Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol. Taip vakar nurodė ministrų kabinetas.

Susisiekimo ministerija jau pateikė planą, kaip iš jų valdomų įmonių sumokėti 150 mln. litų.

Tuo tarpu energetikai kalba atsargiau: gali būti, kad jie sukrapštys tik perpus mažiau, nei pažadėjo kita ministerija.

Kiek anksčiau Aplinkos ministerija yra nurodžiusi miškininkams valstybei kitąmet sumokėti 87 mln. litų daugiau, nei buvo planuota. Tačiau patys urėdai buvo pažadėję tik 20 mln. litų daugiau.

Šie papildomi 300 mln. litų nėra įrašyti į atnaujintą kitų metų biudžeto planą, kurį Vyriausybė teiks parlamentui, sakė finansų ministro patarėja Giedrė Balčytytė.

„Jei papildomų pajamų bus gauta, jos mažins biudžeto deficitą”, – sakė ji.

Biudžeto projekte numatyta, kad valstybės įmonės savo savininkei išmokės kur kas kuklesnę sumą – 33,6 mln. litų.

Susisiekimo ministerijos įmonės biudžetui kitais metais sumokės 95 mln. litų.

Iš jų daugiausia – 80 mln. litų – skirs „Lietuvos geležinkeliai”.

Dar 55 mln. litų bus išmokėta pardavus „Lietuvos geležinkelių” turtą. Tai patvirtino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

„Visada, gerai pasikrapščius, gali surasti nelabai reikalingų daiktų, kuriuos galima perduoti Valstybės turto fondui parduoti”, – aptakiai parduoti numatytą turtą apibūdino A.Štaras.

Viceministro teigimu, ministerijos įmonės anksčiau tokių sumų biudžetui neskyrė, nes to nebuvo pareikalavusi Vyriausybė.

„Geležinkelininkams bus sunku, bet tai jų pečiams pakeliama suma”, – sakė A.Štaras. Dividendus taip pat mokės „Smiltynės perkėla”, Lietuvos radijo ir televizijos centras, įvairios kitos įmonės.

Tuo tarpu energetikos įmonės kitais metais į biudžetą papildomai sukrapštys dešimtis milijonų litų.

„Ar tai bus 100 mln. litų, ar keliomis dešimtimis milijonų daugiau ar mažiau, tikrai nesiimčiau spręsti. Darome viską, kad lėšų biudžetui atsirastų, bet pasakyti, kokios tai bus sumos, nesiryžčiau.

Politiniai sprendimai turi sutapti su ekonominiais”, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministerijos būsimas įnašas – įmonių „Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos dujos” dividendai, taip pat pajamos pardavus įmonių turtą.

Teisinamasi, kad kitos energetikos įmonės dividendų mokėti negali, nes jų rezultatai šįmet nebuvo geri.

Visas didžiąsias elektros energetikos įmones Energetikos ministerija valdo ne tiesiogiai, o per įmonę Visagino atominę elektrinę. Todėl pernai sumokėti dividendai liko šiame holdinge ir valstybės biudžeto nepasiekė.

Tačiau A.Sekmokas nesutinka su premjero komandos teiginiais, kad energetikos įmonės gali pasitelkti balanse sukauptus šimtus milijonų litų.

„Šios lėšos tėra buhalterinis pelnas, popieriniai pinigai, apskaitos rezultatas, kai yra buhalterinis pelnas, bet realių pinigų sąskaitose nėra.

Biudžetui turime padėti realiais, ne buhalteriniais pinigais”, – sakė ministras.

„Verslo žinios“ praneša:

Valstybės kontroliuojamos įmonės turi dirbti skaidriau ir efektyviau – šią mantrą vakar vėl kartojo
Vyriausybė, svarstydama valstybės turto valdymo reformos koncepciją, kuri turėtų būti paremta geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika. Kaišydama biudžete žiojėjančias skyles, valdžia ėmė akyliau dairytis po valstybės įmonių (VĮ) ūkį, siekdama užsitikrinti kuo didesnę valdomo kapitalo grąžą. „Nors pats premjeras Andrius Kubilius jau buvo suskaičiavęs, kad „Visuomis“ kitąmet šalies
biudžetą papildytų 0,5 mlrd. Lt, naujadarui durys buvo užtrenktos“, – rašo „Verslo žinios“.

Dabar iš VĮ 2011 m. planuojama sužvejoti apie 300 mln. Lt. Pagrindiniai donorai turėtų būti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir energetikos bendrovės. Planuojama, kad jos biudžeto įplaukas galėtų padidinti mokėdamos dividendus, privatizuojant nekilnojamojo turto (NT) objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anot „Verslo žinių“, patvirtinta, kad siektinus finansinius rodiklius VĮ nustatys Finansų ministerija. Tačiau VĮ ir toliau išliks pavaldžios ministerijoms. Anksčiau ir premjeras, ir ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad įgyvendinus valstybės turto valdymo politikos strategiją bus įvesta nauja valdybos narių skyrimo tvarka – valdybose negalės būti ministerijų atstovų.
VŽ mano, kad VĮ valdymas nebus efektyvesnis tol, kol į jų valdymą kišis politikai.

Politikams įmonėse atstovauti turėtų išorinės rinkos dalyvis – profesionalas, kuris padarytų tvarką,
pavyzdžiui, už tantjemas. Kurios, beje, mokamos už rezultatą. Lietuvoje, deja, yra visiškai kitokia praktika: a priori paskiriamas solidus atlyginimas, o rezultatai – nesvarbu. „Taip, pavyzdžiui, atsitiko ir su IAE vadovu Osvaldu Čiukšiu – įspūdingas 26.000 Lt mėnesinis atlyginimas jam paskirtas ne už rezultatus, o už kažkokį mistinį „pavojų“ personos saugumui…“, – taip svarsto „Verslo žinios“.

Planuojama, kad naujos bendrovės pajamos padidės milijardu zlotų ir 2012 metais bus 3 mlrd. zlotų (2,54 mlrd. litų).

“Tiltra Group” valdybos narys ir Plėtros departamento vadovas Romas Matiukas nurodo, kad 2009 metais bendros “Tiltra Group” ir “Trakcja Polska” pajamos siekė 1,9 mlrd. zlotų (1,61 mlrd. litų), apie 85 proc. sudaro infrastruktūros statybų apyvarta, iš šio skaičiaus 50 proc. tenka keliams ir 30 proc. geležinkeliams, Lenkijos verslo dienraščio “Puls Biznesu” informaciją trečiadienį cituoja “Verslo žinios”.

“Šios dvi kryptys mūsų veikloje ir toliau dominuos, tačiau portfelyje yra ir kitų, kurios turi vis didesnę reikšmę: nekilnojamasis turtas, atsinaujinanti energetika ar statybos darbai energetikos sektoriuje. Taip pat planuojame išplėsti mūsų veiklą tokiose srityse kaip statybos koncesijos projektai ar statybinių medžiagų prekyba”, – teigė R.Matiukas.

“Galvojame dalyvauti koncesijos projektuose, pavyzdžiui, statant automobilių stovėjimo aikšteles ir jas valdant. Lenkijoje šis sektorius yra menkai matomas, tačiau jis atsiveria Lietuvoje”, – sakė bendrovės “Trakcja Polska” valdybos pirmininkas Maciejus Radziwillas (Macejus Radzivilas).

R.Matiukas teigia, kad grupės plėtra energetikos sektoriuje galima arba išnaudojant dabartinį “Trakcja Tiltra” potencialą, arba įsigyjant įmones, kurios jau dirba šiame sektoriuje. Tačiau apie konkrečias įmones nekalbama.

Vis dėlto analitikai pažymi, kad bendrovei bus sunku galvoti apie įsigijimus, nes po susijungimo nauja grupė turės 500 mln. zlotų (423,2 mln. litų) skolų. Taip pat pasigirdo nuomonių, kad tokie įsipareigojimai taps trukdžiu sklandžiai naujos jungtinės įmonės veiklai.

Tačiau R.Matiukas ramina skeptikus.

“Skolų lygis neturės įtakos grupės “Trakcja Tiltra” raidai. Atsižvelgiant į “Tiltra Group” patirtį bendradarbiaujant su Lenkijos ir Skandinavijos bankais, žinome, kad šis rodiklis jiems yra priimtinas”, – sakė R.Matiukas.

Be to, jis pažymi, kad didžioji dalis įsipareigojimų tenka Lietuvos įmonės akcininkams, kurie lieka vieni didžiausių naujos įmonės savininkų, todėl bus suinteresuoti ilgalaike įmonės plėtra.

“Grupė taip pat turi piniginių srautų, kurių pakaktų plėtros planams finansuoti ir skoloms tvarkyti”, – sakė R.Matiukas.