Scanpix

Aukščiausi Lietuvos vadovai vienas po kito zuja tarp Lietuvos ir Izraelio: neseniai iš Artimųjų Rytų sugrįžo premjeras Algirdas Butkevičius, prieš kelias dienas ten lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos ir Izraelio santykiai dabar yra geriausi per visą istoriją. Tad kas jai uždraustų pasvajoti apie Lietuvą, kaip tarpininkę Izraelio ir Palestinos taikos derybose, arba Izraelio dujų importą?

Rima JANUŽYTĖ

Lydima užsienio reikalų ir ūkio ministrų bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, Prezidentė Dalia Grybauskaitė per kelias dienas aplėkė beveik visą Tel Avivą. Spėjo susitikti su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu ir premjeru Benyaminu Netanyahu, dalyvauti Izraelyje pirmą kartą rengiamame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, atidaryti Pasaulio litvakų forumą, apsilankyti Holokausto aukų atminimui skirtame „Yad Vashem“ muziejuje ir, bene svarbiausia, neformalioje aplinkoje pabendrauti su daugybe Izraelio verslininkų, su susidomėjimu besižvalgančių į Lietuvos pusę.

Santykių pakilimas

Prezidentės teigimu, šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra pagarbūs ir atviri, geriausi per visą istoriją. O kartu su ja Izraelyje lankęsis vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaizbrodas priduria, kad dvišalių santykių pakilimas tęsiasi jau keletą metų, nuo 2013-ųjų, kai Lietuvoje lankėsi tuometis Izarelio prezidentas Shimonas Peresas. „Gera­no­riškumas, Izraelio verslo susidomėjimas, turistų iš Izraelio pagausėjimas rodo didėjantį sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą“ – neabejoja R.Vaizbrodas.

Prezidentė žada, kad tokio bendradarbiavimo tik daugės, o jo kokybė gerės. Izraelyje D.Grybauskaitė lankėsi panašiu ir labai konkrečiu tikslu. Tel Avive, Izraelio verslo sostinėje, ji atidarė savo globojamą, pirmą kartą Izraelyje vyksiantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), kuriame dalyvauja per 100 Izraelio ir Lietuvos verslo atstovų, ūkio, užsienio reikalų ministrų, savivaldybių merų, pasaulio litvakų ir išeivijos lietuvių.

„Izraelis – ypatinga šalis, kurią Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo rengėjai pasirinko neatsitiktinai. Tai inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje pirmaujanti valstybė, turinti puikiai išplėtotus mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje. Didelė Lietuvą menanti žydų litvakų bendruomenė, įvairiose srityse Izraelyje sėkmingai dirbantys Lietuvos universitetų absolventai – tai puikus bendradarbiavimo potencialas, kurį turime geriau išnaudoti. Tikimės, kad forumas padės stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, atvers kelią naujiems bendriems verslo ir mokslo projektams“, – teigė Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas.

Šiame forume mūsų šalies mokslininkai, verslininkai ir politikos atstovai pristato inovatyvius elektroninės valdžios ir mobiliojo ryšio sprendimus, medicinos paslaugų turizmą, startuolius, mokslinių tyrimų atviros prieigos centrų galimybes.

Na, o Izraelio verslininkai ir mokslininkai neslepia, kad Lietuva jiems atrodo įdomi rinka. Lietuvos ir Izraelio mokslininkai jau dabar kartu įgyvendina daugiau kaip 60 mokslinių tyrimų projektų, tačiau, Prezidentės teigimu, šis bendradarbiavimas galėtų būti dar intensyvesnis. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje.

D.Grybauskaitė ir Izraelio prezidentas susitikime šį žodžių junginį pakartojo bene daugiausia kartų. Mat Lietuvą nepaprastai domina unikali Izraelio patirtis užsitikrinant kibernetinį saugumą, ypač valstybiniame sektoriuje ir šauktinių kariuomenėje rengiant nacionaliniam saugumui reikalingus IT specialistus. Izraelis yra tarp pirmaujančių valstybių pagal kibernetinio saugumo sprendimus ir antra po JAV pagal parduodamų sprendimų apyvartą.

Nauja niša geopolitiniuose žaidimuose?

Izraelyje apsilankiusi Prezidentė neslepia ambicijų rasti savo vietą sprendžiant sudėtingą Izraelio ir Palestinos taikos derybų klausimą. Per susitikimą su litvakiškas šaknis pabrėžiančiu pernai išrinktu Izraeliu vadovu Reuvenu Rivlinu D.Grybauskaitė aptarė visus svarbiausius geopolitinius sopulius, pradedant padėtimi Ukrainoje, Sirijoje ir pabėgėlių krize, baigiant kova su terorizmu ir ISIS, Jungtinių Tautų vaidmeniu užtikrinant taiką pasaulyje.

Ypač daug dėmesio buvo skirta Izraelio ir ES santykiams bei Artimųjų Rytų taikos procesui. Ir paaiškėjo kodėl: iš Tel Avivo nuvykusi į Palestiną, D.Grybauskaitė prasitarė, kad Lietuva visai nesikratytų taikos derybų tarpininkės ar, tiksliau kalbant, vienos iš tarpininkių vaidmens.

O kodėl ne? Ne tiek daug šalių vadovų sugeba draugiškai pasišnekučiuoti ir su Izraelio, ir čia pat – su Palestinos lyderiais, ir dar su vienais bei kitais rasti bendrą kalbą. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie dvigubą A.Butkevičiaus vizitą į Artimuosius Rytus prieš keletą mėnesių.

O jei tokios Lietuvos ambicijos nesukeltų juoko nei Izraeliui, nei tarptautinei bendruomenei, ką gali žinoti, gal užsitikrintume sau darbo daugeliui metų į priekį. Kalbėti apie skausmingą Artimųjų Rytų situaciją su ironija išties nedera, tačiau, kaip sakoma, geriau žvirblis ar konkretus Izraelio investuotojas rankoje, nei taikos derybininkės balandis kur nors Gazos Ruože.

Tikėtis, kad Lietuva staiga taps pasaulinio lygio žvaigžde – derybininke, galima, bet nepatartina. O štai užmegzti naujų verslo ryšių – galima ir net būtina.

Egiptas ketina ginti Gazos Ruože gyvenančius palestiniečius, interviu Kuveito laikraščiui “Al-Watan” pareiškė vienas įtakingiausių Egipto politikų Mohamedas ElBaradei (Mohamedas Baradėjus), kuris gali tapti kitu šalies prezidentu.

“Jeigu Izraelis vėl užpuls Gazos Ruožą, mes paskelbsime karą sionistiniam režimui, – pareiškė M.ElBaradei. – Jeigu Izraelis užpuls Gazos Ruožą ateityje aš, kaip būsimasis Egipto prezidentas, atidarysiu sieną Rafache ir imsiuosi įvairių priemonių, kad būtų galima pasinaudoti arabų susitarimu dėl bendros gynybos”.

Buvęs Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis sekretorius M.ElBaradei anksčiau pareiškė ketinantis iškelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, kurie vyks Egipte vėliau šiais metais.

Izraelis sekmadienį pareikalavo, kad Jungtinės Tautos (JT) išmestų į istorijos šiukšlyną ataskaitą, kurioje kritiškai vertinamas kruvinas 2008-2009 metų puolimas Gazos Ruože, nes jos autorius pareiškė, jog suklydo sakydamas, kad tos izraeliečių operacijos taikinys buvo civiliai gyventojai.

“Atėjo laikas išmesti tą pranešimą į istorijos šiukšlyną”, – pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus). Jo žodžius cituoja laikraštis “The Jerusalem Post”.

Buvęs teisėjas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Richardas Goldstone’as (Ričardas Goldstonas) tuo laiku Izraelyje buvo labai smarkiai kritikuojamas dėl tos ataskaitos, kurioje potencialiais karo nusikaltimais to 22 dienas trukusio konflikto metu kaltinami ir Izraelis, ir Gazos Ruožą valdantis “Hamas”.

Tačiau šį šeštadienį R.Goldstone’as netikėtai pasakė, jog vėliau jo gauta informacija rodo, kad Izraelis tyčia nesitaikė į civilius gyventojus, nors tai buvo vienas svarbiausių kaltinimų minimoje ataskaitoje.

Pasak R.Goldstone’o, jo vertinimas taip pat pasikeitė – dėl to, kad Izraelis nuodugniai ištyrė jo komisijos susirūpinimą kėlusius klausimus, o “Hamas” to nepadarė.

“Jeigu būčiau žinojęs tai, ką žinau dabar, Goldstone’o ataskaita būtų buvęs kitoks dokumentas”, – rašė jis komentare laikraščiui “The Washington Post”.

Pranešime buvo pateikta kaltinimų galimais karo nusikaltimais abiem konflikto šalims – Izraeliui ir radikaliam palestiniečių judėjimui “Hamas”. Pasak R.Goldstone’o, tolesnio tyrimo, kurį atliko JT ekspertai, rezultatai keičia poziciją dėl Izraelio.

Ekspertai priėjo prie išvados, jog Izraelis dėjo daug pastangų, kad būtų ištirti 400 numanomų pareiginių nusikaltimų, padarytų vykstant kovos veiksmams. Tuo tarpu “Hamas” iš viso netyrė aplinkybių, kuriomis Palestinos kovotojai apšaudė raketomis Izraelio teritoriją.

Pasak R.Goldstone’o, nėra jokių abejonių, kad palestiniečių kovotojai sąmoningai apšaudė taikius gyventojus. Drauge buvęs teisėjas pripažįsta, kad Izraelio armijos smūgiai į civilinius taikinius Gazos Ruože nebuvo iš anksto apgalvoti.

Kaip pavyzdį R.Goldstone’as pateikė 29 palestiniečių, kurie žuvo per artilerijos smūgį, atvejį. Tas apšaudymas buvo neteisingos duomenų, gautų iš žvalgybos lėktuvo, interpretacijos išdava. Izraelio karininkas, įsakęs smogti smūgį, yra tardomas.

Minimoje ataskaitoje padarytos išvados nustatė toną kritikai Izraelio atžvilgiu, kurią tarptautinė bendrija reiškė dėl izraeliečių karinės operacijos “Išlydytas švinas” prieš “Hamas” valdomą Gazos Ruožą. To konflikto metu žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, didžioji dauguma – palestiniečiai.

Izraelio pareigūnai sakė, kad Jungtinėms Tautoms dabar reikia ištaisyti klaidą.

“Tai itin svarbus pokytis ir šiuo metu mes intensyviname savo pajėgas, kad ši ataskaita būtų anuliuota”, – sekmadienį armijos radijui sakė gynybos ministras Ehudas Barakas.

Savo ruožtu B.Netanyahu pabrėžė, kad Izraelio armija nesmogė iš anksto apgalvotų smūgių taikiems gyventojams, tuo tarpu “Hamas” apšaudė taikius gyventojus ir po to nemėgino tirti šių faktų.

Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių judėjimas “Hamas” pirmadienį pasmerkė Palestinos savivaldą (PS), kai nutekinti dokumentai atskleidė, jog jos derybininkai buvo pasiryžę atiduoti Izraeliui didelę dalį aneksuotos Rytų Jeruzalės.

Palydovinė televizijos “al Jazeera” paviešintas pluoštas dokumentų apie ilgiau nei dešimtmetį vykusius PS kontaktus su Izraeliu, taip pat rodo, kad palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) buvo iš anksto perspėtas apie žydų valstybės pajėgų invaziją į Gazos Ruožą 2008 metais.

“Hamas” atstovas spaudai Sami Abu Zuhri (Samis Abu Zuhris) sakė, kad šie dokumentai atskleidė “šlykštų Savivaldos veidą ir jos bendradarbiavimo su okupantais lygį”.

“Al Jazeera” pateikti slapti dokumentai yra rimti”, – pridūrė jis.

Jie rodo, “kokio lygio buvo (palestiniečių nuosaikiojo judėjimo) “Fatah” Savivaldos pastangos sužlugdyti palestiniečių kovą, ypač sprendžiant Jeruzalės ir pabėgėlių klausimus, taip pat jos dalyvavimas kovojant su pasipriešinimu Vakarų Krante ir Gazos Ruože”, pareiškė atstovas.

Palestinos savivaldą kontroliuojantis sekuliarus judėjimas “Fatah” yra pagrindinis “Hamas” varžovas.

Islamistų judėjimas Gazos Ruožą kontroliuoja nuo 2007 metų, kai jis išvijo “Fatah” šalininkus per kruvinus susirėmimus, praėjus metams po “Hamas” pergalės palestiniečių parlamento rinkimuose.

Izraelio vykdoma jūrinė Gazos Ruožo blokada ir pernai įvykdytas kruvinas reidas prieš pagalbos krovinius į šią teritoriją plukdžiusių laivų flotilę atitinka tarptautinę teisę, sekmadienį paskelbė tyrimą atlikusi Izraelio komisija.

Minimas 2010 metų gegužės reidas, per kurį žuvo devyni turkų aktyvistai, apkartino Izraelio ir Turkijos santykius ir išprovokavo tarptautinį pasmerkimą.

Izraelis, atmetęs kritiką, kad jo kariai reagavo su pernelyg didele jėga ir ne pagal tarptautinę teisę, įsteigė savo paties komisiją to reido aplinkybėms ištirti, kuriai vadovauja buvęs teisėjas Yaakovas Tirkelis (Jaakovas Tirkelis).

“Jūrinė blokada, įvesta Gazos Ruožui … teisiškai sutinka su tarptautinės teisės taisyklėmis”, – sakoma šešių narių komisijos ataskaitoje.

“Veiksmai, kuriuos Izraelis atliko 2010 metų gegužės 31 dieną jūrinei blokadai užtikrinti, turėjo apgailėtinų pasekmių – žmonių gyvybių netektis ir fizinius sužeidimus”, – sakoma ataskaitoje.

“Vis dėlto … tie veiksmai, kurių buvo imtasi, buvo pripažinti teisiškai sutinkančiais su tarptautinės teisės taisyklėmis”, – nurodoma joje.

Komisija Izraelio pajėgų kovą su “Hamas” ir kitomis Gazos Ruožo kovotojų grupuotėmis pavadino “tarptautiniu ginkluotu konfliktu” ir atmetė pagalbos organizacijų argumentus, kad jūrinė blokada yra neteisėta bausmė civiliams Gazos Ruožo gyventojams.

“Gazos Ruožo jūrinės blokados įvedimas ir taikymas nėra “kolektyvinė bausmė” Gazos Ruožo gyventojams”, – nusprendė komisija.

Sekmadienį paskelbta ataskaita yra pirmoji iš dviejų, kurias turi parengti ši komisija. Antroji ataskaita dėl pareigūnų priimtų sprendimų turi būti paskelbta vėliau šiais metais.

Be Y.Turkelio, į praėjusių metų birželį sudarytą komisiją dar įeina keturi Izraelio atstovai ir du tarptautiniai ekspertai – buvęs Kanados karinis prokuroras Kenas Watkinas (Kenas Vatkinas) ir buvęs Olsterio junionistų partijos lyderis Davidas Trimble`as (Deividas Trimblas), apdovanotas Nobelio taikos premija už veiklą sureguliuojant konfliktą Šiaurės Airijoje.

Paskelbtas komisijos išvadas patvirtino visi jos nariai.

JT komisija, tyrusi laivų užgrobimo aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Izraelis panaudojo pernelyg didelę jėgą ir pažeidė tarptautinės teisės normas.

Izraelis savo ruožtu teigia, kad atsakomybė už aukas tenka flotilės aktyvistams, kurie nepaisė įspėjimų ir puolė specialiosios paskirties būrio karius, išsilaipinusius į Turkijos laivo denį.