"Veido" archyvas

Gatvės muzikos dienoje Vilniuje skambėjo ne tik muzikantų balsai ir instrumentai, bet ir šiukšlių konteinerių skleidžiamos melodijos. Pirmą kartą sostinėje buvo pristatyta unikali grojančių konteinerių platforma „Rūšiuok linksmai“, kurią sukūrė festivalių „Galapagai / Roko naktys 2011“ ir „Bliuzo naktys“ rengėjai.

Po Lietuvą keliaujantis projektas „Rūšiuok linksmai” skleidžia žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą bei atkreipia visuomenės dėmesį į didėjančius atliekų kiekius šalies sąvartynuose. Pagrindinis projekto akcentas – trys spalvingi šiukšlių rūšiavimo konteineriai, kurie, įmetus šiukšlę, skleidžia įvairius muzikinius garsus: dėkoja, ošia gausiais plojimais, juokiasi ir griaudėja palaikymo šūksniais.

Anot projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovo Algirdo Barniškio-Blėkos, šie konteineriai tokie, kokius turime greta savo namų, o jeigu ne, tuomet galime juos rasti atvirose miesto erdvėse. „Tačiau galbūt nepastebime, nekreipiame dėmesio, pamirštame ar tiesiog patingime pasivarginti ir atnešti į tuos konteinerius tai, kas jiems priklauso – išrūšiuotas atliekas – plastiką, stiklą ir popierių. Tikime, kad „Rūšiuok linksmai“ konteineriai šią tendenciją padės keisti“, – pažymėjo jis.

Pilies gatvės pradžioje pastatyti grojantys konteineriai tapo vienu pagrindinių traukos vietų praeiviams. Šalia konteinerių įsitaisė ir gausi festivalio Galapagai / Roko naktys 2011“ komanda.

"Veido" archyvas

„Jei žmonės žino, kuo skiriasi rokas nuo popso, tai turėtų žinoti ir kuo skiriasi plastikas nuo stiklo. Smagu, jog ekologine idėja papuoštas roko festivalio komandos prisistatymas Gatvės muzikos dienoje sulaukė didelio populiarumo. Žmonės ne tik klausėsi muzikos, bet ir sužinojo daugiau apie rūšiavimą“, – sakė A. Barniškis-Blėka.

Statistika rodo, jog kiekvienas vilnietis per metus „pagamina“ daugiau nei pusę tonos šiukšlių arba du kartus daugiau nei prieš 15 metų. Didžioji jų dalis nusėda sąvartynuose, perdirbimui tenka vos apie dešimtadalį visų atliekų kiekio. Komunalinių atliekų sraute būna iki 13 proc. plastikų, 3 proc. metalų, 20 proc. popieriaus ir kartono, iki 11 proc. stiklo. Tai medžiagos, kurios sąvartynuose yra šimtmečius.

„Rūšiavimas sostinėje, kaip ir visoje šalyje, dar nėra populiarus įprotis, nors gali padėti ženkliai sumažinti ir atliekų tvarkymo sąnaudas, ir aplinkos taršą. Todėl turime kuo aktyviau šviesti visuomenę, ypač jaunus žmones, ir populiarinti šį ekologinį įprotį“, – pastebėjo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Jonas Pinskus.

Šiuo metu Vilniuje stovi apie 800 konteinerių komplektų, rudenį miestas gaus dar 200 komplektų.

Projektas „Rūšiuok linksmai“ aplankė jau šešis miestus, grojančių konteinerių platforma dar bus pristatyta Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje, taip pat ji bus įrengta festivaliuose „Bliuzo naktys“ Varniuose ir „Galapagai /Roko naktys 2011“ Zarasuose.

Kauno senamiestis taip pat sugriaudėjo jaunatviška energija. Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Kauno Rotušės aikštėje praūžė du nemokami koncertai. „Volfas Engelman“, susigrąžinęs istorinį bravoro pavadinimą, dovanojo Kauno gyventojams ir svečiams du senamiestį sudrebinusius koncertus.

"Veido" archyvas

Penktadienį Kauno senamiestyje surengtas violončelininkų iš Latvijos ir legendinės grupės „Antis“ roko koncertas, o šeštadienį Gatvės muzikos dieną Kaune uždarė Artūro Noviko grupė „Jazz Island“, džiazo orkestras „Kauno bigbendas“, hip hopo grupė „G&G sindikatas“ bei Marijonas Mikutavičius su grupe, atlikęs savo geriausias dainas. Bravoras „Volfas Engelman“ išjudino miestą ir atgaivino jaunatviška dvasia susirinkusias minias.

"Veido" archyvas

BFL

Šeštadienį Vilnių ir 50 Lietuvos miestų penktą kartą užvaldys šimtai gatvės muzikantų ir jų atliekama muzika. Vien Vilniuje visą dieną šturmuoti gatves ruošiasi apie 300 grupių.

“Gatvės muzikos dienos” iniciatorius ir idėjinis vadas Andrius Mamontovas, klausiamas, kas bus naujo “Gatvės muzikos dienoje”, atsako: Ar mes klausiame, kas bus naujo, tarkime, Kaziuko mugėje? Atsakymas paprastas: visos naujovės dalyvių pasirodymuose. Ateikite ir pamatykite, o dar geriau – sudalyvaukite.

“Grojimas gatvėje pradedančiam muzikantui yra laiptelis į sceną, o patyrusiam muzikantui – žingsnis išsilaisvinimo nuo jau susiformavusių scenos įpročių ar klišių link. Abiem atvejais – tai veda į asmeninį tobulėjimą, taigi GMD yra ne tik smagu, bet ir verta!”, – sako A. Mamontovas.

Pasak jo, gatvės muzikos šventėje, be jau užsiregistravusiųjų, lygiai taip pat laukiami ir spontaniškai prisijungsiantys muzikantai. Svarbiausia, jog visi galintys, mokantys, besimokantys, pradedantys ar baigiantys groti yra visateisiai “Gatvės muzikos dienos” dalyviai. Amžiaus cenzo nėra, išsilavinimo patikrinimo nėra, muzikos instrumentų įvairovė neribojama. Yra tik laiko ribos – baigti groti 22 val. ir prašoma geranoriškumo ir atidumo grojančiam ar dainuojančiam kolegai.

Šventės renginiai vyks 17 sostinės vietų – senamiesčio gatvėse, skveruose, aikštėse. Gatvės muzikantų bus galima klausytis ir “Menų spaustuvės” kieme, Tibeto skvere Užupyje, Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelėje. 20.30 val. “Gedimino 9″ skvere prasidės baigiamasis būgnų koncertas. Tradiciškai šventė baigiama 22 val.

Šventės rengėjai džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau bendruomeninių iniciatyvų, paspalvinančių “Gatvės muzikos dieną”. Šiais metais tokių daug: šventės metu vyks Lietuvoje dar neregėtas muzikinis flashmobas, vyks gongų garsų šou, prie GMD prisidės Jurgos Ivanauskaitės skverelio katinas iš Aguonų gatvės, grupė “Lemon Joy” parodys visiems “Stebuklą”, šventės savanoriai šiais metais ne tik paslaugiai savanoriaus, bet ir dainuos bei gros, radijo stotys pagerbdamos gatvės muzikantus transliuos “gyvą gatvės garsą” iš šventės vietų ir t. t.

Garsas apie GMD sklinda po kaimynines šalis – laukiamos savivaldybių delegacijos iš Rygos, Sankt Peterburgo, Minsko, Talino.

Kaune populiariausia tarp užsiregistravusiųjų – roko ir elektroninė muzika. Kasmet GMD renginio metu ten susiburia didelė hiphopo bendruomenė iš visos Lietuvos, jungianti repą, gatvės šokius, gatvės menus, ekstremalų sportą.

Šeštadienį Lietuvoje skelbiama Gatvės muzikos diena. Iš sostinės Andriaus Mamontovo pradėta tradicija per trejetą metų sėkmingai pasklido po šalies miestus ir miestelius.

Apsiginklavę įvairiausiais instrumentais tūkstančiai entuziastų centrinėse miestų gatvėse, aikštėse ir skveruose gros roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą arba tiesiog tai, ką sugeba. Likus savaitei iki šventės, internete jau buvo užsiregistravę daugiau kaip 250 ansamblių ir pavienių atlikėjų.