Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc.

Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės. „Kaip užsiauginti geresnės žuvies?“ – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.
Pramoninio masto žuvų ūkiai dygsta visur. Akvakultūra nuo 1980 m. išaugo net 14 kartų. Jos pasaulinė produkcija – nuo sidabrašonių lašišų iki tikriausiai tik kinų virėjų temėgstamų jūrų agurkų – 2012 m. pasiekė daugiau nei 70 mln. tonų. Ji pirmą kartą akivaizdžiai viršijo jautienos gamybą ir prilygo beveik pusei Žemėje suvartojamos žuvies ir moliuskų kiekio.
Nerimą kelia tai, kad vandenyne bus sukurta dar viena pramonės šaka, galinti turėti neigiamų pasekmių. Nors akvakultūra yra vystoma nuo seniausių laikų, bėdų kyla ne dėl jos pačios, o dėl itin sparčios jos plėtros.
„Melsvoji revoliucija“, dėl kurios maisto prekių parduotuvių šaldikliuose atsidūrė pigios vakuume įpakuotos lašišos, krevetės ir tilapijos, atnešė ir daugybę su žemės ūkiu siejamų bėdų: natūralių arealų sunaikinimą, vandens užterštumą, baimę dėl maisto saugos. XX a. devintajame dešimtmetyje didžiuliai atogrąžų mangrovių sąžalynų plotai buvo sulygintu su žeme ir jų vietoje įkurti ūkiai, dabar tiekiantys nemenką pasaulinės krevečių produkcijos dalį. Akvakultūrinis užterštumas – dvokus azoto, fosforo ir negyvos žuvies kokteilis – šiuo metu kelia itin didelį pavojų Azijai, kur įsikūrę 90 proc. žuvų ūkių. Norėdami išlaikyti gyvas žuvis ankštose patalpose, kai kurie Azijos augintojai griebiasi JAV, Japonijoje ir Europoje uždraustų naudoti antibiotikų ir pesticidų,“ – problemos vardinamos „National Geographic Lietuva“ publikuojamame straipsnyje.
Viena pusė žuvų augintojų įsitikinusi, jog, norint išvengti bėdų, žuvis reikia auginti rezervuaruose sausumoje, o ne ežere ar jūroje esančiuose garduose. Tačiau valdyti tokį fabrikėlį kainuoja nepigiai: reikia vandens valymo sistemos, galingumu prilygstančios nedidelio miestelio sistemai, be to, jai varyti reikalinga elektra. Yra ir kitas būdas, kurio laikosi antrieji, – žuvis auginti toli nuo kranto esančiuose garduose.
„Priežiūros ir eksploatacijos išlaidos toli nuo kranto – didelės. Daugelis lašišų auginamos saugiuose užutėkiuose šalia kranto, o bangos virš B. O‘Hanlono gardų gali siekti daugiau nei 6 metrus. Bet šis srūvantis vanduo ir yra visų svarbiausias: tokia nuolatinė kaita padeda išvengti ligų ir taršos. Jo garduose žuvys laikomos ne taip tankiai, kaip įprastame lašišų ūkyje, be to, giliai į vandenį įleistus gardus nuolat skalauja srovės ir bangos. Kol kas B. O‘Hanlonui ešerių neteko gydyti antibiotikais, o Majamio universiteto tyrėjai nerado aplink jo gardus jokių žuvų atmatų pėdsakų“, – pasakojama apie netoli Panamos krantų įkurtą didžiausią pasaulyje atvirame vandenyne esantį žuvų ūkį.
Tačiau kyla dar viena problema – nesvarbu, kur ir kokiu būdu žuvys yra auginamos, jas reikia maitinti. Nors, palyginti su sausumos gyvūnais, jas šerti reikia gerokai mažiau, tačiau jos suvartoja gana didelę žmonėms skirto maisto dalį.

Pirmasis žurnalo „National Geographic“ numeris pasaulį išvydo 1888 metų spalį JAV. Tuomet žurnalas buvo išsiųstas tik 165 „National Geographic“ draugijos nariams, kurie rūpinosi mokslinių tyrimų finansavimu ir planetos tyrinėjimais. Per 125 gyvavimo metus „National Geographic“ išaugo iki vieno žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje, o žurnalas kiekvieną mėnesį visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, pasiekia 60 mln. skaitytojų.

Vienas didžiausių žurnalo išskirtinumų – įspūdingos fotografijos. Dar 1908 metais buvo pasiekta riba, kai daugiau nei pusę žurnalo puslapių sudarė nuotraukos. Nuo to laiko žurnalo puslapiuose puikuojasi dar niekada nematytos nuotraukos, darytos pasitelkiant naujausius mokslo ir technologijų išradimus bei laužant visas kūrybinių galimybių ribas. Čia, pavyzdžiui, buvo pirmą kartą išspausdintos naktinio Šiaurės pusrutulio dangaus fotografijos, pirmosios po vandeniu darytos spalvotos nuotraukos.

Žurnalas „National Geographic“ – tai leidinys, kurio puslapiai atiduoti aukščiausios klasės fotožurnalistikai, ne tik fiksuojančiai planetos stebuklus, bet ir sprendžiančiai svarbias gamtos apsaugos ir žmogaus teisių problemas. Todėl 125-ąjį gimtadienį žurnalas pažymi pristatydamas specialų spalio mėnesio numerį, skirtą fotografijai. Unikalus kolekcinis leidinys spausdinamas 39 pasaulio kalbomis, tarp jų ir lietuviškai.

Šio numerio publikacijos ir, aišku, nuotraukos atskleidžia, kaip fotografija, liudydama, padėdama įrodyti faktus, suteikdama galimybę pažvelgti vieniems į kitus, parodydama nežinomas vietoves ir įkvepianti saugoti pasaulį, paveikia mūsų gyvenimus.

Kolekciniame jubiliejiniame „National Geographic“ leidinyje bus galima pamatyti ir garsiausias istorines žurnalo nuotraukas, tarp jų ir pirmąsias 1905 m. išspausdintas Lhasos fotografijas, ir unikalias šiandienos foto istorijas: nepagrąžintą Šiaurės Korėjos gyvenimą, ledynų tirpsmą, kruviną chaosą, kurį Kongo Demokratinėje Respublikoje sukėlė mūsų mobiliesiems telefonams reikalingi brangieji mineralai.

„Fotografija – galingas įrankis ir išraiškos forma, – sako vyriausiasis „National Geographic“ redaktorius Chrisas Johnsas. – Galimybė, pasinaudojant fotoaparatu, dalintis tuo, ką matai ir patiri, leidžia sujungti ir įkvėpti žmones visame pasaulyje“.

Per 125 metus žurnalo iliustracijos pasauliui atskleidė galybę atradimų ir ekspedicijų (daugelis buvo finansuota „National Geographic“ draugijos): nuo pirmojo amerikiečio kopimo į Everestą iki Jane Goodall ir Dian Fossey darbo su primatais Afrikoje, Jacque Causteau nėrimų ir Jameso Camerono istorinio solo nusileidimo į Marianų lovio gilumą 2012-aisiais. Žurnalas buvo langas į pasaulį daugeliui kartų, o jo fotografijų archyvuose šiandien jau yra 11,5 mln. iliustracijų.

Be pagrindinio žurnalo anglų kalba, jis leidžiamas dar 39 pasaulio kalbomis: japonų, ispanų (Ispanija ir Lotynų Amerika), italų, hebrajų, graikų, lenkų, prancūzų, vokiečių, korėjiečių, portugalų (Portugalija ir Brazilija), danų, švedų, norvegų, vokiečių, kinų, suomių, tajų, turkų, čekų, vengrų, rumunų, rusų, kroatų, indoneziečių, bulgarų, slovėnų, serbų, lietuvių, arabų, estų, mongolų, latvių, gruzinų, anglų (Indija), iraniečių ir ukrainiečių.

„National Geographic“ prekinis ženklas nuo žurnalo išsiplėtė iki TV kanalo, pasiekiančio 440 mln. namų ūkių, internetinio puslapio www.NationalGeographic.com, kuriame kiekvieną mėnesį apsilanko 27 mln. unikalių lankytojų bei nuosavų puslapių socialinės medijos priemonėse, kuriomis pasiekiama 30 mln. žmonių auditorija. Žurnalas yra pritaikytas tokiems įrenginiams kaip: „iPad“ planšetė, „iPhone“ mobilusis telefonas, „Kindle Fire“ ir „Nook“ skaityklės.

Keli įdomūs faktai apie žurnalą „National Geographic“:

• 1905 metų sausio numeryje 11 žurnalo puslapių buvo paskirta foto reportažui, kuriame buvo atskleista paslaptingojo Lhasos miesto Tibete istorija. Ši nuotraukų serija laikoma vienu ankstyviausių foto reportažų spausdinamų atskirai nuo straipsnio.
• 1924-1930 m. žurnalas pirmasis išspausdina naktį fotografuotų gyvūnų nuotraukų, o taip pat iš oro, po vandeniu ir po žeme darytų spalvotų nuotraukų.
• 1962 m. vasarį pasirodo visiškai spalvotas žurnalo numeris.
• Waltui Disney jo „National Geographic“ žurnalų kolekcija tapo neįkainojamu idėjų šaltiniu kuriant animacinių personažų kostiumus.
• 1984 metų kovą „National Geographic“ tapo pirmuoju dideliu leidiniu savo viršeliui panaudojusiu hologramą. 1985 metų lapkričio ir 1988 metų gruodžio numerius taip pat puošė hologramos. Pastarojo numerio viršelis buvo pats ambicingiausias – visas viršelis (tiek priekinis, tiek galinis) buvo holografinis.
• 1998 metų rugpjūčio numeryje pirmą kartą panaudojamos 3D nuotraukos. Prie kiekvieno žurnalo pridedami ir 3D akiniai, kad skaitytojai galėtų pasigrožėti Marso ir „Titaniko“ vaizdais.
• Turėdamas 2,4 mln. sekėjų „National Geographic“ yra populiariausias prekinis ženklas socialiniame tinkle „Instagram“.
• Per 125 metus žurnalui „National Geographic“ vadovavo 9 redaktoriai. Nuo 2005-ųjų vyriausiojo redaktoriaus pareigas eina fotografas Chrisas Johnsas.