"Veido" archyvas

Kai nenuvertė Sekmoko, manėme – jį apgynė prezidentė. Bet kai postą išlaikė ir Kazlauskas, tapo akivaizdu: Seimo opozicijos kuokos yra pripučiamos

Interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui parėmė 12 parlamentarų – surinkta beveik pusė reikalingų parašų, antradienį pranešė LNK Žinios.

Po ilgų svarstymų opozicija sutarė dėl kaltinimų ministrui.

“Gyvenamųjų namų renovacija visiškai neprasidėjo ir skirtos lėšos – kurių numatyta 1 mlrd. litų . – įsisavinta yra nulis. Manome, kad ir kituose sektoriuose, kuriuose reikalingos reformos, jos nevykdomos”, – sakė opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Ministras kaltinamas ir atliekų tvarkymo programų vilkinimu, aplaidžiu požiūrių į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką, nesugebėjimu įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Apkaltos tekste cituojama ir prezidentės ministrui išsakyta kritika dėl jo vadovaujamos ministerijos neveiklumo.

Valdantieji iniciatyvą vadina viešųjų ryšių akcija artėjant savivaldybių rinkimams.

Pradėti interpeliaciją ministrui reikia 29 parlamentarų parašų.

Į aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pusę kritikos strėlės skrieja iš visų pusių: tiek iš prezidentės, tiek iš opozicijos, tiek iš žiniasklaidos, tiek iš saviškių. Ir kritikuojamas jis ne dėl vieno dalyko, o iš karto dėl keliolikos: ir dėl aklavietėje atsidūrusios būsto renovavimo programos, ir dėl itin prastai bei pavėluotai panaudojamų Europos Sąjungos paramos lėšų, ir dėl prisižadėtų, bet neįvykdytų projektų, ir dėl neveiklumo, ir t.t.

Tad nieko keisto, kad opozicija šiam ministrui kaip tik dabar rengia interpeliaciją. “Veidas” domėjosi, ką apie visa tai mano pats ministras G.Kazlauskas.

G.K.: Kai interpeliacija bus, tada ir žiūrėsim. Politinių pareiškimų ir kaltinimų būna visokių – tiek mano, tiek kitų ministrų atžvilgiu. Didelė jų dalis – nepagrįsti. Bet aš dirbu ir toliau dirbsiu.

“Veidas”: Vis dėlto ir prezidentė dėl Jūsų yra pasakiusi aštrios kritikos: kad ji matanti absoliutų Aplinkos ministerijos neveiklumą ir kad “nė vienoje srityje konkrečių darbų nematyti”. Gal Jūs galėtumėte atsikirsti ir nurodyti, kokie konkretūs darbai padaryti?

G.K.: Prezidentė, mano galva, taip pasakė apie visos institucijos neveiklumą. Ir tokiu pasakymu, manau, įskaudino nemažai mūsų darbuotojų, kurie nuoširdžiai dirbo ir išties nuveikė didelius darbus. Jeigu tą pasakymą priimčiau vienas pats, tai jau būtų per daug.

O pastaruoju metu atlikta tikrai nemažai darbų. Be to, norėčiau priminti, kad mūsų ministerijos kuruojami klausimai sudėtingi: juos reikia aptarinėti su visuomene, nėra vienareikšmiškų ir greitų atsakymų. Kai kada derindami su visomis suinteresuotomis pusėmis, dėl kai kurių dokumentų sugaištame pusę ir daugiau metų. Prezidentės pasakymą aš suprantu tiesiog kaip raginimą greičiau dėl visko apsispręsti. Tačiau apsisprendimas, jei neišklausomos visos nuomonės, nebūtų maksimaliai objektyvus ir teisingas.

Iš esmės išvardytos sritys – itin problemiškos. Tai ilgalaikiai procesai.

“Veidas”: “Bet kas, kas eitų į tokias pareigas, turi vykdyti Vyriausybės programą. Jeigu jam nesiseks tokios programos vykdyti, teks ieškoti, kas tą gali padaryti geriau”, – minėjo premjeras Andrius Kubilius, teikdamas jūsų kandidatūrą į ministrus. O praėjusią savaitę Vyriausybė savo darbų ataskaitoje pripažino, kad daugiabučių renovavimo skatinimas, teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo supaprastinimas – tai prioritetai, kurių laikytis jai sekėsi sunkiausiai. Vadinasi, Jums nesiseka vykdyti Vyriausybės programos.

G.K.: Taip kategoriškai teigti negalima. Nežinau, iš kur tokia medžiaga. Jei kalbėsime apie statybų leidimus, tai jų prie trūkumų tikrai negalima minėti. Ten padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.

Kai kalbama apie teritorijų planavimą, tai mes norime iš esmės pakeisti jų planavimo koncepciją. Ją Vyriausybė patvirtino pavasarį. Jau yra parengtas naujas teritorijų planavimo įstatymo variantas, dabar jis derinamas su suinteresuotomis grupėmis. Kitą savaitę įstatymo variantas bus pateiktas Vyriausybei. Taip pat ir alternatyvos. Tačiau vien to neužteks – diskusijos persikels į Seimą. Tai tikrai nėra paprastas dalykas.

“Veidas”: Tai Jums sekasi ar nesiseka vykdyti Vyriausybės programą?

G.K: Mes vykdome Vyriausybės programą, ir tiek.

“Veidas”: O kaip su daugiabučių renovavimo programa? Juk tas projektas praktiškai žlugęs.

G.K.: Renovacija vyksta. Viena iš problemų yra ta, kad a priori sakoma, jog ši programa yra ne tokia, kokia turėtų būti. Tačiau valstybės prievartos šiuo klausimu begali būti. Žinoma, tokia alternatyva yra, tačiau, mano galva, apsispręsti turi patys žmonės. Taip, renovacija nevyksta taip, kaip norėtųsi, bet tai nuo žmonių priklauso. Jie patys turi nuspręsti, nori jie to ar nenori. Bet kokia valstybės prievarta renovuotis verstų smarkiai didinti valstybės paramą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mes, visi valstybės piliečiai, susimetam ir kažkam vienam ar keliems atiduodame savo pinigus. Toks kelias man nėra priimtinas.

“Veidas”: Esama siūlymų iš esmės keisti programos finansavimo tvarką, labiau remiant būtent efektyvias energijos taupymo priemones: langų keitimą, namo šilumos ūkio rekonstravimą ir pan. Tad ar bus imtasi peržiūrėti daugiabučių renovavimo finansavimo tvarką? Jei taip – kada?

G.K.: Taip, imsimės. Programą šiaip juk tvirtina Vyriausybė. Jai ir pateiksime. Tai bus padaryta artimiausiu metu.

“Veidas”: Šiais ar kitais metais?

G.K: Artimiausiu metu.

“Veidas”: O kas atsakingas už tai, kad daugiabučių renovavimo problema pateko į aklavietę?

G.K.: Šiame procese dalyvauja ne vien Aplinkos ministerija. Priminsiu, kad naujasis finansavimo modelis buvo parengtas ne Aplinkos ministerijos. Mūsų ministerijai pavesta tik vykdyti priimtą sprendimą. Mano supratimu, mes jį ir vykdome. Tas, kas buvo numatyta ir kokius reikėjo parengti pakeitimus – viskas padaryta. Procesas gali vykti sklandžiai.

“Veidas”: Per artimiausius kelerius metus nemažai milijonų planuojama išleisti daugiabučių modernizavimo tiesioginei reklamai. Gal vis dėlto prasmingiau už šiuos pinigus tiesiog renovuoti namus?

G.K.: Nenoriu net komentuoti tokių demagoginių pareiškimų. Juk jei aiškinsime ir bendrausime, žmonės pamatys, kad viskas klojasi gerai, ir apsispręs dalyvauti renovavimo programoje. Tai daugelio darbų kompleksas – ir radijo bei televizijos laidos, ne vien kokie informaciniai filmukai. Pagrindinis akcentas – informuoti žmones, kaip vyksta renovavimas.

“Veidas”: “Aš visą gyvenimą buvau prieš nelegalias statybas. Dabar iki kuriozų juokinga, kai žmonės negali prieiti prie ežerų”, – teigėte 2008-aisiais po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi. Ar kas nors, Jūsų žiniomis, pasikeitė, ar jums vis dar juokinga?

G.K.: Populistinis klausimas. Visus ežerus galima apeiti. Taip, tvorų pasitaiko, su jomis kovojame. Ir rezultatai rodo, kad pažeidimų 2009–2010 metais užfiksuota dvigubai mažiau. Sugriežtintos administracinės baudos. Tačiau prie kai kurių ežerų iš tiesų galima nusileisti tik malūnsparniu, nors įstatymai suteikia teisę pereiti tą teritoriją. Vis dėlto yra dvi pusės: vieni nori tiesiog ateiti į sutvarkytą teritoriją ir ten, pavyzdžiui, šiukšlina. O kiti pagal įstatymą tą teritoriją turi paskui tvarkyti, nes yra atsakingi už jos priežiūrą. Taigi tie, kurie tvarko, neturi teisės jos užtverti, bet turi teisę praleisti.

Problema kilo tada, kai restitucijos metu savivaldybės išdalijo grąžinamas žemes net ir tose vietose, kuriose buvo gyvenviečių poilsiavietės. Nebuvo numatyti servitutai. Savivaldybės galėtų išpirkti žemes ir palikti tas poilsiavietes, kad žmonės jomis galėtų naudotis. Manau, daug klausimų būtų išspręsta, jei žmonės turėtų kur ilsėtis. O kas nori paežerėmis keliauti, tam turi būti sudarytos sąlygos.

“Veidas”: Kuriuos savo darbus, nuveiktus per pustrečių metų, laikytumėte pavyzdiniais? Kurią sritį galėtumėte įvardyti kaip savo “arkliuką”?

G.K.: Niekada neturėjau tikslo pasigauti kokių arkliukų ir ant jų joti. Ministerija kuruoja skirtingas sritis ir visos jos labai sudėtingos. Viskam mes skiriame tikrai daug dėmesio ir jėgų, nors viskas ir nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

“Veidas”: Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kuriam taip pat buvo rengiama interpeliacija, pareiškė, kad su “sistema vienas nepakovosi”, ir atsistatydindamas minėjo statybomis besirūpinančių interesų grupių spaudimą.

G.K.: Nelabai suprantu, apie ką kalbame. Statybų asociacija mūsų ministerijoje visąlaik labai maloniai priimama, taip pat ir Nekilnojamojo turto asociacijos atstovai. Tačiau tai natūralus dialogas. Jokio spaudimo nejaučiu.

“Veidas”: Esate turtingiausias Vyriausybės narys, valdote 5 mln. Lt vertės turtą. Nesigailite ėjęs į tokį postą?

G.K: Ar kas nors domisi, koks tas turtas? Pagrindinį mano turtą sudaro nekilnojamasis turtas. Ar gailiuosi? Gyvenimiška patirtis, gauta čia, turi neįkainojamą vertę. Gal iš tolimesnės perspektyvos vertinsiu kitaip. Supratau tai, kas nematoma iš išorės, kaip vyksta politika, kokia čia sprendimų priėmimo virtuvė. Galiu pasakyti: daug komfortiškiau jaučiausi dirbdamas versle.

“Veidas”: Tai kodėl Jūs vis dar dirbate Vyriausybėje?

G.K.: Todėl, kad pradėtus darbus reikia baigti, negali numesti per vidurį. Jei aš kažką darau, turiu baigti. Vertybė – pabaigtas darbas, o ne daug pradėtų. Pats save vertinčiau taip: pradėjau, kiek pradėjau, bet vertinsiu tiek, kiek darbų pabaigsiu.

“Veidas”: O ar apie atsistatydinimą susimąstote?
G.K: O reikėtų? Aš dirbu ir galvoju apie darbus. Kaip bus, taip bus. Bet aš nusiteikęs darbus dirbti – kol galiu, tai ir darysiu. Manau, premjeras mane palaiko.

Didžioji dalis interpeliacijos Tautos prisikėlimo partijos deleguotam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui jau parašyta, sako opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

“Praėjusią savaitę gavome atsakymus dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, kurių mums trūko, tad beliko pabaigti tekstą, trys ketvirtadaliai jo jau yra”, – pirmadienį BNS sakė A.Butkevičius.

Kada interpeliacija bus registruota Seimo posėdžių sekretoriate, A.Butkevičiaus tvirtino dar negalintis pasakyti, dėl to antradienį tarsis opozicinių frakcijų atstovai.

Seimo statutas numato, kad pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, sesijos metu gali ne mažiau kaip penktadalis – tai yra 29 iš 141 – Seimo narių.

Dar sesijos pradžioje apie interpeliaciją aplinkos ministrui prabilę socialdemokratai anksčiau tvirtino, kad dėl interpeliacijos teksto užtruko, nes iš ministerijų negauna prašomų pateikti duomenų.

“Yra tekstas beveik paruoštas, bet neužbaigtas. Neatsimenu tokio atvejo man būnant Seimo nariu nuo 1996 metų, kad negaunam informacijos apie Europos Sąjunga lėšų įsisavinimą, kur atsispindėtų skaičiai, procentai, mes negalim užbaigt”, – prieš porą savaičių sakė A.Butkevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui priekaištavo dėl visiško neveiklumo, sprendžiant atliekų tvarkymo ir daugiabučių renovavimo klausimus. Tuo metu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tai ne vieno ministro atsakomybės klausimas.

Išklausęs ministro atsakymus Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams. Jei ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir jam pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių – 71 iš 141 – balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras privalo atsistatydinti.

"Veido" archyvas

Kuomet susiduria veiklios ir neveiklios asmenybės, viena jų paprastai skrenda iš traukinio

Nebe pirmą kartą susikerta premjero ir prezidentės nuomonės dėl Vyriausybės kadrinės sudėties. Dabar prezidentė nevyniodama žodžių į vatą praktiškai pareiškė nepasitikėjimą aplinkos ministru Gediminu Kazlausku, nes šis neįgyvendina ES direktyvų, susijusių su šiukšlių tvarkymu. Tačiau premjeras Andrius Kubilius linkęs geriau prisiimti už tai kolektyvinę Vyriausybės atsakomybę, nei aukoti ministrą. Prezidentė tokiu atveju sakosi ir pareikalausianti visos Vyriausybės atsakomybės.

Prezidentei padėti atsikratyti ministro pasišovė opozicija, žadanti imtis interpeliacijos. Tačiau G.Kazlauską iki paskutinio ginti pasiryžę jį į ministrus delegavę “prisikėlėliai”, o jis pats taip pat nemato reikalo atsistatydinti.

Prognozuoti, kaip baigsis šis “kas ką” raundas, galima nebent prisiminus ankstesnes ministrų rotacijas. Kol kas Dalia Grybauskaitė laimi sausu rezultatu. Vos išrinkta prezidente ji atsikratė finansų ministro Algirdo Šemetos, išsiųsdama jį į Europos Komisiją. A.Kubilius pasipriešino, bet nusileido. Iš karto krito socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galva Rimantas Dagys. Šiemet sausį premjeras prarado užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką, kuris posto neteko dėl aidu prezidentei nenuskambėjusios nuomonės apie CŽV kalėjimus.

Dar yra pasikeitę sveikatos apsaugos ir kultūros ministrai. Tiesa, formaliai skaičiuojama, kad pasikeitę tik trys ministrai. Donatas Jankauskas ir Ingrida Šimonytė neskaičiuojami, nes jie paskirti Vyriausybės nariais kartu su visu Ministrų kabinetu po prezidento rinkimų. Pagal Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Tačiau šiuokart iki pavojingos ribos dar likę nemažai rezervų.

Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pasikvietusi Aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir pareiškė savo nuomonę apie jo neveiklumą. Prezidentė mano, kad Aplinkos ministro darbą turėtų apsvarstyti valdančioji koalicija.

“Ministro veikla per tuos dvejus metus demonstruoja absoliutų neveiklumą. Jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas, ir valdančioji dauguma turėtų apsvarstyti vieno iš savo ministrų darbą”, – tokią valstybės vadovės poziciją po susitikimo su aplinkos ministru G. Kazlausku išsakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Per mažiau nei pusvalandį šalies vadovė išsakė kritišką požiūrį dėl aplinkos ministro “absoliutaus neveiklumo“ visose srityse. Tiesiogiai pasitraukti iš posto ministro G. Kazlausko prezidentė neragino, tačiau gana aiškiai teigė paliekanti šį klausimą spręsti valdančiajai koalicijai.

„Prezidentė ragina atsakomybės imtis šiandien. Po pokalbio ji konstatavo, jog reikėtų daryti viską, kas yra įmanoma. Tačiau ji užsiminė ministrui, jog jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas ir kad valdančioji dauguma turėtų pasvarstyti savo ministro darbą“, – p. Grybauskaitės nuomonę perdavė jos Linas Balsys.

D. Grybauskaitė stagnaciją regi tokiose srityse kaip renovacija, teritorijų planavimas, miškų ūkis. Visose šitose srityse yra stagnacija. “O atliekų tvarkyme yra ir visiškas atsilikimas nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai, ir tai gresia baudomis Lietuvai ateityje”, – konstatuoja prezidentė.

Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad dėl reikalavimų nesilaikymo atliekų tvarkymo srityje kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.
“Galbūt tik su trumpomis pertraukėlėmis, kai į sąvartyną atvyksta prezidentė, tuomet jie stebuklingai pranyksta”, – primindamas valstybės vadovės apsilankymą Kazokiškėse sakė L. Balsys.

Prezidentė pasigenda ir rezultatų pastatų renovacijos srityje. Valstybės vadovė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios čia stebi sumaištį, žmonių nepasitenkinimą. L.Balsio aiškinimu, neskubėdama spręsti atliekų rūšiavimo, deginimo ir bioskaidžių atliekų atskyrimo klausimų, Lietuva mažiausiai trejais metais vėluos įgyvendinti įsipareigojimus ES, o tai gali šaliai užtraukti daugiau kaip pusės milijono eurų baudą.

Prezidentė mato problemų valstybinių miškų ūkio valdyme. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė yra nustačiusi ir atkreipusi ministerijos dėmesį į neefektyviai valdomą miškų ūkį, bet reformos čia nevyksta.

“Yra kažkokie projektai, koncepcijos, tačiau tuo metu, kai kaimyninės šalys jau seniai susitvarkė savo miškų valdymą, Lietuvoje viskas yra po senovei, ir miškų urėdijų darbas, ir situacija su miškais yra nepatenkinama”, – konstatuoja D. Grybauskaitė.

Tas pats, pasak valstybės vadovės, yra ir su teritorijų planavimu. “Ministras kartojo, kad yra koncepcija, tačiau kodėl ta koncepcija vis dar neįgyvendinta, atsakymo prezidentė nesulaukė”, – sakė šalies vadovės atstovas.

“Ne vien koncepcijos, tas pats teritorijų planavimas yra ne koncepcija, o parengtas ir jau išsiųstas išorės derinimui naujas įstatymo variantas. Be jokių abejonių, tokie konceptualūs sprendimai reikalauja tikrai plataus apsvarstymo su visuomene ir atima laiko. Tikrai buvo planuota po koncepcijos priėmimo tokį įstatymo variantą turėti per tris mėnesius, tačiau tikrai daug suinteresuotų pusių reiškia daug pastabų, ir tokį įstatymo variantą mes parengėme mėnesiu vėliau”, – aiškino ministras. Jo teigimu, “geriau yra išdiskutuoti, negu po to turėti nuskriaustų ar nepatenkintų visuomenės sluoksnių”. G.Kazlauskas taip pat aiškino, kad jo pirmtakai nedirbo taip, kad ES direktyvos būtų įgyvendintos, ir nepaliko jam “sudėliotų projektų”.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius sakė, kad Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusio ministro keitimo galimybė nėra svarstoma. “Aš matau problemas, kurias reikia spręsti, ir siekiame tas problemas spręsti. Tai ne ministro kartais personalijos yra problema, o problema yra pačių problemų mastas”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras A.Kubilius sakė pripažįstantis, kad daugiabučių renovavimui suskurta sistema veikia lėtai, bet, anot premjero, ji “įsivažiuoja”. “Bendra parama šios programos įgyvendinimui ir skatinimas žmones pamatyti tos programos naudą būtų tikrai didelis ir svarbus postūmis, kad ši programa pradėtų veikti”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė negirdįs konkrečių siūlymų, kaip išjudinti įvardytų problemų sprendimą. “Jeigu kas nors galvoja, kad galima, pavyzdžiui, daugiabučių namų
renovaciją kaip nors radikaliai pakeisti, įtikinti žmones taupyti gerinant savo būstą, įtikinti, kad jie to siektų žymiai greičiau, mes tikrai priimame visus pasiūlymus, bet racionalius pasiūlymus”, – sakė premjeras.

“Vien pasakymas, kad tokia sistema yra bloga, ką mes dažnai girdime iš opozicijos, ir nepateikiama jokių konstruktyvių ir gerų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad bent per artimiausią dešimtmetį iš tiesų didelė dalis Lietuvos daugiabučių būtų renovuota ir tam būtų sukurtas tinkamas finansinis mechanizmas, tai tokių racionalių pasiūlymų, turiu pasakyti, mes negirdime”, – teigė Vyriausybės vadovas.

Ketvirtadienio premjero A. Kubiliaus ir G. Kazlausko susitikime Aplinkos ministerija įsipareigojo per penkias dienas (iki rugsėjo 15 d.) pateikti visus reikalingus atliekų tvarkymo regioninių projektų dokumentus.

Premjeras ir ministras smulkiai aptarė Dalios Grybauskaitės Aplinkos ministerijai pareikštą kritiką. Jiedu sutarė, kad ministerija maksimaliai sparčiai spręs aplinkos tvarkymo projektų problemas ir atsakingai ruošis miškų ūkio pertvarkai. Iki spalio 1 d. Aplinkos ministerija turi išspręsti klausimą dėl pavojingų atliekų sąvartyno projekto finansavimo ir įgyvendinimo. Kitą savaitę ministras pristatys miškų urėdijų pertvarkymo strategiją.

A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime, iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju – turi atsistatydinti.

“Lietuvos rytas” praneša:

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atrodo, užsimojo nukirsti dar vieną galvą – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Tačiau jis iš važiuojančio traukinio išlipti dar neketina, nes turi užnugarį. Prezidentės teigimu, akivaizdu, kad mažiausiai trejais metais vėluos Sąvartynų direktyvos reikalavimų dėl atliekų tvarkymo, skaidžiųjų atliekų surinkimo ir tos srities infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimas. Lietuvai, vėluojančiai vykdyti savo įsipareigojimus, gresia baudos. Dėl to Europos Komisija gali kreiptis į Liuksemburgo teismą.

„Tas baudas mokės Lietuvos žmonės, o ne ministras, kuris tuo metu jau nebebus ministras, ir jo atsakomybę bus labai sunku nustatyti”, – priminė šalies vadovė.
Vienkartinė tokia bauda siekia 1,88 mln. litų (545 tūkst. eurų). Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad nesilaikant atliekų tvarkymo reikalavimų kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.”

“Ką konkrečiai daryti ministrui pasiūlė D.Grybauskaitė? Į šį klausimą jos atstovas atsakė, kad prezidentė nekuria programų, o nori matyti rezultatus. Pats G.Kazlauskas, išklausęs šalies vadovės kritiką, sakė trauktis neketinąs ir jaučiąs premjero Andriaus Kubiliaus palaikymą.

„Aš visą gyvenimą gyvenu taip, kad pradėtus darbus reikia baigti. Juo labiau kad daug kas įsukta ir pradėjo judėti į priekį, jaučiu pareigą parodyti, kad suplanuotus darbus galima padaryti laiku. Reikia prisiimti atsakomybę ir, be abejonės, sutikti su prezidentės pastabomis, kad galbūt tai galėjo būti padaryta greičiau, aktyviau. Dabar viskas suplanuota ir traukinys juda, iš važiuojančio traukinio nesiruošiu išlipti”, – kalbėjo aplinkos ministras.”

“Verslo žinios” informuoja:

“Dėmesį derėtų atkreipti ne tik į griežtą Prezidentūros retoriką, bet ir į faktą, kad pokalbis vietoj numatytos valandos tetruko pusvalandį, taigi, galima spėti, kad diskusijos nebuvo: prezidentė iškaršė kailį ministrui, o jis nelabai ką turėjo atsakyti, nors iš anksto žinojo, kad eina ne medalio pasiimti. VŽ nuomone, kartais ir personalijos yra problema, tą geriausiai parodo kad ir tai, kaip Lietuva rengėsi artėjančiai pasaulinės ekonomikos krizės bangai arba buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus malda “Rusijos krizė Lietuvos nepalies”.

Ponas Kazlauskas savo ruožtu sakė priimantis prezidentės kritiką ir ją suprantantis kaip raginimą „dirbti žymiau efektyviau, kad suplanuoti darbai būtų padaryti laiku“. Tačiau savo noru trauktis iš posto Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras neketina.

„Iš važiuojančio traukinio nesirengiu išlipti“, – sakė p. Kazlauskas ir patikino turintis premjero pasitikėjimą.”

“Respublika” rašo”:

“Tautos prisikėlimo partijos į Vyriausybę deleguotas statybininkas G. Kazlauskas vakar sulaukė šalies vadovės kaltinimų krušos. Pirmieji akmenys į Aplinkos ministerijos vadovą nuskriejo dar praėjusią vasarą, kai D. Grybauskaitė lankėsi aplinkinius gyventojus smarve nuodijančiame Kazokiškių sąvartyne. Girdint ministrui G. Kazlauskui, prezidentė tuomet ironiškai pastebėjo, kad oro gaivikliai čia specialiai įrengti vien dėl jos viešnagės.

Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas vakarykščius įvykius su G. Kazlausku, teigia, kad D. Grybauskaitė parodė aiškų signalą, kad aplinkos ministras turi trauktis iš posto.

“Dabar viskas priklauso nuo ministro pirmininko, tad jeigu A. Kubilius, nuleidęs galvą, sutiks su valstybės vadovės kritika ir pasirinks išeitį – G. Kazlausko pasitraukimą, tai ir įvyks. Ši situacija man primena ir tuometinio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko situaciją. Tuomet A. Kubilius elgėsi lygiai taip pat. Kai prezidentė pareiškė nepasitikėjimą V. Ušacku, premjeras kurį laiką jį dar gynė, kol staiga apsuko ienas į kitą pusę ir šį ministrą paaukojo. D. Grybauskaitė taip pat yra užsiminusi apie šios koalicijos plėtrą, tad aplinkos ministrui skirta kritika galbūt susijusi su aukšto posto paieška naujiems galimiems valdančiųjų partneriams. Iš kandidatų negalima išbraukti nei keistą poziciją užimančios “Tvarkos ir teisingumo” partijos, nei Darbo partijos.”

“Kauno diena” problemą apžvelgė plačiau:

“Traukiniu – per šiukšlynus”.
“Pradėtus darbus reikia baigti. Toks buvo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atsakymas į Prezidentės priekaištus dėl “absoliutaus neveiklumo” Aplinkos ministerijoje (AM). To paties labai norėtųsi ir tiems mokesčių mokėtojams, kurie šią ministeriją, tegu ir netiesiogiai, bet ėmė laikyti pagrindiniu vykdomosios valdžios padaliniu.

Tarp pastarųjų – gausus ir kol kas vis gausėjantis ekologiškai mąstančių ir bandančių taip pat gyventi tautiečių būrys, pradedant idėjiniais žaliaisiais, baigiant eko stilių, kaip naują mados tendenciją, suprantančiais snobais. Šie žmonės nėra politikai, jiems nerūpi, kad AM veikla apima aplinką plačiąja prasme, tačiau įrodymų dėl ministerijos impotencijos jie prisižiūri sočiai. Pvz., kiekvieną kartą, kai nagrinėja rinkoje pasirodžiusio naujo produkto pakuotę, svarsto, kuri jos dalis kurios rūšies atliekoms priklauso. Arba kai grįžę iš užsienio mūsų miestų viešosiose erdvėse bergždžiai ieško šiukšliadėžių išrūšiuotoms atliekoms.

Atliekų rūšiavimas ir panaudojimas – įvedus šiuos žodžių junginius į lietuviškų tinklalapių paiešką, pasiūloma ne viena nuoroda. Trispalviai išrūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai – taip pat matyti ne kartą ir ne viename mieste. Regis, šiuo atžvilgiu nesame ta šalis, kurioje niekas niekada nėra girdėjęs apie modernų požiūrį į atliekas. Tačiau ne daugiau. Tai, kas pažangiosiose pasaulio valstybėse seniai tapo banalia kasdienybe, Lietuvoje vis dar yra siekiamybė.

Spalvoti konteineriai – lietuviško klimato ir žmonių sumaitoti tiek, kad patys yra tapę atliekomis. Arba naujutėlaičiai, tačiau visiškai nepraktiški: tokio dydžio angomis, pro kurias, pvz., stiklo tara telpa tik sudaužyta, o vertingiausia popierinė atlieka, kartono lakštai, – suplėšyti į nedidelius gabaliukus.

Tipiškas vaizdas Lietuvos miestų daugiabučių kiemuose – atliekų sklidini konteineriai, šalia kurių – antra tiek atliekų. O štai (ne) mitas, kad išrūšiuotos atliekos verčiamos į vieną kalną Kazokiškėse ar Lapėse. Kad ir kiek bandytų, AM atstovams itin sunkiai sekasi paneigti, kad tai, ką yra matęs ne vienas liudininkas, yra tik miražas.

Gyventojams, kurie labai stengdamiesi jau įprato rūšiuoti atliekas ir gerbti gamtą, visiškai nesvarbu, kas dėl to kaltas. Ir jie teisūs. Kad ir kas už ką būtų atsakingas, tačiau jei geros idėjos jau ne vienus metus nėra tinkamai įgyvendinamos, o Lietuva tebetrypčioja vienoje vietoje ir rizikuoja sulaukti įspūdingos baudos už įsipareigojimų ES nevykdymą, kaltas yra aukščiausią postą aplinkosaugos srityje užimantis vadovas.

Be gyventojų sąmoningumo ir ekologinio išprusimo nieko nepasieksime – šia valdininkų fraze galima atsakyti į bet kokį priekaištą. Tai per pastaruosius kelerius metus aukšti ir žemi AM atstovai puikiai išmoko. Dar jie moka kaltę suversti vietos valdžiai ir komunalininkams.

Tačiau žmonėms, kurie jau nusipirko bilietą į ekologiškos ateities traukinį, kaltų paieškos mažiausiai rūpi. Jie, sykį perlaužę savo pačių mąstymą, labiausiai norėtų, kad tą patį kuo greičiau padarytų ir AM valdininkai. Antraip iš važiuojančio traukinio, matyt, tektų išlipti ne tik dabartiniam ministrui, bet ir ne vienam jo įpėdiniui.

Tik štai problema – net ir išlipus ministrui, niekas negalės būti tikras, kad vis dar bus prasmė vargti rūšiuojant atliekas. Žmonių sąmoningumas irgi gali išsekti. Ypač, jei jis – tik mados reikalas.”

“Klaipėda” rašo:

Po apsilankymo Prezidentūroje G.Kazlauskas atvyko į Seimą ir susitiko su A.Valinsku ir aptarė savo ateitį. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

“Kokie sprendimai priimti? Kad reikia dirbti, įgyvendinti numatytus projektus”, – teigė G. Kazlauskas po susitikimo su TPP lyderiu. TPP lyderis su žurnalistais nekalbėjo. Su ministru A. Valinskas įsėdo į Seimo TPP frakcijos nario V. Babiliaus vairuojamą automobilį.

Per susitikimą iš A. Valinsko kabineto sklido stipriųjų gėrimų kvapas – jį politikai vėliau bandė užgožti gausiai apsipurškę kvepalais. A. Valinsko santykiai su Prezidente įtempti jau daugiau kaip metus”.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad už prezidentės įvardytas problemas aplinkosaugos srityje nėra atsakingas tik ministras Gediminas Kazlauskas.

Vyriausybės vadovas sakė, kad trečiadienį Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusio ministro keitimo galimybė nėra svarstoma.

“Aš matau problemas, kurias reikia spręsti, ir siekiame tas problemas spręsti. Tai ne ministro kartais personalijos yra problema, o problema yra pačių problemų mastas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams salė A.Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį aplinkos ministrui G.Kazlauskui išsakė griežtos kritikos dėl neveiklumo ir pasiūlė valdančiosioms partijoms svarstyti šio Vyriausybės nario galimybę dirbti toliau. Problematiškiausiomis sritimis prezidentės atstovas įvardijo atliekų tvarkymą, daugiabučių renovaciją, teritorijų planavimą ir valstybinių miškų tvarkymą.

Premjeras A.Kubilius sakė pripažįstantis, kad daugiabučių renovavimui suskurta sistema veikia lėtai, bet. anot premjero, ji “įsivažiuoja”.

“Bendra parama šios programos įgyvendinimui ir skatinimas žmones pamatyti tos programos naudą būtų tikrai didelis ir svarbus postūmis, kad ši programa pradėtų veikti”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė negirdįs konkrečių siūlymų, kaip išjudinti įvardytų problemų sprendimą.

“Jeigu kas nors galvoja, kad galima, pavyzdžiui, daugiabučių namų renovaciją (…) kaip nors radikaliai pakeisti, įtikinti žmones taupyti gerinant savo būstą, įtikinti, kad jie to siektų žymiai greičiau, mes tikrai priimame visus pasiūlymus, bet racionalius pasiūlymus”, – sakė premjeras.

“Vien pasakymas, kad tokia sistema yra bloga, ką mes dažnai girdime iš opozicijos, ir nepateikiama jokių konstruktyvių ir gerų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad bent per artimiausią dešimtmetį iš tiesų didelė dalis Lietuvos daugiabučių būtų renovuota ir tam būtų sukurtas tinkamas finansinis mechanizmas, tai tokių racionalių pasiūlymų, turiu pasakyti, mes negirdime”, – teigė Vyriausybės vadovas.

Prezidentės kritiką premjeras pažadėjo aptarti koalicijos partnerių pasitarime.

“Atskiros sritys, tokios kaip atliekų tvarkymas, daugiabučių renovacija ar teritorijų planavimas, iš tiesų mūsų pastovaus bendro dėmesio reikalas, nėra vieno atskiro ministro reikalas. Tikrai siekiame čia permainų, bet kai kuriose iš šių sričių labai greitų permainų kažin, ar galima racionaliai tikėtis, nors tikrai jų ir norėtųsi (…) Sieksime, kad permainos tose srityse būtų realizuojamos kiek galima efektyviau, aptarsime visas problemas ir koalicijos pasitarime”, – sakė A.Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Susitikime su juo ji aptarė atliekų tvarkymo, daugiabučių renovacijos, teritorijų planavimo bei valstybinių miškų valdymo problemas.

Antrus metus aplinkos ministro pareigas einantis Gediminas Kazlauskas šalies vadovei nepristatė nė vienoje srityje nuveiktų konkrečių darbų. Prezidentės teigimu, absoliutus ministro neveiklumas stabdo svarbias reformas ir projektus.

“Žmonės visoje šalyje nepatenkinti atliekų tvarkymu, daugiabučių renovacijos procesu ir užsitęsusiu teritorijų planavimu. Aplinkos ministerijos pareiga – užtikrinti, kad gyvenimo kokybei svarbūs sprendimai būtų ne tik laiku priimti, bet ir laiku įgyvendinti. Tačiau per pusantrų metų Gedimino Kazlausko vadovaujamoje ministerijoje nė vienoje srityje konkrečių darbų nematyti”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, nepateisinama, kad pusantrų metų ministerija neapsisprendžia dėl atliekų tvarkymo būdo, delsia priimti sprendimus dėl atliekų rūšiavimo, deginimo ir bioskaidžių atliekų atskyrimo.

“Lietuva vėluoja įgyvendinti ES sąvartynų direktyvą. Dėl to ne tik kenčia šalies gyventojai, bet Lietuvai gresia ir daugiau nei pusės milijono eurų bauda”, – teigia D. Grybauskaitė.

Šalies gyventojų lūkesčių, pasak Prezidentės, neatitinka ir nuolat keičiama daugiabučių renovavimo programa. Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo vėluojama daugiabučių renovacijai panaudoti ES finansinę paramą, pagerinti daugelio žmonių gerovę ir kartu mažinti nedarbą.

Aplinkos ministras taip pat įpareigotas nedelsiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl efektyvesnio valstybinių miškų valdymo.

Prezidentės teigimu, aplinkos ministro darbą turėtų įvertinti ir valdančioji dauguma.