BFL / V.Skaraičio nuotr.

Netylantys skandalai, griežta Prezidentės kritika, o ir premjero Algirdo Butkevičiaus leptelėjimas apie tariamai Rusijos įtakojamas pedagogų profsąjungas, kurio jis kitą dieną išsižadėjo, natūraliai kelia klausimą: ar A.Butkevičiaus Vyriausybė turėtų dirbti iki kadencijos pabaigos?

BFL

Gediminas Kirkilas

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas

Keisti Vyriausybės nėra jokio pagrindo. Jį bandoma sukurti, akivaizdu, kad opozicija visą laiką tą darys – toks jos darbas. Bet per daugiau kaip trejus buvimo opozicijoje, bandymų susireikšminti metus jų reitingai iš esmės nekyla, situacija nesikeičia, tad imamasi versti Vyriausybę. Tačiau blogiau ne tai, kad galėtų būti keičiama ši Vyriausybė, o tai, kad opozicija nėra pasiruošusi perimti valdžios, – ji nesudarytų daugumos, nepatvirtintų savo programos ir to net nenorėtų daryti.

Gabrieliaus Landsbergio pasiūlyta galimybė sudaryti technokratinę Vyriausybę apskritai skamba juokingai. Technokratinės vyriausybės formuojamos, kai valstybėje kyla reali politinė krizė, bet mūsų valstybėje dabar jos nėra. Net jei ir keistųsi keli ministrai, dabartinis Ministrų kabinetas gali dirbti. Šis siūlymas – tai propagandinis burbulas, kuriuo konservatoriai mėgina dangstyti savo neveiklumą. Blogiausia tai, kad jie neturi idėjų. Anksčiau kaip alternatyvią idėją socialdemokratams jie pateikdavo krašto gynybos reikalus, o šiuo metu to negali daryti, nes argumentų nėra, energetika taip pat netampa alternatyva. Tad kas lieka? Tik politinės intrigos.

Kodėl sakau, kad politinės krizės nėra, net ir Prezidentei išsakius griežtą poziciją?

Neabejoju, kad esama situacija gali būti išspręsta ministrų pakeitimu, ir tai tikrai nėra ta krizė, kuri neleidžia suformuoti politinės Vyriausybės. Šiandien Lietuvoje, ačiū Dievui, nevyksta nei karas, nei kas nors kita, tad nėra jokio pagrindo, kuris neleistų jos formuoti. Ši Vyriausybė dirbs iki kadencijos pabaigos, o jeigu bus kokių nors pakeitimų, ji vis tiek bus politinė Vyriausybė. Kas imsis technokratinės Vyriausybės atsakomybės? Tikrai nematau, kad kas nors pajėgtų tai daryti.

BFL

Andrius Kubilius

Seimo opozicijos lyderis, konservatorius

Opozicijai valdžia visada atrodo kaip netinkamai dirbanti. Tad nieko nenustebinsiu pasakęs, kad ji jau seniai galėjo pasitraukti, ypač dabartiniame korupcinių skandalų fone. Jeigu artimiausiu metu matysime požymių, kad premjeras, išklausęs ir Prezidentės tvirtų paraginimų, vis tiek nekeičia savo nuostatų, iš tikrųjų būtų kur kas geriau, jeigu iki šio Seimo kadencijos pabaigos dirbtų kokia nors technokratinė Vyriausybė – nebebūtume dar pusę metų kankinami tokios valdžios, kokią dabar turime. Valstybei nuo to būtų tik geriau.

Prezidentė iškėlė premjerui tam tikras sąlygas: jis turi parodyti, kad supranta situaciją, adekvačiai vertina visas korupcines istorijas ir nebėga nuo problemų. To supratimo kol kas nematėme. Jis turėtų prasidėti nuo paties premjero ryžtingos pozicijos tiek atsiribojant kad ir nuo savo partiečių, sakykim, Socialdemokratų partijos vicepirmininko Druskininkų mero Ričardo Malinausko, istorijų, tiek labai ryžtingai parodant, jog su ta gausa Vyriausybei šiuo metu tenkančių įtarimų – ir dėl galimo neteisėtų nutarimų priėmimo, ir dėl Žemės ūkio ministerijos viešųjų pirkimų, kai perkami dvigubai brangesni miltai, – premjeras reikalauja konkrečių ministrų politinės atsakomybės, tai yra siūlo jiems trauktis iš pareigų.

O technokratinei Vyriausybei nebūtų sunku rasti pakankamai paramos visame Seime, nesidalijant į valdančiuosius ir opoziciją, nesiveržiant atskiroms partijoms į vienus ar kitus ministrų postus. Technokratinėje Vyriausybėje partijos nesiekia savo politinių įtakų, tiesiog paprašo specialistų technokratų imtis darbo joje tam, kad kiek galima tvarkingiau būtų ateita iki Seimo rinkimų ir nauja Vyriausybė gautų rinkėjų pasitikėjimo mandatą.

BFL

Prezidentės patarėjas D.Semaška, reaguodamas į spaudoje vis dažnėjančius komentarus apie sparčiai  prastėjančius Lietuvos ir Lenkijos santykius, kaip tikras biurokratas, pamėgino išleisti kritikos „garą“ ir pareiškė, jog „dramos nėra, turime normalius, intensyvius, gerus dvišalius santykius“. Esą pakanka ir strateginio bendradarbiavimo, ir verslo partnerystės, yra ir „normalios kasdienės rutinos“ bei „tam tikrų nuomonių išsiskyrimo“.

Kaip tyčia tą pačią dieną pasirodė ir kitos pusės komentarai šia tema – Lenkijos užsienio reikalų viceministrės G.Bernatowicz, kuri pamėgino atsakyti į J.Kaczynskio kritiką apie Lietuvos – Lenkijos santykius, kurie, anot jo, „patyrė visišką pralaimėjimą“. Lenkijos diplomatė teigė, jog Lenkija visuomet tarptautinėje arenoje rėmė Lietuvą, tačiau tinkamo atsako į tai šiuo metu nesulaukia.

D.Semaška, aiškindamas, jog abiejų šalių santykiai išlieka geri, paminėjo jau ankstesnių vyriausybių ir Prezidento V.Adamkaus sutartus bei ES palaikomus  projektus su Lenkija, tokius kaip Via Baltica, Rail Baltica, elektros tiltą LitPol Link bei atominę elektrinę Visagine. Tačiau šie ankstesnių valdžių priimti sprendimai, mano nuomone, tikrai neatsako į klausimą apie nūdienos santykių būklę, o taip pat ir apie šių projektų eigą bei tolimesnį likimą. Pavyzdžiui, Lenkija jau ne sykį skelbė, jog pati statysianti AE, o tai reiškia, kad vargu, tokiu atveju, ši šalis dalyvautų iš karto dviejuose projektuose, nors diplomatiškai Ignalinos AE dalyvauti dar neatsisako. Rusijos, ir ne tik Rusijos,  spaudoje vis dažnesni pranešimai apie galimą elektros tiltą iš Kaliningrado į Lenkiją, kas reikštų, jog LitPol Link projekto reikšmė gerokai sumažėtų, jau nekalbant apie tai, kad ir dabar pačioje Lenkijos teritorijoje yra daugybė neišspręstų aplinkosaugos problemų. Šių problemų sprendimas, beje, kaip ir Via Balticos projekto,  priklausys tik nuo lenkų politikų valios ir noro šiuos projektus tęsti.

O jei nuo politinės valios tai reiškia, jog Lietuvos – Lenkijos santykių būklė yra ypač svarbus bei lemiantis, o ne kažkoks rutininis dalykas, kaip biurokratiškai mėgina teigti D.Semaška. Lenkijos gamtosaugininkai jau iš esmės užblokavo Via Baltica, panašiai gali atsitikti ir šiuo atveju. Juolab, kad Rusija forsuoja AE statybas Kaliningrade, o tai reiškia, jog galimas rusiškos elektros tiekimas per numatomą Rusijos – Lenkijos elektros tiltą iš Kaliningrado AE, tampa dar viena konkurencine kliūtimi ne tik LitPol Link, bet Lietuvos – Lenkijos energetiniam bendradarbiavimui, statant Ignalinos AE, jei lenkai apskritai šiuo projektu dar tiki.

Supaprastintas, biurokratiškas, jei nepasakyti primityvokas, Prezidentės patarėjo užsienio politikai aiškinimas apie dabartinę Lietuvos – Lenkijos santykių situaciją ne tik neišsklaido abejonių, bet ir akivaizdžiai rodo, jog Lietuvos užsienio politikos „dizaineriai“, ne tik prezidentūros, bet ir užsienio reikalų ministerijos, nelabai įsivaizduoja, ką ir kaip šiuo metu reikėtų daryti. Jei jie neturi idėjų, negirdi ekspertų, tai – dar pusė bėdos, bet jei jau susitaikė su esama padėtimi ir tik biurokratiškai atsimušinėja nuo kritikos, tai – jau pralaimėjimas. Todėl galima sutikti su D.Semaška – „dramos nėra“, nes nėra nieko. Lenkija, kaip didelė ir įtakinga ES ir NATO valstybė, visuomet turi ir turės daugiau užsienio politikos alternatyvų, nei mes. Tačiau ar  tai bus  naudinga Lietuvai?

Kas šiandien galėtų pasakyti, kokie yra Lietuvos užsienio politikos prioritetai? Dar prieš pora metų, pasikeitus valstybės vadovui, buvo kalbama, jog ši politika turi keistis. Esą Lietuva per daug dėmesio skyrė JAV, per mažai ES, „reikia draugauti ne su neturtingomis Kaukazo ar panašiomis šalimis“, o su Vakarais. Būtina keisti politiką Rusijos, o ypač Baltarusijos atžvilgiu ir pan.

Pasikeitimų būta įvairių, pasikeitė net užsienio reikalų ministras (A.Ažubalis pakeitė „nepaklusnųjį“ V.Ušacką), tačiau aiškumo, juolab pasiekimų nematyti. Su Lenkija santykiai, regis, pačiame žemiausiame lygyje nuo 1990 metų, praradome strateginį partnerį, o naujų kol kas nėra. Vargu ar pagerėjo santykiai su Rusija ar Baltarusija, kurios forsuoja atominių elektrinių statybas prie pat mūsų šalies sienų ir upių bei Kuršių Nerijos, tuo, matyt, užprogramuodamos ilgalaikius kaimyninius nesutarimus.

Nors ankstesnioji V.Adamkaus politika Šiaurės Kaukaze taip pat buvo sukritikuota, šiuo metu valstybės vadovė kaip tik šias šalis vizituoja… Neaišku taip pat ar vieninga šalies užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros pozicija, pavyzdžiui, kad ir Libijos atveju. Prezidentė D.Grybauskaitė Austrijos dienraščiui „Die Presse“ pareiškė, jog NATO pajėgos Libijoje peržengia JTO mandato rėmus, tačiau URM, pasirodo, galvoja priešingai.

Kas iš tikrųjų atsitiko ir kodėl taip yra? Ir kodėl ankstesnioji Lietuvos užsienio politika buvo aiškesnė, vieningesnė ir todėl efektyvesnė nei dabar? Priežasčių, matyt, yra daug, tarp jų ir asmeninės politikų nuostatos, noras daryti kitaip nei pirmtakai. Tačiau viena svarbiausių, mano nuomone, – pagrindinių šalies politinių partijų konsensuso praradimas užsienio politikos ir saugumo klausimais. Nuo 1996 metų iki 2008-jų visos pagrindinės partijos pasirašydavo susitarimą šiuo klausimu, prioritetai būdavo aiškūs, juos žinojo tiek diplomatai, tiek partijų lyderiai, tiek prezidentūros patarėjai. Beje, jie taip pat dalyvaudavo ruošiant minėtus susitarimus.

2008 metais, prieš Seimo rinkimus, o susitarimai visuomet būdavo pasirašomi prieš rinkimus, visų pirma, su tikslu išsaugoti tęstinumą, konservatoriai netikėtai tokį susitarimą pasirašyti atsisakė. Jie nekoregavo teksto, nesiginčijo, tiesiog atsisakė pasirašyti. Tai reiškia, jog konsensuso neliko. Ar tai buvo padaryta dėl rinkiminių interesų, ar dėl kitų priežasčių, nežinau, tačiau Lietuvos užsienio politika neteko ankstesnio aiškumo, tęstinumo bei prioritetų. Tų prioritetų neteko ir visas šalies diplomatinis korpusas. Todėl ir matome šiandien tokį miglotą ir prieštaringą paveikslą.

Mano nuomone, toks susitarimas vis tik yra būtinas. Pirmiausia todėl, kad užsienio politika negali būti vykdoma priešokiais ar ekspromtu, jai gyvybiškai svarbu tęstinumas. Tačiau ypač reikalinga visų valdžios grandžių sąveika – tik tokiu atveju Lietuvos balsas bus girdimas ir svarbus. Tik tokiu atveju turėsime partnerius ir jie supras ko norime mes ir ką kartu galime daryti.

Valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” kitąmet valstybės biudžeto įplaukas žada padidinti apie 150 mln. litų. Vien iš antrinių įmonių akcijų pardavimo tikimasi gauti iki 50 mln. litų.

Pirminiais geležinkelių skaičiavimais, įplaukas į biudžetą planuojama padidinti mokant dividendus, privatizuojant nekilnojamo turto objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anksčiau skaičiuota, kad visos Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės už 2010 metus sumokės apie 15,9 mln. litų dividendų, tačiau dabartiniais skaičiavimais, ši suma gali būti kur didesnė.

Nepriklausomų vertintojų duomenimis, nekilnojamojo turto, kuris nepriklauso viešajai geležinkelių infrastruktūrai ir nėra būtinas komercinei veiklai, rinkos vertė gali siekti 15 mln. litų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.

“Lietuvos geležinkeliai” taip pat siūlo parduoti dalį antrinių geležinkelių statybos ir remonto įmonių akcijų. Priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis – nuo 30 iki 100 proc. – būtų parduota, didžiausia pardavimo kaina galėtų siekti iki 50 mln. litų.

Galimų sprendimų sąrašas pateiktas remiantis siekiu nepažeisti “Lietuvos geležinkelių” gyvybingumo ir sėkmingos veiklos funkcijų, pranešė geležinkeliai.

Siūlymus dėl geležinkelių premjerui Andriui Kubiliui pirmadienį pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anksčiau, pasak žiniasklaidos, premjero patarėjas Mykolas Majauskas iš “Lietuvos geležinkelių” vadovo pareikalavo didesnio indėlio – 250 mln. litų.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį bus svarstoma geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika vadovaujantis parengta valstybės turto valdymo reforma.

Vyriausybė pirmadienį nurodė Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų.

Pernai užsimojusi anuliuoti ekspremjero, Seimo nario Gedimino Kirkilo aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinio verslo mokykla (TVM) per pusę metų neparengė skundo teismui.

Nuo šių metų vasario, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, TVM rengia teisinę išvadą dėl galimo G.Kirkilo diplomo anuliavimo.

“Informuosime tuomet, kai viskas bus sutvarkyta”, – BNS sakė VU TVM direktorius Julius Niedvaras.

Balandžio mėnesį TVM pasamdė teisininkus teisinei išvadai dėl galimybės anuliuoti buvusio premjero diplomą parengti.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbta, jog mažos vertės pirkimo objektas yra teisinė išvada dėl priėmimo tvarkos į magistrantūros studijas sąlygų ir jos reikalavimų nesilaikymo pasekmių, magistro kvalifikacinio laipsnio suteikimo, panaikinimo, diplomo pripažinimo negaliojančiu sąlygų, procedūrų ir galimybių.

VU TVM skelbtą konkursą laimėjo advokatų profesinė bendrija “KSP group”. Teisinė išvada turėjo būti parengta per 21 dieną nuo sutarties su TVM pasirašymo, tačiau terminas pratęstas iki rugsėjo pradžios.

Birželį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius BNS yra sakęs, kad ministerija teigiamai vertina VU TVM iniciatyvą “pasitelkti patyrusius advokatus ieškiniui dėl diplomo panaikinimo parengti”.

“Išduoto diplomo anuliavimas yra pirmas atvejis Lietuvos aukštojo mokslo praktikoje, teisine prasme neturintis precedento. Todėl teisiškai visos aplinkybės turi būti išnagrinėtos iki smulkmenų, kad proceso metu nebūtų padaryta klaidų”, – tuomet nurodė G.Steponavičius.

Apie ketinimus inicijuoti G.Kirkilo įgyto vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį liudijantį diplomo anuliavimo procedūrą VU TVM Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) informavo pernai lapkritį.

2009 metų gruodį aukštoji mokykla kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti rektoriaus įsakymą, kuriuo remiantis, G.Kirkilas, neturėdamas bakalauro laipsnio, buvo priimtas į magistrantūros studijas.

Tačiau tiek šis, tiek atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad šią bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis teismas.

TVM Švietimo ir mokslo ministerijai yra nurodžiusi, kad priėmimo komisijai vertinant G.Kirkilo pateiktus dokumentus ir priimant sprendimą dėl priėmimo į magistrantūros studijas, buvo pažeista priėmimo į VU 2002 metais tvarka, pagal kurią į antrosios pakopos studijas galėjo būti priimti asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvos pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Pats G.Kirkilas, komentuodamas ketinimus anuliuoti jo įgytą vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, yra sakęs, jog vertina tai kaip politinį žingsnį.

G.Kirkilas 1982 metais baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, bet jos diplomas šiuo metu nepripažįstamas kaip aukštojo mokslo diplomas. 2004 metais socialdemokratas VU TVM įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį.

Premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos galvosūkis išspręstas – sutartis su rangovais nutraukta, rašo “Lietuvos žinios”.

Nebaigtoje rekonstruoti premjero rezidencijoje prestižiniame sostinės Turniškių rajone šią savaitę vėl matyti gyvybės ženklų. Ministro pirmininko tarnybos (MPT) ir bendrovės “Senovė” atstovai atlieka nuveiktų darbų ir likusių medžiagų inventorizaciją, kuri būtina prieš pasukant skirtingais keliais.

Nutraukti darbų sutartį abi šalys sutarė nuo rugsėjo 15 dienos. Viliamasi, kad skyrybos bus geranoriškos, todėl valstybei pavyks išvengti finansinių nuostolių.

Skaičiuojama, kad iki pabaigtuvių į rezidenciją dar gali tekti investuoti 600 tūkst. litų. Kai tokia suma atsiras valstybės piniginėje, bus skelbiamas naujas konkursas kitiems darbams atlikti.

“Pagal susitarimą jokių papildomų mokėjimų nenumatyta. Rangovas supranta situaciją”, – apie nutraukiamą sutartį su bendrove “Senovė” sakė MPT Ūkio skyriaus vadovas Jonas Sniaukšta. Jo teigimu, rekonstruoti nebaigtam pastatui didelio konservavimo neprireiks.

“Sienos, stogas, langai yra, šildymas veikia”, – vardijo MPT atstovas. Turint lėšų, darbų esą būtų vos porai mėnesių. Liko pakloti grindis, nupirkti ir sumontuoti santechniką, šviestuvus, sutvarkyti teritoriją.

Pasak J.Sniaukštos, jei statyba būtų baigta taip, kaip buvo planuota – per metus, viskas būtų atsiėję kur kas pigiau. Pirmiausia nebūtų reikėję leisti lėšų Vyriausybės vadovų apartamentų nuomai. Per ketverius metus už ekspremjero Gedimino Kirkilo ir dabartinio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus gyvenamojo ploto nuomą Turniškėse sumokėta per 400 tūkst. litų.

“Senovės” generalinis direktorius Audrius Kolka neslėpė, kad įstrigęs premjero rezidencijos rekonstrukcijos procesas bendrovei buvo nuostolingas.

“Darbus planuoji metams, o jie tęsiasi trejus ar ketverius. Reikia išlaikyti aikštelę, mokėti už paslaugas. Tad pats sutarties nutraukimo faktas žalos jau nepadarys, ji atsirado iki to”, – aiškino A.Kolka.

Pasak “Senovės” vadovo, jei MPT padengs visas faktines darbų išlaidas, bendrovė nereikalaus jokių kompensacijų ar netesybų.

Jis įsitikinęs, kad ši pastato Turniškėse rekonstrukcijos istorija buvo nepelnytai politizuota. Ketverius metus trunkantis rezidencijos atnaujinimas jau pareikalavo beveik 4 mln. litų biudžeto lėšų. 2009 metais pinigų statyboms iš viso neskirta, todėl sutartis su darbus atliekančia bendrove “Senovė” buvo sustabdyta. Veikla atnaujinta 2010-ųjų vasarį, sulaukus 0,5 mln. litų finansinės injekcijos. Daugiau kaip 400 tūkst. litų iš šios sumos jau išleista.

Balandžio pabaigoje Turniškių statybą aplankę Seimo Audito komiteto nariai suabejojo rezidencijos rekonstrukcijai skirtų pinigų naudojimo efektyvumu ir skaidrumu. Seimo nariams įsikišus, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko tyrimą ir konstatavo, kad rezidencijos atnaujinimo darbų pirkimo sandoris yra negaliojantis, o sutartis su “Senove” prieš metus turėjo būti ne sustabdyta, o nutraukta.

Esą bendrovė per metus neatliko visų numatytų darbų (tais metais nebuvo skirta finansavimo). VPT išvadas išnagrinėję MPT teisininkai su tokia nuomone nesutiko. Jų teigimu, nesustabdžius sutarties galiojimo rangovas būtų galėjęs reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

Prieš puspenktų metų premjero būstinei Turniškėse parinktas prieškario – maždaug 1939 metų – statybos namas. Prieš pradedant rekonstrukciją pastatas, kuriame kadaise buvo įrengti tarnybiniai butai, įvertintas kaip avarinės būklės.

Premjero rezidencijos statybos planai buvo parengti 2006-aisiais, tuo metu pasirašytos ir darbų sutartys. G.Kirkilo Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino laikais (2007-2008 metais) darbų atlikta už 3,5 mln. litų. 2009-ųjų pabaigoje priėmus sprendimą baigti rezidencijos statybas, darbų kainos buvo peržiūrėtos ir sumažintos 220 tūkst. litų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimui pateiktų vadinamųjų 12 pažymų paviešinimas gali dar labiau susilpninti VSD, teigia buvęs premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

“Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) užsiima parlamentine kontrole, jis gavo tas pažymas, to ir užtenka. Išslaptinti jas siūloma nebent norint dar labiau susilpninti mūsų VSD, kad operatyviniai darbuotojai nustotų dirbti”, – BNS sakė NSGK narys G.Kirkilas.

Tokią iniciatyvą jis pavadino valdančiosios koalicijos populizmu. “Ekonomikos valdyti nesugeba, tai užsiima populizmu”, – teigė ekspremjeras.

Jis priminė, kad šias 12 VSD analitinių pažymų jau vertino Generalinė prokuratūra ir nerado ten pagrindo pradėti ikiteisminiams tyrimams.

Neoficialiomis žiniomis, kai kuriose maždaug prieš ketverius metus rašytose pažymose kalbama apie G.Kirkilo Vyriausybės formavimą ir veiklą.

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną dėl galimo 12 Seimui pateiktų analitinių pažymų išslaptinimo.

Rašte VSD vadovui parlamento vadovė pabrėžė, kad nėra susipažinusi su Seimo NSGK pateiktomis pažymomis, tačiau savo prašymą I.Degutienė grindžia NSGK pirmininko Arvydo Anušausko prašymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatomis. Anot A.Anušausko, “kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įslaptinimo tikslingumo”.

Pagal įstatymus, panaikinti dokumentų prieinamumą ribojančius grifus teisę turi ta institucija, kuri juos uždėjo, šiuo atveju – VSD.

Paviešinti pažymas ragina ir premjeras Andrius Kubilius, kuris sako, kad tai būtų atsisveikinimas su neskaidria praeitimi.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, galimai atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Jose taip pat turėtų būti informacijos apie Rusijos interesus įsigyjant “Mažeikių naftą”.

Buvę VSD vadovai pažymas pateikti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais. Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Šiandien trys Seimo Audito komiteto nariai pakvietė Seimo narį, buvusį premjerą Gediminą Kirkilą trečiadienį planuojamo išvažiuojamojo komiteto posėdžio metu kartu apsilankyti Turniškėse ir aptarti Ministro Pirmininko rezidencijos rekonstrukcijos reikalus.