Vilniaus miesto savivaldybė leido Lietuvos rusų sąjungai gegužės 9-ąją sostinės centre surengti eiseną, minint 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. “Renginių (susirinkimų) derinimo komisija Komisija priėmė sprendimą, suderintą su Vidaus reikalų ministerija, ir, vadovaudamasis Susirinkimų įstatymu, aš neturiu kitos išeities, kaip pasirašyti”, – BNS ketvirtadienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas.

Jo teigimu, eisenos dalyviai susirinks Katedros aikštėje bei, “paėję 300 metrų, susės į autobusus ir važiuos į Antakalnio kapines”.

Sprendimas priimtas praėjus dienai po to, kai Vilniaus meras, konservatorius Vilius Navickas organizatoriams pasiūlė eitynių nerengti, o apsiriboti tradiciniu minėjimu kapinėse.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas BNS ketvirtadienį sakė tikįs, kad eisena pritrauks 200-300 dalyvių.

Anksčiau Lietuvos rusų sąjunga eitynes ketino rengti Gedimino prospekte, tačiau vėliau nuomonę pakeitė, nes tą dieną centrinėje Vilniaus gatvėje bus rengiama Europos šalių mugė.

Lietuvos rusų sąjunga gegužės 9-ąją taip pat norėjo paminėti eitynėmis Klaipėdoje. Tačiau uostamiesčio savivaldybė joms leidimą išduoti atsisakė.

Tradicinis minėjimas planuojamas ir Visagine, kur daugumą gyventojų sudaro rusai.

Idėją gegužės 9-ąją Vilniuje surengti eitynes yra sukritikavę kai kurie valdančiųjų konservatorių atstovai.

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas vertinamas prieštaringai, nes didelė dalis visuomenės jį sieja su Sovietų Sąjungos okupacija, kuri tęsėsi iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais.

Artėjant gegužės 9 dienai Lietuvoje subruzdo Antrojo pasaulinio karo veteranai, kovęsi SSRS pusėje, ir norėtų surengti paradą pergalei pažymėti. Lietuvai tai ypač svarbus klausimas, nes iki šiol nebuvo vieningos nuomonės kaip vertinti pačią karo pabaigą.

Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija gegužės 9–tą dieną švenčia pergalę. Oficialiai teigiama, kad tai sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena, t.y. „gėrio“ laimėjimas prieš „blogį“. Tačiau karas nėra gėris pats savaime ir laimėjusių iš tiesų nėra, kaip nėra ir pralaimėjusių.

Pergalės dienos pažymėjimas Maskvoje švenčiamas pompastiškai: žygiuoja senyvo amžiaus Antrojo pasaulinio karo veteranai, apsunkę nuo nesuskaičiuojamo kiekio ordinų ir medalių, gatvėmis rieda didžiulės karo mašinos, o Rusijos vadovai rėžia sovietmečiu dvelkiančias kalbas. Kremlius šią dieną išnaudoja vietinės ir tarptautinės politikos tikslais. Formuojamas galingos valstybės įvaizdis, kuri skirsto pasaulį į geruosius ir bloguosius. Šiemet blogi yra rumunai (JAV ketina dislokuoti gaudomąsias raketas šioje šalyje), neva kovęsi Vokietijos pusėje ir dėl to į gegužės 9–osios „šventę“ nekviečiami. Apskritai tokie renginiai pasaulyje išnaudojami turizmo reikmėms. Į Maskvą suvažiuoja daug turistų, kurie žioplinėja lygiai taip pat, kaip tai daro per gėjų paradus Australijoje ar sambos karnavalus Brazilijoje.

Grįžtant prie karo esmės, nemanau, kad karas gali atnešti gėrį, todėl negali atnešti ir pergalės. Tarkim laimėjo karą SSRS, tačiau ką tai davė rusų tautai? Milijonai žuvusių ir suluošintų, sugriauti miestai ir smukusi kultūra. Lietuvai karo pabaiga atnešė nelaimes, kurios tęsėsi 50 metų, tas pats atsitiko ir Vokietijai. Todėl „pergalės“ šventimas yra makabriškas. Lietuvai tai tebuvo vienos okupacijos pakeitimas kita. Tiesos dėlei reikia pastebėti, kad karas nebuvo tarp nacių ir antinacių. JAV su Didžiąja Britanija kovėsi už demokratiją, SSRS už komunizmo plėtrą, gen. A. Vlasovas už „baltąją Rusiją“, latviai – už nepriklausomą Latviją ir t.t.

Pasaulio lyderiai dėl politinio korektiškumo dažnai nenori kalbėti atvirai. Štai Vokietijos vadovė A. Merkel lankėsi tokioje „šventėje“, tačiau kaip ji žiūri į akis savo rinkėjai iš buvusių Rytprusių, kuriai karo pabaiga ir Raudonoji armija atnešė prievartą, siaubą ir moralinę traumą visam likusiam gyvenimui?..

Ar būtų geresnis pasaulis jei Rusija švęstų 1940 m. Lietuvos okupaciją, Vokietija 1941-ųjų, Lenkija Vilniaus prijungimą, o savo ruožtu mes švęstume pergalę prieš Lenkiją ir Tarybų Rusiją 1920 m. ir taip be galo visos tautos. Todėl po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje buvo nugriautos visos statulos buvusiems karvedžiams dar nuo XVII a., nes tai iš esmės yra karo kultas. Tenka apgailestauti, kad Rusijoje panašios statulos vis dar stovi…

Dabar Lietuvoje laikas apsispręsti ar mūsų valstybė toliau palaiko karo kultą, ar XXI a. aukščiau iškeliame taikos, solidarumo, bendradarbiavimo ir draugystės vertybes. Jei apsisprendžiame ir atsisakome karo kulto, negali būti nei kalbos apie „pergalės“ paradą Vilniuje, nes Lietuvai gegužės 9-oji lėmė dar vieną 45 metus trukusią okupaciją.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime Maskvoje gegužės 9-ąją aukšto lygio Lietuvos atstovų dalyvavimas nenumatomas, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau anksčiau pranešė neketinanti vykti į Maskvą – priešingai nei Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai.

“Aukšto lygio Lietuvos atstovų dalyvavimas karo pabaigos metinių minėjime Maskvoje nenumatomas. Lietuvai atstovaus ambasadorius”, – BNS ketvirtadienį sakė URM atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.

Pasak URM atstovo, diplomatiniais kanalais gautas patvirtinimas, kad Rusijoje laukiami tik valstybių vadovai.

Diplomatas taip pat sakė, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-osios metines bus minimos pagerbiant šio karo aukų atminimą. R.Kačinsko teigimu, renginių metu bus pagerbti Lietuvoje palaidoti kariai, kituose kraštuose karo mūšiuose žuvę lietuviai, Holokausto bei kitų totalitarinių rėžimų įvykdytų nusikaltimų aukos.

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas vertinamas prieštaringai, nes pasibaigus karui Lietuva, Latvija ir Estija dar pusę amžiaus liko okupuotos Sovietų Sąjungos.

Į Maskvą gegužės 9-ąją ketina vykti Latvijos ir Estijos prezidentai Valdis Zatleras ir Toomas Hendrikas Ilvesas bei Lenkijos prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Vilniaus savivaldybė trečiadienį nusprendė atšaukti kovo mėnesį išduotą leidimą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ųjų metinių proga Lietuvos rusų sąjungai organizuoti eitynes Gedimino prospektu ir siūlo veteranams apsiriboti minėjimu Antakalnio kapinėse, BNS sakė savivaldybės administracijos atstovas.

“Priimtas sprendimas atšaukti leidimą eiti Gedimino prospektu (…), pasiūlyta organizuoti renginį Antakalnio kapinėse”, – BNS trečiadienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas po Vilniaus savivaldybės renginių derinimo komisijos posėdžio.

Jo teigimu, savivaldybė Lietuvos rusų sąjungai pasiūlė Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines paminėti Antakalnio kapinėse. Tuo metu partijos atstovai išreiškė pageidavimą pakeisti eitynių vietą ir jas surengti nuo Katedros aikštės iki Mindaugo tilto.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas kovo 22 dieną įsakyme leido Lietuvos rusų sąjungai “organizuoti eitynes, skirtas žuvusiesiems Antrajame pasauliniame kare atminti, dalyviams einant nuo Vinco Kudirkos aikštės Gedimino prospektu iki Katedros aikštės”.

Dabar galutinį sprendimą dėl renginio Vilniaus valdžia dabar žada priimti balandžio 28-ąją.

Lietuvos rusų sąjunga Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines gegužės 9-ąją nori pažymėti eitynėmis Vilniuje ir Klaipėdoje. Tradicinis minėjimas planuojamas ir Visagine, kurio daugumą gyventojų sudaro rusai.

Idėją gegužės 9-ąją Vilniuje surengti eitynes sukritikavo konservatoriaus Audronio Ažubalio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija, Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-osioms metinėms paminėti gegužės 9-ąją nereikėtų Vilniuje rengti eitynių, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė. “Žvelgiant į susiklosčiusias ilgametes gražias tradicijas, jokių eitynių nebuvo, ir nemanau, kad jas reikia rengti”, – trečiadienį Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Anot jos, gegužės 9-ąją pagerbiami žuvusieji per Antrąjį pasaulį karą. Tą dieną einama į kapines ir tyloje kalbant maldą atiduodama pagarba.

“Manau, kaip ir buvo tradicija Antakalnio kapinėse pagerbti karo veteranus, uždegti žvakutes, padėti vainikus, ta tradicija graži ir susiklosčiusi, ir nereikėtų rengti kokių nors paradų bei eitynių”, – svarstė parlamento vadovė.

Juoba kad gegužės 9-oji paskelbta Europos diena, ir ta proga Vilniuje rengiama Europos šalių mugė.

Anot I.Degutienės, eitynių reikėtų atsisakyti ir dėl galimų provokacijų.

“Esame priėmę įstatymą, kad negalima naudoti sovietinės simbolikos. Niekas negali paneigti, kad per eitynes atsiras žmonių, kurie galbūt piktavališkai panaudos tą simboliką, pareigūnai turės reaguoti, atsiras priešprieša”, – kalbėjo politikė.

Lietuvos rusų sąjunga Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines gegužės 9-ąją ketina pažymėti eitynėmis Vilniuje ir Klaipėdoje. Tradicinis minėjimas planuojamas ir Visagine, kurio daugumą gyventojų sudaro rusai.

Sostinėje iš pradžių eitynes norėta surengti centrinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte, bet vėliau pasirinktas maršrutas nuo Katedros iki Antakalnio kapinių, sakė sąjungos vadovas.

Meras V.Navickas sakė, kad drausti gegužės 9-ąją Vilniaus centre surengti eitynes ir taip paminėti Pergalės dieną, motyvo nėra, tačiau sovietinės simbolikos jų dalyviai naudoti negalės.

Klaipėdos miesto savivaldybėje Lietuvos rusų sąjungai atstovaujančio Viačeslavo Titovo teigimu, dėl gegužės 9-ąją rengiamo vadinamojo Taikos maršo maršruto jau sutarta ir su uostamiesčio valdžia.

“Sutarėme, bet laukiam oficialaus atsakymo. (…) Vyktų nuo Atgimimo aikštės Liepų gatve iki Kario memorialo (Skulptūrų parke – BNS) “, – BNS sakė V.Titovas.

Pasak V.Titovo, oficialų atsakymą uostamiesčio savivaldybė turėtų pateikti artimiausiomis dienomis.

Tradicinis gegužės 9-osios minėjimas planuojamas ir Visagine, BNS sakė miesto tarybos narys Igoris Krasikovas.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines gegužės 9-ąją ketina pažymėti eitynėmis Vilniuje ir Klaipėdoje. Tradicinis minėjimas planuojamas ir Visagine, kurio daugumą gyventojų sudaro rusai.

Sostinėje iš pradžių eitynes norėta surengti centrinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte, bet vėliau pasirinktas maršrutas nuo Katedros iki Antakalnio kapinių, sakė sąjungos vadovas. “Mes dabar kitą vietą turime – nuo Katedros iki Antakalnio kapinių”, – BNS antradienį sakė Lietuvos rusų sąjungos vadovas Sergejus Dmitrijevas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis kreipėsi į Vilniaus merą Vilių Navicką, reikalaudamas net nesvarstyti galimybės rengti Vilniuje sovietmečiu minėtos Pergalės dienos eitynes.

„Tokie svarstymai – tai tarsi spjūvis į veidą mūsų istorijai, mūsų partizanų, visų pokario rezistentų atminimui“, – piktinasi K. Masiulis. Pasak jo, eitynėse sunku išvengti provokacinių sovietinių simbolių naudojimo, o po tokių provokacijų galima tikėtis šių veiksmų eskalavimo net tarpvalstybiniu lygiu.

„Mane glumina tai, kad per 20 Nepriklausomybės metų pirmą kartą norima išduoti leidimą tokioms eitynėms. Tai klaida, kuri gali turėti labai rimtas pasekmes“, – teigia Kęstutis Masiulis.

Pasak sostinės savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Tamošiūno, alternatyvus maršrutas svarstomas dėl gegužės 9-ąją Vilniaus centre organizuojamos Europos Sąjungos šalių mugės. “Kadangi maršruto tikslas yra Antakalnio kapinės, gal siūlytume rinktis link Antakalnio vedančią gatvę – ar Arsenalo, ar T.Kosčiuškos. Derinsime su organizatoriais”, – BNS antradienį teigė G.Tamošiūnas.

S.Dmitrijevas BNS sakė, kad “nebus nei vėliavų, nei Stalino, nei Lenino”.

Klaipėdos miesto savivaldybėje Lietuvos rusų sąjungai atstovaujančio Viačeslavo Titovo teigimu, dėl gegužės 9-ąją rengiamo vadinamojo “Taikos maršo” maršruto jau sutarta ir su uostamiesčio valdžia.

“Sutarėme, bet laukiam oficialaus atsakymo. (…) Vyktų nuo Atgimimo aikštės Liepų gatve iki Kario memorialo (Skulptūrų parke – BNS) “, – BNS sakė V.Titovas.

Lietuvos rusų sąjungos atstovai savivaldybės prašė leidimo eitynes organizuoti nuo senojo turgaus iki memorialo Skulptūrų parke. Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patarė rinktis trumpesnį maršrutą. Taip esą būtų paprasčiau užtikrinti saugumą.

Pasak V.Titovo, oficialų atsakymą uostamiesčio savivaldybė turėtų pateikti artimiausiomis dienomis.

Tradicinis gegužės 9-osios minėjimas planuojamas ir Visagine, BNS sakė miesto tarybos narys Igoris Krasikovas.

Likus mėnesiui iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimo Rusijoje, Lietuvos valdžia siunčia prieštaringus signalus dėl galimo mūsų krašto atstovo delegavimo į Maskvą. Akivaizdu, kad prezidentūros ir Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu kol kas nesutampa, rašo “Lietuvos žinios”.

Kas iš oficialių asmenų Maskvoje atstovaus Lietuvai ir ar apskritai ten kas nors vyks, vis dar neaišku. Dilema iškilo prezidentei Daliai Grybauskaitei vasarį pareiškus, kad kaip tik gegužės 9-ąją ji viešės Dubline.

“Mano žiniomis, joks Lietuvos atstovas į Maskvą nevyks”, – dienraščiui teigė valstybės vadovės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. Paklaustas, ar Lietuva dėl tokio apsisprendimo neatrodytų keistai, juoba kad į Rusijos sostinę ruošiasi tiek Latvijos, tiek Estijos prezidentai, D.Semaška pareiškė: “Ne tik jie kaimynai. Nereikia absoliutinti vieno reiškinio. Jei vieni elgiasi taip, nebūtinai turime sekti jų pavyzdžiu.”

D.Semaškos duomenimis, Maskvoje nebus Suomijos prezidentės Tarjos Halonen, nežinia, ar atvyks Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis.

Vyriausybėje laikomasi kitokios nuomonės nei prezidentūroje. “Manau, kad tikrai važiuos, tik klausimas – kas”, – dienraščiui sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Anot jo, veikiausiai bus deleguotas vienas ministrų – užsienio, krašto apsaugos, susisiekimo ar kultūros. Kada bus įvardytas į Rusijos sostinę vyksiantis Lietuvos atstovas, V.Valentinavičius pasakyti negalėjo.

“Tai nėra labai svarbus sprendimas. Kalbama apie simbolinį mandagumo dalyvavimą. Galbūt reikėtų apsižiūrėti, kas daugiausia reikalų Maskvoje turi, kad būtų galima suderinti vizitą su realių problemų sprendimu”, – pabrėžė premjero patarėjas.

V.Valentinavičius nemano, kad parenkant kandidatą vykti į Rusiją kokių nors pageidavimų turėtų prezidentūra. “Nuo to, kuris ministras važiuos, šalies likimas juk nesikeičia. Kaip ir santykiai su Rusija”, – pažymėjo jis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nesvarstė, kas gegužės 9-ąją Lietuvai galėtų atstovauti Maskvoje. URK pirmininko pavaduotojo Justino Karoso nuomone, tinkamiausias kandidatas būtų užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. “Tai būtų solidu – parodyta pagarba ir patvirtinta tai, ką esame deklaravę anksčiau”, – sakė politikas.

“Tačiau pozicijas veikiausiai derins prezidentė ir Vyriausybė”, – spėjo parlamentaras. Pasak J.Karoso, į Maskvą siųsdami žemesnio rango pareigūną atrodytume nesolidžiai.

Prieš penkerius metus minint 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines iš Baltijos šalių prezidentų į Maskvą vyko tik tuometė Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga.

Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo pabaiga vertinama nevienareikšmiškai, nes po jo Lietuva, Latvija ir Estija pusę amžiaus buvo okupuotos Sovietų Sąjungos.

“Šiuokart ir Rusija žengė subtilų žingsnį. Vengdama komplikuotų temų nesiuntė tiesioginių kvietimų konkretiems vadovams, o viešai pareiškė, kad laukiami visi, kurie nori atvykti”, – priminė politologas Tomas Janeliūnas.

Šiomis dienomis Rusijos internetinė žiniasklaida pranešė, kad gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame parade pirmą kartą dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių atstovai. Raudonojoje aikštėje jie esą žygiuos drauge su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių kariais. Vienintelė posovietinės erdvės valstybė, kuri, pasak žiniasklaidos, negavo kvietimo dalyvauti Pergalės parade, – Gruzija. Formalus pretekstas – jos išstojimas iš NVS.

Krašto apsaugos ministerija dienraščiui paneigė, kad Lietuvos kariai ruošiasi vykti į Maskvą. “Jokių planų siųsti savo atstovus į Rusijos sostinėje vyksiantį paradą Lietuvos kariuomenė neturi”, – teigė krašto apsaugos ministrės patarėja ryšiams su visuomene Danguolė Bičkauskienė.