Trakų rajono bendruomenės surinko 516 rajono gyventojų parašų ir kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, prašydamos netenkinti Trakų rajono policijos komisariato viršininko Nerijaus Šiaulio pareiškimo atleisti jį iš einamų pareigų ir palikti toliau vadovauti Trakų rajono policijai. Bendruomenių prašyme teigiama, kad kitų pareigūnų ne darbo metu sukelti tragiški įvykiai negali būti priežastis dar labiau silpninti teisėsaugą, lengva ranka atsisakyti gabaus, nuoširdžiai tarnaujančio pareigūno.
Taigi paprasti žmonės tai jau suprato, o aukšti valdžios pareigūnai to nesupranta arba taiko dvejopus standartus.
Tarkime, jau tapo beveik norma, kad generalinis komisaras privalo atsistatydinti po girto policininko sukeltos avarijos.
Ir ne tik jis, kaip matome, bet ir rajoninio policijos komisariato vadovas, o gal ir dar keletas veikėjų iš policijos vadovybės. Bet juk tai visiškai neadekvatūs veiksmai – policijos pareigūnų yra daugiau nei 11,6 tūkstančio. Kaip vadovas gali užtikrinti, kad visi jie negers, nevažinės apsvaigę, nedarys kitokių pažeidimų? Nėra tokios kontrolės sistemos, kuri leistų pasiekti absoliučios abstinencijos viršūnę visose valstybės institucijose.
Žinoma, čia jau galima įžvelgti, kad bandome ginti vadovus, kad taip neturėtų būti, kad po tragedijų kažkieno galvos vis tiek turėtų lėkti. Gerai, gali būti ir taip, bet tuomet toji taisyklė turi galioti visiems. Tarkime, prie mašinos vairo sulaikomas girtas Seimo narys ar Seimo darbuotojas (o juk taip būna, ir ne taip retai) – marš iš darbo tiek jis pats, tiek Seimo pirmininkė, nusikalsta koks nors teisėjas – lauk iš teismo ir visą teismo vadovybę, padaro avariją premjero patarėjas – atsistatydinimo pareiškimą rašo ir premjeras, kyšį paima koks nors savivaldybės klerkas – atsistatydina meras su visais vicemerais. Kaip tai atrodytų? Kaip absurdas. Bet juk kaip tik taip vyksta su generaliniais policijos komisarais.
O paskui prasideda skundai, esą daugybė profesionalų nebenori eiti vadovaujamų pareigų. Bet kaip jie gali norėti, jei tos pareigos tokios neprognozuojamos? Tarkime, naujasis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis dirbs ne kadenciją, o iki kito policininko sukeltos avarijos ar kitokio nusikaltimo. Ir tai darosi norma daugumoje institucijų: paskirtieji vadovai žalio supratimo neturi, kiek jie eis aukštas pareigas. Jie pradeda reformas, naujus projektus, bet niekada neužbaigia, nes būna priversti trauktis. Tada ateina nauji vadovai ir imasi naujų iniciatyvų, o anksčiau pradėtos reformos nebaigiamos. Ir taip be pabaigos. Deja, nepasakysi, kad naujai paskirti vadovai yra geresni, profesionalesni ar sąžiningesni nei buvusieji.
Tie dvejopi standartai kaip tik labiausiai ir erzina. Nes jie iškeroję visoje mūsų valstybėje. Štai naujausias pavyzdys: prezidentės pasitikėjimą šiuo metu praradę du ministrai – Gediminas Kazlauskas ir Dainius Kreivys, tačiau pastarasis kažkodėl turi žaibiškai atsistatydinti, o G.Kazlauskas be prezidentės pasitikėjimo dirba jau aštuonis mėnesius, ir nieko. Tai nonsensas, bet į jį visi žvelgia visiškai abejingai.