Lapkričio pradžioje Europos Sąjungos teisingumo, žmogaus teisių ir pilietybės reikalų komisarė Viviane Reding paskelbė dviejų mėnesių viešųjų konsultacijų laikotarpį, per kurį visi suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl asmens duomenų teisinės apsaugos internete stiprinimo. Iš esmės direktyva, kuri bus rengiama pasibaigus dviejų mėnesių konsultacijų procedūrai, siekiama iš naujo reguliuoti asmens duomenų apsaugą. T.y. keičiami principai, subjekto sutikimas ir jo teisės, duomenų valdytojo pareigos, teikimo į užsienį sąlygos, inspekcijos įgaliojimai, sankcijos. Planai gana ambicingi.
Pasak komisarės, asmens duomenų apsauga yra konstitucinė teisė, todėl mes turime atitinkamai pakeisti teisės aktus, kad šie atitiktų naujų technologijų plėtrą ir globalizaciją. V.Reding pridūrė, kad žmonės turi teisę būti užmiršti, t.y. palikti ramybėje.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos priimta dar 1995 m., todėl į globalizacijos traukinį siekianti suspėti Europos Komisija beviltiškai vėluoja. 15 metų yra ganėtinai ilgas laikotarpis, kai šiandien informacija per internetą vartotojus pasiekia per kelias sekundes. Be to, išlieka esminis klausimas – ar reikia ir ar įmanoma pasivyti technologijų ir elektroninių sprendimų plėtrą.
Korporacija “Google” įkurta 1998 m. rugsėjį Kalifornijoje, JAV. Tuo tarpu “Facebook” socialinis tinklalapis pradėjo veiklą elektroninėje erdvėje tik 2004 m. vasarį. “Google” vis dar dominuoja informacijos paieškos sistemų srityje, o jos pajamos 2009 m. sudarė 15,8 mlrd. JAV dolerių – skaičiai įspūdingi. O “Facebook” viešai giriasi, kad 2010 m. liepos mėnesį šio daugiafunkcio socialinio tinklalapio aktyvių vartotojų skaičius pasiekė 500 mln., arba tuo, kad per mėnesį vartotojai viešai paskelbia 1 mlrd. nuotraukų ir 10 mln. vaizdo failų.
Taigi vieno pelės klavišo paspaudimu asmens duomenys pasiekia milžinišką auditoriją. Jeigu atvirai, reikėtų, kad visi šie vartotojai būtų asmens “elektroniniai draugai” arba pagal privatumo nustatymus asmuo dalytųsi duomenimis su visais “Facebook” vartotojais. Šios korporacijos sukauptas duomenų bankas tikrai stulbinantis, todėl Europos Komisija po 15 metų rekomendacijų kūrimo nusprendė, kad direktyva 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos turėtų būti peržiūrėta.
Europos Komisija siūlo suteikti interneto vartotojams teisę lengvai atsisakyti asmens duomenų tvarkymo, kaupimo, perdavimo ir pan. internete. T.y. įpareigoti elektroninius verslo modelius sukurti technines priemones, kad be papildomų nepatogumų vartotojas galėtų aiškiai duoti sutikimą arba jo atsisakyti. Be to, siekiama, kad asmens duomenys būtų kaupiami apibrėžtiems tikslams ir kad būtų nedelsiant ištrinti, jeigu tvarkymo tikslas patenkintas.
Pasak Komisijos pranešimo, svarbu tai, kad būtų renkami ir naudojami tik būtiniausi asmens duomenys, o duomenų subjektui būtų atvira visa informacija apie tvarkymo tikslus. Be to, Komisija siekia peržiūrėti normas, susijusias su asmens duomenų apsauga policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veikloje ir keičiantis duomenimis vidaus rinkoje. Direktyvos projektas šiuo metu rengiamas ir jo derinimas turėtų būti pradėtas dar 2011 m.
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija nesiūlo nieko naujo, t.y. pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus asmens duomenys turėtų būti renkami apibrėžtiems bei teisėtiems tikslams ir toliau neturėtų būti tvarkomi turint tikslų, nesuderinamų su nustatytais prieš renkant šiuos duomenis. Svarbiausias klausimas, ar Europos gyventojams teisė būti užmirštiems internete yra svarbesnė už teisę į informaciją (“Google” paieškos sistema) ir teisę pasigirti arba žiūrėti ne tik pro rakto skylutę (“Facebook” socialinis tinklalapis).
Atrodo, kad tie asmenys, kurie nori būti užmiršti internete, tokiais tinklalapiais kaip “Facebook” apskritai nesinaudoja, todėl jeigu savo valia viešai platini asmens duomenis, tai yra tavo rūpestis. Tačiau teisė į informaciją yra daug svarbesnė. Šiuo aspektu svarbu tai, ar vartotojas turi alternatyvą rinktis kitas paieškos sistemas. Be to, ar paieškos paslaugų teikėjas, pvz., “Google”, neužsiima papildoma “detektyvo” veikla, t.y. ar nerenka daugiau duomenų, negu reikia.
Atsakyti į šiuos klausimus Europos Komisijai po 15 metų pertraukos bus nepakeliamai sunku.