“Elsis“ generalinis direktorius Arūnas Gedvila ne iš tų vadovų, kurie mėgtų viešumą ir dėmesį. Jis netgi juokauja, kad mieliau būtų inžinieriumi, o ne vadovu, bet štai gyvenimas privertė.

Vaiva Sapetkaitė

„Noriu turėti ne pavaldinių, kurie vykdo nurodymus, o vadovų, kurie priima sprendimus ir dirba savarankiškai. Mano siekis – tapti nereikalingam. Tai reikštų, kad pasiekiau aukščiausią lygį, išugdžiau tikrą komandą, gebančią dirbti savarankiškai“, – sako A.Gedvila, pridėdamas, kad nenori nei naudotis savo valdžia, nei paklusti, o tik būti stiprios komandos dalimi. Jį erzina vienintelis dalykas – negebėjimas laiku priimti sprendimo.

Nuosekli plėtra ir nišų paieška

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupės „Elsis“ istorija prasidėjo Lietuvai sudėtingu laikotarpiu, vos atkūrus nepriklausomybę, 1991-aisiais. Tuomet A.Gedvila su bendražygiais pasirinko sudėtingą kelią ir ryžosi pradėti telekomunikacijų verslą. „Esu inžinierius. Paprasčiausiai darėme tai, ką mokame“, – paaiškina jis.

Vėliau, technologijoms tobulėjant, „Elsis“ daugiausia ėmė orientuotis į programinės įrangos kūrimą, nors iš pradžių ji sudarė tik kokius 3 proc. visos veiklos.

Rizika ir sudėtinga situacija negąsdino – kaip tik buvo noro kažką daryti. Juk pagaliau atsirado tokių galimybių, apie kurias Sovietų Sąjungoje, kurioje verslininkas buvo prilyginamas nusikaltėliui, net negalėjai pagalvoti. Kadangi tuo metu Lietuvai visko trūko, o verslas, ypač sudėtingesnis, reikalaujantis didesnės kvalifikacijos, nebuvo išplėtotas, erdvės veikti buvo apstu.

Vienu svarbiausių verslo principų A.Gedvila laiko sąžiningumą – bendraujant ne tik su savais darbuotojais, bet ir su konkurentais. Pasak verslininko, šio principo neprireikė pažeisti net ir vadinamojo laukinio kapitalizmo laikais, kada, paskelbus nepriklausomybę, iš sovietinės planinės ekonomikos buvo pereita į rinkos, ir daug verslininkų kelią į sėkmę skynėsi bet kokiomis priemonėmis. Kadangi jų verslas buvo sudėtingas, intelektualus ir daug kam apskritai sunkiai suprantamas, tuo metu jie tarsi stovėjo nuošalyje ir visos blogybės vyko tarsi šalia, o jiems patiems su tamsiąja šio laikotarpio puse susidurti beveik neteko.

Kai „Elsio“ veikla buvo įsukta, A.Gedvila nusprendė pasinaudoti proga įgyti tarptautinės patirties. Įmonė buvo žymios prancūzų telekomunikacijų bendrovės „Alcatel“ partnerė, ir netrukus A.Gedvila buvo pakviestas tapti jų atstovybės Lietuvoje vadovu. Aišku, sutiko, nes buvo įdomu įgyti tarptautinės patirties.

Po septynerių metų, praleistų „Alcatel“, 2002 m. A.Gedvila nusprendė grįžti į „Elsį“ ir veikti aktyviau (iki tol buvo valdybos pirmininkas). Per šį laiką „Elsis“ smarkiai išsiplėtė: buvo įkurtos trys antrinės įmonės, išplėstos veiklos sritys, įžengta į naujas rinkas. Nesustojama ir dabar: plėtra vyksta, investuojama į keletą naujų nišų ir pradedami ambicingi projektai.

„Buvo laikas, kai mes ieškodavome partnerių užsienyje, o dabar dažnai būna taip, kad atvažiuoja garsios kompanijos, sako norinčios Lietuvoje daryti projektą ir klausia, ar norėtume dalyvauti. Ateina laikas, kai kompanijos su savo principais ir pasiekimais tampa vertinamos. Už jas kalba įvykdyti projektai“, – nueitą kelią apibendrina generalinis direktorius.

Domina nearti dirvonai

„Elsis“ iš kitų bendrovių išsiskiria savo vykdomų projektų išskirtinumu (juk nuo pat pradžių imtasi tuo laiku sudėtingų dalykų). Darbų spektras margas – nuo karinių technologijų ar energinio efektyvumo iki aplinkos stebėsenos (pavyzdžiui, meteorologijos, geologijos) ar „protingo“ būsto. Be to, vis ieškoma naujų idėjų, naujų sričių, kuriose būtų galima išbandyti savo jėgas ir įgyti patirties. Vis dėlto, kaip pabrėžia „Elsio“ generalinis direktorius, daugiausiai dėmesio yra ir bus skiriama programiniams produktams, jų kūrimui ir sritims, susijusioms su energetika.

Kodėl jie renkasi tokias nišines sritis ir ar jose sunku įsitvirtinti? Pasirodo, paprastai užtenka kokio eretiko, sakančio, kad kažkokioje srityje mato perspektyvų ir įmonei reikėtų pabandyti, tada dažnai susirandama partnerių ir su jais bandoma vykdyti atitinkamus projektus. Taip atsiranda patirties, kurią toliau panaudoji, kol tampi specialistu. Taigi, pasak vadovo, „Elsis“ mielai atsigręžia į tokias nišas, kur mažiau konkurencijos, kur dar nearti dirvonai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Penkis mėnesius Seimo pirmininko pareigas einantis Darbo partijos (leiboristų) narys Vydas Gedvilas yra pirmasis istorijoje Seimo pirmininkas, turintis net septynis pavaduotojus, pirmasis, kuriam dabar tenka spręsti, ką daryti su dingusia Seimo nare, bei pirmasis, kuris taip aktyviai važinėja po Lietuvos miestus ir kaimus išklausyti tautos.
V.Gedvilas pirmas ir dar vienu požiūriu: lig šiol neturėjome Seimo pirmininko, kurio atstovaujama partija būtų teisiama. Tik reitinguose V.Gedvilas anaiptol ne lyderis: kaip paaiškėjo po tyrimų bendrovės „Prime consulting“ apklausos, visuomenė mano, kad geriausiai Seimo pirmininko pareigas ėjo konservatorė I.Degutienė, o štai dabartinio parlamento vadovo kaip geriausio nepaminėjo nė vienas respondentas.
Apie šio Seimo kokybę, politines aktualijas ir V.Gedvilo savijautą stebint Darbo partijos bylą – „Veido“ pokalbis su Seimo pirmininku.

VEIDAS: Pirmininke, ar jums jau žinoma, kur yra Seimo narė N.Venckienė ir ar bus pradėta jos apkalta?
V.G.: Žinau tą patį, ką visi girdime viešojoje erdvėje, – kad N.Venckienė yra Čikagoje, kad yra ten ją mačiusiųjų, tačiau faktais to patvirtinti negaliu. Susidūrėme su nestandartine situacija – to Seime dar nėra buvę, ir niekas man negali net patarti, ką tokiu atveju daryti. Visa tai, ką leido Seimo statutas, mes jau atlikome: aš, kaip Seimo pirmininkas, visų pirma informavau valdybą, po to kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kur yra ši Seimo narė, ir buvo nutarta, kad mes galime jai nuimti trečdalį atlyginimo. O apkaltos svarstyti negalime, nes jos pačios nėra ir ji negali gintis.
Spaudoje buvo pasirodę raginimų man pačiam važiuoti ir ieškoti N.Venckienės, bet gal tai buvo pasakyta su humoro gaidele, nes nei aš Šerlokas Holmsas, nei turiu laiko jos asmeniškai ieškoti. Savo darbą, kaip Seimo pirmininkas, atlikau, dabar Seimo narės paieška turi užsiimti teisėsauga. O ateityje statutą, aišku, reikia peržiūrėti, kad daugiau nebekiltų tokių situacijų. Turime turėti įrankių, kaip bausti posėdžių nelankančius Seimo narius.
VEIDAS: Neseniai pasigesta ir jūsų partijos kolegės V.Vonžutaitės. Tai ji vyko ar ne į Maskvą be Seimo valdybos leidimo?
V.G.: Jokios informacijos apie ją neturiu. Gal važiavo, gal ir ne, šito pasakyti negaliu, bet ji, kiek žinau, praleido tik vieną posėdį.
VEIDAS: Kaip apskritai vertinate šio Seimo kokybę? Stebint iš šalies atrodo, kad labiau smukti Seimui nebėra kur: štai B.Bradausko išrinkimas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku yra Konstitucijos pažeidimas, už kurį Seimo statute numatyta galimybė atimti Seimo nario mandatą, bet apie tai parlamente – nė žodžio. Be to, Seimo nariai toliau balsuoja vieni už kitus, posėdžių metu žiūri kompiuteryje nusirenginėjančias gražuoles – dėl to neseniai demaskuotas G.Kirkilas. O iš jūsų kažkodėl dvelkia abejingumu.
V.G.: Žinote, aš negaliu priversti Seimo narių lankyti posėdžių ar sukontroliuoti, ką jie žiūri kompiuteryje. Aš ne mokytojas, o Seimo darbas – tai ne pamokos mokykloje. Balsavimas už kitus tikrai nėra masinis reiškinys. Po to, kai buvo surengta apkalta A.Sacharukui ir L.Karaliui, nepasitaikė nė vieno tokio atvejo. Ar drausminsiu parlamentarus? Viskas turi vykti pagal statutą – gavus skundą visas šias funkcijas atlieka Seimo etikos ir procedūrų komisija, tai ji turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.
Na, o visą dieną dalyvaujant posėdžiuose nueiti į vieną kitą portalą yra natūralu: visi mes domimės įvairiomis sritimis, tai žmogiška, tik mes, Seimo nariai, esame vieši ir labiau matomi, mus nuolat filmuoja kameros, nuo ryto iki vakaro sekamas kiekvienas mūsų žingsnis. Nemanau, kad šis Seimas yra kuo nors blogesnis už praėjusį. Seimo reitingas netgi šiek tiek pakilo.
VEIDAS: Vis dėlto pasitikėjimas Seimu išlieka labai mažas. Ar sieksite pakelti kritusius reitingus?
V.G.: Reitingai kiltų, jei visos diskusijos, aštrūs pasisakymai būtų perkelti į komisijas ir komitetus, o į plenarinius posėdžius ateinama tik balsuoti. Panašią tvarką turi Švedijos parlamentas: ten įstatymai priiminėjami tyliai ramiai, gali girdėti, kaip musė skrenda. Na, o mes daug ir viešai ginčijamės, o kadangi parlamentarai nori būti matomi, jie ne visada kalba tai, ką reikėtų kalbėti.
VEIDAS: Įvedinėsite Seime švediškus standartus?
V.G.: Esant dabartinei tvarkai aš nieko negaliu padaryti. Mes turime keisti žaidimo taisykles, o tada gal ir politikai, užuot daręsi „piarą“, ims daugiau kalbėti argumentų kalba.
VEIDAS: Daug kas kritikuoja ir dabartinį Ministrų kabinetą. Ar jums pačiam ne gėda klausytis kai kurių ministrų nusikalbėjimų?
V.G.: O ką jie tokio pasakė? Reikia kalbėti konkrečiai. Nemanau, kad praėjus vos keturiems mėnesiams mes jau galime kalbėti, kaip blogai dirba ši Vyriausybė. Mano požiūriu, pradžia yra gera, o premjeras eina teisingu keliu. Dabar visais klausimais priimant politinius sprendimus reikia pasitarti su ekspertais.
VEIDAS: Ši Vyriausybė išties išsiskiria darbo grupių gausa, bet juk svarbiausia, koks bus rezultatas.
V.G.: Na, žinote, mes nesame burtininkai, kad per nepilnus keturis mėnesius padarytume stebuklus.
VEIDAS: Kokie dar svarbiausi darbai laukia šią Seimo sesiją?
V.G.: Svarbiausi yra du dalykai: energetikos klausimai ir visa mokesčių reforma. Energetikos strategijos kryptys jau pristatytos Seime, ekspertai išreiškė savo nuomonę, kaip mūsų energetikos sektorius atrodytų su atomine elektrine ir kaip be jos, iki gegužės 15 d. turime sulaukti iš Vyriausybės viso teisės aktų pataisų paketo ir turėsime apsispręsti. Pagrindinis mūsų tikslas yra užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, žingsniai į priekį daromi, dabar belieka sulaukti galutinių išvadų. Asmeniškai aš, kaip politikas, esu už tai, kad reikėtų statyti atominę elektrinę ir kad ji būtų reikalinga Lietuvai, bet mes šiandien paprasčiausiai neturime tam finansinių galimybių. Todėl prognozuoju, kad Seimui bus pateiktas projektas be atominės elektrinės.
VEIDAS: Matome, kad jūs, kaip Seimo pirmininkas, išskirtinai daug važinėjate po Lietuvą. Kokį rezultatą tai duoda?
V.G.: Nemanau, kad Seimo pirmininkas turėtų dirbti užsidaręs parlamente. Seimo pirmininkas turi būti viešas, bendrauti su žmonėmis, išklausyti jų nuomonę, papasakoti apie problemas, su kuriomis susiduriame Seime. Tais vizitais aš labai džiaugiuosi. Supraskit, kad dabar ne rinkimų periodas, man, kaip politikui, tos reklamos nereikia, važiuoju visai kitam tikslui. Taip darysiu ir ateityje – važiuosiu ir į kaimus, susitikinėsiu ir su eiliniais žmonėmis.
VEIDAS: Esate pirmasis Seimo pirmininkas, turintis net septynis pavaduotojus, bet sakykite atvirai – kokia iš jų nauda?
V.G.: Mūsų laukia atsakingas laikotarpis – pirmininkavimas ES Tarybai. Per pusmetį turėsime 17 renginių ir kiekvieną jų reikės kam nors atidaryti, pasveikinti. Seimo pirmininko pavaduotojo statusą turintis parlamentaras tikrai atrodys solidžiau ir galės tinkamai reprezentuoti Lietuvą. Daug dabar rengiama ir su artėjančiu pirmininkavimu susijusių kelionių į užsienį. Be to, įsitikinau, kad kiekvienas pavaduotojas yra svarbus, nes turi savo veiklos sferą. Dabar man daug lengviau dirbti, kaip parlamento pirmininkui, nes kilus tam tikrų problemų būtent tas konkretus pavaduotojas jas ir išsprendžia.
Už kanceliarijos reikalus atsakingas A.Sysas, jei Seime vyksta įvairūs renginiai, tai žinau, kad to imsis P.Auštrevičius, už santykius tarp komisijų, komitetų atsakingas J.Narkevičius, komandiruotės, kelionės, finansiniai dalykai – I.Degutienės sritis, europiniai reikalai – G.Kirkilo, parlamentinė kontrolė – K.Komskio žinioje. Na, o V.Gapšys, kaip pirmasis pavaduotojas, be atskiro įsakymo pavaduoja mane, kai išvykstu. Atrodo, visus išvardijau. Nemanau, kad turėti tiek pavaduotojų blogai: aišku, tų Seimo narių atlygis šiek tiek padidėjo, bet per krizę mes 40 proc. susimažinome atlyginimus, kanceliarines išlaidas ir kt.
VEIDAS: Atsakykite nuoširdžiai: ar jums nėra nė kiek nemalonu dėl to, kad priklausote partijai, kurios lyderiai, jūsų bendražygiai, dabar varsto teismų duris? Kaip jaučiatės matydamas, kad ši partija, stengdamasi išvengti teisingumo, puolė į jungtuves su visiškai neįtakinga politine jėga?
V.G.: Jaučiuosi labai gerai, kad jau beveik devynerius metus esu Darbo partijos narys, įstojau į partiją, kuri buvo visiškai nauja. Esu dėkingas partijai, kuri iškėlė mane kandidatu į Seimo pirmininkus, – jei ne Darbo partija, aš galbūt nebūčiau Seimo pirmininkas. Ir negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio nei apie partiją, nei apie jos pirmininką. Jei vyksta ikiteisminiai tyrimai, tai tegu, ne vien tik mūsų partijoje jie vyksta. Yra nekaltumo prezumpcija, palaukime visų teismų pabaigos, ir galėsime pasikalbėti apie tai.
VEIDAS: Vis dėlto daug kam keista, kodėl jūs, buvęs krepšinio treneris, intelektualus žmogus, Kūno kultūros akademijos prorektorius, pasirinkote būtent prieštaringai vertinamo verslininko ir politiko V.Uspaskicho Darbo partiją. Juk jus būtų priėmę visur.
V.G.: Noriu pabrėžti, jog aš norėjau visiškai naujos partijos, nes mačiau, kad tiek kairieji, tiek dešinieji daro labai daug klaidų ir ne visi jų sprendimai yra geri. Man, kaip prorektoriui, ne kartą teko į juos kreiptis įvairiais aukštojo mokslo klausimais, bet niekas net nebandė spręsti tų problemų. Tada pradėjo kurtis nauja partija ir aš kreipiausi į iniciatyvinę grupę dėl tam tikrų pakeitimų aukštojo mokslo srityje. Būsimas pirmininkas V.Uspaskichas man ir pasakė – tai tu eik ir dirbk, spręsk visus tuos švietimo klausimus. Aš ir atėjau.
VEIDAS: Ar pasvarstote, kas laukia partijos, jei V.Uspaskichui bus skirta laisvės atėmimo bausmė?
V.G.: Negaliu to prognozuoti. Tikiuosi, to nebus. Neskaičiau ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet man neatrodo logiška, kad turtingas žmogus, pats į partiją investavęs daug lėšų, darytų finansinius nusikaltimus.
VEIDAS: Kodėl taip ginate V.Uspaskichą – kad atsidėkotumėte už postą?
V.G.: Galiu pasakyti labai atvirai: šitas postas man buvo siūlomas ir praėjusią kadenciją, bet aš į jį nesiveržiau. Siūlė ne tik Viktoras, bet visa partijos vadovybė. Ir šį kartą aš tikrai nesiekiau šito posto ir dėkoti neturiu už ką. Už ką man dėkoti? Kad dvi doktorantūras baigiau, kad prorektorius buvau, kad kaip krepšinio treneris tapau Europos čempionu? Kam man dėkoti – aš pats tą padariau.
Tiesiog buvau tinkamiausia kandidatūra, bet už tai niekam skolingas nesu. Aišku, aš dėkoju visiems partijos nariams, ne tik Viktorui.

Kiek naujasis Seimo vadovas, prisistatantis kaip valstybiškai ir pilietiškai mąstantis žmogus, toks ir yra, matysime jau po keleto dienų – kai generalinis prokuroras paprašys panaikinti politinių sukčių iš Darbo partijos neliečiamybę.

“Šis nuostabus politikas išrinktas į Seimą jau trečiąjį kartą”, – su patosu apie naująjį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą kalba naujasis premjeras Algirdas Butkevičius. “Jis net praėjusios kadencijos Seime faktiškai neturėjo priešų, – antrina darbiečių atstovas Šarūnas Birutis. Be to, jis turįs didžiulę vadovo patirtį: yra biomedicinos mokslų daktaras, anksčiau buvo universiteto prorektorius, yra vadovavęs parlamentiniam Seimo komitetui, yra užėmęs Seimo vicepirmininko postą, galų gale negalima nepaminėti, kad jam teko vairuoti ir moterų kepšinio rinktinę.
“Labai svarbu, kad anksčiau jis dirbo Europos reikalų komitete, nes Lietuvos laukia didžiulis iššūkis ateinančių metų antrajame pusmetyje pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai”, – akcentavo A.Butkevičius.
“Vydas, dirbdamas Europos reikalų komitete, yra labai gerai susipažinęs su visais europiniais reikalais”, – atitarė “darbietė” Virginija Baltraitienė, kuri ir pati buvo galėjo tapti Seimo pirmininke.
“Jo charakteris yra geras, priimtinas”, – linkčiojo “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.
“Tikriausiai nė vienas iš mūsų senbuvių negirdėjome jo ar šioje tribūnoje, ar komiteto posėdžiuose taip bendraujant, kad lietųsi emocijos, pyktis, neapykanta. Šis žmogus visada pasižymėjo ir pasižymi aukšta politine kultūra, o svarbiausia, ko Lietuvai reikia, padorumu ir teisingumu”, – tikino save ir kolegas A.Butkevičius.
“Nekonfliktiškumas yra gerai, bet šito maža antram pagal Konstituciją žmogui šalyje”, – ironizavo į politiką vėl grįžęs, tik dabar labiau violetinę, o ne raudoną spalvą mėgstantis Povilas Gylys ir toliau dūrė, girdi situacija, kai nėra alternatyvaus opozicijos kandidato ir Seimo vadovas “renkamas” iš vieno kandidato, nieko gero nežada. “Prisimenu kitus rinkimus, kai tuo metu už būsimąjį premjerą balsavo 102 žmonės. Tas politinis ciklas nebuvo sėkmingas”, – šaržavo P.Gylys.
Po balsavimo paaiškėjo, kad už V.Gedvilo kandidatūrą į Seimo vadovus balsavo 84 parlamentarai, o “prieš” – 49. Tai šiek tiek blogesnis rezultatas nei pavyko pasiekti A.Butkevičiui, kai jį tvirtino premjeru.
Taigi, ar pavyks V.Gedvilui būti nepriklausomu, moraliu, visą parlamentą vienijančiu Seimo pirmininku ir kokių netikėtų sprendimų, žvelgiant į jo praeitį, galima laukti ateityje?

Narystės partijoje nažada suspenduoti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnu perrinktas Jurgis Razma pastebi, jog netgi viešai buvo skelbiama, kad V.Gedvilas nurungė kitus Darbo partijos (DP) potencialius kandidatus į Seimo pirmininko kėdę tik dėl didesnio paklusnumo partijos vadovui. “O ypač kritiškai vertintinas nuskambėjęs kandidato pasisakymas žiniasklaidoje, kad, sprendžiant kaltinamųjų DP Seimo narių imuniteto klausimą, V.Gedvilas balsuos taip, kaip lieps DP frakcija, – dėstė J.Razma ir pridūrė: Tiesa, Seimo pirmininko rinkimų dieną atsakinėdamas į klausimus, jis sušvelnino tą poziciją, bet, kaip sakoma, pirmas natūralus pasakymas būna pats tikriausias. Pagal jį išeitų, kad DP frakcijos sprendimai kandidatui yra aukščiau negu Konstitucija, negu objektyvūs faktai, negu sąžinė”.
Dar problemiškiau yra tai, kad Seimo Pirmininkas, kaip vienas iš valstybės vadovų, kviečia pas save atsiskaityti įvairius teisėsaugos vadovus. Tarp jų ir vyriausiąjį šalies prokurorą. “Kaip atrodys – dėl dar tebesitęsiančios DP bylos – pavyzdžiui, generalinio prokuroro iškvietimas į Seimo pirmininko kabinetą? – retoriškai klausė J.Razma ir atsakė: Taigi, yra daug pagrindo manyti, kad naujasis Seimo vadovas vis dėlto bus daugiau DP pirmininko Viktoro Uspaskicho atstovas”.
Tuo tarpu, anot konservatoriaus Kęstučio Masiulio, kad V.Gedvilas yra korektiškas, niekam nekliūnantis žmogus, yra gerai, bet jis pernelyg “minkštas” ir dėl to kyla didelė tikimybė, kad jis taps valdingojo V.Uspaskicho marionete.
Todėl daugelis opozicijoje likusių politikų mato vienintelę išeitį – V.Gedvilas, sekdamas susiformavusia tradicija, ne tik turi suspenduoti savo narystę DP frakcijoje Seime, o ir pačioje partijoje. Bet kol kas V.Gedvilas nerodo jokių veiksmų pasitraukti, tegul ir laikinai, iš partijos. Jis tik nepriklauso jokiai parlamentinei frakcijai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Mindaugo Gedvilo vadovaujama įmonė “Amilina” per trejus veiklos metus sugebėjo tapti viena pagrindinių Šiaurės šalių popieriaus gamintojų žaliavos tiekėjų, o dabar įmonės vadovai jau svarsto idėją žengti ir į maisto bei biotechnologijų sritis.

“Aš visai ne verslininkas, aš tik vadovas geras. Verslininkas – tai tas, kuris rizikuoja savo pinigais. O aš rizikuoju kitų pinigais”, – juokauja į savigyrą nelinkęs “Amilinos” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Gedvilas, tačiau jo vadovaujamos įmonės vos per keletą metų vis prasimuša iki rinkos lyderių pozicijų.
Antrąją vietą šių metų “Veido” rengiamuose metų vadovo rinkimuose užėmęs ekonomistas tikina – jokio stebuklo nėra. Yra geros idėjos, sėkmė ir partnerių pasitikėjimas.
M.Gedvilas verslo pradžią apibūdina lakoniškai – 2004 m. tuo metu lyderio pozicijas miltų ir makaronų gamyboje užėmusios “Malsenos” komandai gimė mintis kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją – gaminti krakmolą. “2004-aisiais gimė idėja, 2005-aisiais buvo pradėtos naujos gamyklos statybos, 2008-aisiais gamykla startavo. Vievio malūną pardavėme dabartinei “Malsenai plius”, o buvusi “Malsena” tapo naująja “Amilina”, – pasakoja M.Gedvilas. Tačiau šio ne tik Lietuvoje, bet visame Pabaltijyje visiškai naujo verslo pradžia nebuvo tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.
Šioje srityje visoje ES ne atsitiktinai veikia palyginti nedaug įmonių – verslas reikalauja daug žinių, gamyba paremta sudėtingomis technologijomis ir, svarbiausia, čia neišsiversi be didelių pradinių investicijų.
“Su įmonės savininku Danu Tvarijonavičiumi lindome į sritį, kurios gerai neišmanėme. Gal, jei būtume žinoję, kas laukia, nebūtume pasiryžę”, – pradžią prisimena M.Gedvilas.
Jiedu nusprendė, kad krakmolo gamybai yra visos trys svarbiausios sąlygos – vietiniai, konkurencingi grūdai, puiki Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti tapti Šiaurės šalių popieriaus gamintojų tiekėja, ir vartotojai, kurie mielai laukė į rinką ateinančio naujo žaidėjo konkurencingomis kainomis.
Pirmiausia “Amilinai” pasitarnavo tai, kad kaip tik tuo metu į ES įstojusioje Suomijoje ėmė šlubuoti krakmolo gamybos verslas. Mat gamtinės sąlygos augti kviečiams Suomijoje yra nepalankios, todėl jų savikaina yra didelė. Be to, šalis negalėjo apsisaugoti muitais, į jos rinką pradėjo plūsti pigus krakmolas iš Prancūzijos ir kitų šalių. Dėl šios priežasties Suomijoje buvo parduodamas nepelningas krakmolo fabrikas „Raisio grain starch“, tad lietuviams atsirado galimybė tiesiog nupirkti Suomijoje buvusią krakmolo gamyklą ir “pervežti” ją į Lietuvą. Beje, ne tik ją, bet ir dalį tos gamyklos specialistų suomių, puikiai išmaniusių visus procesus ir padėjusių tinkamai įsukti šį verslą.
Kitas svarbus etapas buvo įtikinti banką suteikti paskolą. O tam buvo reikalingi susitarimai su būsimais produkcijos pirkėjais. “Mūsų argumentas, kalbantis su popieriaus gamintojais Šiaurės šalyse buvo paprastas: jei palaikysite mus dabar, po dviejų metų mes jums pasiūlysime produkciją geromis kainomis. Kitaip sakant, pirkome lojalumą avansu”, – pasakoja M.Gedvilas. Ši taktika suveikė puikiai, o gamintojų pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolai nesunkiai įtikino banką suteikti 150 mln. litų paskolą gamyklos pirkimui.
Nuo to laiko klientų skaičius išsiplėtė, o dabar 2008-aisiais startavusi įmonė užima apie 12 proc. ES krakmolo rinkos. “Tiesa, 12 proc. – būtent tokio krakmolo, kokį gaminame mes – natyvinio, nemodifikuoto, rinkos segmente, o ne visos krakmolo rinkos apskritai. Mat iš krakmolo gamina apie 1000 skirtingų produktų, pradedant saldikliais, baigiant vitaminu C. Jei imtume visą šią rinką, mūsų produkcija sudarytų apie 2 proc.”, – “Amilinos” poziciją Europoje apibendrina M.Gedvilas. Didžiausi „Amilinos“ klientai dabar yra Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos popieriaus gamintojai. Krakmolas tiekiamas ir Lietuvos popieriaus pramonei, tačiau jo nuperkama dalis tesudaro 0,5 proc. tiekėjo pajamų.

Finansiniai rodikliai gerėja

“Pradžioje augti labai lengva. Sunkiau tą augimą išlaikyti”, – vėl per daug finansiniais rodikliais nesigirdamas pasakoja M.Gedvilas. Pirmaisiais veiklos metais link šių pozicijų judėti padėjo tai, kad apie 30 proc. išaugo darbo našumas ir tiek pat – apie 30 proc. – didėjo gaminamos produkcijos kainos. Vis dėlto didžiausio augimo metai, M.Gedvilo teigimu, buvo 2011-ieji. Vien įmonės pajamos išaugo nuo 170 mln. iki 194 mln. Lt. Iki 30 mln. sumažėjo įmonės paskolų portfelis. “Tai buvo įmonės balanso sveikėjimo metai”, – apibendrina M.Gedvilas.
Per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi rugsėjo 30 d., buvo pasiekta 233,7 mln. Lt apyvarta. Na, o kitąmet pajamas „Amilina“ numato padidinti iki 320 mln. Lt.
“2015-aisiais apyvartą, tikiuosi, padidinsime iki 600-700 mln. Lt, o tada jau ir milijardas netoli. Prieš trejus metus įkurtai įmonei svajoti apie milijardą – ne taip jau blogai”, – ambicingais planais dalijasi M.Gedvilas.
Be to, M.Gedvilas skaičiuoja, kad AB „Malsenos“, o vėliau AB „Amilinos“ darbo našumas 2004–2011 m. kasmet kildavo vidutiniškai po 26 proc., o toliau investuojant galima prognozuoti, kad 2015 m. mūsų įmonės našumas sudarys apie 1,8 mln. Lt vienam darbuotojui, ir jei šalies našumas liks to paties lygio ir per metus augs tik po 10 proc., tai Lietuvos vidurkis bus viršytas 14 kartų.

Kas porą metų reikia “keisti odą”

M.Gedvilas, paklaustas, ar neketina keisti darbdavio arba veiklos srities, atsako, jog jam labai malonu dirbti nuolat atsinaujinančioje, kas dvejus trejus metus veiklą keičiančioje ir tobulėjančioje įmonėje.
Pradėjusi nuo miltų ir makaronų, jo vadovaujama įmonė persiorientavo į natyvinį, popieriaus gamybai tinkamą krakmolą, o dabar įmonės vadovų galvose – vėl naujos idėjos.
“Pirmiausia, kviečių perdirbimo apimtį didinsime 2,5 karto, arba nuo 240 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų per metus”, – aiškina M.Gedvilas.
Priminsime, kad tiek padidinti gamybos apimtį leis pritrauktos užsienio investicijos. Tai ir iš finansinio fondo “Amber Trust” išpirktas paketas ir, svarbiausia, susitarimas su 45 proc. įmonės akcijų valdančia prancūzų įmone „Roquette“. Pagal jį numatyta bendrovės akcinį kapitalą padidinti beveik dvigubai – nuo 64,7 mln. Lt iki 116,5 mln. Lt, o investicijos į „Amilinos“ gamybą turėtų siekti apie 150 mln. litų per trejus metus.
Tai leis kitais metais kviečių perdirbimą padidinti iki 320 tūkst. tonų, o per artimiausius 2–3 m. iki 580 tūkst.
Bet svarbiausia, sulaukusi naujų investicijų, įmonė ketina imtis ir kitų krakmolo produktų gamybos, pirmiausia – sirupų, o vėliau galbūt ir iš jų gaminamos produkcijos, pavyzdžiui, saldainių. Taigi, ketinama žengti į maisto pramonę.
Be to, įmonė ketina statyti 40 mW biomasės katilinę. “Tam, kad sutaupytume šildymui ir nebūtume priklausomi nuo dujų vamzdžio”, – paaiškina M.Gedvilas. Paklaustas, kaip vertina kitus “žaliuosius” sprendimus – saulės baterijas ar vėjo jėgaines, M.Gedvilas atsako, jog nors “Amilina”, turėdama naująją katilinę, bus labiau ekologiška, tačiau versle ekologija vis tiek pirmiausia susiveda į pinigus. “Be to, manau, kad jei tampi žalias tam, kad gautum didžiules subsidijas iš valdžios, tai nėra etiška”, – samprotauja M.Gedvilas, pabrėžiantis, kad jo vadovaujama įmonė nėra gavusi nei ES, nei valdžios paramos ir viską padarė “savomis rankomis”.
Tokiais pačiais principais vadovaujantis ketinama žengti ir į naujas rinkas.

“Veido” dosjė
Mindaugas Gedvilas, “Amilinos” generalinis direktorius

Išsilavinimas: KTU tarptautinės vadybos magistras
Karjera: Dirbo “Art Andersen” audito bendrovėje finansininku, “C-Gates” finansų direktoriumi, vėliau įsidarbino “Lifosoje”. 2001-2002 m. dirbo kompanijoje “Eurochim” Maskvoje, o 2003-aisiais ėmė vadovauti “Malsenai”, kuri 2008-aisiais tapo AB “Amilina”. Šiuo metu yra minėtos bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Pirmi uždirbti pinigai: 11-oje klasėje gautas atlygis už analitiko darbą sagų fabrike
Laisvalaikis: mėgsta buriuoti ir keliauti

Apie įmonę:

Metinė apyvarta: 233,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 318
Vidutinis atlyginimas: apie 3478 Lt