Naftos gavybos rodikliai Lietuvoje ir toliau menksta. Pernai naftos gavybos bendrovės mūsų šalyje išgavo 113,8 tūkst. tonų naftos. 2010-aisiais jos buvo išsiurbta 115,1 tūkst. tonų. Gavyba vyko dvylikoje telkinių, kuriuose veikia 61 naftos gręžinys.
Lietuvos naftos turtų naudojimas sukoncentruotas antro pagal dydį (po „PKN Orlen“) Lenkijos naftos koncerno „Lotos“ rankose. Daugiausiai – 44 tūkst. tonų lietuviškos naftos 2011 m. pavyko išgauti šio koncerno valdomai bendrovei „Lotos Geonafta“. Antroje vietoje su 33 tūkst. tonų išgautos naftos liko „Minijos nafta“, kurios 50 proc. akcijų taip pat valdo „Lotos Geonafta“. Trečioje – 30 tūkst. tonų naftos išgavęs „Manifoldas“: pusė šios įmonės akcijų irgi priklauso „Lotos Geonaftai“. Dar beveik 7 tūkst. tonų išgavo „Genčių nafta“, kurios kontrolę „Lotos Geonafta“ galutinai perėmė 2009-aisiais.
Neseniai bendrovė „Manifoldas“ pranešė apie Klaipėdos rajone, netoli Endriejavo, eksploatuoti rengiamą naują telkinį, kuriame pramoninė gavyba turėtų prasidėti 2012-ųjų pabaigoje. Šis naftos telkinys, kurio geologiniai ištekliai vertinami 217 tūkst. tonų, jau įrašytas į Žemės gelmių registrą. „Manifoldo“ bendrovės nafta, kaip ir dauguma Lietuvos juodojo aukso, iškeliauja į Liepojos uostą, kuriame kaupiama ir perpilama į tanklaivius.
„Lietuviška nafta savo parametrais primena pasaulinį „Brent“ naftos standartą, o Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pastatyta sieringesnei „Urals“ standarto rusiškai naftai perdirbti. Be to, mūsų naftoje daugiau parafino, o jos kiekis – per menkas, kad domintų 2,6 mln. tonų per metus perdirbančią „Orlen Lietuva“ gamyklą“, – aiškina geologas, „Manifoldo“ projektų vadovas Arūnas Kleinas.
Šiuo metu Lietuvoje aprobuota šešiolika naftos telkinių, kuriuose, mokslininkų vertinimu, slypi 2,3 mln. tonų naftos. Aplinkos ministerija rengiasi skelbti konkursą dėl dviejų naujų angliavandenilių išteklių, esančių Šilutės-Tauragės ir Kudirkos-Kybartų plotuose, naudojimo. Neseniai Lietuvoje viešėjęs „Lotos“ grupės prezidentas Pavelas Olechnovičius neslėpė, kad šiame konkurse ketina dalyvauti ir „Lotos Geonafta“. Būsimo konkurso komisijos pirmininku aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu jau patvirtintas viceministras Stanislovas Šriūbėnas – vienas pagrindinių Gedimino prospekto trinkelių skandalo veikėjų.

Žalios naftos gavyba Lietuvoje (tūkst. t)
2001 m. – 471
2003 m. – 382
2005 m. – 217
2007 m. – 154
2009 m. – 115
2011 m. – 114
Šaltinis: Statistikos departamentas

Finansų ministrė pasisako prieš naftos ir dujų mokesčio didinimą. Jos teigimu, tai neišgelbėtų valstybės biudžeto ir šalies pensininkų.

“Preliminariai vertinant, padidinus naftos ir dujų mokesčio kompensacinį tarifą iki 20-30 proc., valstybės biudžetas papildomai gautų tik nuo 6 mln. iki 11 mln. litų. Nustačius 20 proc. bazinį tarifą visoms įmonėms, poveikis būtų minimalus. Papildomai prisidėtų apie 0,5 mln. litų, net šiemet už išgautą naftą iš naujai išžvalgytų telkinių mokėta iš esmės nebuvo, o už senuosius telkinius ir dabar taikomas 20 proc. tarifas”, – Seime antradienį aiškino Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, panaikinus lengvatą, kuri leidžia iki 50 proc. sumažinti mokesčio sumą naujų telkinių paieškos išlaidų suma, papildomai būtų gauta dar apie 0,5 mln. litų.

Pensijų didinimo iniciatoriai siūlė papildomai į valstybės biudžetą gauti apie 150 mln. litų, iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

Vyriausybė pavasarį pasiūlė panaikinti naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatas, paskirstyti jo naštą tolygiai visiems mokėtojams, peržiūrėti bazinius ir kompensacinius mokesčio tarifus, jų taikymo kriterijus.

Atitinkamos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos yra registruotos Seime, bet nepradėtos svarstyti.

Jomis siūloma suvienodinti visų naftos ir dujų telkinių eksploatuotojų apmokestinimą, valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų.

Dabar vieniems mokesčio mokėtojams už išgaunamus išteklius taikoma lanksti mokesčio skalė, o kitiems – bazinis 20 proc. mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gavybos apimčių. Be to, pagal dabar galiojančią tvarką, įmonė gali susimažinti mokesčio dydį – iki 50 proc. per kalendorinius metus atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbams skirtų išlaidų suma, tad valstybės biudžetas gauna mažiau įplaukų.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio dydį sudaro bazinis ir kompensacinis tarifai. Priklausomai nuo telkinio eksploatavimo pradžios ir metinių gavybos apimčių taikomi skirtingi baziniai tarifai.

Telkiniams, kuriuose gavyba pradėta iki 2003 metų liepos, taikomas 20 proc. bazinis mokesčio tarifas, o kur gavyba pradėta vėliau – nuo 2 iki 16 proc.