopijavimu bei monopolistine veikla – ne veltui „Microsoft“ yra prigijęs blogio imperijos pavadinimas.

Blogio imperijos genijus?

Žvelgiant į XX a. pabaigos pasaulio „kompiuterizaciją“, išryškėja du stereotipiški poliai – dėmesį kaustantis idėjų ir estetikos skleidėjas bei puikus lyderis S.Jobsas ir nesimpatiškas monopolistinės korporacijos, „suvalgiusios“ šimtus inovatyvių bendrovių, vadovas B.Gatesas.
Po S.Jobso mirties Walterio Isaacsono parašyta vizionieriaus biografija atskleidė gan didelę jo priešpriešą su B.Gatesu. Šioje knygoje autorius atskleidžia, kad S.Jobsas visada jautė stiprią konfrontaciją su B.Gatesu ir laikė jį „stokojančiu vaizduotės“, „niekada nieko neišradusiu“ ir tik „begėdiškai nukopijavusiu kitų žmonių idėjas“.
„Vienintelė ir didžiausia „Microsoft“ problema – jie absoliučiai neturi skonio. Ir nors jie tikrai užsitarnavo savo sėkmę, vis dėlto ši kompanija kuria trečiarūšius produktus“, – taip apie „Microsoft“ kalbėjo S.Jobsas, duodamas interviu 1996 m. sukurtam dokumentiniam filmui „Triumph of the Nerds“.
Tiesos šiuose karčiuose žodžiuose yra – galima sakyti, kad B.Gatesas su savo komanda „pasiskolino“ S.Jobso idėją apie grafinę vartotojo sąsają, kuri vėliau materializavosi operacinės sistemos „Windows“ pavidalu. Beje, „Microsoft“ prireikė kelių dešimčių metų bei kelių bandymų, kad būtų sukurtas tikrai geras produktas. Juk pirmoji „Windows“ versija pasirodė 1985 m., tačiau sėkme ir vartotojų įvertinimu galėjo džiaugtis tik 2001-aisiais išleista „Windows XP“, kuri dar ir šiandien sunkiai užleidžia vietą naujoms versijoms.
Tačiau S.Jobsas irgi nebuvo be nuodėmės – mintis apie grafinę vartotojo aplinką jam gimė 1979 m. pabaigoje apsilankius kitos tuo metu IT sferą keitusios lyderės eksperimentinėje laboratorijoje PARC.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad ši priešprieša tarp didžiųjų IT rinkos lyderių nebuvo tokia asmeninė, kaip ją mėgsta piešti daugelis „Apple“ prieš „Microsoft“ kovos apologetų – tos kompanijos tiesiog konkuravo, o lyderiai gerbė vienas kitą.
Juolab kad B.Gatesas aplankė S.Jobsą kelios savaitės prieš šio mirtį ir jie praleido kelias valandas šnekučiuodamiesi ir prisimindami senus laikus, kai rungėsi, katro idėjos labiau pakeis pasaulį. „Mes visada mėgdavome pasikalbėti. Ir paskutinį kartą šnekėjomės apie naujas IT kompanijas, kurios užkariauja rinką, apie savo šeimas ir apie tai, kokie laimingi esame, vedę savo žmonas“, – prisimena B.Gatesas.
Nors S.Jobso jau nėra, tikėtina, kad „Apple“ dar kurį laiką išliks stiprus jo pėdsakas, leisiantis ir toliau kurti estetiškus ir patogius produktus. Užtat pasaulis vis dar turi B.Gatesą, ne tokį charizmatišką lyderį, bet didžiausią pasaulio filantropą, apie kurį kalbos pritilo po 2006-ųjų, kai jis paliko kompanijos vairą energingajam kolegai Steve’ui Balmeriui.
Šiandien 56 metų amžiaus multimilijardierius B.Gatesas yra viena svarbiausių pasaulio figūrų: tarkime, pernai žurnalas „Forbes“ jį išrinko penktu įtakingiausiu žmogumi pasaulyje. Ilgą laiką jis buvo ir turtingiausias planetos žmogus, tačiau pernai į antrą vietą jį nustūmė Meksikos telekomunikacijų titanas Carlosas Slimas Helu – mat B.Gatesos sąskaitoje „teliko“ 56 mlrd. dolerių.
Ir šių pinigų laipsniškai mažės, mat B.Gatesas ir jo žmona Melinda yra pažadėję savo labdaros fondui skirti 95 proc. viso šeimos turto. Tad įdomu pažvelgti, kaip Gatesų šeimos pastangos bei didžiulės lėšos keičia pasaulį.

O gal kilnus filantropas?

Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondas įsteigtas 1994 m., B.Gateso tėvo vardu, tačiau 1999-aisiais jo pavadinimas pakeistas į dabartinį. Nuo pat įkūrimo šis fondas jau išdalijo apie 26 mlrd. dolerių, iš kurių trys ketvirčiai buvo skirti vargingiausioms pasaulio valstybėms. 2006-aisiais, palikęs „Microsoft“ vadovo postą, B.Gatesas visas jėgas bei laiką paskyrė fondo veiklai koordinuoti ir iš jo finansuojamiems labdaros projektams įgyvendinti.
Pirmą kartą mintis apie tokį fondą Gatesams šovė dar 1993 m., per jų priešvedybinę kelionę į Afriką. Safario savanoje metu jie pamatė keliu einanačią nėščią afrikietę su šakų ryšuliu ant galvos ir paaugusiu vaiku ant nugaros – šis vaizdas privertė Gatesus suabejoti anglų demografo Thomo Malthuso idėjomis apie populiacijos augimą ir jo neatitinkantį maisto išteklių didėjimą.
B.Gatesas, kaip ir pridera tikram „tiksliukui“, iš pradžių į problemą pažvelgė racionaliai ir logiškai: jeigu ištekliai šalyje riboti, o populiacija didėja, reikia stabdyti gimstamumą. Tad pirmaisiais metais fondas stipriai rėmė gimstamumo kontrolę skurdžiose šalyse, pavyzdžiui, skyrė lėšų Johnso Hopkinso universiteto iniciatyvai pasitelkus kompiuterius suteikti žinių apie kontracepciją besivystančiose šalyse gyvenančioms moterims.
Ilgainiui, nagrinėdamas įvairią vargingų šalių statistiką, B.Gatesas pastebėjo tendenciją, kad kai vaikų mirtingumas sumažėja iki dešimties mirčių tūkstančiui gyventojų, mažėja ir gimstamumas. „Dauguma tėvų pasirenka turėti aštuonis vaikus ne todėl, kad nori didelės šeimynos, o todėl, kad žino, jog dalis vaikų dėl įvairių ligų mirs vaikystėje“, – savo įžvalgas dėsto B.Gatesas.
Tad didysis filantropas savo mąstymą ir veiklą apsuko 180 laipsnių kampu ir didžiąją dalį lėšų skyrė jau gimusių vaikų sveikatai gerinti. Čia ir vėl įsijungė logiškas mąstymas ir B.Gatesas greitai pastebėjo efektyviausią vaikų mirtingumo mažinimo priemonę – skiepus.
Svarbu suprasti, kad šiam tikslui neužteko tik duoti pinigų. „Mūsų fondas galėjo skirti milijardus dolerių paramos, tačiau tiesiog nebuvo kam išrašyti čekio“, – apie kilusias problemas pasakoja B.Gatesas. Todėl jis ėmėsi kurti modernų tinklą, kuris sujungė besivystančių valstybių vyriausybes, nevyriausybines organizacijas bei farmacijos kompanijas.
Čia ypač pravertė paties B.Gateso, kaip verslininko ir derybininko, patirtis, autoritetas bei pažintys. Farmacijos milžinių vadovus jis įtikino, kad jiems apsimokės gaminti dar daugiau vakcinų, ir iš fondo skyrė lėšų kompanijų nuostoliams padengti, pradedant masinę skiepų gamybą, – taip buvo sumažinta jų savikaina. Ši taktika pasiteisino: tarkim, „GlaxoSmithKline“ gaminamos vakcinos „Rotarix“, apsaugančios vaikus nuo rotaviruso, kaina krito nuo 102 dolerių iki dviejų su puse, o kitos milžinės „Pfizer“ gaminama vakcina nuo plaučių uždegimo besivystančių šalių vyriausybėms kainuoja tik pusketvirto dolerio – anksčiau jos kaina siekė 114 dolerių.
Skurdžių valstybių vadovus kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais B.Gatesas privertė įgyvendinti skaidrias vaikų vakcinavimo sistemas, kurios užtikrintų paklausą. Nuo tada Gatesų fondo lėšomis buvo įvykdyti tikri žygdarbiai, gerinant vaikų sveikatą skurdžiose valstybėse. Išgelbėta 3,4 mln. gyvybių nuo hepatito B, kuris sukelia kepenų vėžį, 1,2 mln. vaikų apsaugota nuo tymų, 560 tūkst. – nuo Hib bakterijos, 474 tūkst. nuo kokliušo ir daugybės kitų ligų.
Vienas pastarųjų B.Gateso projektų, kuriuo jis ypač didžiuojasi, – pastangos išnaikinti poliomielitą Indijoje, ir jis pavyko, mat praėjusiais metais Indijoje šia baisia liga susirgo tik vienas vaikas. Dabar atėjo metas ir kitoms nuo šios ligos ypač kenčiančioms valstybėms – Pakistanui, Afganistanui ir Nigerijai.
Žvelgdamas į ateitį, B.Gatesas kalba apie vakciną nuo baisiausios ligos besivystančiose šalyse – maliarijos. Per metus ja užsikrečia apie 250 mln. žmonių ir iš jų net 800 tūkst. miršta. B.Gatesas skyrė 200 mln. dolerių, kad „GlaxoSmithKline“ farmacininkai baigtų pradėtą nepelningą projektą ir sukurtų tokią vakciną. Pernai rudenį skiepai nuo maliarijos buvo sukurti ir šiuo metu išbandomi.
„Tiek vakcinos, tiek asmeniniai kompiuteriai, manau, galėtų stovėti šalia tokių žmonijos išradimų, kaip spaudos presas ar ugnis“, – užbaigia B.Gatesas, genialus verslininkas ir didžiausias pasaulio filantropas.