"Scanpix" nuotr.

Dovaidas PABIRŽIS

Daugiausiai aukų nusinešusios šaudynės Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje ir skaudžiausias teroro aktas nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios. Tokia etikete nuo šiol pažymėtas Orlando miestas Floridos valstijoje, kur pistoletu ir automatiniu ginklu apsiginklavęs, vadinamajai Islamo valstybei ištikimybę prisiekęs teroristas Omaras Mateenas įsiveržė į gėjų klubą ir nužudė mažiausiai 50 žmonių. Tragiškas išpuolis dar kartą iškėlė klausimus apie ginklų įsigijimo reguliavimą Amerikoje bei aktyvesnę kovą su teroristais Artimuosiuose Rytuose.

Pastaraisiais metais Vakarų Europa buvo ta vieta, kur pirmiausia nepavykdavo pažaboti islamistų terorizmo, o saugumas JAV buvo laikomas geriau organizuotu ir efektyvesniu. Belgijos ir Prancūzijos saugumo tarnybos buvo aršiai kritikuojamos dėl negebėjimo užkirsti kelio kruviniems ir itin gerai organizuotiems teroristų išpuoliams. Po žudynių Orlande atėjo JAV eilė. Federalinis tyrimų biuras (FTB) du kartus tyrė galimas žudiko O.Mateeno sąsajas su tarptautiniu teroristų tinklu ir abu kartus šis tyrimas buvo nutrauktas.

ISIS pasitelkia propagandą ir socialinius tinklus, per kuriuos tiesiog skatina jai prijaučiančius asmenis imti į rankas ginklus ir stoti į kovą savarankiškai.

Priešingai nei ilgą laiką didžiausią pavojų kėlusi „Al Qaeda“, rengusi centralizuotai ir kruopščiai suplanuotas operacijas, „Islamo valstybė“ (ISIS) pasitelkia propagandą ir socialinius tinklus, per kuriuos tiesiog skatina jai prijaučiančius asmenis imti į rankas ginklus ir stoti į kovą savarankiškai. Dėl to itin pavojingi tampa vieniši teroristai, iš esmės niekaip nesusiję su šia teroristine organizacija. Nuspėti ir užkardyti jų veiksmus yra kur kas sudėtingiau.

Atrodo, kad būtent toks teroristinis išpuolis ir surengtas Orlande. JAV prezidentas Ba­rackas Obama pareiškė, jog kol kas nėra jokių įrodymų, kad „Islamo valstybė“, prisiėmusi atsakomybę už išpuolį Orlande, iš tiesų yra su juo susijusi.

„Kol kas galima pasakyti tiek, kad tai yra neabejotinas namuose išaugusio ekstremizmo pavyzdys, dėl kurio visi buvome susirūpinę ilgą laiką. Vienas didžiausių šiandienos iššūkių mums yra tokio pobūdžio propaganda ir iškreiptas islamas, kurį matome internete. Tai įtraukia silpnus, problemų turinčius asmenis ir motyvuoja juos imtis veiksmų prieš žmones čia ar bet kur kitur pasaulyje“, – po išpuolio sakė JAV prezidentas.

Kol demokratai siekia griežtesnės ginklų kontrolės, respublikonai ragina prezidento administraciją imtis ryžtingesnių veiksmų kovoje su „Islamo valstybe“.

Baigiantis antrajai B.Obamos kadencijai akivaizdu, kad jam nepavyks įgyvendinti užsibrėžto ir dažnai primenamo siekio sugriežtinti ginklų įsigijimo tvarką šalyje – šie siūlymai iki šiol stringa Kongrese. Apie būtinybę tai padaryti ir riziką, kylančią parduodant ginklus praktiškai bet kam, B.Obama dar kartą priminė ir po šios tragedijos.

„Atsakomybė šiandien tenka Kongresui“, – apie išnaudotas prezidento teisėkūros galimybes sakė Baltųjų rūmų spaudos atstovas Joshas Earnestas.

O kol demokratai siekia griežtesnės ginklų kontrolės, respublikonai ragina prezidento administraciją imtis ryžtingesnių veiksmų kovoje su „Islamo valstybe“.

Floridoje ginklą įsigyti gali bet kas

Pagal Floridos valstijos įstatymus O.Ma­teenas abu ginklus galėjo įsigyti legaliai. Tą jis ir padarė, likus kiek daugiau nei savaitei iki kruvinos atakos. Automatinį ginklą jis galėjo išsinešti vos sumokėjęs pinigus, o 9 milimetrų pistoleto greičiausiai reikėjo laukti 72 valandas, nebent jam buvo išduota ginklo nešiojimosi licencija. Šis faktas dar nėra nustatytas.

Nors FTB du kartus tyrė jo veiklą ir sąsajas su tarptautiniais teroristais, net jei šie tyrimai ir nebūtų buvę nutraukti, žudikas šiuos ginklus vis tiek būtų galėjęs įsigyti. Federalinis įstatymas dėl draudimo įsigyti ginklų įtariamiems te­roristams Senate buvo atmestas pernai gruodį.

Kiekvienas asmuo, norintis įsigyti ginklą Floridoje, turi užpildyti anketą apie savo praeities faktus. Būtina atsakyti į klausimą, ar pirkėjas nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus. Žmogžudystės, padegimai, užpuolimai ir panašūs nusikaltimai šioje valstijoje draudžia įsigyti ginklą teismo sprendime numatytą laiką. Pir­kėjui nurodžius teistumą, ginklas jam nėra parduodamas. Parduotuvės darbuotojas taip pat atlieka  kriminalinės pirkėjo praeities patikrinimą, paskambindamas Floridos teisėsaugai.

Nereti at­vejai, kai pirkėjas įsigyja ginklų prisistatęs kitu asmeniu.

Ginklas Floridoje nėra parduodamas dėl smurto artimoje aplinkoje – jei prieš pirkėją yra vykdomas tyrimas arba jau priimtas sprendimas asmeniui nesiartinti prie kurio nors jo šeimos nario. Ši tvarka galioja nuo 1996-ųjų. Šaunamasis ginklas taip pat neparduodamas asmenims, kurie nesavanoriškai buvo gydomi psichiatrijos ligoninėje. Nuo 2013-ųjų priimta pataisa, kad ginklo negali įsigyti ir savanoriškai ten besigydę pacientai.

Tačiau jokie patikrinimai nėra numatyti, jei vienas individualus asmuo parduoda ginklą kitam individualiam asmeniui. Be to, nereti at­vejai, kai pirkėjas įsigyja ginklų prisistatęs kitu asmeniu.

Smurtaujantis teisininkas

O.Mateenas gimė 1986-aisiais emigrantų iš Afganistano šeimoje Niujorke, bet dar vaikystėje su šeima persikėlė į Floridą. Vidurinėje mokykloje ir koledže jis dažnai keisdavo darbus – dirbo ir daržovių, ir kompiuterių parduotuvėse. 2006 m.  baigė studijas koledže ir įgijęs baudžiamojo teisingumo technologijų specialybę pradėjo dirbti Floridos pataisos namuose. Šį darbą O.Mateenas taip pat paliko vos po šešių mėnesių ir prisidėjo prie privačios saugos įmonės „G4S“ komandos. Dirbdamas čia jis saugojo golfo klubą bei teismo pastatą.

Su būsimąja žmona Sitora Yusufiy jis susipažino internete. Pasak jos, vyras tuomet atrodė beveik tobulas: užtektinai amerikietiškas jos laisvoms pažiūroms, bet ir užtektinai musulmoniškas, kad patiktų jos tradicinei šeimai. Pora susituokė 2009-aisiais, tačiau jų santuokinė laimė truko neilgai. Kaip pasakojo S.Yu­sufiy, Floridoje ji neturėjo nei draugų, nei šeimos, o jos vyras iš jos reikalavo nuolat būti namie. Kartais jis grįždavo namo įtūžęs ir smurtaudavo.

„Vieną kartą jo laukdama užmigau ant grindų. Viskas, ką prisimenu, buvo tai, kad jis ištraukė mano pagalvę ir trenkiausi galva į grindis, o tuomet jis pradėjo traukti mane už plaukų. Jis ėmė mane smaugti ir vos nenužudė. Man kažkaip pavyko ištrūkti ir jį sustabdyti“, – prisimena buvusi teroristo sutuoktinė.

Santuoka nutrūko po metų, o O.Mateenas skyrybų dokumentuose nurodė, kad ji buvo „negrįžtamai sugadinta“. Antrą kartą jis vedė 2013 m., bet ir ši santuoka vėliau iširo.

S.Yusufiy tvirtinimu, gali būti, kad O.Ma­tee­­nas buvo gėjus, tačiau slėpė savo tikrąją tapatybę iš pykčio ir gėdos. Pareigūnai atskleidė, kad teroristas naudojosi gėjų pasimatymų mobiliąja programėle, pats daugelį kartų lankėsi gėjų klubuose.

Dukart pateko į FTB akiratį

2013 m. O.Mateenas pateko į FTB akiratį, kai vienas iš bendradarbių pranešė apie jo pareiškimus dėl ryšių su tarptautiniais teroristais. FTB pradėjo tyrimą ir apie metus stebėjo O.Mateeną. Po tragedijos FTB direktorius Jamesas Comey sakė, kad agentai naudojo įvai­­rius tyrimo ir sekimo metodus – pasiuntė slaptąjį agentą užmegzti su įtariamuoju ryšio, slapta įrašinėjo jo pokalbius, sekė jo asmeninius finansus ir įplaukas. Saugumiečiai bendradarbiavo ir su Saudo Arabijos žvalgyba, norėdami išsiaiškinti jo kelionių į Meką 2011 ir 2012 m. tikslus. Nieko įtartino tuomet nustatyti nepavyko ir FTB savo tyrimą nutraukė.

Po dviejų mėnesių, 2014 m. liepą, jo pavardė vėl atsirado biuro suvestinėse – buvo nustatytas ryšys tarp jo ir jaunuolio iš Floridos Mo­nero Mohammado Abusalhos, kuris Si­rijoje įvykdė savižudišką teroro išpuolį, su­sprog­dindamas sprogmenų prikimštą sunkvežimį. Paaiškėjo, kad abu vyrai lankėsi toje pačioje mečetėje ir pažinojo vienas kitą. FTB tuomet apklausė O.Mateeną trečią sykį, bet ir tąkart jo ryšiai su teroristu pasirodė nereikšmingi.

Ištikimas tarpusavyje kovojančioms organizacijoms

Birželio 11-osios vakarą Orlando klube „Pulse“ vyko latino muzikos vakaras, jame tuo metu buvo daugiau nei 300 žmonių. O.Ma­teenas su dviem šaunamaisiais ginklais į klubą atvažiavo savo furgonu. Įsiveržęs į patalpas žudikas pradėjo šaudyti į žmones. Iš pradžių kai kurie lankytojai pamanė, kad šūvių garsai yra muzikos bei scenos efektų dalis ir nekreipė į tai dėmesio, tačiau netrukus klube kilo panika, lankytojai desperatiškai mėgino palikti pastatą. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams O.Mateenas pradėjo imti įkaitus ir atsitraukė gilyn į klubo patalpas, vėliau užsibarikadavo tualete.

Paskambinęs į policiją jis pareiškė esąs „Islamo valstybės“ kovotojas, įkvėptas „Al-Nusra“ kovotojų bei Bostono maratono sprogdintojų brolių Tamerlano ir Dzokharo Tsar­naevų. Įdomu tai, kad „Al-Nusra“ ir ISIS yra tarpusavyje kovojančios ir viena kitai priešiškos organizacijos.

Įkaitų drama tęsėsi net tris valandas. Maž­daug 5 valandą ryto policija šturmavo klu­bą ir teroristą nukovė. Nuo jo rankos žuvo mažiausiai 49 žmonės, dar daugiau nei 50 buvo sužeista. Didžioji dalis aukų buvo ispanakalbiai, kilę iš Puerto Riko.

Tapo svarbia prezidento rinkimų tema

Kruvinos žudynės netruko tapti rinkiminių JAV batalijų dalimi. Tiek respublikonų kandidatas į prezidento postą Donaldas Trumpas, tiek demokratė Hillary Clinton pasinaudojo šia proga pristatyti politinę programą ir įgelti savo oponentui.

Demokratų kandidatė pristatė trijų dalių planą, kaip įveikti „Islamo valstybę“ ir kitas ra­dikalias džihadistų grupuotes. H.Clinton kalbėjo apie būtinybę efektyviau sekti ir sustabdyti finansines teroristų perlaidas bei socialinių tinklų žinutes. Politikė taip pat pristatė programą, kuri padės tėvams, mokytojams, psichologams ir kitiems pastebėti jaunų žmonių radikalizmą prieš įvykstant skaudiems išpuoliams. Ji liaupsino B.Obamos administracijos pastangas kovoti su ISIS ir pabrėžė, kad Saudo Arabijai, Katarui, Kuveitui ir kitoms valstybėms jau se­niai laikas sustabdyti paramą radikalioms is­la­mo mokykloms ir mečetėms visame pasaulyje.

D.Trumpas išlaikė sau būdingą ugningą retoriką, Amerikos musulmonus pavadindamas „penktąją teroristų šalininkų kolona“, o imigraciją įvardydamas kaip pagrindinę terorizmo pavojaus grėsmę. „Pagrindinė priežastis, kodėl žudikas atsidūrė Amerikoje, yra ta, kad mes leidome jo šeimai čia atvykti“, – pareiškė respublikonų kandidatas.

Sėkmės atveju D.Trumpas žadėjo sustabdyti imigraciją iš visų valstybių, iš kurių yra kilę te­roristai, kada nors atakavę JAV, Europą ar kitas Amerikos sąjungininkes. Tuo pat metu D.Trum­pas šiek tiek netikėtai pamėgino pa­traukti į savo pusę ir netradicinės seksualinės orientacijos rinkėjus, pristatydamas save kaip tikrąjį Amerikos gėjų ir lesbiečių gynėją nuo radikalaus islamo.

Politikos apžvalgininkai pastebėjo, kad tokio pobūdžio krizės ir rinkėjų nepasitenkinimas valdžios negebėjimu įveikti „Islamo valstybės“ ir jos įtakos ne tik Artimuosiuose Rytuo­se, bet ir tėvynėje, kur kas naudingesnės D.Trum­­­pui, kuris apeliuoja į visuomenės baimes, įtarumą ir nusivylimą.

Pergalė jau netoli?

Tikimybė, kad po kruviniausio išpuolio nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios JAV imsis rimtesnių kovos veiksmų prieš „Islamo valstybę“, yra ne­didelė. Iki šiol prezidentas B.Obama sankcionavo oro antskrydžius ir nedidelį skaičių specialiųjų pajėgų, kurios nedalyvauja tiesioginėse kovose ir padeda JAV remiamoms grupuotėms, visų pirma kurdams.

Kongrese šiuo metu nėra konsensuso dėl to, kiek ilgai, kur ir kaip Amerika turėtų kovoti su „Islamo valstybe“. Respublikonai balansuoja ties reikalavimais rimčiau kovoti su teroristais, tačiau kartu ir su nenoru suteikti B.Obamai, o galbūt vėliau ir H.Clinton, laisvesnes rankas. Vis dėlto kruvini teroro aktai Amerikos žemėje tokią poziciją gali koreguoti, ir apie galimybę siųsti daugiau pajėgų, nevadinant to karu, kalbama vis garsiau.

Tačiau kol kas nesutariama ne tik dėl karių skaičiaus, bet ir dėl pinigų. Beveik 58 mlrd. dolerių – tiek pinigų kovai su „Islamo valstybe“ šiandien gali būti paskirta iš kariuomenės biudžeto, bet įstatymų leidėjai vis dar dėl to diskutuoja.

Tiesa, lėtas karas su „Islamo valstybe“ vyksta ir teroristai jį pralaimi. Gegužės pabaigoje JAV paskelbė, kad ISIS prarado 45 proc. savo kontroliuotos teritorijos Irake ir maždaug 30 proc. teritorijos Sirijoje. Pastaruoju metu pastebima, kad kovotojų iš užsienio srautas čia praktiškai nutrūko, o esami perėjo vien tik į gynybines pozicijas.

Tačiau tokia padėtis teroro išpuolių grėsmę didina: iki tol praktiškai neorganizavusi teroro išpuolių ir koncentravusis ties teritorine ekspansija, šiandien „Islamo valstybė“ vis dažniau imasi būtent teroristinės agresijos. Tą parodo ir vis dažnesni savižudžių išpuoliai. Gegužės vi­du­ryje trys bombos Bagdade nusinešė 63 žmonių gyvybes. Neatmestina, kad teroristai desperatiškai mėgins organizuoti atakas ir Europoje ar JAV.

Praėjus kelioms dienoms po teroro akto Or­lande žiniasklaidoje pasirodė informacija apie „Islamo valstybės“ vadeivos Abu Bakro al Bagh­dadi mirtį. Įvairios žiniasklaidos priemonės tei­-gė, kad jis buvo nukautas Rakos arba Mo­sulo mies­te per koalicijos oro smūgį, tačiau šios ži­nios nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino, todėl manoma, kad šis pranešimas yra klastotė.

Smurtiniai išpuoliai prieš homoseksualus JAV

Tragiški smurtiniai išpuoliai prieš gėjus, lesbietes ar transseksualus JAV nėra retenybė. Bene skaudžiausias toks išpuolis iki šiol čia įvyko 1973-iaisiais, kai Naujajame Orleane buvo padegtas gėjų baras. Tada per gaisrą žuvo 32 žmonės. 1997-aisiais lesbiečių bare Atlantoje sprogo bomba, kita buvo rasta už durų. Tuomet nukentėjo 5 žmonės. 2000 m. Virdžinijoje, pamatęs bare besiglėbesčiuojančius du vyrus, buvęs jūrų pėstininkas Ronaldas Edwardas Gay‘us atidengė į juos ugnį. Vienas žmogus žuvo, šeši buvo sužeisti. Tačiau pastarasis išpuolis Orlande yra pats skaudžiausiais ir nusinešęs daugiausiai gyvybių istorijoje.

Gėjų, lesbiečių ir transseksualų barai bei klubai yra labai populiarūs, juose dažnai lankosi žmonės, dėl savo pažiūrų vengiantys viešumos. Vienas svarbiausių kovos dėl gėjų teisių epizodų istorijoje įvyko būtent gėjų bare. Manhatano baras „The Stonewall Inn“ praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išsiskyrė tuo, kad kone vienintelis mieste neatsisakydavo priimti ir aptarnauti gėjų, lesbiečių bei transseksualų. Kai policija 1969-aisiais čia pradėjo vykdyti reidą, gėjų bendruomenė pasipriešino, kilo riaušės. Šis įvykis tapo vienu pirmųjų kovos dėl gėjų teisių simbolių.

27 žmogžudystės per dieną

Galimybė mirti nuo kulkos JAV yra tokia pati, kaip žūti per automobilio avariją (neskaičiuojant eismo įvykių, susijusių su sunkvežimiais, autobusais bei motociklais). FTB duomenimis, 2014-aisiais nuo sužeidimų šaunamuoju ginklu Valstijose iš viso mirė 8124 žmonės. Šis skaičius yra itin didelis, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio valstybėmis, kuriose tokios žmogžudystės kur kas retesnės.

Vokietijoje tikimybė būti nušautam tolygi tikimybei JAV mirti nuo kokio nors iš viršaus krintančio objekto. Vokietijoje kasmet nužudomi maždaug du žmonės iš milijono. Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis dar mažesnis – čia kasmet nušaunamas maždaug vienas žmogus iš milijono. JAV tokia pati tikimybė yra mirti nukritus nuo kopėčių arba dirbant žemės ūkio darbus. Japonijoje, kur tokios žmogžudystės dar retesnės (maždaug vienas žmogus iš 10 mln. gyventojų), ši tikimybė atitinka galimybę JAV mirti nutrenktam žaibo.

O štai JAV nušaunamas 31 žmogus iš milijono, arba maždaug 27 kiekvieną dieną. Tačiau vietinės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį patraukia tik masinės šaudynės, nusinešančios daug gyvybių iš karto. Ši kraupi JAV statistika nuolat skatina diskusijas apie liberalią ginklų įsigijimo tvarką ir būtinybę ją griežtinti. Galimybę kiekvienam amerikiečiui turėti ginklą numatė dar 1789 m. priimtas Teisių bilis.

Kruviniausios šaudynės JAV istorijoje

2016 m. birželio 12 d. Orlande, Floridoje, ginkluotas užpuolikas įsiveržė į gėjų klubą ir pradėjo šaudyti į ten gausiai susirinkusius lankytojus. Per tris valandas trukusias žudynes ir įkaitų dramą iš viso žuvo mažiausiai 49 žmonės. Užpuoliką Omarą Mateeną, prisiekusį ištikimybę „Islamo valstybei“, nukovė SWAT pareigūnai.

2015 m. gruodžio 12 d. San Bernardine, Kalifornijoje, Syedas Farookas ir jo žmona Tafsheena Malik pradėjo šaudyti per vyro bendradarbių susitikimą, nužudydami 14 žmonių. Teroristai prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“. Sutuoktinius nukovė policijos pareigūnai.

2012 m. gruodžio 14 d. Niutaune, Konektikute, Adamas Lanza pradinėje mokykloje pradėjo šaudyti į mokinius, nužudydamas 20 vaikų, 6 mokyklos darbuotojus, ir nusišovė pats. Jo motina vėliau taip pat rasta nužudyta savo namuose.

2007 m. balandžio 16 d. Blaksberge, Virdžinijoje, Seung-Hiu Cho nušovė 32 žmones dvejose šaudynėse universiteto miestelio bendrabutyje ir auditorijoje. Po to užpuolikas nusižudė.

1991 m. spalio 16 d. Kiline, Teksase, 23 žmonės buvo nužudyti ir dar 20 sužeista, kai George‘as Hennardas pradėjo šaudyti kavinėje. Užpuolikas nusižudė.

1984 m. liepos 18 d. San Isidre, Kalifornijoje, apsaugos darbuotojas James’as Oliveris Huberty nedarbo metu nušovė 21 žmogų „McDonald‘s“ restorane. Užpuoliką nukovė policijos pareigūnai.

1966 m. rugpjūčio 1 d. Ostine, Teksase, Charlesas Whitmanas nužudė savo žmoną ir motiną, tuomet ėmė šaudyti iš Teksaso universiteto laikrodžio bokšto, nušaudamas 16 žmonių ir sužeisdamas dar 30. Šaulį nukovė policijos pareigūnai.