BFL

Premjero Andriaus Kubiliaus nestebintų karštos diskusijos Seime dėl Gamtinių dujų įstatymo.

“Diskusijos gali būti pakankamai sunkios dėl paprastos priežasties, dėl to, kad mes iki šiol matėme, jog yra nemažai įvairių suinteresuotų grupių ir Lietuvoje ir toliau tarnauti “Gazprom” interesams. Per visus praėjusius metus matėme, kiek daug kritikos sulaukdavome tiek iš “Gazprom”, tiek iš tų interesų grupių, kurios turi glaudžių santykių su “Gazprom” dėl mūsų veiksmų įgyvendinant europinę dujų direktyvą, kuri yra sąlyga, kad mes galėtume pasistatyti terminalą ir per jį atsigabenti ir alternatyvių suskystintų dujų”, – sakė A. Kubilius.

Vyriausybės vadovo vertinimu, karštas diskusijas Seime jau ne pirmą kartą bando paveikti “Lietuvos dujų” akcininkai ir “Gazprom”.

“Mes aiškiai matome, ką turime pasiekti ir turime labai stiprią ir Prezidentės paramą siekiant tokių permainų, ir aš tikiu, kad mums pavyks tai pasiekti. Man kartais atrodo, kad tokie “Gazprom” veiksmai kaip bandymas gąsdinti arbitražo nagrinėjimais tuo metu, kai vyksta Seime svarstymai, gali turėti tik priešingą poveikį”, – sakė A. Kubilius.

ELTA primena, kad Rusijos gamtinių dujų tiekėjas “Gazprom” antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl “Lietuvos dujų” veiklos tyrimo.

BFL

Lietuvos teisme trečiadienį planuojant nagrinėti Energetikos ministerijos ieškinį “Lietuvos dujoms”, šios įmonės akcininkas – Rusijos gamtinių dujų milžinas ir vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl “Lietuvos dujų” veiklos tyrimo, pranešė Energetikos ministerija. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad tokiu būdu „Gazprom“ siekia daryti spaudimą Seimui.

“Šis „Gazprom“ žingsnis dar kartą parodo, kad gamtinių dujų sektoriaus reforma pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus yra būtina. Tikiuosi, kad naujasis Gamtinių dujų įstatymas Seime bus priimtas dar pavasario sesijoje“, – pareiškė A.Sekmokas.

Energetikos ministerija Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu siekia realizuoti valstybės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkės, teises. Ministerija, be kitų reikalavimų, prašo teismo iš “Lietuvos dujų“ valdybos atšaukti „Gazprom“ deleguotus Vladimirą Golubevą ir Kirilą Selezniovą, kurie esą pažeidė pareigą vengti interesų konflikto ir veikė ne visų „Lietuvos dujų“ akcininkų, o tik „Gazprom“ naudai, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus apygardos teismas prie Energetikos ministerijos ieškinį turėtų pradėti nagrinėti trečiadienį. Tačiau, kaip BNS sakė Energetikos minsiterijos Teisės skyriaus vedėjos pareigas Inga Černiuk, tai bus tik parengiamasis teismo posėdis, byla iš esmės dar nebus pradėta nagrinėti.

Energetikos ministerija, pasak pranešimo, konstatuoja, kad šiuo teisiškai nepagrįstu žingsniu „Gazprom“ siekia visiškai kitų tikslų – daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas “Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių priemonių „Gazprom“ ėmėsi, nepaisant dvišalio dialogo, kuriuo visus klausimus su „Gazprom“ Vyriausybė siekė išspręsti konstruktyvių derybų būdu. Nepaisant šio „Gazprom“ žingsnio, Energetikos ministerija derybų su „Gazprom“ nenutraukia, tačiau informuoja, kad Lietuvos interesai bus ginami visais įstatymų numatytais būdais.

Energetikos ministerija, numatydama galimybę su “Gazprom” santykius aiškintis arbitraže, iki šiol nėra pasisamdžiusi jos interesus galinčių ginti teisininkų. Ministerijos skelbtas apie 14 mln. litų vertės konkursas yra sustabdytas, jo sąlygas tiriant Viešųjų pirkimų tarnybai.

I.Černiuk BNS sakė, kad kol kas neaišku, kokie advokatai atstovaus Vyriausybei Stokholmo arbitraže. Pasak jos, jei bus būtina, jie gali būti pasamdyti be konkurso, o kitu – greitesniu Viešųjų pirkimų įstatymo numatytu būdu.

“Stokholmo arbitražas per 24 valandas turi paskirti arbitrą, o per 5 dienas – priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Manau, kad šią savaitę mes turėsime savo poziciją dėl šios bylos”, – BNS sakė I.Černiuk.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra apkaltinęs “Gazprom”, kad jis Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina, kad Lietuva sieks sumažinti kainą 15 proc. Ministras yra teigęs, kad jei nepavyks gražiuoju sutarti su “Gazprom”, ginčas persikels į Stokholmo arbitražą, tačiau “Gazprom” ieškinį padavė pirmiau.

Energetikos ministerija kovo 16 dieną kreipėsi į teismą, inicijuodama “Lietuvos dujų” veiklos tyrimą. Teismui nurodžius pašalinti ieškinio trūkumus, Energetikos ministerija jį atsiėmė ir kovo 25 dieną pateikė naują ieškinį. Jei teismas nustatytų, kad dujų bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, prašoma iš užimamų pareigų pašalinti bendrovės valdybos narius V.Golubevą ir K.Selezniovą bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių.

Įmonės valdyba kovo 24 dieną balsavo dėl V.Valentukevičiaus nušalinimo nuo pareigų, tačiau keturiems iš penkių valdybos narių balsavus prieš, įmonės vadovas išliko poste.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų).

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

AFP

Stambiausios Rusijos dujų kompanijos “Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris informavo Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą apie ženkliai padidintas dujų apimtis, tiekiamas užsienio rinkoms, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Per susitikimą A. Mileris teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, dujų t užsienio šalims buvo pristatyta 12 proc. daugiau, balandį – apie 20 proc., o gegužę – 30 proc. daugiau, skelbia RBC.

A. Mileris tai sieja su įvykiais Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat su Japonijos branduoline krize.

Jis pabrėžė, kad pirmosios Šiaurės Europos dujotiekio atšakos paleidimas yra labai laiku. “Mes užbaigėme jūrinės dujotiekio dalies statybą, per spalį-lapkritį Vakarų Europai bus pristatytos pirmosios komercinės dujų partijos”, – pareiškė “Gazprom” vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad “grafiko griežtai laikomasi” ir vykdant kitą stambų dujų transportavimo projektą – “Pietų srautą”. Artimiausią savaitę bus surengtas šio projekto pristatymas Briuselyje. Jį įgyvendina kompanijos iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos.

“Be abejonės, šis projektas yra labai savalaikis ir reikalingas, nes dujų poreikiai Europoje auga ir tai jau tampa stabilia tendencija”, – pabrėžė A. Mileris.

BFL

JAV energetikos bendrovės “Cheniere”, su kuria valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta” pasirašė ketinimų protokolą dėl gamtinių dujų pirkimo ir tiekimo sąlygų, dujas tiektų pastebimai pigiau nei Rusijos koncernas “Gazprom”, tvirtina energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Amerikiečių siūlomos dujos yra trečdaliu pigesnės negu tos, kurias šiandien gauname iš “Gazprom”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė šiuo metu JAV besilankantis A. Sekmokas.

“Cheniere” prezidentas Charigas Soui teigė, kad bendrovė planuoja skystinti ir eksportuoti skalūnines dujas.

“Reikėtų atsižvelgti į tai, kad skalūninės dujos JAV rinkoje sumažino kainas. Tačiau mes žiūrime ir į kitus galimus tiekėjus”, – teigė A. Sekmokas.

Jis neabejoja, kad po trejų metų pradės veikti Klaipėdos jūrų uoste įrengtas su magistraliniais dujotiekiais sujungtas suskystintųjų dujų terminalas.

“Negalima leisti pastatyti terminalą ir tik tada pradėti dairytis, iš kur, kokias dujas, už kokią kainą gausime”, – teigė energetikos ministras.

Jis nepaneigė, kad JAV sostinėje susitiko ir su galimais privačiais investuotojais į naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą.

Nei premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas nekomentuoja trečiadienį Maskvoje įvykusio antrojo Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovų susitikimo, kuriame derėtasi dėl palankesnės dujų kainos Lietuvai bei bendrovės “Lietuvos dujos” valdomų magistralinių dujotiekių atskyrimo.

Premjeras tikisi “tinkamų sprendimų”, ministras sako, kad “Gazprom” padaryta 15 proc. nuolaida būtų puikus rezultatas.

“Tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Mūsų nuostata ta, kad Lietuvai kaina (dujų – BNS) turėtų būti teisinga, tai matau, kad kaina turėtų būti palyginama su Latvijos ir Estijos kaina. Galėtų būti ir 15 proc. nuolaida. Tai būtų pats geriausias rezultatas”, – sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, mažesne kaina dujas Lietuvai “Gazprom” galėtų pradėti tiekti jau šiais metais: “Šiemet, aš manau, kad mes turėsime teisingą kainą”.

Paklaustas, ar pigesnės dujos pasieks Lietuvą iki naujo šildymo sezono, A.Sekmokas atsakė tikįs, kad taip ir bus.

Anksčiau ketvirtadienį Seime parlamentarams ministras tvirtino matąs prielaidų Lietuvai ir “Gazprom” pasiekti susitarimą dėl palankesnės dujų kainos.

A.Sekmokas pabrėžė, kad Lietuva prieš “Gazprom” dar nėra pradėjusi teisminių procesų: “Mes nesame teisiniuose procesuose kol kas – nei “Gazprom”, nei mes dėl tarpusavio santykių į teismą ar arbitražą nesikreipėme, todėl tokio ginčo šiai dienai nėra”.

Pasak jo, visi Lietuvos ir “Gazprom” ginčai ir pozicijų išsiskyrimas kilo dėl to, kad Lietuva turi įgyventinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dujų sektoriuje, ir “Gazprom” įsipareigojimo Lietuvai dėl sąžiningų kainų.

Rusijos portalo “Svobodnaja pressa” duomenimis, Lietuva už “Gazprom” tiekiamas dujas šiuo metu moka brangiau nei kitos Europos Sąjungos šalys. Lietuva pirmąjį ketvirtį mokėjo 367 JAV dolerius, Estija – 309 dolerius, Latvija – 310 dolerių, Lenkija – 311 dolerių.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlius derėtis dėl dujų kainos Lietuvai bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovai trečiadienį susitiko Maskvoje ir, pasak “Gazprom”, šalys susitarė toliau tęsti “draugiškas” derybas.

Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” kontroliuojamos bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, kaltina “Gazprom” pažeidus “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, nustatant dujų kainą, ir pasiūlė pažeidimą ištaisyti.

Be to, šių metų vasarį Energetikos ministerija kreipėsi į Lietuvos teismą, prašydama pradėti bendrovės “Lietuvos dujos” ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

Be to, Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai ir prašo įvertinti, ar “Gazprom” veiksmai atitinka ES konkurencijos teisės reikalavimus, įtariant, jog jis piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taiko diskriminacines kainas Lietuvai.

Vienas “Gazprom” vadovų V.Golubevas praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė, kad bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su “Lietuvos dujomis”. Jo žodžiais, Lietuva pralaimės bylą, nes koncernas nepažeidė savo įsipareigojimų – dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė esą pritarė 2008 metais, iki trečiojo ES energetikos paketo taikymo.

Energetikos ministerija ir “Lietuvos dujų” valdyba akcininkams siūlo visiškai skirtingus nutarimų projektus kitą savaitę įvyksiančiam metiniam susirinkimui. Įmonė pernai uždirbo 159,715 mln. litų grynojo pelno, tačiau Energetikos ministerija siūlo dividendų nemokėti.

Tuo tarpu “Lietuvos dujos” valdyba įmonės akcininkams siūlo iš 2010 metais uždirbo pelno dividendams mokėti skirti 120 mln. litų.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų).

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas mato prielaidų Lietuvai ir Rusijos koncernui “Gazprom” pasiekti susitarimą dėl palankesnės dujų kainos.

“Yra visos prielaidos pasiekti susitarimą ir pasiekti palankesnę dujų kainą”, – ketvirtadienį Seime, svarstant 2010-metų Vyriausybės veikos ataskaitą, pareiškė energetikos ministras.

A.Sekmokas pabrėžė, kad Lietuva prieš “Gazprom” dar nėra pradėjusi teisminių procesų: “Mes nesame teisiniuose procesuose kol kas – nei “Gazprom”, nei mes dėl tarpusavio santykių į teismą ar arbitražą nesikreipėme, todėl tokio ginčo šiai dienai nėra”.

Pasak jo, visi Lietuvos ir “Gazprom” ginčai ir pozicijų išsiskyrimas kilo dėl to, kad Lietuva turi įgyventinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dujų sektoriuje, ir “Gazprom” įsipareigojimo Lietuvai dėl sąžiningų kainų.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlius derėtis dėl dujų kainos Lietuvai bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovai trečiadienį susitiko Maskvoje ir, pasak “Gazprom”, šalys susitarė toliau tęsti “draugiškas” derybas.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). Įmonės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos dujų koncernui “Gazprom” ketvirtadienį pareiškus, kad jis bylinėsis su Lietuva, šalies premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybė taip pat ketina teisiniu keliu spręsti ginčą su “Gazprom”.

“Žingsnis po žingsnio, remiantis Lietuvos įstatymais bei tarptautine teise, ruošiame ir stipriname Lietuvos pozicijas, kurios leistų išsireikalauti iš monopolinio – kol kas – dujų tiekėjo “Gazpromo” dujų kainą, kuri būtų teisinga, palyginus su panašiomis kaimyninių šalių rinkomis, ir kuri atitiktų padėtį, susidariusią pasaulinėje dujų rinkoje”, – penktadienį išplatintame pranešime spaudai sakė A.Kubilius.

Jo nuomone, teisinių priemonių verčia imtis tai, jog dujų vartotojai Lietuvoje nėra saugūs nuo politizuoto kainų nustatymo. Tokios kainų “politikos” pavyzdžiu, pasak pranešimo, buvo “Gazprom” valdybos nario Valerijaus Golubevo pareiškimai, kad dėl planų įgyvendinti Europos Sąjungos energetikos direktyvą, atskiriant vamzdynų ir perdavimo sistemos nuosavybę, Lietuvai dujos turi būti 15 proc. brangesnės negu Latvijai ir Estijai.

“Tikslas vienas – geresnė kaina Lietuvos vartotojui. Tikiu, kad tai pasieksime arba derybų keliu, arba teisinėmis priemonėmis. Galiu užtikrinti, kad mūsų atstovai yra gerai pasiruošę ir deryboms, ir teisiniams žingsniams. Kartu tikiuosi, kad “Gazprom” pamažu artėja prie supratimo, kad vien jėgos demonstravimas mosuojant kainų vėzdu neduoda jokio rezultato”, – sakė A.Kubilius.

Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” kontroliuojamos bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, kovo pradžioje laišku pranešė “Gazprom”, kad šis, nustatydamas dujų kainą Lietuvai,pažeidė “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, ir pasiūlė pažeidimą ištaisyti.

Po to įvykusiame ministerijos ir “Gazprom” atstovų susitikime buvo sutarta pradėti dialogą dėl šio pažeidimo bei ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo.

Praėjusią savaitę ministerija raštu informavo “Gazprom”, kad sudaryta derybų grupė ir pasiūlė susitikti abiem pusėms priimtinu laiku – šiuo metu laukiama oficialaus “Gazprom” atsakymo.

Be to, šių metų vasarį Energetikos ministerija kreipėsi į teismą, prašydama pradėti bendrovės “Lietuvos dujos” ir jos valdymo organų veiklos tyrimą. Teismo prašoma įvertinti, ar bendrovės valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas ir valdybos narys Kirilas Selezniovas,

bei generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius tinkamai atliko savo pareigas, taip pat įpareigoti “Lietuvos dujas” pradėti derybas su “Gazprom” dėl dujų kainų sumažinimo, gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų.

Kiek anksčiau, sausio pabaigoje, Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma įvertinti, ar “Gazprom” veiksmai atitinka ES konkurencijos teisės reikalavimus, įtariant, jog jis piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taiko diskriminacines kainas Lietuvai.

Vienas “Gazprom” vadovų V.Golubevas ketvirtadienį Maskvoje pareiškė, kad bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su įmone “Lietuvos dujos”. Jo žodžiais, Lietuva pralaimės bylą, nes koncernas nepažeidė savo įsipareigojimų – dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė esą pritarė 2008 metais, iki trečiojo ES energetikos paketo taikymo.

Jis pareiškė, kad Lietuva nevykdė savų įsipareigojimų – nenupirko sutartimi numatyto dujų kiekio.

“Gazprom” iki šiol kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, tuo tarpu Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Lietuvos Vyriausybė nekeičia pozicijos, kad Rusijos dujų bendrovė “Gazprom” pažeidė “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, ir laukia oficialių derybų, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Lietuvos pozicija dėl “Gazprom” padarytų “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimų nesikeičia. Laukiame “Gazprom” atsakymo į pasiūlymą susitikti”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Vieno “Gazprom” vadovų Valerijaus Golubevo ketvirtadienį išsakytus kaltinimus Lietuvai A.Kubilius sakė vertinantis “kaip įžangą į oficialų atsakymą”. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, o tarp derybų grupių.

Tačiau A.Kubilius nesiėmė prognozuoti, ar Lietuva svarstytų galimybę derėtis su “Gazprom” dėl fiksuoto dujų kiekio pirkimo.

“Galima traktuoti, kad derybos tokiais pareiškimais prasideda, bet visiškai natūralu ir aišku, kad derybos turi vykti tarp derybų grupių. Nevieši pareiškimai yra derybų turinys”, – kalbėjo A.Kubilius, komentuodamas V.Golubevo pareiškimą, kad dujų kaina Lietuvai galėtų būti mažinama, jei būtų sutarta dėl fiksuoto, nuo sezoniškumo nepriklausomo perkamų dujų kiekio.

“Mes matome visas galimybes arba teisiškai ginti Lietuvos poziciją ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma, arba pasiekti derybų keliu, kad “Gazprom” vykdytų sutartį”, – sakė premjeras.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

Tačiau nei su derybų grupės vadovu energetikos viceministru Arvydu Daruliu, nei su “Lietuvos dujų” valdybos nariu energetikos viceministru Romu Švedu, nei su Energetikos ministerijos atstovu spaudai Kęstučiu Jauniškiu ketvirtadienį BNS nepavyko susisiekti.

A.Sekmokas ir K.Jauniškis balandžio 6-9 dienomis dalyvauja tarptautinėje atominės energijos parodoje Honkonge. Balandžio 4-5 dienomis jie ir A.Darulis dalyvavo Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusioje Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) asamblėjos sesijoje.

“Lietuvos dujos” taip pat atsisakė komentuoti V.Golubevo, kuris yra įmonės valdybos pirmininkas, pareiškimus.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos dujų koncernas “Gazprom” bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su įmone “Lietuvos dujos”, ketvirtadienį pareiškė vienas bendrovės vadovų Valerijus Golubevas, kurį cituoja “Interfax”. Pasak jo, “Gazprom” neketina mažinti dujų kainos Lietuvai.

“Bylinėsimės, jie (Lietuva – BNS) pralaimės. Jie pralaimės bet kuriame teisme. Jokio įsipareigojimų pažeidimo (iš “Gazprom” pusės – BNS) nebuvo. Dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė pritarė 2008 metais, iki trečiojo energetikos paketo taikymo. 2009 ir 2010 metais Lietuvos padėties mes nė kiek nepabloginome”, – žurnalistams pareiškė jis.

Kartu jis pabrėžė, esą “Lietuva nevykdė savų įsipareigojimų – nenupirko sutartimi numatyto dujų kiekio”.

“Be to, Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų rinkos, jei “Lietuvos dujų” antkainis neviršys 15 proc., o rinka yra reguliuojama”, – pridūrė V.Golubevas.

“O kas dėl Lietuvos lūkesčių, kad mes turime mažinti dujų kainą – kodėl mes tai turėtume daryti”, – piktinosi V.Golubevas.

Jis priminė, jog, pavyzdžiui, sutartis su Ukraina nėra pakeista, ir kainos formulė neperžiūrima.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad “Gazprom” tiekiamų dujų kaina Lietuvai turėtų sumažėti bent 15 proc., jei koncernas laikysis savo įsipareigojimų tiekti Lietuvai dujas “teisingomis kainomis”.

“Lietuvos dujų” privatizavimo sutartis numato, kad ginčai tarp Lietuvos ir “Gazprom” turi būti sprendžiami arbitraže Švedijoje.

Lietuva jau yra pradėjusi bylinėjimąsi šalies teisme, siekdama “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” valdomos bendrovės “Lietuvos dujos” veiklos tyrimo. Jei teismas nustatytų, kad dujų bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, Energetikos ministerija prašo iš užimamų pareigų pašalinti bendrovės valdybos narius Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių.

Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė pradėjo derybas su “Gazprom”, ir jei jos nebus sėkmingos, Lietuva savo teises gins teisinėmis priemonėmis.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamo

Energetikos ministerijos ketvirtadienį paviešintoje dujų transportavimo ir tiekimo bendrovės “Lietuvos dujos” 34 proc. akcijų pardavimo Rusijos koncernui “Gazprom” neapibrėžta, kas yra teisinga dujų tiekimo kaina, todėl kova dėl pigesnių dujų bus nelengva, teigia teisininkai.

“Sutartyje neapibrėžta, kas yra teisinga kaina. Jeigu paaiškės, kad mums taikoma 15 proc. didesnė kaina nei kaimynams, dar nereiškia, kad kaina neteisinga. Gal latviai perka daugiau ar pasirašo ilgalaikes sutartis. Viską lems tai, kokius argumentus pateiks “Gazprom”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė tarptautinės teisės specialistas Irmantas Norkus.

Anot jo, jei kainos skirtumas būtų 60-70 proc., Lietuvai neteisingą kainą būtų lengviau įrodyti.

Veido archyvas

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai apkaltino “Gazprom”, kad jis Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina – mat latviai ir estai jas gauna pigiau. Ministro teigimu, jei nepavyks gražiuoju sutarti su “Gazprom”, ginčas persikels į Stokholmo arbitražą.

Pasak I.Norkaus, arbitražas gali išsiaiškinti, ar pagrįstos “Gazprom” gamybos, transportavimo ir skirstymo sąnaudos.

“Gazprom” dabar priklauso 37,06 proc., Vokietijos koncernui “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc., valstybei – 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ketvirtadienį Seimui balsuojant dėl interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, bus aišku, kiek įtakos jame turi Rusijos dujų monopolininkas “Gazprom”.

“Visiškai aišku, kad taip, kaip ir profesorius Landsbergis (europarlamentaras Vytautas Landsbergis – BNS) sakė, šiandien pamatysime, kiek daug Lietuvos Seime yra to paties “Gazprom” įtakos”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis priminė opozicinės socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus prieš metus duotą atsakymą į klausimą, kodėl per kelis dešimtmečius nebuvo padaryta pažangos energetinės nepriklausomybės srityje.

“Kad nieko nebuvo padaryta, yra nuopelnas tų žmonių, kurie užsiima dujų verslu, o svarbūs projektai nebuvo užrakinami stalčiuose. Dujų verslo įtaka stipresnė už šalies energetinės nepriklausomybės idėją”, – A.Butkevičių citavo A.Kubilius.

“Tai reikia klausti pono Butkevičiaus iš tikrųjų labai paprasto klausimo – kiek kainuoja socialdemokratų lyderių nuomonės pasikeitimas”, – pridūrė premjeras.

A.Kubiliaus įsitikinimu, energetikos ministro atstatydinimas yra susijęs su jo ir visos Vyriausybės pastangomis sistemingai siekti Lietuvos energetikos nepriklausomybės: “Su tuo yra tikrai norinčių nesutikti”.

Kaip privačių interesų pavyzdį premjeras nurodė “Achemos grupės” savininko ir prezidento Bronislovo Lubio priekaištus Vyriausybei, kad nesuteikiama lengvatų jo valdomai Jonavos trąšų gamyklai “Achema”, kuri savo reikmėms gamina elektrą ir nuo šių metų privalo mokėti mokestį už viešuosius ir privačius interesus.

“Reikia atsiminti, kad jeigu mes darytume taip, kaip pramonininkai siūlo ir reikalauja, tai visų pirma šilumos vartotojai didžiuosiuose mietuose turėtų mokėti už šilumą keliais centais daugiau, o visi Lietuvos elektros vartotojai bent centu turėtų daugiau mokėti už elektros energiją, tuo pačiu subsidijuodami vienų ar kitų pramonininkų norus turėti sau pigesnių energetinių resursų”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Seimas ketvirtadienį svarstys interpeliaciją energetikos ministrui A.Sekmokui.

Opozicinės frakcijos skelbia vieningai balsuosiančios už ministro atstatydinimą, o jų poziciją esą parems ir keli valdančiųjų atstovai. Tačiau valdantieji tikisi, kad jiems pavyks sutrukdyti opozicijos planams ir ministras išsilaikys poste.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dar kartą išreiškė tvirtą paramą energetikos ministrui A.Sekmokui

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas patvirtino pasirašęs direktyvą valstybės atstovams balsuoti už sutarties su Aleksejumi Mileriu pratęsimą dujų bendrovės “Gazprom” vadovo poste.

“Aš pasirašiau ją vakar”, – sakė V.Putinas penktadienį.

Anot informuoto šaltinio, “Gazprom” direktorių tarybos posėdis, kuriame oficialiai ketinama tai įforminti, vyks kovo 22 dieną.

A.Milerio antroji penkerių metų kadencija “Gazprom” vadovo poste baigiasi šių metų gegužę.

Gimęs Leningrade 1962 metais, A.Mileris 1991-1996 metais Sankt Peterburgo merijoje vadovavo ekonominių užsienio ryšių valdybos rinkos konjunktūros skyriui; vėliau vadovavo šiai valdybai.

1996-1999 metais A.Mileris buvo Sankt Peterburgo jūrų uosto direktorius plėtros ir investicijų srityje.

1999-2000 metais jis buvo bendrovės “Baltijos vamzdynų sistema” generalinis direktorius. 2000 metais jis buvo paskirtas Rusijos energetikos viceministru, prižiūrėjo užsienio ekonominę sritį.

Dujų bendrovei “Gazprom” A.Mileris vadovauja nuo 2001 metų.

Per pirmąją kadenciją jis padidino vyriausybės akcijų paketą bendrovėje iki kontrolinio. Tai padėjo pašalinti visus apribojimus “Gazprom” akcijų apyvartai Rusijos ir pasaulio rinkose – “Gazprom” akcijų rinkos liberalizavimas įvyko 2006 metų balandį. Buvo likviduotas didžiulis bendrovės diskontas. Pagal naftos ir dujų bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos biržoje, kapitalizaciją “Gaprom” pakilo į trečią vietą, nusileisdamas tik “ExxonMobil” ir BP.

Dabar šios bendrovės vadovo laukia nauji uždaviniai: Rusijos dujų rinkos liberalizavimas, išėjimas į naujas rinkas – pirmiausia, Kinijos.

Gandai apie A.Milerio darbo sutarties pratęsimą kildavo ne kartą. Pats A.Mileris praėjusią vasarą apie savo karjeros perspektyvas bendrovėje “Gazprom” sakė taip: “Gazprom” yra valstybinė kompanija, aš esu vyriausybės atstovas – tuo viskas pasakyta. Aš valstybės žmogus. Jeigu bus pasiūlyta tęsti darbą, aš tęsiu darbą”.

“Nors, suprantama, vis dėlto “Gazprom” valdybos pirmininko kėdė yra kieta. Manau kad niekas iš čia esančių iš tikrųjų nežino ką tai reiškia – apie tai galima kalbėti, galima samprotauti, bet iš tikrųjų tai reikia jausti kas dieną, kas naktį, metų metais”, – sakė jis žurnalistams.