Gabija SABALIAUSKAITĖ

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė Laura Kondratavičiūtė, ketverius gimnazijos metus skynusi pergales Lietuvos olimpiadose, šiuo metu renka egzaminų šimtukus, vis daugiau mąsto apie studijas ir laužo stereotipus apie moksliukus – jai pačiai patinka motociklai, o ir jos bendraminčiai papildomo ugdymo mokyklose turi įvairiausių pomėgių, ne vien krimsti vadovėlius.

Nors dar žinomi ne visų brandos egzaminų rezultatai, Laura jau gali didžiuotis fizikos ir matematikos egzaminų šimtukais. Prie puikių akademinių pasiekimų jau pripratusi abiturientė sako, kad šiųmečiai abitūros rezultatai svarbūs ir jos karjerai, mat užsienio universitetų keliamų reikalavimų kartelė yra gana aukšta. Kol kas naujus mokslo metus Laura planuoja pasitikti Didžiojoje Britanijoje – Mančesterio arba Bato universitete.

Turbūt kiekvieną abiturientą „nužudo“ klau­­simas, ką studijuosi.

Greičiausiai Laura studijuos chemijos inžineriją. Šią studijų kryptį ji pasirinko ieškodama srities, kurioje derėtų jai labiausiai patinkantys ir besisekantys chemijos ir fizikos mokslai. Kol kas ji planuoja dirbti atsinaujinančios energijos išteklių srityje, kuria susidomėjo dalyvaudama programoje „Pasimatuok profesiją“ ir atlikdama praktiką Šiaulių įmonėje „Kalvis“.

„Kadangi neturiu patirties, diplomo, buvau labiau stebėtoja, bet mane nustebino automatizuoti procesai: viskas kompiuterizuota, vienoje laboratorijoje nė nebuvo žmonių – viską daro kompiuteriai“, – apie patirtį modernioje įmonėje pasakoja Laura.

Kad ateitį norėtų sieti su fizika ir chemija, ji sako supratusi, kai tik ėmė dalyvauti olimpiadose, tačiau pasirinkti buvo sunku: juk chemija daug kur dera su biologija, o fizika – su informatika.

„Turbūt kiekvieną abiturientą „nužudo“ klau­­simas, ką studijuosi“, – juokiasi Laura. To­dėl ji pati atjaučia bendramokslius ir pasakoja gimnazijoje dalyvavusi pokalbiuose su jaunesniais mokiniais, kad patartų, kaip rinktis, ir pa­dėtų atsakyti į tą sudėtingą klausimą, ką studijuoti.

Stereotipai apie moksliukus nieko verti

Gimnaziją Laura baigė vien dešimtukais, o pernai jai pasisekė labai panašiai – dešimtukus ji gavo iš visų dalykų, išskyrus anglų kalbos de­vy­netą. Būsimoji pirmakursė dar nenori spėlioti, kokius gaus chemijos ir biologijos egzaminų įvertinimus, tačiau atrodo, kad jai puikiai pasiseks ir brandos egzaminų sesija. Tiesa, mergina pri­sipažįsta šiek tiek nusivylusi, kad gavo 89 balų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimą, o štai anglų kalbos – 90 balų.

„Bet pati žinau, kad esu tiksliukė“, – sako Lau­ra, kelerius metus iš eilės skynusi pergales Lie­­tuvos chemijos ar fizikos olimpiadose.

Tiksliukė ir, kaip pati prisipažįsta, moksliukė, tačiau ne tokia, kaip įprasta manyti. Laura turi ir stebėtinų pomėgių. Štai dar būdama Ra­gai­nės progimnazijos aštuntokė, kai pirmą ­kar­tą dalyvavo televizijos viktorinoje „Tūks­tant­me­čio vaikai“, rajono žiniasklaidoje pasakojo apie ža­vėjim­ąsi motociklais ir svajonę kada nors va­­ži­nėti „Harley Davidson“. Per kelerius me­tus šio pomėgio Laura neišsižadėjo. Dabar ji važinėja itališku raudonu motoroleriu „Ap­rilia“.

Lauros pasiekimai neapsiriboja vien puikiais akademiniais rezultatais.

Pasak Lauros, kad pradėjo domėtis technika ir motociklais, yra ir tėčio indėlis. Jos tikinimu, nors kiti gal ir stebisi, moksliukai laisvalaikiu ne vien vadovėlius kremta ar sudėtingiausius olimpiadų uždavinius gliaudo. Daug puikių akademinių rezultatų pasiekusių gabių mokinių domisi įvairiomis sritimis ir gali turėti pačių įvairiausių užsiėmimų. „Tai matau bendraudama su papildomo ugdymo mokyklose sutiktais bendraminčiais – daug jų domisi re­tais, netikėtais dalykais“, – tikina Laura.

„Jei paklaustumėte 29 bendraklasių, visi pa­sakytų, kad Laura yra moksliukė – kitokia mo­kinė, kuri daug kuo domisi ir labai daug žino, – sako Lauros klasės auklėtoja Šiaulių J.Janonio gimnazijos etikos mokytoja Rita Margevičienė. – Lauros pasiekimai neapsiriboja vien puikiais akademiniais rezultatais. Kartą visi klasėje ma­loniai nustebome, kai ji pasakojo, kad do­mi­si technika, motociklais, pati važinėja motoroleriu.“

Auklėtoja priduria, kad puikūs akademiniai rezultatai Laurą lydėjo visus ketverius gimnazijos metus: „Vien pažiūrėjus į jos įvertinimus, metinius pažymius, skaičiukai pasako viską. Keis­čiausia tai, kad puikūs rezultatai tęsiasi nuo pat jos mokslų gimnazijoje pradžios.“

Iš tiesų, kaip pasakoja pati mergina, mokslais iš peties ji užsiėmė nuo pat progimnazijos, kai debiutavo pirmoje matematikos olimpiadoje ir susidomėjo tokiais konkursais.

Iki olimpiadų ji dukart dalyvavo „Tūks­tant­mečio vaikų“ viktorinoje, o antrą kartą pakliuvo į finalą ir pelnė trečią vietą. Laura pasakoja, kad aukštesnėse klasėse šiame konkurse nebedalyvavo, nes jo dalyviai gauna daug istorijos, geografijos klausimų, o ji juk labai aiškiai pasirinko tiksliuosius mokslus.

Laura atrodė tokia įdomi, atrodė, nėra to­kio dalyko, kurio ji nežinotų.

Nors televizijos konkurso prizininke Laura tapo prieš kelerius metus, sako dar prisimenanti klausimą, kurio atsakymą žinojo visai atsitiktinai: vasarą su tėvais lankėsi Kroatijoje, o laidoje sulaukė klausimo apie Kroatijos va­liutą.

„Važiavome palaikyti Lauros į televizijos studiją, piešėme plakatus. Visi norėjome su ja nusifotografuoti, tai buvo pirma gimnazijos klasė, tuo metu dar nebuvome gerai susipažinę, Laura atrodė tokia įdomi, atrodė, nėra to­kio dalyko, kurio ji nežinotų“, – apie bendraklasių palaikymo komandą pasakoja Lauros klasės auklėtoja.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vismantas Stonkus, būsimasis Šiaulių Didždvario gimnazijos trečiokas, per dieną prie kompiuterio praleidžia mažiausiai keturias valandas. Kaip ir daugeliui jo bendraamžių, tėvai kartais pasiūlo skaičiuoti prie kompiuterio praleidžiamą laiką, tačiau Vismantas sako, kad kiekvienas jo laimėjimas informatikos srityje tampa argumentu, kodėl jam kompiuterio draugija ne žalinga, bet naudinga.

Vismantas yra respublikinės informatikos olimpiados prizininkas, moka penkias programavimo kalbas, nors pagal mo­kyklos kursą reikia vienos, o dar pirmoje gimnazijos klasėje pats susiprogramavo populiaraus kompiuterinio žaidimo atitikmenį.

Šiemet Lietuvos informatikos olimpiadoje Vismantas iškovojo trečią vietą, nors pernai jo debiutas šioje olimpiadoje nebuvo toks sėkmingas – mokinys iš Šiaulių gavo pagyrimo raštą.

Vismantas turi tikslą ir kryptingai, nebijodamas iššūkių jo siekia.

„Labai džiaugiausi, nes pirmą olimpiados dieną man sekėsi labai prastai, surinkau mažai taškų. O antrą dieną pats nustebau dėl savo rezultato, kad gavau tiek daug taškų ir pavyko prasiveržti į prizines vietas“, – prisimena Vis­mantas.

Paklaustas, ar kitąmet olimpiadoje jau taikys į antrą vietą, Vismantas sako stengsiąsis kuo geriau: antros pakaktų, o pirma vieta yra jo siekiamybė.

„Vismantas turi tikslą ir kryptingai, nebijodamas iššūkių jo siekia, – paaiškina jaunuolio mokytoja, Šiaulių Didždvario gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė Daiva Bukelytė. – Vismanto gebėjimai tikrai išskirtiniai. Be to, jis yra labai smalsus, greitai mokosi ir nuolat sugalvoja įdomių, nestandartinių idėjų, kurias norėtų įgyvendinti.“

Pusmečio darbas – programa laimėti žaidimą

Vismanto mokytojai pasakoja apie vieną pa­starųjų jo sumanymų – pusmečio darbą, as­me­ninį projektą, kurio metu Vismantas sukūrė pro­gramą, leidžiančią jos vartotojui laimėti kom­piuterinį žaidimą nieko nedarant.

„Tai programa, atliekanti žmogiškus veiks­­­­mus. Kažkas atliekama pagal informaciją kom­piuterio ekrane arba jo atmintyje. Ma­no programa žaidžia pasirinktą žaidimą, kom­piu­teris pagal ekrano vaizdą, tai, ką ma­to realus žmogus, apdoroja informaciją ir at­lieka mygtukų paspaudimus už žaidėją. Ki­taip ta­riant, vartotojui nereikia nieko daryti – užtenka palaukti, o už kantrybę jis apdovanojamas“, – apie savo kūrinį pasakoja Vis­man­tas.

Jo tikslas yra išsikelti problemą, ją išspręsti ir pasiekti tikslą. Tad ir šią projekto idėją jis pasiūlė pats, nes atrado sau pačiam įdomų iššūkį.

Gimnazisto informacinių technologijų mo­kytoja D.Bukelytė patikina, kad tokių ir panašių idėjų, kurios Vismantui kyla vos tik jis at­randa kokį nors iššūkį, jos mokinio galvoje pil­na. Tad ir šį projektą susigalvojo pats Vis­mantas ir kūrė visiškai savo malonumui – ne dėl pažymio ar todėl, kad tokia buvo užduotis. „Jo tikslas yra išsikelti problemą, ją išspręsti ir pasiekti tikslą. Tad ir šią projekto idėją jis pasiūlė pats, nes atrado sau pačiam įdomų iššūkį“, – sako Vismanto mokytoja.

Beje, savo sukurtos programos kodą Vis­mantas paliko internete, kad bet kas galėtų jį parsisiųsti ir suprasti, kaip sukurti tokią programą. Be to, kai pristatė savo projektą gimnazijoje, socialiniame tinkle sulaukė susidomėjusių bendramokslių užklausų. Tai dar vienas da­lykas, kuriuo, pedagogų teigimu, pasižymi šis gimnazistas: jis yra draugiškas ir linkęs pa­dėti bendraklasiams.

Paskatino brolis ir tėtis

Informacinės technologijos nėra vienintelis šiam Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniui įdomus dalykas, kurį jis puikiai išmano. Vis­manto klasės kuratorė Oksana Lukšaitė pa­tvirtina, kad jos auklėtinis išsiskiria gebėjimais ir pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje. Vis­man­to chemijos, fizikos, matematikos, ekonomi­kos, ži­noma, ir informacinių technologijų me­tiniai įvertinimai – dešimtukai.

„Vismantas užsispyręs ir siekia savo tikslo. Jei reikia, jis gali apginti savo nuomonę. Be to, yra labai sąžiningas ir atsakingas mokinys, puikiai mokantis planuoti savo laiką“, – apibūdina mokinį O.Lukšaitė.

Pats Vismantas sako, kad su informatika su­­­­sijusi ir matematika, todėl ir ji jam sekasi bei patinka, kaip ir visi tikslieji mokslai: jis taip pat domisi fizika ir astronomija.

„Tikslieji mokslai mane domino jau nuo vaikys­tės, nes tėtis daug pasakodavo, mokydavo ir bu­vo labai įdomu jo klausytis, – pasakoja Šiaulių Didždvario gimnazijos auklėtinis. – Jei kilda­­vo koks klausimas, tėtis norėdavo papasakoti kuo daugiau apie aplinkinį pasaulį, dažniausiai – fiziką ir astronomiją. Po­kal­biai apie moks­­lą iki šiol sudaro mūsų bendravimo pa­grin­dą.“

Būdamas šešerių, Vismantas pirmą kartą su­­sipažino su kompiuteriu – žaidė žaidimą „Ma­­rio“. „Jau tada kompiuteris man pasirodė įdomus, klausiau tėčio, kaip viskas veikia“, – prisimena gimnazistas.

Vėliau rimčiau informatika jį sudomino taip pat šeimos narys – šią sritį pasirinkęs jo brolis. Vyresnėlio įkvėptas Vismantas, būdamas 12 metų, irgi pradėjo mokytis informatikos: iš pradžių programuoti „Python“, vėliau – ir C++ programavimo kalba. Būdamas devintokas jis „Python“ kalba suprogramavo kompiuterinę pramogą – „klonavo“ jau sukurtą žaidimą „Flap­­­py bird“, pristatė jį mokykloje ir dar pa­mokė tai daryti kitus mokinius.

„Vismantui nebūtų sunku persiorientuoti ir į kitą programavimo kalbą, nes jis greitai ir lanksčiai įsisavina naujas žinias, be to, turi aštrų lo­ginį mąstymą. Kai tapo mano mokiniu, Vis­man­tas jau mokėjo programuoti „Python“, pas­kui labai greitai per keletą pamokų pats pasiskai­tęs, pažiūrėjęs mokomųjų „YouTube“ filmu­kų, išmoko dirbti ir C++. Jei atsirastų po­rei­kis, manau, jam nesudėtinga būtų perprasti ir programavimą JAVA. Kol kas apie mobiliąsias programėles nešnekame, bet yra planų kur­ti ir jas“, – pasakoja Vismanto mokytoja D.Bu­kelytė.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA