Renata BALTRUŠAITYTĖ
Jau veikiantis tarptautinius keltus priimantis Centrinis Klaipėdos terminalas ir virš geležinkelio bėgių lanku kylanti estakada, vedanti į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, – didžiausi visose trijose Baltijos šalyse dirbančią bendrovę „Latvijas tilti“ reprezentuojantys objektai Klaipėdos uoste.
Šiuo metu sparčiai plėtojamame Klaipėdos uoste „Latvijas tilti“ specialistai rūpinasi trimis objektais: dviejų lygių transporto mazgu Nemuno gatvėje, klaipėdiečiams geriau žinomu kaip „Klaipėdos Smeltės“ estakada, 66 krantinės rekonstrukcija prie „Begos“ nuomojamos teritorijos ir 101–104 krantinių, prie kurių veikia Birių krovinių terminalas, rekonstrukcija.
Dirbs netrukdydami krovai
„Sutartį dėl krantinių rekonstrukcijos Birių krovinių terminale pasirašėme metų pradžioje. Prieš 12 metų statytų 101–104 krantinių plieno įlaidai nebuvo pakankamai giliai sukalti, kad atlaikytų planuojamą uosto akvatorijos gilinimą iki 17 metrų. Todėl priešais krantinę esančioje akvatorijoje sukalsime naują ilgesnių įlaidų sienutę, dėl to krantinės kraštas pusmetriu pasistūmės į Kuršių marias“, – pasakoja Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.
Jau žinome, kad pateikėme geriausią pasiūlymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės krantosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės botaniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse.
Pasak jo, šiuo metu baigiamas rengti darbo projektas ir birželio pabaigoje bus pradėtos vežti statybai reikalingos medžiagos. Liepos viduryje tikimasi pradėti pirmųjų dviejų krantinių rekonstrukciją. Ją bendrovė planuoja užbaigti per pusmetį, nors įprastai panašios apimties darbai trunka 9–12 mėnesių. Tačiau šiuo metu į antrą vietą pagal krovos apimtis Klaipėdos uoste išsiveržęs Birių krovinių terminalas pageidauja kuo trumpiau riboti savo veiklą.
„Atidavę pirmąsias dvi krantines, vėl darysime pertrauką pasirengimui, o tada imsimės likusių dviejų krantinių“, – pasakoja G.Kamkalovas.
Planuose – Malkų įlankos gilinimas
Liepą ketinama užbaigti virš geležinkelio bėgių besidriekiančią 300 m ilgio dviejų eismo juostų estakadą į „Klaipėdos Smeltės“ terminalo nuomojamą teritoriją. Ji turėtų pašalinti iš Nemuno gatvės anksčiau prie pervažos ilgam išsirikiuodavusių vilkikų eiles. Dabar konteinerius gabenantis sunkusis transportas nebegaiš brangaus laiko eilėse ir galės be kliūčių patekti į terminalo teritoriją.
Tiltų statymo meistrus bendrovė mūsų uostamiestin vežėsi iš Latvijos, o dauguma įdarbintų krantinių statybos specialistų – aukštos kvalifikacijos lietuviai.
„Jau žinome, kad pateikėme geriausią pasiūlymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės krantosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės botaniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse. Jei būsime paskelbti šio konkurso nugalėtojais – darbo Klaipėdoje nestokosime ir toliau“, – džiaugiasi G.Kamkalovas.
„Latvijos tilti“ – vienos didžiausių Baltijos šalyse statybų ir inžinerinės grupės „LNK Industries“ dalis. Šiuo metu bendrovė – pripažinta uostų statybos lyderė, įrenginėjanti krantines, pirsus ir kitus hidrotechninius statinius. Per daugiau nei 70 metų bendrovės specialistai yra pastatę daugiau nei 2 tūkst. tiltų, viadukų bei krantinių.