Dujas Lietuvai tiekiantis Rusijos dujų koncernas “Gazprom” tvirtina nėra gavęs jokių dokumentų, kuriuose būtų išdėstytos Energetikos ministerijos pretenzijos dėl Lietuvos dujų privatizavimo sutarties, penktadienį teigiama dienraštyje “Verslo žinios”.

“Savo viešais pareiškimais Arvydas Sekmokas nenurodo konkrečių “Lietuvos dujų” privatizavimo dokumentų vietų ir nepaaiškina, ką konkrečiai pažeidė “Gazprom”, – teigiama “Gazprom” paaiškinime.

“Gazprom” nurodo, kad dujų kaina Lietuvai nustatoma pagal abipusiu susitarimu priimtą formulę.

Pasak “Gazprom”, “Lietuvos dujos” yra tik vienas iš penkių dujų pirkėjų iš Lietuvos, kurio dalis rinkoje neviršija 40 proc. Esą kitos keturios bendrovės pagal 2010 metais galiojusią formulę susitarė dėl dujų tiekimo 2011 metais.

Lietuvos Energetikos ministerija sako surinkusi įrodymus, kad “Gazprom” Lietuvai tiekė dujas diskriminacinėmis kainomis, o tai esąs “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimas. Jei “Gazprom” šio pažeidimo neištaisys, Lietuva žada kreiptis į arbitražą dėl sutarties anuliavimo.

“Gazprom” 34 proc. “Lietuvos dujų” akcijų paketą įsigijo 2004 metais. Šiuo metu didžiausi “Lietuvos dujų” akcininkai yra “E.ON Ruhrgas International” (38,91 proc. akcijų), “Gazprom” (37,06 proc.) ir Lietuva (17,7 proc.).

Rusijos dujų koncernas “Gazprom” pažeidė 2004 metų sutartį dėl bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų paketo privatizavimo ir investicijų į ją, ketvirtadienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak jo, Lietuva siūlo “Gazprom” Briuselyje derėtis dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai. Derėtis siūloma Lietuvos atstovybėje Briuselyje, o sutarties pažeidimas, anot energetikos ministro, pagal sutartį turėtų būti ištaisytas per 60 dienų. Jei to nepavyktų padaryti, Lietuva žada kreiptis į Stokholmo arbitražą.

“Mes šiandien išsiuntėme “Gazprom” pranešimą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimo. Lietuva surinko įrodymų dėl šio pažeidimo, kad “Gazprom” Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina. Tai yra sutarties pažeidimo esmė, siūlome “Gazprom” pradėti derybas dėl pažeidimo ištaisymo, tai yra dėl teisingos dujų kainos tiekimo Lietuvos vartotojams” ,- trumpoje spaudos konferencijoje sakė A.Sekmokas.

Jis sakė tikintis, kad “Gazprom” ištaisys šį pažeidimą – nustatys teisingą kainą Lietuvos vartotojams ir tuo būdu šis nesutarimas bus išspręstas.

A.Sekmokas teigė, kad remiamasi “Gazprom” atstovo Sergejaus Kuprijanovo pareiškimais, kad Lietuvai dujų kaina yra didinama dėl politinių priežasčių, taip pat koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo teiginiais, esą Lietuvai tiekiamos dujos yra 15 proc. brangesnės nei kaimyninėms šalims.

“Kokia turėtų būti teisinga dujų kaina, bus nustatyta pagal numatytas procedūras. Tai bus nustatyta ekspertiniu būdu”, – tikino A.Sekmokas.

Ministras taip pat siūlo paviešinti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, kad visuomenei būtų visiškai aišku ir būtų galima objektyviai vertinti visus veiksmus ir susidariusią situaciją.

A.Sekmokas tvirtino, kad nepavykus susitarti, Lietuva kreipsis į Stokholmo arbitražą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Paklaustas, kodėl derėtis siūloma Briuselyje, A.Sekmokas sakė manantis, kad trečioji šalis yra labai gera vieta, juo labiau, kad Lietuva yra pateikusi skundą EK Konkurencijos direktoratui: “Tai yra diskusijų klausimas, kas dalyvautų diskusijose”.

Jis išsamiau nekomentavo, koks sutarties punktas pažeistas, motyvuodamas sutarties konfidencialumu.

Pasak Energetikos ministerijos pranešimo, Energetikos ministerija negali viešai paskelbti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties teksto ir pasiūlė “Gazprom” atskleisti visuomenei visas jos nuostatas.

“Privatizavimo sutartimi “Gazprom” įsipareigojo, kad į Lietuvą tiekiamų gamtinių dujų kaina bus teisinga – tai yra ji nebus įtakojama politinių faktorių. Šis įsipareigojimas reiškia, kad “Gazprom” nediskriminuos Lietuvos vartotojų. Energetikos ministerija surinko įrodymų, kad “Gazprom” diskriminuoja vartotojus ir daro politinį ir ekonominį spaudimą Lietuvos Vyriausybei”, – rašoma pranešime.

“Gazprom” ketvirtadienį išsiųstas pranešimas dėl 2004 metų sausio 23 dienos “Lietuvos dujų” akcijų privatizavimo sutarties pažeidimo.

“Gazprom” Spaudos tarnybos atsrovė BNS sakė nieko nežinanti apie tokį laišką.

Bandydama spausti Rusijos koncerną “į kampą”, sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Ji taip pat pareikalavo, kad atsistatydintų įmonės vadovai, įskaitant ir du valdybos narius -”Gazprom” atstovus.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ketvirtadienį įsigaliojusio ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, kuris numato dujų tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą – tai reiškia, kad valstybė savo žinion ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius, ir dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų “Gazprom” moka maždaug 100 JAV dolerių daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietija.

Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004 metais, privatizuojant “Lietuvos dujas”, tvirtino, kad tuo met pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis numato, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, “Gazprom” tiekiamų dujų kaina Lietuvai iki 2015 metų išliks stabili bei prognozuojama.

Tačiau, kaip tuomet teigė “Gazprom”, kainos formulė, kuri priklauso nuo mazuto kainos, ateityje gali keistis.

“Gazprom” 2004 metų kovą už 100 mln. litų įsigijo 34 proc. bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų. Kartu su akcijų pirkimo sutartimi buvo pasirašyta akcininkų sutartis ir ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis.

Dar 34 mln. litų buvo padėti į specialią depozitinę sąskaitą ir turėjo būti sumokėti dviem dalimis iki 2008 metų vidurio, jei Lietuva laikysis tam tikrų sutartų sąlygų. Tačiau iki šiol derybos buvo nesėkmingos ir pinigų Vyriausybė negavo. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu dėl jų aktyviai deramasi.

Lietuvai dabar priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Iškasusi karo kirvį prieš “Gazpromo” monopoliją ir nutarusi pačiu griežčiausiu būdu įgyvendinti Europos Sąjungos energetikos direktyvą dėl dujų tiekimo ir transportavimo atskyrimo, Lietuva neiškrinta iš europinio konteksto.

Matant, kaip Lietuvos Vyriausybė, nepaisydama “Lietuvos dujų” akcininkų – Rusijos “Gazpromo” ir Vokietijos – E.ON pasipiktinimo, siekia atskirti magistralinius dujotiekius nuo dujų tiekimo, taip ir norisi paklausti: iš kur Andriui Kubiliui tiek drąsos, iš kur Arvydui Sekmokui tiek valios geležinės? Iškasę karo kirvį prieš galingiausią Rusijos ir vieną didžiausių pasaulio energetikos bendrovių “Gazprom”, juodu jau sulaukė tiesioginio Rusijos premjero Vladimiro Putino įvertinimo: “Tai – plėšikavimas.”

Kai tokius žodžius sako vis dar svarbiausias Rusijos politikas, verta suklusti. Kai jis tą sako nuvykęs į Vokietiją, susitikime su pagrindiniais tos šalies politikais ir verslininkais, verta suklusti dar labiau. Ypač kai žinome, kokią politinę ir ekonominę galią Lietuvoje per savo tarpininkę “Dujotekaną” ir šios dosniai finansuotus politikus buvo sukaupęs “Gazpromas”. Galiausiai, kai matome, kad glaudžiai su “Gazpromu” verslo ryšiais susijęs, turtingiausias ir įtakingiausias verslininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys jau atvirai puola tiek energetikos ministrą A.Sekmoką, tiek premjerą A.Kubilių. Nors visados pasižymėdavo itin atsargiu elgesiu visų aukščiausių Lietuvos vadovų atžvilgiu.

Tačiau atrodo, kad Vyriausybė, bet kol kas, neketina kreipti jokio dėmesio į jau tiesiogiai skambančius grasinimus. Ji dargi pati perėjo į puolimą, pirma apkaltinusi “Gazpromą” ekonominiu šantažu, o dabar surašiusi ir oficialų skundą Europos Komisijai. Joje “Gazpromas” kaltinamas piktnaudžiavimu monopoline padėtimi Lietuvos rinkoje.

Paradoksalu, bet oficialų pretekstą skųsti “Gazpromą” Briuseliui suteikė pats Rusijos dujų milžinas, oficialiai gruodžio mėnesį paskelbęs, kad 2011 m. pardavinėdamas dujas Latvijai ir Estijai taikys 15 proc. kainos nuolaidą (su sąlyga, jeigu šios vėl pradės pirkti tokį pat kiekį dujų, kokį pirko ikikriziniais 2007-aisiais), o Lietuvai kaina sumažinta nebus “dėl šios šalies ypatybių įgyvendinant ES III energetikos direktyvos reikalavimus”. Tuo “Gazpromas” oficialiai pripažino baudžiantis Lietuvą už tai, jog ši, būdama ES narė, pradėjo įgyvendinti ES normas, reikalaujančias atskirti dujų tiekimą ir dujų paskirstymą, kad energetikos bendrovės negalėtų piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi.

Galimas dalykas, darydamas šį pareiškimą “Gazpromas” nesitikėjo tokios Lietuvos reakcijos, o gal, kaip šnekėjo kai kurie Rusijos komentatoriai, rimtai mano, kad Europos Komisija nepajėgi nubausti ES nepriklausančios valstybės įmonės. Tačiau amerikiečių gigantų “Microsoft” ir “Intel”, sumokėjusių milijardines baudas už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi rinkoje, pavyzdys rodo, kad priemonių ES gali rasti. Juoba kai labai norisi. O norų riboti “Gazpromo” įtaką Europa jau nebeslepia.

Galingas, bet silpstantis lokys

Šiandien “Gazpromas” Europoje panašus į kadaise galingą, bet jau silpstantį lokį, kurį iš visų pusių taršo medžiokliniai šunys. Neseniai vokiečiai, grasindami arbitražais, išsireikalavo sumažinti kainas, viena didžiausių Italijos energetikos bendrovių “Editon S.p.A” padavė į tarptautinį Stokholmo arbitražą “Gazpromo” antrinę įmonę “Progas”. Kaltinimas tas pats – nuostoliai, patirti dėl pernelyg didelių rusiškų dujų kainų, ieškinio vertė – iki 1,5 mlrd. JAV dolerių. Neseniai Europos Komisija griežtai įspėjo lig šiol “Gazpromui” itin draugišką Bulgariją, kad ši negali taikyti jokių III energetikos protokolo išimčių ir taip pat privalo skaidyti monopolininką į dujų tiekimo ir transportavimo bendroves.

Tačiau svarbiausia – “Gazpromas” praranda Europos rinką. Per dešimtmetį “Gazpromo” tiekiamų dujų dalisES rinkoje sumažėjo nuo 48 iki 33 proc., ypač stiprus kritimas po 2008-ųjų: per dvejus metus – nuo 39 iki 33 proc. Išlieka tendencija smukti toliau, nes suskystintų dujų terminalus sparčiai stato net vokiečiai, kurie tarsi ir dalyvauja tiesiant “Nord Stream” dujotiekį.

Tad Lietuva su savo reikalavimais “Gazpromui” visiškai atitinka bendraeuropinę tendenciją – spausti monopolininką iš visų pusių. “Veido” turimomis žiniomis, Vyriausybė pernelyg nesibaimina atsakomųjų “Gazpromo” sankcijų, nes:

- Yra įsitikinusi savo pozicijų teisiniu nepažeidžiamumu;

- Norėdama atjungti dujas Lietuvai, Rusija kartu turėtų atjungti dujas ir Kaliningradui;

- Lietuva neturi jokių įsiskolinimų “Gazpromui”, kurie galėtų tapti pretekstu užsukti dujas, kaip pasielgta su Baltarusija ir Ukraina;

- Pačiame “Gazprome” nuotaikos dėl dujų tiekimo į ES valstybes politikos labai įvairios.

Visa tai įvertinusi, A.Kubiliaus Vyriausybė ir ėmėsi teisinio spaudimo, kartu suvokdama, kad lemiamas bus artimiausias pusmetis, nes ES energetikos direktyvą reikia pradėti įgyvendinti nuo 2011 m. kovo mėnesio. Jeigu Vyriausybei pavyks išlaikyti spaudimą, iki 2012-ųjų rinkimų tikimasi pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Na, o jei nepavyks arba jeigu nebus rasta paramos Europos Komisijoje, tuomet teks trauktis.

Lietuva ir “Gazpromas”: nuo meilės iki karo

Tiesą sakant, Lietuvos santykiai su Rusijos energetikos milžinu “Gazpromu” primena patarlę, kad nuo meilė iki neapykantos – vienas žingsnis. 1993-iaisiais buvusios sovietinės Dujų pramonės ministerijos vietoje įsikūręs “Gazpromas” daugelį metų buvo patikimiausias energijos išteklių tiekėjas Lietuvai. Tuo metu Remo Viachirevo vadovaujamas ir premjero Viktoro Černomyrdino globojamas “Gazpromas”, kaip ir visos privačios verslo įmonės, pirmiausia buvo orientuotas į maksimalų pelną, galimas dalykas, apeinant kai kuriuos Rusijos įstatymus. R.Viachirevo giminaičių kompanijos, tokios kaip “Iitera”, tiekdavo dujas savo antrinėms įmonėms ar tarpininkams buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant ir Baltijos šalis. Dėl “Gazpromo” specifinės kainų ir pelno pasiskirstymo politikos tokie tarpininkai dujas gaudavo keliais doleriais pigiau nei, tarkime, valstybinės “Lietuvos dujos”, tad buvo patrauklūs Lietuvos pirkėjams ir Vyriausybei.

Pirmieji oficialūs “Gazpromo” tarpininkai Lietuvoje – Viktoras Uspaskichas, Antanas Bosas, Raimundas Paliukas ir jų bendrovės “Stela Vitae”, “Vikonda”, “Jangila” ilgą laiką irgi užsiėmė tik verslo reikalais. Jeigu jų veikla Lietuvos Vyriausybei ir kliūdavo, tai labiausiai dėl mokesčių slėpimo (ypač čia nuskambėjo V.Uspaskichas” ir “Jangila”), o ne dėl bandymų kaip nors paveikti valstybės politinį gyvenimą.

Didžiausiu geopolitiniu pavojumi tuomet laikytas Rusijos naftos koncernas “Lukoil” ir jo iš esmės kontroliuojama Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Gerai pamename, kai, prasidėjus kovai dėl dalies “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo, “Lukoil” nedvejodamas pasinaudojo turima galimybe stabdyti naftos tiekimą. Tuo pat metu “Gazpromas” iš viso nekalbėjo apie galimybę privatizuoti “Lietuvos dujas”, o jo tarpininkai daugių daugiausiai dairėsi į keletą šiluminių elektrinių (kol galiausiai nusipirko Kaune). Dujų tiekimo pertraukų irgi nebuvo.

Prie pakankamai palankaus požiūrio į “Gazpromą” ir jo tarpininkus prisidėjo ir tai, kad dujų kaina Lietuvos galutiniams vartotojams ištisą dešimtmetį, iki 2005-ųjų, praktiškai nekito, svyruodama ties 450 Lt už 1000 m3 vidurkiu.

“Gazpromo” savininkus taip pat visiškai tenkino santykiai su Lietuva ir vienokiu ar kitokiu būdu gaunamas pelnas.

Padėtis ėmė keistis 2000-ųjų vasarą, kai Rusijos prezidentu tapęs V.Putinas pradėjo keisti visų didžiųjų energetikos koncernų vadovybę. Vienas pirmųjų postą turėjo palikti “Gazpromo” valdybos pirmininkas R.Viachirevas, jo politinis globėjas V.Černomyrdinas išvyko garbės tremtin ambasadoriumi į Ukrainą, antrinės “Gazpromo” įmonės buvo nušalintos nuo dujų telkinių ir eksporto kvotų.

Svarbiausia, kas buvo padaryta V.Putino reformų metu, – “Gazpromas” tapo dujų tiekimo monopolininku. Jokia kita nepriklausoma dujų kompanija – ar Rusijos, ar Vidurio Azijos respublikų – nebegalėjo nepriklausomai nuo “Gazpromo”, nemokėdama jai duoklės, tiekti dujų vartotojams. Lietuvos didieji dujų vartotojai, pirmiausia B.Lubio valdoma “Achema”, kurį laiką dar tikėjosi, kad jiems pavyks susitarti dėl dujų tiekimo ir kainų apeinant “Gazpromą”, tačiau jų viltims nebuvo lemta išsipildyti.

Tuo pat metu pasikeitė ir “Gazpromo” tarpininkų pasirinkimo politika: ankstesnieji – “Stela Vitae”, “Itera Lietuva” nustumiami į šoną. Vietoje jų 2001-aisiais sukuriama “Dujotekana”, prie kurios gimimo, kaip rodo Valstybės saugumo departamento surinkti duomenys, ranką tiesiogiai pridėjo pats V.Putinas, o nuolatiniu didžiausiu akcininku tampa buvęs, kaip teigiama, KGB karininkas Piotras Vojeika. Jis svarbiausio “Dujotekanos” akcininko postą išlaiko prie visų jos vadovų – R.Paliuko, Sigito Paulausko, Rimando Stonio ir, galiausiai, neseniai paskirto Vladimiro Orechovo.

R.Stonio dėka “Gazpromas” ir jo tarpininkai Lietuvoje tampa viena įtakingiausių politinių jėgų. “Gazpromui” palankiausiomis sąlygomis 2002-aisiais privatizuojamos “Lietuvos dujos”, 2004-aisiais triukšmingai sužlugdomos Seimo pastangos apriboti dujų tiekimo tarpininkų pelnus, 2006-aisiais R.Stonys tiesiogiai dalyvauja neformaliame pasitarime, lėmusiame, kad premjero postas atiteks Gediminui Kirkilui. R.Stonio svarbą ir įtaką rodo tai, kad jis vienintelis iš visų dujų tiekimo tarpininkų turėjo oficialias “Gazpromo” atstovo teises Lietuvoje ir galėdavo su Vyriausybe derėtis “Gazpromo” vardu.

R.Stonio ir “Gazpromo” įtaka Lietuvos politikai ėmė taip badyti akis, kad vienu iš 2008-aisiais į valdžią atėjusios konservatorių Vyriausybės užduočių tapo jos apribojimas. Tai savo ruožtu buvo neįmanoma be “Gazpromo” įtakos apribojimo. Lietuvos norus apriboti “Gazpromo” aptetitą skatino ir 2005–2008 m. įvykęs kainų šuolis, kai dujų kainos galutiniams vartotojams pakilo net keturis kartus. Nepaisant dujų kainų smukimo 2009-ųjų viduryje, 2010-ųjų gruodį galutiniai vartotojai už 1000 m3 dujų mokėjo 1131 Lt (su transportavimo ir galios mokesčiu), o 2005-aisiais – vos 351 Lt.

Rusijos dujų milžinė “Gazprom” penktadienį apkaltino Lietuvos Vyriausybę politikavimu ir sakė pasigendanti konstruktyvaus dialogo.

Koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo teigimu, Vyriausybė įmonei tiesiai nepasako, jog ji nėra pageidaujama Lietuvoje.

“Lietuvos Vyriausybė tiesiai nesako. Ji nesako: mums nepatinka “Gazprom” buvimas ant Lietuvos žemės, išperkame jums parduotas akcijas ir skiriamės”, – penktadienį žurnalistams Širvintų rajone, Jauniūnuose, sakė vienas “Gazprom” vadovų.

Anot jo, būtų teisinga ir ekonomiškai naudinga kartu plėsti Lietuvos dujų sektorių.

“Kita pusė turi teisę vykdyti savo politiką. Aš galvoju, gaila, kad tai yra rūpestis ne vartotojų interesais, o politinių tikslų siekimas”, – teigė V.Golubevas.

Jo tvirtinimu, Lietuva yra svarbi “Gazprom” kaip tranzitinė šalis, ir Rusijos koncernas suinteresuotas bendradarbiavimu.

“Lietuvos Vyriausybė šalies teritorijoje turi teisę priimti bet kokius sprendimus ir nereikia slėptis už Europos Komisijos”, – tvirtino V.Golubevas.

“Gazprom” yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai ir turi didelę akcijų dalį bendrovėje “Lietuvos dujos”. Rusijos bendrovė piktinasi Lietuvos planais atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sako vykdanti Europos Sąjungos direktyvą ir taip norinti atsikratyti monopolistinio dujų tiekimo.

Vyriausybė neseniai apskundė “Gazprom” Europos Komisijai, prašydama aiškintis dėl daromo spaudimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. “Gazprom” tokius kaltinimus neigia.

Ministras Pirmininkas A.Kubilius sako, kad remiantis oficialiais skelbiamais Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3 , neskaičiuojant PVM.

Dujų kaina Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra aukštesnė nei Lietuvoje. Realią dujų kainą vartotojams Estijoje įvertinti sunkiau, kadangi šioje šalyje vartotojai už jas dar moka papildomą akcizo mokestį, kuris neatsispindi kainų reguliuotojo pateikiamose suvestinėse.

“Nenorėčiau komentuoti Gazprom pareigūnų neoficialių pareiškimų dėl Baltijos šalims parduodamų dujų kainų, tačiau šiandien tikrovė yra tokia, kad dėl efektyvios energetikos rinkos kainų reguliuotojo veiklos gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra sumažėjusi ir yra mažesnė nei Latvijoje”,- sakė A. Kubilius.

Jis taip pat pridūrė, kad Gazprom valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo pareiškimai, kad Lietuvai bus taikomos diskriminacinės dujų kainos “dėl ES trečiojo energetikos paketo taikymo Lietuvoje ypatumų”, rodo, jog Gazprom atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi Lietuvos rinkoje.

“Šių metų pavasarį kėliau šį klausimą susitikimo su Rusijos premjeru metu, nurodydamas, kad ekonomiškai pačiam Gazpromui būtų naudinga mažinti kainas, jei nori išlikti patraukliu paslaugų teikėju Lietuvoje ir neprarasti rinkų. Dabar matome, kad ir toliau yra norima rinkas išsaugoti ne ekonominėmis priemonėmis, bandant išlikti patraukliais vartotojams, bet gąsdinimais ir siekiu išlikti monopoliniu tiekėju bet kokia kaina. Čia verta prisiminti, kad didėjant politinei įtampai su Gruzija 2007 metų pradžioje Gazprom buvo padidinusi šiai šaliai dujų kainą net iki 235 dolerių už 1000 kubinių metrų, tačiau jau po metų turėjo siūlomą kainą numušti beveik dvigubai, kadangi Gruzija surado būdų, kaip gauti pigesnių dujų iš Azerbaidžiano ir iki šiol atsisako pirkti dujas iš Gazprom”, – teigė premjeras.

Jis priminė, kad per dvidešimt metų Lietuvoje vartotojai taip ir neįgijo jokių galimybių apsirūpinti dujomis ne vien iš Rusijos. Nieko nekeičiant, tikintis malonės vien tik monopolinio tiekėjo, alternatyvų ir toliau neatsiras, o monopolininkas ir toliau galės piktnaudžiauti Lietuvos vartotojų sąskaita.

Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos vartotojai galės apsirūpinti pigiausiomis gamtinėmis dujomis, jei turės galimybę rinktis iš kelių tiekėjų, tiekiančių dujas ne vien iš Rusijos. Todėl yra nuosekliai siekiama pertvarkyti Lietuvos dujų sektorių, kad pastačius suskystintų dujų terminalą Lietuvos vartotojai galėtų įsigyti ir tokiu būdu importuojamų į Lietuvą dujų.

Maskvoje dirbantys JAV diplomatai mano, kad Rusijos dujų milžinė “Gazprom” yra “prastai organizuota, veikiama politikų ir korumpuota”, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel”, remdamasis tinklalapio “WikiLeaks” paviešinta slapta diplomatine korespondencija.

“Gazprom” nėra konkurencinga pasaulinė įmonė, – savaitraštis cituoja vieną diplomatinį pranešimą. – “Gazprom” yra Sovietų Sąjungos dujų ministerijos įpėdinė ir iki šiol veikiai lygiai taip pat”.

“Gazprom” yra labai atitolusi nuo savo ambicijų tapti vertingiausia kompanija pasaulyje – per pastaruosius metus jos sėkmė dramatiškai pasikeitė, – sakoma kitame pranešime, išsiųstame 2009 metais. – Jos rinkos vertė, gamybos apimtys ir padavimai nusmuko nuo finansų krizės pradžios”.

Rusijos kritikai jau seniai kaltina Maskvą naudojant šią bendrovę politiniams tikslams.

Rusijos dujų koncerno “Gazprom” valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) siekia apsisaugoti nuo sutarties nutraukimo su Kauno savivaldybės valdoma bendrove “Kauno energija”.

Kauno apygardos teismas antradienį įpareigojo Kauno miesto apylinkės teismą iš naujo įvertini KTE prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, BNS sakė apygardos teismo atstovė Jūratė Dabašinskienė.

Anot jos, KTE apylinkės teismo prašė apsaugoti nuo “Kauno energijos” vienašališko, nesikreipiant į teismą elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat sutarties dėl šilumos pirkimo-pardavimo ir investicijų susitarimo nutraukimo.

Kauno miesto apylinkės teismą šį prašymą rugpjūčio 30 dieną atmetė kaip neteismingą apylinkės teismui, tačiau dabar jį turės įvertinti iš naujo.

“Pagrindinis tikslas buvo toks, kad kol nebaigtas pagrindinis ginčas tarp akcininko ir valstybės, kad tų tarpinių sprendimų (nereikėtų – BNS) nevykdyti, kad jų vykdymas būtų atidėtas iki “Gazprom” ir Lietuvos Vyriausybės galutinio išsprendimo”, – BNS sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

“Kadangi bus tarptautinis arbitražas, kur pagal terminus nagrinėjama šešis ar dvylika mėnesių. Norėjosi, kad viskas aprimtų, baigtųsi visokios insinuacijos nesuprantamos. Niekada nežinai dėl rinkiminio šou, kokių veiksmų gali imti politikai”, – kalbėjo A.Pranculis.

“Gazprom” kovą išplatino pranešimą, jog siūlo Vyriausybei kilusį ginčą spręsti taikiai ir sumokėti žalą koncernui kaip kompensaciją, o jeigu Lietuva ir toliau ignoruos įsipareigojimus, “Gazprom” bus priverstas kreiptis į arbitražą dėl žalos atlyginimo. “Gazprom” teigė, jog dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo per šešerius metus Lietuvoje jau patyrė apie 342 mln. litų žalos ir reikalauja kompensuoti apie 484 mln. litų (191 mln. JAV dolerių).

“Kauno energijos” generalinis direktorius Rimantas Bakas BNS sakė, jog sutarties kol kas nesiekiama nutraukti.

“Kol kas nesiekiame. Jų noras – kad mes net nenorėtume to siekti”, – kalbėjo R.Bakas, pridūręs, jog toks prašymas teismui neturi realaus pagrindo ir yra daugiau politiškai paremtas.

Kauno meras Andrius Kupčinskas birželį pareiškė, jog savivaldybė dėl nevykdomų investicijų į KTE svarsto galimybę vienašališkai nutraukti sutartį tarp Rusijos dujų koncerno “Gazprom” ir bendrovės “Kauno energija” dėl elektrinės pirkimo-pardavimo, pavadinęs derybas su “Gazprom” “neperspektyviomis”.

A.Kupčinskas tuomet kalbėjo, jog nesilaikant sutarties ir neinvestuojant į KTE, miesto netenkina dabartinė elektrinės būklė.

Jo teigimu, kadangi KTE nevykdo savo investicijų įsipareigojimų – ji turėjo investuoti 400 mln. litų – pažeidžiamos ir elektrinės pardavimo konkurso sąlygos, kadangi labai panašią kainą siūlė ir Suomijos energetikos koncernas “Fortum”, tačiau konkurso nelaimėjo, nes jo siūlyta investicijų suma buvo tik 45 mln. litų. “Gazprom” ir KTE teigė vykdanti įsipareigojimus.

Kauno savivaldybė remia Suomijos kapitalo bendrovės “Fortum Heat Lietuva” siūlymą investuoti į naujos termofikacijos elektrinės statybas Kaune. Bendrovė investuotų apie 66,5 mln. eurų (229,4 mln. litų).

Šiuo metu “Kauno energija” su KTE dėl nevykdomų investicijų vis dar ginčijasi teismuose.

Lietuvos apeliacinis teismas balandį laikinai sustabdė Vilniaus komercinio arbitražo teismo šių metų vasarį priimtą sprendimą, kuriuo Kauno termofikacijos elektrinė bendrovei “Kauno energija” privalo sumokėti 5,42 mln. litų baudą. Sprendimas sustabdytas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės šalių ginčą.

Konsorciumas, kurį sudarė Rusijos bendrovė “Gazprom”, “Dujotekana” ir JAV įmonė “Clement Power Venture”, su Kauno savivaldybės kontroliuojama “Kauno energija” KTE pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2003 metų kovo 31-ąją.

“Gazprom” oficialus pareigūnas pareiškė, kad Lietuvai dujų kaina, skirtingai nei Latvijai, nebus mažinama dėl to, kad Lietuva pradėjo įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Reaguodama į šį pareiškimą ir į tai, kad dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę nukenčia šalies vartotojai ir verslas, Lietuvos Vyriausybė kreipsis į Europos Komisiją.

“Tokius “Gazprom” veiksmus vertinu kaip ekonominį šantažą”, – šiandien po Vyriausybės pasitarimo žiniasklaidos atstovams sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Pasak Premjero, toks monopolisto diskriminacinis požiūris į dujų kainą Lietuvos vartotojams yra didelis iššūkis ir pačiai Europos Komisijai. “Esame ne kartą viešai kalbėję, kad Lietuvos Vyriausybė pritaria EK požiūriui, jog trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas ilgalaikėje perspektyvoje didins konkurenciją ir mažins dujų kainas vartotojams”, – pažymėjo Premjeras. Be to, A. Kubilius pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybė dar labiau paspartins ES III-ojo paketo bei suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimą, kad Lietuva kuo greičiau įgautų galimybę pirkti dujas ne iš vieno tiekėjo ir mūsų nebebūtų galima šantažuoti aukštomis dujų kainomis.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

„Lietuvos žinios“ rašo:

“Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka – minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių”, – svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. “Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime”, – sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. “Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų”, – yra sakęs A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” vieninteliu keliu – vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir “Gazprom”. Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes – bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. “Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas”, – sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: “Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta – tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

Vakar Energetikos ministerija oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Tiesa, vakar patikslinta, kad geriausias yra plaukiojančio terminalo variantas – čia stovėtų laivas-saugykla su specialia įranga, o prie jo periodiškai atplauktų tankeriai su suskystintomis dujomis.

Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB “Klaipėdos nafta” ir “Achemos grupės” atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.

Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra “didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva”.

Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.

Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.

Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija “Exmar”. Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.

Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai – neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie “Klaipėdos naftos” (neigiami argumentai – brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).

Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.

Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.

Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.

“Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos”, – kalbėjo R. Švedas.

Skaičiai

Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.

Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.

Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Vieta suskystintų dujų terminalui pagaliau įvardyta – ties Kiaulės Nugara. Kol bus galutinai apsispręsta dėl finansavimo modelio ir gauti reikalingi leidimai, statybų įmonės dar turi pakankamai laiko pasiruošti rungtynėms dėl nemažos apimties darbų.

Tinkamiausia vieta suskystintų dujų terminalo (SDT) statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugara vadinama sala. Geriausia įrengti plaukiojantį terminalą vandenyje, jame taip pat būtų galimybė laikyti dujas. Tokias išvadas Energetikos ministerijai pateikė 4 mėn. dirbusi suskystintų dujų terminalo tarpžinybinė darbo grupė.
„Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas ir vienas iš pigiausiųjų. Tokį terminalą lengviausia prijungti prie mūsų magistralinių dujotiekių, meteorologijos sąlygų įtaka minimali, perspektyvoje yra galimybių plėtrai“, – pasirinktos vietos pranašumus vardija Romas Švedas, energetikos viceministras ir darbo grupės pirmininkas.
Anot “Verslo žinių”, šiuo metu esą jau yra atlikti visi reikiami projektavimo darbai ir ieškoma finansavimo šaltinių. Šis projektas kainuotų apie 160 mln. Lt. Nuo darbų pradžios Jurbarko ir Klaipėdos dujotiekį  planuojama nutiesti per porą metų

Gegužę Vyriausybės patvirtintoje naujoje Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje planuojama taikyti ES III energetikos paketo reikalavimus ir iš “Lietuvos dujų” turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą. “Lietuvos dujų” pertvarką numatoma baigti 2012-aisiais.

Tačiau didžiausios dujų bendrovės akcininkės Vyriausybės planus vadina “dujų tinklų nacionalizavimu”. Esą energetinė nepriklausomybė, kurios siekį deklaruoja Vyriausybė, nėra susijusi su nuosavybės teise į dujų perdavimo tinklus.

Anot LD didžiausių akcininkų, gamtines dujas LD perka pagal ilgalaikę dujų tiekimo sutartį. LD, kaip teigiama, parduoda dujas rinkoje, kurioje konkurencija yra labai didelė. Pavyzdžiui, 80–90% šiuo metu šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamų dujų be jokių papildomų investicijų galėtų būti pakeistos kitų rūšių kuru. Todėl dujų kaina priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainos, teigiama pranešime.

Be to, LD akcininkai argumentuoja, kad Vyriausybė neteisingai supranta ES dujų direktyvą, pagal kurią rengiama minėta koncepcija. Jie sako, kad pernelyg skubotas nuosavybės atskyrimo modelio įgyvendinimas, turintis didelį poveikį visiems LD procesams ir struktūroms, visiškai atskiriant dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, galėtų sukelti dujų tiekimo sutrikimus. Laiške teigiama, kad sprendimą pasinaudoti direktyvoje numatyta išimtimi pasirinko kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija ir Suomija.

“E.On Ruhrgas” ir “Gazprom” kartoja priekaištus, kad šių atstovai nebuvo įtraukti į nuosavybės atskyrimo koncepcijos svarstymą ar rengimą. Esą rugpjūčio viduryje pagrindiniai akcininkai gavo pavėluotą kvietimą į darbo grupę, kuri svarsto tik nuosavybės atskyrimo įgyvendinimą, bet ne direktyvoje numatytas alternatyvas.

Vokietijos ir Rusijos atstovai laiške nesutinka, kad “Lietuvos dujos” (LD) dėl prieigos prie dujų tinklų diskriminavo kitas bendroves. LD akcininkės motyvuoja, jog 60% LD dujų tinklais transportuojamo kiekio yra kitoms bendrovėms priklausančios dujos. Jos teigia, kad LD nesulaukė niekada kritikos ar skundų iš Vyriausybės, ministerijos ar kitų valstybės institucijų.

Dar vienas akmuo į LD daržą lėkė dėl esą nepakankamų investicijų. Šį politikų priekaištą pačios laiške įvardijančios LD akcininkės sako, kad per 5 metus LD sulaukė 700 mln. Lt, o tai, kaip teigiama pranešime, daugiau nei 4 kartus daugiau nei į LD infrastruktūrą investuota prieš privatizavimą.

LD dalininkės taip pat neigia, kad bendrovė neleidžia baigti Šakių–Klaipėdos dujotiekio statybos projekto. Kaip teigiama, pirmoji dujotiekio atkarpa iki Jurbarko jau eksploatuojama. Į šios dalies statybą ir viso dujotiekio projektavimo darbus LD yra investavusi apie 40 mln. Lt nuosavų lėšų.

Taip pat teigiama, kad nėra pagrįstas teiginys esą LD neprijungs numatomo statyti suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo ir neleis transportuoti dujų iš šio terminalo savo dujotiekiais. LD akcininkės argumentuoja, kad pagal įstatymus LD privalo prijungti SGD ir užtikrinti prieigą prie savo valdomos sistemos. Taigi, anot “E.On Ruhrgas” ir “Gazprom”, SGD terminalo ir dujų perdavimo sistemos kontrolės teisių klausimai yra “visiškai tarpusavyje nesusiję”.

Rusijos ir Vokietijos bendrovės laiške taip pat laiko nepagrįstu teiginį, kad LD nenori jungties su Lenkija. Laiške įvardijama, kad šių metų balandį Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius ir LD pateikė bendrą paraišką Europos Komisijai dėl šalių dujotiekio jungties galimybių studijos dalinio finansavimo.

“Lietuvos dujos” šiemet pirmą pusmetį uždirbo 86,7 mln. Lt konsoliduotą grynąjį pelną – tai 62% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. “E.On Ruhrgas” priklauso 38,9 proc. LD akcijų, ”Gazpromui” – 37,1 proc.

„Penki.lt“ tvirtina:

2009-ųjų sausį Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai per Ukrainą, ES ėmėsi energetikos ūkių pertvarkos. 2009-ųjų balandžio 22-ąją EP patvirtintas 3-iasis energetikos paketas. Jame įtvirtinta, kad dujų vamzdynų ir elektros tinklų verslas negali būti tose pačiose rankose, kaip ir elektros energijos gamyba bei dujų tiekimas.

Šiuo metu „Gazprom“ Lietuvai ir parduoda dujas, ir jas tiekia per „Lietuvos dujas“.„Gazprom“, valstybinė Rusijos įmonė, yra viena didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkių.

Lietuvai įgyvendinus direktyvą, dujų tinklai būtų perduoti kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, dėl kurios įkūrimo Seimas turi balsuoti šios sesijos metu. Tarybą sudarytų penki nariai, jos pirmininką Premjero teikimu skirtų Prezidentas.

„Alfa.lt“ pažymi:

LD akcininkai laišku atsiliepė į LR Vyriausybės esą pateiktus neteisingus ir klaidinančius teiginius apie nuosavybės atskyrimo būtinybę Lietuvos dujų sektoriuje, apie akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ ir šios bendrovės akcininkus.

Laiške rašoma, jog „pernelyg skubotas nuosavybės atskyrimo modelio įgyvendinimas, turintis didelį poveikį visiems LD procesams ir struktūroms, visiškai atskiriant dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, galėtų sukelti dujų tiekimo sutrikimus“.

Premjeras mano, kad „tai yra grasinimas, viešai išsakytas, sutrikdyti dujų tiekimus, jei LR vyriausybė įgyvendins europines direktyvas ir toks grasinimas mums yra absoliučiai nepriimtinas ir netoleruotinas“,.

Jis teigė tikįs, kad “Lietuvos dujų“ akcininkai elgsis civilizuotai ir diskusijose dėl europinių direktyvų įgyvendinimo jie taip pat elgsis civilizuotai.

„Delfi.lt“ praneša:

Privatūs „Lietuvos dujų” akcininkai bendrovės „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ perspėjo, kad Vyriausybės planuojama dujų sektoriaus pertvarka gali sutrikdyti dujų tiekimą Lietuvai. Premjeras Andrius Kubilius tai pavadino „nepriimtinu ir netoleruotinu grasinimu“.

„Aš šiuos žodžius traktuoju labai paprastai – tai yra viešai išsakytas grasinimas sutrikdyti dujų tiekimus, jei Lietuvos Vyriausybė įgyvendins europines direktyvas. Toks grasinimas mums yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas. Aš tikiu, kad šiuos žodžius išgirs ir „Lietuvos dujų“ akcininkai“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.

Jo teigimu, Vyriausybė veiksmai atskirti veiklas negali būti laikomi infrastruktūros nacionalizavimu.

„Ekonomika.lt“ rašo:

„Mūsų pastangos įgyvendinti europinę direktyvą neturi nieko bendra su jokiais tinklų nacionalizavimais. Kaltinimas visiškai neatspindi jokios tiesos“, – tvirtino A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino sulaukęs planuojamų veiksmų palaikymo Europos Komisijoje.

Rusijos dujų milžinas “Gazprom” grasina skųsti Lietuvos Vyriausybę tarptautiniam arbitražui dėl jam nepalankios dujų sektoriaus pertvarkos.

“Lietuvos dujų” akcininkas sako, kad Vyriausybės planai atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą ir taip perimti magistralinių vamzdynų valdymą pažeidžia įmonės teises ir turės neigiamą poveikį investicijoms.

Vieno iš “Gazprom” vadovo laiške Lietuvos premjerui skundžiamasi, kad Lietuvos Vyriausybė nedalyvauja diskusijose su “Gazprom” ir taip pažeidžia Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

“Manome, kad galima kreiptis į Tarptautinį arbitražą ir pareikalauti atlyginti žalą”, – sakoma Lietuvos premjerui adresuotame “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo laiške, kurio kopiją trečiadienį gavo BNS naujienų agentūra.

“Drauge manome, kad kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo, siekiant užkirsti kelią mūsų kaip “Lietuvos dujų” akcininko teisių pažeidimui, ne pats geriausias santykių plėtojimo variantas”, – rašoma šią savaitę Vyriausybę pasiekusiame laiške.

Jame teigiama, kad siūloma dujų pertvarka atsiliepia “Gazprom”, kaip “Lietuvos dujų” akcininko, teisėms, o Lietuvos Vyriausybė esą nenori dalyvauti diskusijose, “Gazprom” nepasiūlyta dalyvauti Energetikos ministerijos sukurtos darbo grupės veikloje.

Lietuvos Vyriausybės atstovai sako, kad didelė dalis “Gazprom” priekaištų yra nepagrįsti, o Vyriausybė neketina peržiūrėti planų įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą.

“Vyriausybė neketina peržiūrėti savo pagrindinio tikslo įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. “Gazprom” priekaištai toli gražu ne visi yra teisingi. “Gazprom” bus deramai informuotas apie priimamus sprendimus, kai bus reikalas”, – BNS trečiadienį sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Vienas aukšto rango pareigūnas Vyriausybėje sakė, kad “stebina “Gazprom” norai dalyvauti įstatymų leidybos procese”.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad dujų sektoriaus pertvarka siekiama panaikinti monopolį dujų rinkoje ir įgyvendinti strateginius projektus – pastatyti suskystintų dujų terminalą ir nutiesti dujų jungtį į Lenkiją.

Panašų kelią kaip Lietuva įgyvendinti ES teisę pasirinko ir Estija, tuo metu Latvija nusprendė taikyti išimtį.

Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 procento.

+370 5 2058514

Rusijos dujų milžinas “Gazprom” išpučiamas iš Baltijos šalių vamzdžių – taip Lietuvos ir Estijos planus atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą įvertino Rusijos laikraštis “Kommersant”.

Laikraštis penktadienio publikacijoje atkreipia dėmesį į Estijos valdančiųjų partijų sutarimą siekti, kad jų šalis taikytų griežčiausias ES energetikos paketo nuostatas ir įpareigotų “Eesti Gaas” atsisakyti magistralinių dujotiekių.

Lietuva taip pat siekia, kad magistralinio dujų perdavimo tinklas nebebūtų valdomas “Lietuvos dujų”, kurių didžiausi akcininkai yra Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” ir Rusijos “Gazprom”.

“Tokiu būdu Baltijos šalys viliasi sukurti konkurencines sąlygas savo dujų rinkoje ir sumažinti dujų kainas”, – rašo “Kommersant”.

“Kol neįvyko atskyrimas, neturime jokio pagrindo manyti, kad iki mūsų bus atvesti kiti dujų tiekimo tinklai, išskyrus “Gazprom”, – Rusijos laikraštis cituoja Estijos premjerą Andrusą Ansipą.

“Eesti Gaas” – monopolistas ir vienintelė kompanija, užsiimanti rusiškų dujų transportavimu ir paskirstymu bei pardavimu Estijai. Jos akcininkai yra “Gazprom” (37 proc.), E.ON Ruhrgas AG (33,66 proc.), “Fortum” (17,72 proc.), “Itera Latvija” (9,85 proc.) ir smulkieji akcininkai (1,75 proc).

Anot laikraščio, realizuoti griežčiausią ES variantą Estija imasi, nes nesugebėjo kitais būdais gauti mažesnių dujų kainų.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neseniai yra sakęs, kad kol kas “Gazprom” naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje.