BFL / V.Skaraičio nuotr.

Seimas antradienį pritarė Evaldo Pašilio kandidatūrai į generalinius prokurorus (106 parlamentarai buvo už; 11 – prieš; 10 – susilaikė).  Tai trečiasis kandidatas, ankstesnius du Seimas atmetė. Kas toks naujasis generalinis prokuroras?

1. E.Pašlis teisėjo karjerą pradėjo 1999 m. Ukmergėje. 2007-2012 m. sėkmingai vadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismui. Teisėjas specializuojasi baudžiamųjų bylų nagrinėjime, o jo darbo kokybės rodikliai yra aukštesni už statistinius apylinkių teismų rodiklius.

2. Šiemet Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai jis pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.

3. Teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete.

4. Dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.

5. 42 metų teisininkas nuolat kelia profesinę kvalifikaciją – mokymuose Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, taip pat yra dalyvavęs teismų pirmininkų kvalifikacijos kėlimo programose.

6. E.Pašilis metus yra dirbęs akademinį darbą, kalba angliškai ir rusiškai.

BFL

Praėjusią savaitę naujos tarptautinių organizacijų kritikos dėl spėjamų CŽV kalėjimų tyrimo sulaukusi Generalinė prokuratūra teigia, kad šiuo metu pagrindų atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra.

“Prokuroras savo iniciatyva gali atnaujinti bet kurį ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindo. Šiuo metu pagrindų ikiteisminio tyrimo atnaujinimui nėra, todėl ir tokio pobūdžio sprendimas yra nepriimtas”, – raštu atsakydamas į BNS klausimus nurodė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Pasak jo, klausimą dėl tyrimo kruopštumo iškėlusiam Europos Tarybos Komitetui prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) visos informacijos nebuvo galima pateikti dėl įstatymuose įtvirtintų ribojimų – įstatymas draudžia skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, be to, didžioji dalis tyrimo metu gautų duomenų yra įslaptinti.

“Didžiajai daliai ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų yra taikomas įslaptintos informacijos apsaugos režimas, nes tie duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, žymimą atitinkamomis slaptumo žymomis, todėl jų detalizuoti, kaip ir įvardinti konkrečius apklaustus asmenis ar gautus dokumentus, Komitetui nėra galimybės”, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Praėjusią savaitę paviešintoje ataskaitoje Europos Tarybos komitetas nurodė nesąs tikras, kad apie tyrimo vykdymą Komitetas gavo visą informaciją, kuri galėjo būti pateikta.

“Atsižvelgiant į galimos pateikti informacijos trūkumą šiuo metu, be abejo, lieka atviras klausimas, ar ikiteisminis tyrimas atitinka išsamumo/kruopštumo kriterijų”, – sakoma ataskaitoje.

Europos Tarybos komitetas taip pat išsakė pastabas, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas per vėlai, o tyrimo objektas turėjo būti ne pareigūnų įgaliojimų viršijimas, o galimai neteisėtas asmenų kalinimas ir blogas elgesys su jais Lietuvos teritorijoje.

Generalinio prokuroro pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas 2010 metų sausį dėl piktnaudžiavimo pradėtas gavus parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose siūlyta prokuratūrai ištirti, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neviršijo įgaliojimų. Tačiau, kaip sakė D. Raulušaitis, nutraukiant ikiteisminį tyrimą paminėta, kad negauta jokių duomenų apie neteisėtą asmenų gabenimą, jų sulaikymą ar kitokį neteisėtą laisvės apribojimą ar atėmimą.

“Neapsiribojant vien tik pradedant ikiteisminį tyrimą pateiktu galimai nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnį, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paminėta ir tai, kad nėra pagrindo spręsti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 100 str. (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) ir 146 str. (Neteisėtas laisvės atėmimas) klausimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie neteisėtą asmenų gabenimą, jų sulaikymą ar kitokį neteisėtą laisvės apribojimą ar atėmimą”, – sakoma BNS pateiktuose atsakymuose.

Paviešinus CPT dokumentą, Lietuvos pareigūnų elgesį praeitą ketvirtadienį dar kartą sukritikavo ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija “Amnesty International”.

Išplatintame pranešime spaudai organizacijos atstovė Julia Hall (Džulija Hol) pareiškė, kad tinkamam tyrimui pritrūko politinės valios, ir paragino prokuratūrą pratęsti tyrimą.

“Generalinis prokuroras dabar turi atlikti pilną, efektyvų ir nešališką tyrimą, kurio pirmiausia ir tikėjomės tiek mes, tiek CPT. Mes tikime, kas ES padarys spaudimą Lietuvos Vyriausybei elgtis tinkamai”, – sakoma “Amnesty International” pranešime spaudai.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.

Vienos iš “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiama beveik 2 mln. 700 tūkst. Europos Sąjungos (ES) parama, skirta darbuotojų mokymams, paaiškėjo, kad kursų kaina dvigubai didesnė nei rinkoje.

Už ES milijonus prokuratūra mokymus ir kitas paslaugas perka supaprastinta tvarka – apklausdama iš anksto pasirinktas įmones, skelbia “Lietuvos ryto” televizija.

Europos Sąjungos paramą prokuratūra gavo prieš metus, projektas įsibėgėjo prie prokuratūros vairo stojus Dariui Valiui.

BFL

Prokuratūra darbuotojų kvalifikacijai kelti iš ES gavo beveik 2 mln. 300 tūkst. litų, dar 400 tūkst. pridėjo pati.

Darbuotojai mokysis ne tik kalbų, kompiuterinio raštingumo, bet ir to, kaip efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, streso valdymo, kūrybinio mąstymo. Vien pastarosioms programoms atseikėjama 700 tūkst. litų.

Viešojo konkurso įvairių dalykų mokymui prokuratūra nerengė. Milijonus mokytojams prokuratūra skirsto paprastuoju būdu – savo nuožiūra pasirenka įmones, jas apklausia ir paskelbia laimėtoją.

“Išsiuntinėjama informacija, kad bus toks konkursas ir iš tų pasirenkama, bet kam išsiųsti informaciją, kad vyks, tai čia yra neapibrėžta įstatyme. Galima daryti prielaidą, kad būna išankstiniai susitarimai, tada firmos pateikia medžiagą. Žinau, kad vyksta tokie procesai, kad tos firmos, kurios teikia pasiūlymus, tarpusavyje taip pat derina kainą”, – tvirtina Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

“Neskelbiamos derybos naudojamos vykdant tokius pirkimus, kuriuos sunku paskui patikrinti. Įvairiausi mokymai, konsultacijos, seminarai, kvalifikacijos kėlimai ir panašūs dalykai, kur lyg įvyksta, nuperkama, o vėliau patikrinti yra sudėtinga”, – sako Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiami Europos Sąjungos milijonai, paaiškėjo, kad jau nupirktų ir dar tik planuojamų pirkti mokymų nustatyta kaina – išpūsta.

Auditoriaus išvadoje parašyta, kad paslaugų kainos nustatytos daugiau nei du kartus didesnės nei yra Lietuvoje. Pavyzdžiui, prokuratūra už 32 tūkst. iš viešosios įstaigos “Tag mokymai” nupirko finansų valdymo mokymus. Juose dalyvauja 48 darbuotojai. Vieno darbuotojo vienos dienos kursams skiriama beveik 250 litų. Tačiau Finansų ministerijos mokymų centras už tokių mokymų dieną prašo 96 litų. Finansų ministerijos organizuoti mokymai – daugiau nei 2,5 karto pigesni.

Jei prokuratūra rinktųsi pigesnį variantą, vien dėl šių mokymų sutaupytų daugiau nei 15 tūkst. litų. Mokymų kainos esą išpučiamos ir kitais būdais – audito ataskaitoje užfiksuota, kad nustatant projekto vertę nurodytas didesnis darbuotojų skaičius, negu mokymuose gali dalyvauti atitinkamos profesijos prokuratūros darbuotojų.

Turėdama ES lėšų prokuratūra skyrė daugiau nei 34 tūkst. litų mokymų viešinimui ir neskelbiamų derybų būdu išsirinko tuo besirūpinančią įmonę – “Viešosios informacijos partneriai”.

Daugiausia – beveik 12 tūkst. litų – prokuratūra skyrė leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų – projekto programai, 6 tūkst. litų – užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. – rašikliams, bloknotams, segtuvams. Tačiau už kanceliarines prekes prokuratūra sumokėjo 4,5 tūkst. litų daugiau nei nurodoma sąmatoje. Pavyzdžiui, ataskaitoje užfiksuota, kad segtuvus su logotipu prokuratūra pirko beveik po 20 litų, nors anksčiau tokius segtuvus be logotipo pirkdavo po 3 litus.

“Labai blogai, išties labai blogai. Jeigu mes neturime pasitikėjimo ir net patys prokurorai, kurie sistemoje dirba, ypač žemesnės grandies prokurorai, kurie ne tokius didelius ir atlyginimus gauna, jeigu nori, kad su jais valstybė elgtųsi teisingai, kad jų vadovybė elgtųsi teisingai, kad visuomenė žinotų, kad tai yra institucija, kuri visada elgiasi teisingai savo viduje, tai visai kitaip turi būti. Visai kitaip turi būt pirmųjų asmenų suvokimas apie sistemą ir jų reakcija į tokius dalykus, galbūt kartais neskaidrius, galbūt kartais nesukontroliuojama. Bet paaiškėjus, reakcija turi būti labai staigi, žaibiška, ir paaiškinta, kas padaryta, kad nesikartotų”, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Generalinis prokuroras atsakomybės neprisiima.

“Audito nurodytus trūkumus yra pavesta įvertinti projekto priežiūros komitetui, tad palaukime to vertinimo ir tada galėsime sakyti, ar tai buvo prasilenkta su įstatymu, ar ne”, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Kodėl mokymai perkami neskelbtinų derybų būdu, D.Valys tiesiai neatsako: “Dabar viešųjų pirkimų taisyklės yra koreguojamos Generalinėje prokuratūroje, numatant viešojo konkurso būtinybę tais atvejais, kada to net nereikalauja įstatymas, kada galima atlikti apklausos būdu, apklausiant tiekėjus. Norime užkelti kartelę aukščiau, kad vyktų skaidriau”.

Tiesioginis beveik 2 mln. 700 tūkst. litų vertės projekto vadovas, Generalinės prokuratūros prokuroras Robertas Dlugauskas neseniai pasitraukė iš sistemos.

“Lietuvos ryto” televizijos žiniomis, generalinis prokuroras artimiausiu metu kviečiamas pas prezidentę.

Baigti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje prokurorams trukdo tai, kad dar negauta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, pirmadienį sakė prokuroras.

Straipsnio autoriui Petrui Stankerui įtarimai kol kas nepareikšti.

“Aš manau, kad praktiškai esu atlikęs visus veiksmus, bet sprendimas vis dar nepriimtas. Mes dar laukiame iš Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados, ten užsitęsė”, – BNS sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

“Kai bus jų išvada, tada spręsime gal dar kažką atlikti, gal ir ne”, – kalbėjo prokuroras.

Anot V.Baranausko, išvada leistų įvertinti “Veido” redakcijos veiksmus.

“Aš manau, kad ši išvada dėl paties straipsnio būtų reikalinga medžiagoje. Nors mes nagrinėjame P.Stankero veiką, aš manau, kad būtų teisinga, jei inspektoriaus tarnyba pasisakytų ir dėl redakcijos. Tuomet būtų pilnesnis tyrimas”, – kalbėjo V.Baranauskas.

Jis sakė, kad sausio pabaigoje buvo gauta tyrimui reikalinga istorikų išvada. P.Stankeras byloje išlieka specialiuoju liudytoju.

Tačiau žurnalistų etikos inspektorės patarėjas Deividas Velkas BNS pirmadienį sakė, kad tarnyba savo tyrimą ketina stabdyti.

“Tas tyrimas artimiausiu metu bus sustabdytas, būtent dėl to, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas apygardos prokuratūroje, todėl savarankiškas tyrimas, nors jis buvo pradėtas pagal pareiškimą, turi būti stabdomas”, – tvirtino D.Velkas.

Anot jo, svarstoma pateikti lingvisto išvadą, tačiau dėl jos atlikimo taip pat abejojama, nes prokurorai dėl konkrečiai tokios išvados nesikreipė.

“Prokuratūros jokiu atveju neturi stabdyti mūsų išvados pateikimas ar nepateikimas. Mes prokuratūrai šiuo atveju neprivalome tos išvados pateikti”, – tvirtino D.Velkas.

Ikiteisminis tyrimas apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Vis dėlto sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti P.Stankero skundą, kuriuo šis prašo sugrąžinti jį į darbą ministerijoje. Teismo posėdyje istorikas tvirtino patyręs vidaus reikalų ministro spaudimą.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

Kauno teisėjai, kuriems patikėtas su 30 tūkst. litų kyšiu įkliuvusio buvusio prokuroro Eriko Vaitekūno likimas, sulaukė jo tėvo laiško. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius prašo nutraukti sūnui iškeltą bylą, pranešė “Lietuvos žinios”.

Kauno apygardos teisme, ketvirtadienį atvertusiame kyšininkavimu kaltinamo buvusio Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Eriko Vaitekūno bylą, netrūko emocijų. Jų proveržį sukėlė posėdžio išvakarėse teismą pasiekęs kaltinamojo tėvo Edmundo Vaitekūno laiškas.

“Gerai pažįstu savo sūnų ir galiu garantuoti, kad ateityje jis laikysis įstatymų. Kadangi niekada nebuvau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dirbu atsakingą darbą, galėsiu daryti jam teigiamą įtaką. Todėl prašau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant mano laidavimui, kuris gali būti ir su užstatu”, – rašo LATGA-A generalinis direktorius.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Kaltinimą palaikančio buvusio Eriko Vaitekūno kolegos – Generalinės Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Mindaugo Dūdos reakcija į šį prašymą buvo vienareikšmė.

“Prašau atsižvelgti, kad teisiamasis pats buvo nusikaltimo iniciatorius, ir į jo išsireikalauto kyšio dydį. Todėl manau, kad patenkinus šį prašymą bus pažeistas bausmės neišvengiamumo principas, nors juridiškai visos sąlygos tokiam teismo sprendimui yra”, – pabrėžė M.Dūda.

Jam antrino ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas 48 metų kaunietis Algis Pekarskas.

“Dėl patirtos tiek fizinės, tiek dvasinės skriaudos sutriko ir mano, ir žmonos sveikata, todėl reikalauju, kad kaltinamasis būtų nubaustas!” – pareiškė jis. Kaunietis į teismą atsivedė įvykių “kaltininką” savo sūnų Mantą.

A.Pekarsko parodymai teisme buvo ne mažiau emocingi.

“Paskambinau savo sūnaus bylos tyrimui vadovavusiam Erikui Vaitekūnui, nes sužinojau, kad visi kartu su mano sūnumi suimti asmenys jau paleisti, -pasakojo kaunietis. – Kai pasakiau jam, kad galėčiau sumokėti nuo 100 iki kelių šimtų tūkstančių litų užstatą, prokuroro tonas iškart pasikeitė. Po kurio laiko jis man perskambino ir pasakė, kad planuoja kitos dienos pavakarę būti Kaune.”

Juodu susitiko “Topo centro” parduotuvėje. Erikas Vaitekūnas tąkart esą prabilo apie naujus įrodymus prieš kauniečio sūnų. Neva Australijoje sulaikytas dar vienas įtariamasis, jo apklausa užtruks, todėl prokuroras kategoriškai reikalausiantis pratęsti Manto suėmimą.

Anot A.Pekarsko, svečias iš Vilniaus pakeitė toną tik pamatęs ašaras ir išgirdęs, kad jis pasirengęs bet kam. “Išspręsti galima, bet reikia spręsti,” – tokia, A.Pekarsko teigimu, buvo prokuroro užuomina. Į klausimą: “Kiek?”, prokuroras esą atsakė surinkęs savo mobiliojo telefono ekrane “30 000″.

“Buvau apstulbęs – maniau eurai. Tačiau sulaukiau atsakymo: “Nenusigąsk -čia lietuviški.” Paskui dar buvo mesta replika: “Jeigu netinka, viską pamirškime!” Ir duotas terminas surinkti pinigus per savaitgalį. Liepta apie šį sandėrį niekam neprasitarti”, – pasakojo A.Pekarskas.

“Kitą rytą nuvykau į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno skyrių”, – tęsė pasakojimą A.Pekarskas.

STT agentai kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį. Jis davė palaiminimą pradėti ikiteisminį tyrimą prieš savo pavaldinį. A.Pekarskui paskambino STT agentai, jie pranešė, kad jau paruošti sužymėti pinigai, ir liepė skambinti kyšio reikalaujančiam prokurorui. Tos pačios birželio 21-osios vakarą juodu susitiko prokuroro nurodytoje vietoje – Kauno pakraštyje, netoli prekybos centro “Mega” esančioje “Statoil” degalinėje.

Ten Erikas Vaitekūnas pavaišino A.Pekarską kava ir pažadėjęs, kad sūnaus suėmimas bus pakeistas į namų areštą, liepė padėti pinigus ant galinės jo BMW automobilio sėdynės. Iš degalinės išvažiuojantis prokuroras buvo sulaikytas su įkalčiais. Netrukus iš suėmimo pakeičiant jį į pasižadėjimą neišvykti buvo paleistas A.Pekarsko sūnus.

Beveik 10 metų Generalinėje prokuratūroje dirbęs Erikas Vaitekūnas savo kaltę teisme visiškai pripažino. Tačiau jis tikino važiavęs į Kauną susitikti su A.Pekarsku, kad aptartų galimo užstato dydį. Neva mintis apie galimą pasipinigavimą jam šovė į galvą netikėtai – per pokalbį.

Teisme Erikas Vaitekūnas turėjo pageidavimų. Jis prašė sutrumpinto įrodymų proceso, kitaip tariant, nebekviesti į kitą teismo posėdį ketvirtadienį dėl užimtumo neatvykusių trijų Kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Teisėjų kolegija šį prašymą atmetė. Tačiau kaltinamojo tėvo Edmundo Vaitekūno laišką pridėjo prie bylos.

Generalinėje prokuratūroje stinga analitinio darbo, per mažai užsiimama vieningos praktikos formavimu ir aktyviu metodiniu vadovavimu teritorinėms prokuratūroms, interviu BNS sakė generalinis prokuroras Darius Valys.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį iš Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovauti Generalinei prokuratūrai atvykęs D.Valys teigė turįs abejonių dėl Generalinės prokuratūros bei teritorinių prokuratūrų struktūrų racionalumo ir funkcijų paskirstymo tarp jų.

Jis pranešė sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl prokuratūros ir teritorinių padalinių struktūrų, funkcijų pertvarkymo.

“Teisėsaugos pareigūnai dirba sunkų ir nematomą darbą, aiškindamiesi nusikaltimus, rengdami baudžiamąsias bylas teismui. Gal kartais ir nepagalvojame, kiek atsakomybės ir vidinio tvirtumo reikia, kai priimi sprendimus, lemiančius kitų žmonių likimą”, – BNS sakė pareigūnas, vadovaujantis pastaruoju metu ypač kritikuojamai teisėsaugos institucijai.

BNS: Jus skiriant generaliniu prokuroru ir politikai, ir Jūs pats tvirtinote, kad pagrindinis uždavinys einant naujas pareigas bus atkurti visuomenės pasitikėjimą teisėsauga. Kaip ketinate to pasiekti?

D.Valys: Teisėsauga – plati sąvoka. Tai ne tik prokuratūra. Esu realistas, todėl suprantu, kad norint sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą, reikia ir pastangų, ir laiko. Tačiau tikiuosi, kad nuosekliai laikantis skaidrumo, atvirumo, padorumo ir atskaitomybės visuomenei principų ilgainiui pavyks atkurti gyventojų pasitikėjimą teisingumu, jų tikėjimą, kad prokurorai dirba gerbdami žmogaus teises, paisydami nekaltumo prezumpcijos, laikydamiesi įstatyme numatytų procedūrų, užtikrindami teisę į objektyvų ikiteisminį tyrimą.

Prokuratūros tikslas – ištirti nusikaltimus ir pasiekti, kad kaltieji būtų teisingai nubausti, o nekaltieji – apginti ir apsaugoti, todėl visuomenė taip pat neturėtų pamiršti, kad visiškas viešumas prokuratūros veikloje vargu ar įmanomas.

Kita vertus, prokurorai turi suvokti ir pripažinti, kad visuomenė taip pat turi teisę žinoti daugiau – bent jau tiek, kad galėtų suprasti teisėsaugininkų veiksmus ir nebūtų klaidinama. Todėl siekiu ir sieksiu, kad nusikalstamų veikų tyrimas būtų maksimaliai skaidrus, prokuratūros pozicija – aiški ir pagrįsta, o informacija apie rezonansinių bylų tyrimo eigą ir rezultatus visuomenę pasiektų anksčiau nei nepagrįstos versijos.

Pirmosiomis darbo dienomis sudariau darbo grupę parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo. Iki šiol ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimas nebuvo reglamentuotas. Tikiuosi, kad parengta tvarka sudarys sąlygas prokurorams pateikti išsamesnę informaciją apie ikiteisminius tyrimus.

BNS: Buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsistatydino Seimui pareiškus, kad jis netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbą. Kaip ketinate stiprinti šią grandį?

D.Valys: Bus sukurtas ikiteisminio tyrimo kontrolės mechanizmas, t.y. patvirtinta ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarka, paskiriant atsakingus pareigūnus terminų kontrolei vykdyti, taip pat bus tobulinama informacinė prokuratūros sistema, kuri leis kontroliuojantiems prokurorams pastebėti užsitęsusius ikiteisminius tyrimus. Taip pat organizuojamas ikiteisminių tyrimų patikrinimas teritorinėse prokuratūrose.

BNS: Esate pasisakęs už dviejų pakopų prokuratūros sistemos sukūrimą ir už tai, kad Generalinė prokuratūra turėtų atsisakyti pati atlikti ikiteisminius tyrimus. Per kiek laiko tai būtų realu pasiekti?

D.Valys: Struktūrinė prokuratūros pertvarka turėtų vykti kartu su kitų teisėsaugos institucijų pertvarkymu. Labai svarbu, kad policijos, prokuratūros ir teismų veiklos teritorijos sutaptų. Tokioms kompleksinėms pertvarkoms reikalingos plačios diskusijos ir politinė valia.

BNS: Turėsite rasti naują vadovą Kauno apygardos prokuratūrai. Gal jau žinote, kam šias pareigas siūlysite?

D.Valys: Šių metų liepos 16 dieną Generalinėje prokuratūroje vyko atrankos komisijos posėdis, kuriame buvo vertinami 5 pretendentai Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti. Skirsiu tinkamiausią.

BNS: Panevėžio ir Vilniaus apygardų prokuratūrų vadovai – senbuviai savo postuose. Pastaruoju metu kalbama apie vadovų rotaciją. Ar numatomi pokyčiai šių prokuratūrų vadovybėse?

D.Valys: Į teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui naujas vadovas skiriamas atrankos principu.

BNS: Žadėjote rezonansinių bylų auditą. Gal galite paminėti, kurios bylos bus patikrintos pirmiausia?

D.Valys: Taip, bylos yra tikrinamos. Visos bylos yra svarbios, tik vienos jų sulaukia atgarsio visuomenėje, o kitos ne. Rezonansinės bylos tikrinamos ir nešališkai peržiūrimos tyrimo kryptys jose. Principingai reaguosime į nustatytus trūkumus.

BNS: Buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties byla Generalinėje prokuratūroje tiriama ketverius metus. Dukart tyrimą atnaujinti nurodė teismas. Jūsų požiūriu, ar tokia padėtis normali? Kaip galima būtų baigti šią bylą, kad visuomenei nebekiltų klausimų ir abejonių?

D.Valys: Byla sudėtinga, joje išsamiai atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsklaidyti abejones ir atsakyti į kylančius klausimus. Apie bylos eigą visuomenė bus informuota.

BNS: Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, numatančias ikiteisminio tyrimo terminus. Kaip jas vertinate?

D.Valys: Tokiai įstatymo leidėjo pozicijai pritartina, nes tai leidžia sustiprinti ikiteisminio tyrimo kontrolę ir sumažinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo galimybes.

BNS: Buvote priverstas kreiptis į Seimą net dėl keturių parlamentarų teisinio imuniteto panaikinimo. Aleksandro Sacharuko neleista patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas dėl Roko Žilinsko, Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos atidėtas rudeniui. Pagrindinis argumentas, dėl ko Seimo nariai nenori atiduoti kolegų pareigūnų žinion – kad prokurorai “užsiima niekais”. Ką atsakytumėte į tokį motyvą? Ar toks politikų elgesys, Jūsų požiūriu, veikia pareigūnų darbą ir visuomenės nuomonę?

D.Valys: Uždavėte politinį klausimą. Prokuratūros įstatymas man draudžia pažeisti politinio neutralumo principą, todėl į šį klausimą neatsakysiu.

Galiu pasakyti tiek, kad kai prokurorai gauna informacijos apie galimai nusikalstamą veiką ir tie duomenys pasitvirtina, įstatymų numatyta tvarka jie privalo imtis veiksmų – visų piliečių, taip pat ir Seimo narių atžvilgiu.

BNS: Iki šiol nė vienas generalinis prokuroras poste neišbuvo visos kadencijos. Jūsų kadencija sutrumpinta iki 5 metų. Kaip prognozuojate, ar pavyks sulaukti jos pabaigos?

D.Valys: Nemėgstu spėlioti. Esu pasiryžęs dirbti atsakingai, sąžiningai ir kuo geriau atlikti šias pareigas.

D.Valys generalinio prokuroro pareigas pradėjo eiti birželio 15 dieną. Jo kandidatūrą parinko prezidentė Dalia Grybauskaitė, jai pritarė Seimo dauguma.

37 metų D.Valys yra baigęs Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, kur įgijo elektronikos inžinieriaus kvalifikaciją, ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Čia įgijo teisininko kvalifikaciją.

1996-1999 metais jis dirbo Tardymo poskyrio prie Akmenės rajono policijos komisariato tardytoju, 1999 metais pradėjo dirbti Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje, 2001-2010 metais buvo šios prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

D.Valys generalinio prokuroro poste pakeitė Algimantą Valantiną, kuris iš pareigų atsistatydino vasarį po Seimo kritikos.

Generalinio prokuroro pavaduotoju siūloma skirti prokurorą Darių Raulušaitį, kuris iki šiol dirbo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje.

Šią kandidatūrą prezidentei penktadienį pateikė naujasis generalinis prokuroras Darius Valys. Prezidentė dėl D.Raulušaičio skyrimo žada apsispręsti artimiausiu metu.

Kandidatas žurnalistams sakė, kad paskutiniu metu daugiausia dirbo su bylomis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo.

“Manau, kad šis asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka Prokuratūros įstatymo keliamus reikalavimus, turi didelę patirtį ikiteisminių tyrimų organizavime. Šis asmuo, mano įsitikinimu, tinkamai sugebės eiti generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas”, – žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė generalinis prokuroras D.Valys.

Dėl antrojo pavaduotojo Generalinės prokuratūros vadovas žadėjo apsispręsti artimiausiu metu, bet patvirtino, kad laikinuoju generaliniu prokuroru buvęs Raimondas Petrauskas į šias pareigas nebus siūlomas.

Seimui pritarus Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovo Dariaus Valio kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, šis teigė, kad pirmasis jo uždavinys – rasti naujus pavaduotojus.

“Pirmas klausimas – pavaduotojų parinkimas”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė pareigūnas.

Jis sakė artimiausiu metu susitiksiąs su galimais pretendentais. Jų pavardžių D.Valys neatskleidė.

Būsimasis Generalinės prokuratūros vadovas sakė, kad rinkdamasis komandos narius jis nepaisys nei regiono, kur jie dirba, nei pareigų, kurias eina.

“Esu nesaistomas (…). Patirtis, kompetencija, atsidavimas tarnybai”, – vardijo pavaduotojams keliamus kriterijus.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą 73 Seimo nariai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktai generalinio prokuroro kandidatūrai, 54 buvo prieš ir 7 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti.

D.Valys teigė manąs, kad tokia parama – pakankama.

Prisistatydamas parlamente jis sakė pagrindiniu uždaviniu sau iškėlęs visuomenės pasitikėjimo teisėsaugos sistema atkūrimą. To būsimasis generalinis prokuroras žadėjo siekti maksimaliai “atverdamas” prokuratūrą visuomenei, pertvarkydamas jos sistemą, griežtindamas ikiteisminio tyrimo kontrolę, efektyvindamas ikiteisminius tyrimus, gindamas viešąjį intereso gynimą ir koordinuodamas operatyvinę veiklą.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Seimas palaimino prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkimą generaliniu prokuroru skirti Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovą Darių Valį.

Už pritarimą D.Valio kandidatūrai ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, 54 buvo prieš ir 7 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti.

Dėl generalinio prokuroro kandidatūros parlamentarai balsavo slapta.

Vertindami kandidatą politikai teigė, kad jo reputacija – nepriekaištinga, jis kelia pasitikėjimą, teisingai nurodė prokuratūros sistemos bėdas ir gyrė D.Valio ryžtą jas spręsti.

“Ori laikysena, pasvertas dalykiškas kalbėjimas, demonstruojama drąsa imtis permainų, labai realus prokuratūros sistemos padėties vertinimas ir suvokimas yra gerosios kandidato savybės”, – tvirtino konservatorius Valentinas Stundys.

Anot jo, sistemos spragos dažnai geriau matomos ne iš viršaus, o iš apačios.

“Prezidentės apsisprendimas teikti sąlygiškai naują kandidatą, nepriklausantį centro ar elito grupei, yra provokatyvus ir visiškai suprantamas. Reformuojamai sistemai reikia tokio vadovo, kuris būtų mažiausiai susaistytas emocinių, artimų pažinčių ir interesų grupių ryšiais su jos senbuviais ar išorinėmis įtakomis. Tokia “nepatirtis” šiuo atveju būtų labai vertinga kandidato galimo nepriklausomumo sąlyga, o kompetencija auginama ne tik centre, bet ir periferijoje”, – kalbėjo konservatorius.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti kandidato sąžiningumu ir sugebėjimu eiti pareigas.

Pasak partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos vadovo Valentino Mazuronio, vienas didžiausių D.Valio privalumų – kad jis nėra “piktybinis karjeristas”.

“Panašu, kad jis neieškojo galimybių prisitrinti prie kokios nors valdančiosios partijos ir pabėgti iš Naujosios Akmenės, nors, manau, kad tokių galimybių ir pagundų turėjo”, – sakė jis.

V.Mazuronis teigė, kad juos tenkina pagrindiniai kandidato iškelti tikslai – sistemos ir asmeninis nepriklausomumas nuo grupių ir grupuočių, sistemos skaidrumas, jos skaidrinimas ir maksimalus visos sistemos atvirumas.

Priekaištus dėl D.Valio patirties ir kompetencijos stokos “tvarkietis” atmetė sakydamas, kad “šiame Seime be jokios patirties buvo galima tapti net Seimo pirmininku, kaip juo tapo politikos naujokas Arūnas Valinskas”.

Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis pasigedo konkretaus veiksmų plano, kaip bus sprendžiamos problemos. “Klausimų liko vis dėlto daugiau nei atsakymų”, – teigė jis.

D.Valio kadencija generalinio prokuroro poste truks nebe 7, o 5 metus. Šiomis dienomis turėtų įsigalioti Prokuratūros įstatymo pataisos dėl generalinio prokuroro kadencijos sutrumpinimo.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas nutarė kreiptis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką.

Tai BNS patvirtino laikinojo generalinio prokuroro atstovė spaudai Jurgita Barzdžiuvienė.

Pasak prokuratūros pranešimo, A.Sacharukas, kai balsavo kolegos Lino Karaliaus kortele, galėjo suklastoti balsavimo protokolus ir padaryti didelės žalos valstybei, nes sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Prokurorai parlamentaro veiksmuose įžvelgia piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo, dokumento pagrobimo požymius.

Už šiuos nusikaltimus baudžiama iki 5 metų nelaisvės.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius rekomendavo R.Petrauskui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Sacharuko veiksmų ir kreiptis į Seimą su prašymu leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei kitaip suvaržyti jo laisvę.

Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujama parlamentinė komisija, kuri svarstė galimos apkaltos pagrįstumą, yra konstatavusi, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, nes minėtas parlamentaras sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš anksto norėjo – L.Karaliaus pažymėjimu užregistravo Seimo posėdyje ir balsavo už jį.

Komisija prokuratūros prašė ištirti, ar A.Sacharuko veiksmų negalima vertinti kaip dokumento klastojimo ir dokumento pagrobimo bei jo panaudojimo.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.