"Veido" archyvas

Skambant muzikai žmogus neretai apsieina be tabletės, o ir sunkiai sergantį ligonį lengviau slaugyti. Garsais ir ritmais iš tiesų galima sukelti tam tikrų organizmo reakcijų – tiek girdint juos, tiek muzikuojant patiems. Skirtingai negu vaistai, muzika nesukelia neigiamo šalutinio poveikio.

Individuali skambančioji vaistinėlė

Gerai parinkti muzikiniai vaistai, skambantys automobilyje ar iš rankinėje įsimesto MP3 grotuvo, gali išsklaidyti susikirtimo su viršininku nuosėdas, neblogai apsaugo nuo eismo spūstyje besikaupiančios agresijos. Smagūs garsai išvaiko nuovargį ir pravėdina galvą prieš pasitarimą, švelni muzika po sunkios dienos padeda nusiteikti pasimatymui.

Tiesa, kiekvienam reikia labai individualios muzikos. Tam tikri garsai daugelį žmonių iš tiesų veikia panašiai, tačiau konkretus muzikos kūrinys gali sukelti netgi priešingą reakciją. Pavyzdžiui, V.A.Mocarto “Mažoji nakties muzika” atpalaiduoja beveik visus. Tačiau tam, kas šią muziką girdėjo užkluptas sunkių rūpesčių, išgirdus jos garsus iškils tik neigiami prisiminimai. Ir priešingai – nuotaiką nuskaidrins ir pati liūdniausia melodija, jei ji kelia gražius prisiminimus.

Visiškai nesvarbu, kokius muzikinius vaistus turite po ranka – klasiką ar “popsą”, J.S.Bachą ar “The Beatles”, gyvačių kerėtojo dūdelę ar grigališkuosius choralus… Svarbu, kad muzika keltų malonias emocijas. Šitaip galima manipuliuoti savimi taip, kad pasijustumėte gerai arba bent geriau.

Kaip žmogaus kūnas reaguoja į muzikos garsus

Muzika smegenyse stimuliuoja limbinę sistemą – joje susikuria emocijos. Tačiau garso virpesiai veikia tiesiogiai ir kūną.

• Lėtos minorinės melodijos nuteikia melancholiškai, pažadina gilius jausmus, jai skambant neretai per kūną nubėga šiurpuliukai.
• Greiti minoriniai kūriniai kelia jaudulį, greitina širdies plakimą, sustiprina pyktį, nerimą, agresiją.
• Tęsiami mažoriniai garsai grąžina harmoniją, ramina, nuveja pyktį ir nerimą. Pulsas sulėtėja, kraujospūdis mažėja. Kraujyje suyra streso hormonai, organizmas iš pavojaus būsenos pereina į normalią.
• Energingi mažoriniai ritmai nuteikia žvaliai ir linksmai. Smegenyse gaminami endorfinai (veikiantys panašiai kaip opiatai – pakelia nuotaiką, malšina galvos skausmą, virškinimo negalavimus ir pan.).
• Žmogaus širdies ritmą (apie 60 tvinksnių per minutę) atitinkanti muzika sukelia gilų atsipalaidavimą – labai tinka medituojant ar prieš užmiegant.

Iš visų plaučių!

Dainavimas – geriausia pasaulyje puikios nuotaikos priemonė. Mokslas jau sukaupė daugybę neabejotinų patvirtinimų, kad virpindamas balso stygas žmogus išlieka žvalus. Niekas taip tiesiogiai neveikia emocijų kaip muzika. O ką jau kalbėti, kai instrumentu tampa paties žmogaus kūnas.

Matyt, tai ir yra karaokės sėkmės paslaptis, turbūt dėl tos pat priežasties automagistralės vadinamos ilgiausia koncertų sale pasaulyje. Važiuodamas automobiliu ir dainuodamas žmogus išlieja blogas emocijas arba iki soties pasimaudo gerose.

Daina – nekenksmingi svaigalai

• Uždainavęs pavargęs žmogus vėl įgyja jėgų, sugrįžta jausmas, kad pasaulis vis dėlto sutvarkytas neblogai.
• Dainuojant išauga savęs vertinimo jausmas. Bet kuris dirbantis pedagogas pasakys, kaip palankiai tai veikia sunkiai auklėjamus vaikus ir paauglius: didžiausi pasiutėliai tampa tarsi šilkiniai.
• Dainavimas paverčia žmogų taikingu padaru. Nenuostabu, dainuojant išskiriamas oksitocinas, ryšį tarp žmonių stiprinantis hormonas (jo koncentracija padidėja, pavyzdžiui, glamonių metu), o agresyvumą skatinančių hormonų koncentracija kraujyje sumažėja.
• Dainuojant kvėpuojama giliau. Dėl to kraujyje padidėja anglies dvideginio koncentracija – tai šiek tiek svaigina, apkvaitina. Be to, dainavimas paskatina smegenis gaminti ir vadinamuosius laimės hormonus – jų poveikis giminingas kvaišalams, tik nėra pavojaus perdozuoti.
• Dainuojant chore treniruojamas susikaupimas, lavinama atmintis.

Parama imuninei sistemai

Dainuoti – taip pat sveika, kaip ir bėgioti, mankštintis ar medituoti, nes padidėja imunoglobulino A koncentracija seilėse. Ši baltyminė medžiaga kovoja su ligų sukėlėjais viršutiniuose kvėpavimo takuose. Be to, taisyklinga kvėpavimo technika stiprina bronchus ir plaučius. Yra ir dar vienas teigiamas šalutinis efektas: dainuojant veido išraiška automatiškai tampa linksma. O tai, kad maloni veido išraiška gerina nuotaiką, pagrįsta ir moksliškai.

Švelni terapija ligoniams

Muzika kuria gerą nuotaiką, užkrečia energija arba padeda užmigti. Nenuostabu, nes vidinė ausis ir klausos nervas tiesiogiai susiję su emocijų centru smegenyse, paliečiami patys giliausi, net neįsisąmoninti jausmai. Kaip tik todėl muzikos terapija ir padeda išgyti, kad ir kokia liga žmogus sirgtų. O esant lėtiniams negalavimams padeda su jais susigyventi.

Girdėjimas ir muzikavimas

Sergantiesiems sunkiomis ligomis ir neišnešiotiems kūdikiams jau daug kur leidžiama (o kartais net ir gyvai grojama) klausytis rekomenduotinos muzikos. Garsai sukelia reakcijas, kurias galima netgi išmatuoti: kraujospūdis kyla arba krinta (priklauso nuo terapijos tikslo), širdies ritmas tampa lygesnis, kvėpavimas gilesnis. Atlėgsta raumenų ir vidinė įtampa. Kartais instrumentas netgi specialiai priglaudžiamas prie paciento kūno, pavyzdžiui, prie nugaros ar paralyžiuotų kojų. Šitaip garso virpesiai tiesiogiai perduodami visam kūnui.

Pacientas gali ir pats muzikuoti – tinka įvairūs mušamieji, trikampis, ksilofonas, varpeliai, arfa, paprasti pučiamieji ar styginiai instrumentai. Nereikia nei ypatingo muzikalumo, nei mokėti groti – gera tiesiog išgauti bet kokį gražų garsą. Kadangi muzika prakalbina emocijas, o ne protą, pacientas neretai ima daug aiškiau suvokti, pavyzdžiui, savo (nuslopintus) norus.

Muzika – geriausias vaistas

Muzikos terapija tinka tiek dvasiniams, tiek fiziniams negalavimams gydyti. Ji pasitelkiama esant išsekimo sindromui, depresijoms, valgymo sutrikimams, galvos skausmams ar kraujospūdžio problemoms, chroniškiems skausmams. Studijos rodos, kad pasitelkus tokią terapiją, kur kas sparčiau atsigaunama po insulto, sulėtėja protinių galių nykimas esant dimensijai.

"Veido" archyvas

Jeigu vis pasižadate “nuo pirmadienio”, “vasaros” ar “Naujųjų metų” būtinai sportuoti ir pažado vis netesite, išeikite bent pasivaikščioti.

Profilaktikos priemonė nuo šimto ligų

Judėjimo svarbos savijautai nenuneigsi. Medikai štai teigia, kad rizika mirti nuo onkologinių ar širdies ir kraujagyslių ligų mažai judantiems žmonėms vos ne du kartus didesnė nei reguliariai išsijudinantiesiems. Nutukimas ir antsvoris, sukeliantys aibę ligų ir negalių taip pat yra nepakankamo judėjimo išdava. Diduma sergančiųjų depresija neretai irgi siejama su fizinio krūvio stygiumi.

Reguliariai sportuoti daugeliui sunku prisiversti, dažnai teisinamasi laiko stygiumi, net sporto klubų brangumu. Tačiau yra puikus, paprastas ir nieko nekainuojantis būdas išsijudinti – eiti pasivaikščioti. Medikų teigimu, jei įprastume kasdien bent po pusvalandį pavaikščioti gryname ore, beveik perpus sumažėtų rizika susirgti įvairiomis ligomis, pirmiausia širdies ir kraujagyslių, sąnarių, nervų sistemos, išvengtume antsvorio. Reguliariai vaikščiojant normalus tampa kraujospūdis, gerėja sąnarių darbas, paspartėja medžiagų apykaita, nuodingų medžiagų šalinimas iš organizmo, stiprėja imuninė sistema, didėja atsparumas infekcinėms ligoms. Ne gana to, toks malonumą teikiantis judėjimo būdas reguliuoja hormonų pusiausvyrą, mažina menstruacijų skausmus, švelnina nemalonius klimakterinius reiškinius, gali būti ir vėžio profilaktikos priemonė. Vaikščioti primygtinai rekomenduojama vyresniems, seniai sportavusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie aktyviai sportuoti negali dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Šalin niūrias mintis

Teigiama, kad vaikščiojimas gali būti puiki priemonė nuo depresijos. Jau po dviejų savaičių galima pastebėti savijautos pokyčių: pagerėja nuotaika, padaugėja jėgų, atsiranda daugiau energijos. Tačiau tokio poveikio galima tikėtis tik einant pasivaikščioti reguliariai. Kad būtų naudinga sveikatai, reikėtų tai daryti bent tris kartus per savaitę po 40–45 min. Iš pradžių reikia eiti tiek, kad būtų ne per sunku, pavyzdžiui, pradėti nuo 10 min., paskui – pamažu trukmę ilginti. Vėliau reikėtų pereiti prie pasivaikščiojimo kasdien.

Pasak įvairių atliktų tyrimų autorių, pabuvus gamtoje gerėja nuotaika, sumažėja baimės nuojauta ir įtampa, išsisklaido niūrios mintys. Deguonies antplūdis didina dvasinį, psichinį ir fizinį pajėgumą, skatina norą džiaugtis gyvenimu.

Šis judėjimo būdas nuotaiką itin pakelia tiems, kurie kovoja su antsvoriu. Per valandą sparčiai vaikštant sudeginama 300–400 kcal. Ištvermės daugiau reikalaujantis skubrus ėjimas skatina riebalų deginimą, spartina medžiagų apykaitą ir nuodingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Tai ideali priemonė norinčioms greičiau atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Kad viskas eitų kaip sviestu patepta

• Tinkamos avalynės svarba. Išėjus pasivaikščioti nuotaikos neturėtų gadinti ankšti, pėdas trinantys batai. Aukštakulniai – irgi ne geriausia išeitis. Plati žemakulnė kojai laisvai leidžianti jaustis avalynė leis patirti tikrąjį vaikščiojimo malonumą.

• Parkas geriau nei centrinė gatvė. Sutikite, vaikščioti po parduotuves ir miško keliukais – tikrai ne tas pats. Norint įkvėpti daugiau gryno oro ir atsipalaiduoti, geriau rinktis gamtos aplinką.

• Kad būtų linksmiau. Vaikštynėms galima pasikviesti draugę – laikas prabėgs akimoju, o moteriški pokalbiai – puikus iškrovos būdas. Jei ketinate vaikščioti viena, pasiimkite ausinuką, nors refleksoterapeutai teigia, kad gamtos garsai atsipalaiduoti padeda geriausiai.

• Skaičiuoti žingsnius. Pusiau juokais, pusiau rimtai nerimastingiems pacientams, kineziterapeutai siūlo vaikščiojant skaičiuoti žingsnius. Tai padeda atitraukti dėmesį nuo liūdnų minčių ir susitelkti tik į ėjimą. Mokantis medituoti taikoma panaši technika – susitelkti tik į kvėpavimą ir skaičiuoti įkvėpimus ir iškvėpimus. Teigiama, kad per dieną pakanka žengti 2000 žingsnių – ir galėsite džiaugtis rezultatais ir aplinkinių komplimentais.

Vaikščiojimo būdai

• Pasivaikščiojimas. Nors tiksliai apibrėžti neįmanoma, pasivaikščiojimu laikomas toks ėjimas, kai maždaug per 15–25 min. nesustojus nueinama maždaug kilometrą. Po tyrimų paaiškėjo, kad toks neskubrus vaikščiojimas gryname ore turintiems aukštą kraujo spaudimą gali padėti kaip jį mažinančių vaistų tabletė. O juk daugelis medikamentų turi šalutinį poveikį. Pasirinkus vaikščiojimą, tereikės tinkamos aprangos ir avalynės. Beje, sveikatai padedančio vaikščiojimo neatstos skubus ėjimas į darbą ar su pirkiniais namo iš parduotuvės. Tai turi būti sąmoninga treniruotė patogiai apsirengus ir apsiavus, nusiteikus semtis sveikatos ir geros nuotaikos. Pasivaikščiojimams, kaip minėta, reikėtų rinktis atokesnes nuo judrių gatvių vietas, kad užteršto oro būtų kuo mažiau. Miestietėms labiausiai tinka parkai, miškeliai, vadinamosios žaliosios zonos.

• Spartus ėjimas. Tai jau sporto rūšis ir jos poveikis organizmui didesnis. Greito ėjimo tempas turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pasivaikščiojimo. Jis įdarbina gerokai daugiau kūno raumenų grupių, sudegina kur kas daugiau kalorijų, be to, labiau prakaituojama. Spartesniam vaikščiojimui derėtų rinktis sportiškesnę aprangą ir avalynę. Kaip žengia greitojo ėjimo ėjikai? Koją reikėtų statyti nuo kulno, kelio sąnarį ištiesti. Rankas sulenkti stačiu kampu ir stipriai ritmingai judinti iš peties. Žingsniuoti sparčiau nei įprastai. Greitai einant kūnas aktyviau priešinasi traukos jėgai, greitėja kraujotaka, kvėpavimas. Be to, reikia nemažai pastangų nepradėti bėgti. Pasak kardiologų, 30 min. greito ėjimo  kiekvieną dieną sumažina riziką susirgti širdies ligomis apie 18 proc., o riziką patirti širdies smūgį – apie 11 proc.

• Šiaurinis vaikščiojimas. Lietuvoje prieš keletą metų išpopuliarėjo dar vienas vaikštynių būdas – vadinamasis šiaurinis vaikščiojimas (angl. Nordic walking). Tai skubrus ėjimas, pasiremiant specialiomis lazdomis. Jis atsirado Suomijoje, kaip slidininkų vasaros treniruočių metodas. Pradėjus masiškai gaminti tam skirtas lazdas, netruko išpopuliarėti ir tarp aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių. Lietuvoje šiaurinį vaikščiojimą iš pradžių imta taikyti sanatorijose, pirmiausia – Druskininkuose (kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai). Dabar su lazdomis vaikštančių žmonių galima pamatyti dažno miesto ar miestelio parkuose. Vaikštant su lazdomis, aktyviau dirba ir viršutinė, ir apatinė kūno dalys, į darbą įtraukiama 90 proc. pilvo, nugaros, rankų, pečių, krūtinės ir kojų raumenų. Šiaurinis vaikščiojimas pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną. Taip einant sudeginama apie 400 kcal. per val., o per tą patį laiką vaikščiojant be lazdų – apie 280 kcal. Teigiama, kad šis sportas didina energiją ir pagerina nuotaiką. Maždaug po 30 min. šiaurinio vaikščiojimo treniruotės organizmas išskiria laimės hormonus – serotoniną ir endorfiną. Šios medžiagos veikia atpalaiduojamai, o išsiskyręs dopaminas žadina fantaziją ir kūrybiškumą.

• Pabėgėti ristele. Norint sudeginti dar daugiau kalorijų, labiau išjudinti kraujo apytaką, suintensyvinti kvėpavimą ir daugelį kitų organizmo funkcijų, išėjus pasivaikščioti galima ruoželį ir pabėgėti. Tegu tai truks vos 4–7 min., nauda organizmui – neabejotina. Bėgimas ristele gerina visų vidaus organų darbą, kvėpavimą, spartina medžiagų apykaitą, padeda atsipalaiduoti ir dar sparčiau degina kalorijas. Lengvai pabėgėti (neuždūstant) tinka daugeliui. Įdarbinamos beveik visos raumenų grupės, ypač kojų, sėdmenų, pečių. Na, o bėgti minkšta danga (žole, miško keliuku) net gerokai sveikiau nei asfaltu, šaligatvio plytelėmis – sušvelnėja smūgio atatranka į stuburą. Derinti lengvą pasivaikščiojimą, skubrų ėjimą ir bėgimą ristele – puiki ir daugeliui tinkama sporto alternatyva.

Reguliaraus judėjimo nauda

• Gerėja savijauta. Reguliariai išsijudinant smegenys išskiria daugiau endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų, todėl fiziškai aktyvūs žmonės visada būna geresnės nuotaikos nei nejudrūs jų bendraamžiai. Intensyviai judant padažnėja kvėpavimas, todėl organizmo audiniai ir organai gauna  daugiau deguonies – užplūsta energija. Judant gerėja širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemų darbas. Be to, judėti – iki šiol nepralenktas psichologinio atsipalaidavimo būdas.

• Kūnas ilgiau išlieka gyvybingas. Būkite visiškai tuo tikros. Treneriai sako, kad nenaudojamas pjūklas greičiau surūdija, o nedirbdami raumenys “suvalgo patys save”. Kalbant ne taip vaizdingai, galima teigti, kad mažai judant raumenų ląstelių (miocitų) ima mažėti, todėl raumenys tolydžio silpnėja. Tai reiškia, kad prastėja laikysena, glemba kūnas, silpsta fizinė jėga.

• Mažėja kūno svoris. Reguliariai išsijudinant normalėja gaunamos su maistu ir išeikvojamos energijos kiekis. Todėl KMI (kūno masės indeksas) ima artėti prie atitinkančio normą ribas. Nereikės jokių dietų – jeigu reguliariai išeisite pasivaikščioti bent metus, jūsų KMI atitiks visas normas.

"Veido" archyvas

Nesvarbu, ar jums trisdešimt, ar penkiasdešimt – jei daug dirbate, kartu turite efektyviai atsipalaiduoti ir rūpintis sveikata. Nes jei nebus kūno ir sielos pusiausvyros – gyvenimas taps sunkus. O kas svarbiausia norint tai išlaikyti?

20 metų

• Energingas startas. Oda elastinga ir glotni, kaulai tvirti, o raumenys greit reaguoja į tikslingus pratimus. Be to, medžiagų apykaita vyksta visu greičiu – kaip ir lytinių hormonų gamyba. Štai iš kur tas noras šėlti ir patirti avantiūrų.

• Kaip pasisemti energijos. Kadangi organizmas dabar pats darbingiausias, geriausiai balansą atkuria sportas. Nesvarbu – treniruoklių salė ar komandinis sportas. Svarbu, kad būtų smagu – tada tikrai sportuosite ir toliau.

• Kaip atgauti ramybę. Padės pratimas, “išlaisvinantis” plaučius – kad atsirastų daugiau vietos šviežiam orui. Sulenktas per alkūnes rankas pakelkite virš galvos. Įkvėpdama viršutine kūno dalimi pasisukite į vieną pusę, iškvėpdama grįžkite į pradinę padėtį. Paskui tą patį padarykite į kitą pusę. Kartokite 20 kartų.  Tai išlygina širdies ritmą ir suteikia laisvės pojūtį.

• Receptas nuo streso. Tikslingai smaližiaukite: senkant energijai ieškokite saujelės riešutų ar kelių džiovintų abrikosų. Tai tikras maistas nervams.

30 metų

• Miegokite visada pakankamai. Kasdieniniai darbai jus visiškai įtraukia. Jums smagu būti aktyviai. Estrogenų koncentracija dabar optimali. Dėl to prasiplečia kraujagyslės, jos išlieka elastingos, estrogenai reguliuoja odos drėkinimą ir nuotaiką. Tačiau kartais šito būna netgi per daug…

• Kaip pasisemti energijos. Pakankamai miegokite – juk naktį atsinaujina visas organizmas. Normali miego trukmė – šešios–aštuonios valandos. Palaikykite medžiagų apykaitos aktyvumą ištvermės sportu – bėkite ristele, eikite, važinėkite dviračiu, plaukiokite. Pusvalandis tokios veiklos kasdien labai efektyviai ardo streso hormoną kortizolį.

• Kaip atgauti ramybę. Tegu švelnios glamonės, prisiglaudimas tampa jūsų ritualu baigus darbą. Prisilietimai atpalaiduoja. Nėra kada užsukti pas masažuotoją? Atsistokite nugara į sieną, nugara prispauskite teniso kamuoliuką. Šiek tiek pritūpkite, vėl iš lėto atsistokite. Kamuoliukas kils ir leisis nugara kaip magiška ranka, paliesdamas visas atsipalaidavimo zonas.

• Receptas nuo streso. Kasdien išgerkite po stiklinę spanguolių sulčių, o retsykiais (!) pakeiskite jas taure raudonojo vyno. Ir viename, ir kitame gėrime yra resveratrolio, abu saugo širdį.

40 metų

• Hormonų gamyba pamažu lėtėja. Dėl to mažėja raumenų, didėja riebalų dalis, o raukšlelės tampa vis ryškesnės. Kartais esate sudirgusi be jokios priežasties. Reikia imtis priemonių!

• Kaip pasisemti energijos. Užsiimkite joga. Tai puikiai atkuria pusiausvyrą, kai visko prisikaupia per daug. Pagal kvėpavimo ritmą atliekami pratimai – tikras balzamas sielai. Ne tik kūnas tampa lankstesnis, bet ir jaučiatės kur kas ramesnė ir “sustyguota”.

• Kaip nusiraminti. Atraskite savo dienos tempą. Pagalvokite, kas jums išties svarbu. Nusipirkite gražią užrašų knygelę, surašykite į ją savo tikslus. Suplanuokite dieną, kad nesiblaškytumėte ir nešvaistytumėte energijos. Žinojimas to, kas laukia, sumažina įtampą, o ir galva tampa “švaresnė”.

• Receptas nuo streso. Sužadinkite plaštakose esančias refleksines zonas. Tai atmezga streso “mazgus”, ir kūne vėl laisvai gali tekėti energija. Tam užtenka paprasto medinio pieštuko – 20 kartų paritinėkite jį tarp delnų ir pasijusite geriau. Efektyvus ir vadinamasis kvapų dopingas. Jau ne tik specialistai žino, kad tinkamas kvapas veikia mūsų nuotaiką. Patalpose, kuriose dirbate, paskleiskite tikrų jazminų, vanilės ar bergamotės kvapo. Tai nuramina nervus, nors aplink jus verda tikra karštligiška košė…

50 metų

• Prasidėjus hormoniniams pokyčiams ima mušti karštis. Tada kūno temperatūra kartais pakyla net 5 laipsniais. Oda sausėja, raukšlelės gilėja. Dėl estrogenų trūkumo kenčia ir kaulai – gali atsirasti osteoporozė. Jei nenorite priaugti svorio, reikia valgyti trečdaliu mažiau nei būdama dvidešimtmetė. Rinkitės maistą, kuriame daug kalcio. Niekada neatsisakykite daržovių su natūraliu alyvuogių ar sėmenų aliejumi. Tikrai nelengva tokiomis sąlygomis išlaikyti kūno ir dvasios pusiausvyrą.

• Nepamirškite meilės! Pasimylėjus hormonų lygis dar porą dienų išlieka 50 proc. didesnis. Tai ne tik pakelia nuotaiką, bet ir išsklaido įtampą.

• Rūpinkitės savo svoriu. Mat lieknam žmogui tenka mažesnis fizinis krūvis – jam daug lengviau judėti, taigi lieka daugiau energijos kitiems dalykams. Bent jau dabar imkite kilnoti nesunkius svarmenis, o pakaitomis paėjėkite greitu tempu – tai stiprina raumenis ir yra nebloga nuotaikų svyravimų profilaktika.

• Kaip nusiraminti. Atraskite kūrybinę gyslelę – spręskite galvosūkius, mokykitės kalbų, skaitykite, megzkite. Arba kasdien 5 minutes darykite kaire ranka tai, ką šiaip darote dešine. Tai stiprina sąsajas tarp abiejų smegenų pusrutulių ir padeda išlikti jaunai.

• Receptas nuo streso. Geriausiai atsparumą stiprina alyvų aliejuje esančios medžiagos. Nepamirškite įtraukti jo į savo valgiaraštį ir pirkinių sąrašą. Jame esantis vitaminas E saugo ląsteles, o nesočiosios riebiosios rūgštys irgi naudingos sveikatai.

"Veido" archyvas

Ar jūs dažnai juokiatės? Kada pastarąjį kartą skaniai kvatojotės? Ar sugebate juoktis, kai visai nejuokinga? Ar žinote, kad pakankama priežastis juoktis yra ta, jog norite juoktis!

Teigiamą juoko įtaką virškinimui, kraujotakai ir imuninei sistemai nenuginčijamai patvirtina ir mokslas. Juokas padeda malšinti skausmą, mažina stresą, padeda įveikti depresiją, juokiantis pagilėja kvėpavimas, sąveikauja įvairios smegenų sritys ir išskiriami laimės hormonai.

Nors ir žinodami, kad juokas mus labai gerai veikia, dauguma žmonių tiesiog neranda iš ko juoktis. Tuo viskas ir pasibaigia.

Patikimiausias tiltas tarp žmonių

Didina gebėjimą neįsitempti, nesusikaustyti patekus į netikėtą situaciją; Veikia tarsi savotiškas socialinis tepalas – išsklaido nepažįstamų žmonių baimę; Nuteikia užmegzti kontaktą; sukelia simpatiją, žmogus tampa patrauklus; Padeda pažvelgti į problemą iš šalies, todėl lengviau įžvelgti sprendimą.

Taigi juokas ypač tinka sunkiose situacijose (šeimos krizė, skyrybos ir pan.) atsidūrusiems žmonėms.

• Juokiantis organizmas išskiria į opiatus panašias medžiagas, kurios malšina skausmą ir stimuliuoja.

• Juokas didina imuninės sistemos komponentų (gama interferono, antikūnų) gamybą, šios medžiagos kovoja su ligų sukėlėjais.

• Padidėja baltųjų kraujo kūnelių (granulocitų ir leukocitų) kiekis.

• Juokiantis dvigubai sumažėja imuniteto blokatoriaus kortizolio, kurio nuolat patiriant stresą organizme yra per daug, kiekis.

• Juokdamiesi silpniau jaučiame skausmą.

• Juokiantis treniruojama 80 raumenų.

• Intensyviai juda ir masažuojama diafragma bei saulės rezginys.

• Pagilėja kvėpavimas.

• Kraujas intensyviai prisotinamas deguonies, neutralizuojami laisvieji radikalai.

• Išskiriama labai daug vadinamųjų laimės hormonų – juokiantis patirtas pasitenkinimas toks pat stiprus, kaip po gero sekso, pavartojus alkoholio ar kitokių kvaišalų.

• Juoko rezultatas – visas organizmas gerai aprūpinamas krauju, o tai būtina geros sveikatos sąlyga. Minutė juoko sveikatai duoda tiek, kiek 10 minučių bėgimo ristele arba 30 minučių atsipalaidavimo pratimų.

Kur ieškoti juoko kauliuko

Priminkite sau, kad kartkartėmis reikia tiesiog šiaip sau nusišypsoti. Net tada, kai to visai nesinori. Minutę sąmoningai šypsokitės. Iš pradžių tai bus tik grimasa, bet pati pastebėsite, kad labai greit imsite šypsotis iš tikrųjų. Pasak psichologų, nebloga treniruotė – išilgai dantų sukąsti pieštuką. Šypsena, kad ir dirbtinė, stimuliuoja tuos veido nervus, kurie smegenims perduoda signalą “malonu arba smagu”.

Specialiai ieškokite juokingų dalykų. Humoras toks pat įvairus, kaip ir mes, žmonės. Kiekvienam juokinga kas nors kita. Kol jūsų humoras nieko neįžeidžia, puoselėkite ir penėkite jį.

• Ieškokite smagių knygų. Per dieną perskaitykite bent vieną anekdotą. Raskite progą pasiklausyti, ką smagaus ar juokingo pasakoja kiti.

• Žiūrėkite juokingus filmus. Beje, tai daryti stenkitės sąmoningai, pavyzdžiui, atidžiai peržvelkite TV programas ar kartą per savaitę išsinuomokite “skanią” komediją.

• Kaupkite juoko atsargas. Juokingus dalykus (karikatūras, nuotraukas, posakius…) galima rinkti ir palaikyti juos “sunkiems laikams”. Iškarpas susiklijuokite į individualią juoko knygą.

• Išmokite juoktis iš savęs. Sugebant juoktis iš savęs ne tik visada bus iš ko juoktis, bet ir apskritai bus lengviau gyventi. Pirmiausia reikia tarsi žengti žingsnį į šalį nuo savęs. Pažvelkite į save geranoriško stebėtojo akimis. Toks žvilgsnis netruks atskleisti, kad daug kas, ką darome, atrodo tikrai juokingai.

Juoko joga

Juoktis specialiai? Būtinai! Deja, nemažai žmonių sąmoningai atsiriboja nuo dingsčių juoktis. Tiesiog per daug save kontroliuojame. Norint iš naujo išmokti juoktis reikia vėl atrasti savyje vidinį vaiką. O tiksliau – nuo mokėjimo atsipalaiduoti.

• Kvatojimas – universali kalba. Metodas, padedantis išmokti juoktis be priežasties, vadinamas juoko joga. Ji veikia ir nesijuokiančius iš principo, ir tuos, kurių gyvenimo situacija tikrai nepavydėtina, tarkime, sunkius ligonius.   Prieš gerą dešimtį metų indų gydytojas Madanas Kataria pradėjo  taikyti šį linksmą metodą ir per trumpą laiką juoku užkrėtė žmones visame pasaulyje. Juoko jogos poveikis įveikia visus kalbos barjerus ir socialinių sluoksnių ribas. Atrodo, kad juokas – tai archajiška universali kalba, kurios nesunkiai išmoksta kiekvienas. O grupėje tai ypač linksma. Indijoje parkuose ir aikštėse žmonės specialiai susirenka į juoko treniruotes.  Daugelyje Europos šalių juoko jogos judėjimas paskatino steigti specialius klubus. Juose nepasakojami anekdotai, nežiūrimos komedijos – žmonės susirenka pasijuokti tiesiog šiaip sau, be žodžių…

• Kaip tai veikia. Juoko joga veikia tris lygmenis – protinį, motorinį ir emocinį. Vaizduojame, kad juokiamės, kol iš tiesų suima juokas. Tai tarsi lengva fizinė treniruotė: sužadinama visa medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei limfos sistema, masažuojami vidaus organai. Iš dalies tai primena kalbos mokymąsi. Iš pradžių reikia kartoti ir repetuoti. Bet netrukus žmogus ima suprasti ir susišnekėti. Svarbiausia – apgalvotas ritmiškas mišinys. Labai svarbus vaidmuo tenka kvėpavimui.  Tikros juoko jogos technikos gali išmokyti tik medicininį išsilavinimą turintis specialistas. O savamoksliams pravartu įsigyti bent pusvalandžio

"Veido" archyvas

Atšalus orams imame guostis, kad rankos ir kojos ilgai nesušyla net įėjus į šiltą patalpą ar palindus po antklode. Medikai sako, kad į šiuos, atrodytų, nereikšmingus nemalonius pojūčius nereikėtų numoti ranka.

Kodėl šąla rankos ir kojos

Natūralu, kad mūsų kūno galūnės yra jautresnės šalčiui ir greičiau atvėsta. Mat ant jų yra mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebaliukų, sulaikančių šilumą. Tačiau jeigu nuolat jaučiame rankų ir kojų šaltą sąstingį, verta ieškoti šių nemalonių pojūčių priežasčių.

• Kai šalta – susiaurėja kraujagyslės. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, kuris neatneša pakankamai šilumos.

• Kaltininkas – stresas. Kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio bei patiriamo streso. Mat esant stresinei situacijai krauju labiau yra aprūpinama širdis ir smegenys, o ne toliau nuo jų esantys organai.

• Cigaretės – didžiulės žalos šaltinis. Gydytojai įspėja, kad dėl nuolat šąlančių kojų ir rankų ypač dažnai kenčia rūkaliai.Daugelis cigaretės griebiasi norėdami atsikratyti įtampos, tačiau moksliškai įrodyta, kad nikotinas – atvirkščiai – sukelia stresą, nervingumą, smulkių kraujagyslių spazmus (todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi). Rūkančiųjų kraujagyslės greitai netenka elastingumo, standėja, siaurėja, sustorėja jų sienelės, todėl keičiantis temperatūrai jos negali greitai išsiplėsti ar susitraukti.

• Nemalonius pojūčius sukelia ligos. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis. Tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju (o kartu ir šiluma) toli nuo jos esančias kūno dalis. Ypač sunku šaltį pakelti žmonėms, kurių sutrikusi periferinė kraujotaka, pvz., sergant ateroskleroze, esant nervų sistemos pažeidimams.

Maistas, kuris šildo

Kad rankos ir kojos būtų šiltos, labai svarbu tinkama mityba. Taip pat reikėtų nuolat stiprinti imunitetą. Valgykite dažniau ir po nedaug – taip pagerės kraujo apytaka ir gaminsis šilumos energija.

• Venkite riebių ir rūkytų produktų. Tai sunkiai virškinamas maistas. O kai skrandis apkraunamas sunkiu maistu, kraujas plūsteli į galvą ir galūnės jo gauna mažiau.

• Svarbu su maistu gauti kuo daugiau geležies. Tad dažnai valgykite patiekalų iš ankštinių kultūrų: pupelių, žirnių, lęšių. Daug geležies yra grikiuose, – jie puikiai pasotina ir šildo. Be to, juose yra kapiliarus stiprinančio rutino. Geležies nemažai pomidoruose, morkose, burokėliuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.

• Paprika – puikus vaistas. Tiems, kuriuos vargina šąlančios galūnės, labai naudinga kasdien valgyti paprikos. Ji turi labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurių svarbiausias – kapsaicinas. Jis nuo seno žinomas kaip puikus vaistas nuo kraujotakos sutrikimų. Ši medžiaga užkerta kelią kraujo krešuliams susiformuoti, skystina kraują.

• Vaisiai, stiprinantys kraują ir širdį. Kraujotaką labai pagerina saldūs melionų vaisiai, persimonai, granatai, bananai. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, nes jos padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.

• Dažniau rinkitės žuvies patiekalus. Ypač naudinga riebi žuvis. Tris kartus per savaitę pasmaguriavus pietumis ar vakariene iš riebios žuvies organizmas pradeda gaminti daugiau medžiagų, padedančių kraujui tolygiai tekėti venomis ir arterijomis.

• Šildantys prieskoniai. Kraujotaką pagerina tokie šildantys prieskoniai: imbieras, garstyčios, raudonosios aitriosios paprikos. Tad kuo dažniau jais gardinkite patiekalus!

• Gerkite kuo daugiau vaistažolių arbatos. Kraujotakai pagerinti ypač tinka gudobelių arbata. Jos reikėtų išgerti kelis puodelius per dieną.

Pagalba sustirusioms galūnėms

Jeigu šiltoje patalpoje niekaip neatšyla rankos ar kojos, padėkite joms!

• Padės apelsino skiltelė. Atvėsusias rankas ištrinkite apelsino skiltele. Šiame vaisiuje esantys eteriniai aliejai greitai suaktyvina kraujotaką.

• Pramankštinkite rankas. Galite rankų pirštais paspaudyti guminį kamuoliuką arba stipriai pamojuokite rankomis.

• Trinkite delnus. Sulaikiusi kvėpavimą apie 10 sekundžių švelniai trinkite delnus vieną į kitą. Iškvėpkite, pailsėkite ir pakartokite pratimą.

• Jei grįžote namo ledinėmis kojomis, pamirkykite jas šilto vandens vonelėje. Ypač greitai kojos sušils, jei į vandenį įpilsite saujelę pipirų arba kvapniojo rozmarino. Galima įberti ir šaukštą čiobrelių bei raudonėlių arba du šaukštus susmulkintos imbiero šaknies. Tokioje vonelėje pamirkius kojas 10–15 min. pagerėja kraujotaka ir jos greitai sušyla.

• Labai karšta vonelė. Kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio vandens, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10–15 min.

• Padės druska. Vakare nusiplovus kojas, kol jos dar drėgnos, padus rekomenduojama patrinti druska ir tik po to nušluostyti sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos ne tik bus šiltos, bet ir nesirgsite peršalimo ligomis.

Ryte sušildys mankšta

Jeigu kiekvieną rytą mankštai skirsite 5–10 min., išėjusi į lauką ne taip greitai sušalsite. Pratimus galite atlikti ir gulėdama lovoje – bus lengviau išlįsti iš šiltų patalų.

• Ištempkite visą kūną. Ištieskite rankas virš galvos ir stenkitės ištempti savo kūną nuo rankų pirštų galiukų iki pat kojų pirštų galiukų.

• Pramankštinkite rankas. Pakelkite priešais save ištiestas rankas. 10 kartų suspauskite ir atleiskite kumščius. Paskui pasukite riešus – po 5 kartus į kiekvieną pusę.

• Neužmirškite pėdų ir pirštų. Gulėdama ant nugaros sukite pėdas – 5 kartus į vieną ir į kitą pusę. Tada 5 kartus sulenkite ir ištieskite kojų pirštus.

• Kojų pritraukimai. Gulėdama ant nugaros kojas sulenkite per kelius. Iš pradžių apglėbkite rankomis vieną ir pritraukite prie krūtinės (palaikykite apie 30 sekundžių), paskui kitą. Su kiekviena koja padarykite po 15 tokių pritraukimų.

• Pasistiebkite aukštyn. Truputį pražerkite kojas ir iš visų jėgų pasitempkite į viršų. Į grindis remkitės tik puse kojų pėdų, o nugara turi būti tiesi. Lėtai nuleiskite kulnus ant žemės ir vėl lėtai stiebkitės į viršų. Šį pratimą galima atlikti ne tik išlipus iš lovos, bet ir laukiant autobuso ar darbo pertraukėlės metu.

Vakaro ritualas – pėdų masažas

Vakare pamasažuokite pėdas – ir jos visą naktį bus šiltos. Be to, atsikratysite per dieną susikaupusios įtampos. Šis masažas taip pat stiprina imunitetą, pagerina vidaus organų veiklą, kraujo cirkuliaciją visame kūne. Masažuokite atsisėdusi ir ant kairio kelio užkėlusi dešinę pėdą, paskui atvirkščiai. Pratimus kartokite 8–10 kartų.

• Per pėdos skliautą. Sugniaužkite kumštį ir krumpliais stipriai braukite per pėdos skliautą. Paskui abiejų rankų nykščiais paspaudykite pėdos skliautą.

• Švelniai paspaudykite. Kaire ranka suimkite dešinę pėdą – nykštį uždėkite ant pado, kitus pirštus ant pėdos viršaus. Švelniais ritmiškais judesiais paspaudykite nuo kulno iki pirštų.

• Sukamaisiais judesiais. Sugniaužkite kumštį ir sukamaisiais judesiais masažuokite visą pėdą. Patrinkite kulkšnis, kulną.

• Išmasažuokite kiekvieną pirštelį. Po vieną dviem pirštais suimkite kojų pirštus ir švelniai kelis kartus patempkite.

Kojas pratinkite prie šalčio

Kojas mažiau gels, jeigu jas grūdinsite. Tam tiks vėsaus vandens srovė, kontrastinis dušas, vonelės. Be to, vandens procedūros pagerina ir suaktyvina audinių kraujotaką.

• Kaip pradėti grūdintis? Atsukite visa srove šiltą vandenį ir po dušu stovėkite, kol sušils visas kūnas. Tada trumpam atsukite vėsų. Po kelių sekundžių vėl mėgaukitės šilta srove. Kai sušilsite perliekite kūną truputį vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą. Taip vandenį kaitaliokite 3–4 kartus.

• Vėsus vanduo – grūdina. Vėsiu vandeniu perliekite iš pradžių vieną, paskui kitą koją. Pradėkite nuo pėdos, lėtai kilkite blauzda iki kelio ir grįžkite vidine blauzdos dalimi vėl iki pėdos. Pakartokite keletą kartą.

• Kontrastinės vonelės. Į vieną vonelę pripilkite karšto vandens, į kitą – šalto. Kojas iki kelių 5 min. palaikykite karštame vandenyje, paskui (ne ilgiau kaip 20 sekundžių) – šaltame. Procedūrą galima kartoti kelis kartus, bet užbaigti visada reikia šaltąja vonele. Apie pagerėjusią kraujotaką praneš malonus dilgčiojimas kojose.

• Pėdas pašildykite. Po tokių kontrastinio vandens procedūrų būtinai pėdas sušildykite – tik tokiu atveju pajusite efektą. Išlipusi iš vonios, tik nubraukite nuo kojų vandenį (šluostyti nereikia), užsimaukite šiltas puskojines ir keletą minučių pašokinėkite vietoj arba pusvalandį pagulėkite lovoje po šilta antklode.

"Veido" archyvas

Kai trūksta saulės šviesos ir šilumos, grįžus namo po darbo dienos norisi kur jaukiai įsitaisyti, ir… tiesiog nieko neveikti. Tačiau apatiškas liūdesėlis neišsisklaido ir nenoromis tenka kibti į namų darbus… O gal verta paieškoti to, kas pakeistų saulės spindulėlius ir atgrasytų liūdesį?

Sezono rykštė – rudens depresija

Daugelis mūsų lietumi ir šlapdriba dažnus rudenis ir žiemas keiksnoja, nes taip madinga, yra apie ką pakalbėti, kai nesimezga pokalbis… Tačiau, deja, nemaža dalis žmonių labai rimtai kenčia dėl saulės šviesos ir šilumos trūkumo.

Jautriai reaguojantys į gamtos svyravimus šaltuoju metu jaučiasi prislėgti, mieguisti ir tingūs – juos apima vadinamoji letargija. Kartu apninka liūdnos mintys. Dėl šviesos stygiaus organizme sutrinka hormonų apykaita, tada tokia būsena vadinama rudens liūdesiu arba depresija. Dažniausiai ji prasideda spalį-lapkritį ir trunka iki vasario mėnesio. Pavasarį praeina, bet kitais metais niūros mintys vėl neduoda ramybės…

Kada kreiptis į medikus?

Vos apnikus liūdesiui iškart neskubėkite ieškoti depresijos požymių. Natūralu, kad rudenį iškyla daugiau egzistencinių klausimų, sukyla nerimas, apgaubia liūdesys ir dažniau norisi vienumos. Tačiau tai dar ne depresija, kurią padėti išgydyti gali tik medikai.

Į specialistus kreipkitės tik tuomet: kai liūdnos mintys persekioja ilgiau  nei savaitę, dingsta darbingumas, džiaugsmo pojūtis, sunku susikaupti, niekas nedomina, imate vengti bendrauti su artimaisiais ir draugais, nuolat juntamas nuovargis, išsekimas, kamuoja nemiga. Be to, sutrinka apetitas – arba norisi labai daug valgyti, arba sunku ir kąsnelį nuryti.

Nuotaiką prigesina tamsa…

Gydytojai sako, kad tamsiuoju metų laiku liūdnesni, prislėgti dažniausiai jaučiamės neatsitiktinai. Juk nuotaika priklauso nuo saulės šviesos ir tarpusavio sąveikos hormono melatonino (atsakingo už miegą) ir serotonino (nuo kurio priklauso pakili nuotaika). Tamsoje melatonino lygis savaime pakyla, o šviesoje, rytą, – iškart krenta. Serotonino lygis, priešingai, pakyla esant šviesai. Tai pagrindinė priežastis, kodėl daugeliui geresnė nuotaika būna vasarą. Taigi nenorint pasiduoti ar trokštant atsikratyti rudeninio liūdesio, bene efektyviausiai padeda šviesos terapija.

Speciali lempa pakeičia saulę

Specialios šviesos terapijos lempos labai pagerina gyvenimo kokybę, padeda jaustis darbingesniam, energingesniam, žvalesniam.

Šviesos terapijos užsiėmimus veda psichologai ar psichiatrai įvairiuose centruose, taip pat sanatorijose. Tačiau tokią lempą įsigijus galima ir namie įsijungti. Ji kainuoja 500–2000 Lt.

Geriausia specialios lempos šviesa mėgautis rytais neprašvitus 6–7 val.

Nustatyta, kad būtent tada organizmui šviesos poveikis yra efektyviausias. Pavyzdžiui, galite ją pasistatyti ant stalo pusryčiaudami – taip gausite dozę šviesos, reikalingos visą dieną, ir galėsite kur kas produktyviau dirbti, nejausite mieguistumo, nekankins slogi nuotaika.

Šviesos terapijai naudojamos specialios lempos nekenkia nei regėjimui, nei odai. Į tokią lempą galima žiūrėti ilgai ir neįkais veidas, nors šviesos intensyvumas yra dešimtkart stipresnis nei paprastos lemputės, į kurią ilgai žiūrint pradeda mirguliuoti akyse.

Kuo šviesiau – tuo linksmiau

• Netaupykite šviesos sąskaita – taip išvengsite nuotaikų kaitos, nesijausite prislėgta. Rudenį ir žiemą labai svarbu tinkamas apšvietimas ne tik dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant, bet ir žiūrint televizorių. Mat, kai akims trūksta šviesos, jos įsitempia, vargsta, vaizdas pasidaro neryškus. Akių nuovargis gali sukelti galvos skausmus, bus sunkiau susikaupti.

• Stalinės lempos neužtenka. Dirbant prie stalo turėtų degti ne tik stalinė lempa. Įjunkite pagrindinį viso kambario šviestuvą. Antraip susidaro per didelis kontrastas tarp apšviestos zonos ir aplinkui tamsoje esančių daiktų – tai vargina akis.

• Virtuvėje turi būti šviesu. Gaminant maistą nepakanka tik kabančio šviestuvo. Papildomai apšvieskite viryklę ar stalą, ant kurio ruošiate valgį.

• Televizoriaus tamsoje nežiūrėkite. Nes tamsiame kambaryje mirguliuojantis ekranas ypač vargina akis.

Nuotaiką kuria… drabužiai

Slogias mintis dažniausiai puikiai išvaiko ryškių ir sodrių spalvų drabužiai. Pilkos ir juodos spalvos, atvirkščiai, dar labiau prislegia.

• Geltona spalva padeda, kai nesinori niekur eiti iš namų ir bendrauti. Šios spalvos drabužiai užkrečia energija, suteikia optimizmo ir pasitikėjimo savo jėgomis, nusivylusiesiems gyvenimu suteikia vilties.

• Oranžinis drabužis privers šypsotis! Jei jausitės sudirgusi, viskas aplinkui erzins, paprasčiausiai užsimeskite oranžinį šaliką ar vilkėkite palaidinę…

• Žalia spalva ramina, padeda sukurti dvasinės harmonijos pojūtį. Kai sunku susikaupti, nepavyksta atsipalaiduoti, paieškokite spintoje žalio rūbelio.

• Mėlyna pagelbės nepasitikintiems savimi, jaučiantiems nerimą, nes ji suteikia saugumo jausmą. Jeigu kankina nemiga, įsigykite mėlynų atspalvių patalynę.

• Violetinę spalvą rinkitės, kai apninka abejonės, negalite apsispręsti dėl vieno ar kito dalyko. Dvasinei pusiausvyrai susigrąžinti užtenka nedidelio šios spalvos akcento, nes puošiantis violetiniais drabužiais nuo viršaus iki apačios gali apimti liūdesys.

• Rožinė nuteikia valiūkiškai ir puikiai pakelia nuotaiką.

Nusipieškite spalvotą pasaulį

Važiuodama troleibusu, laukdama parduotuvės eilėje ar pėsčiomis kulniuodama į darbą pamedituokite. Tai nieko nekainuojanti, tačiau itin puiki terapija, kurią atlikti galima ir neturint daug laiko:

Tapykite mintyse. Užsimerkite ir įsivaizduokite tuščią apskritimą. Lėtai jį spalvinkite geltona spalva – net nepastebėsite, kaip pradėsite šypsotis. Jei norite pamiršti visus rūpesčius, teptuką mirkykite į menamus žalios spalvos dažus.

• Maudykitės spalvose. Mintyse prisileiskite pilną vonią šilto mėlynos, žalios ar geltonos spalvos vandens ir visa lėtai panerkite.

Kaip išvaikyti liūdesį?

Nuo įkyrių minčių ir slegiančios nuotaikos po šilta antklode nepasislėpsite. Todėl su liūdesiu kovokite aktyviai.

• Trileriai prislegia. Siaubo filmai ir smurto scenos blogai nuteikia, todėl kuo dažniau rudens ir žiemos vakarais rinkitės komediją. Nuotaiką ypač pakelia animaciniai filmai ir gamtos vaizdai.

• Nepamirškite rankdarbių. Siūkite, megzkite, nerkite. Pasipuošite nauju drabužėliu. Visa tai nuostabiai atpalaiduoja.

• Pasmaguriaukite saldumynais. Ypač gerai nuotaiką pakelia juodasis šokoladas. Tik nepraraskite saiko, nes saldumynuose daug kalorijų.

• Nuotaiką pakels muzika – ir klasikinė, ir šiuolaikinė. Liūdesį labai greitai išsklaido mėgstama muzika. Ir nesvarbu, ar namuose griaudės rokenrolas, ar skambės bliuzo garsai – poveikį tikrai pajusite. Vis dėlto, kai užplūsta mintys apie gyvenimo prasmę, norisi filosofiškai apmąstyti prabėgusius metus, susikaupti ar sudėlioti rytojaus planus –  rinkitės klasikinę muziką. Ypač gerai veikia W.A.Mozarto kūriniai. Mat garso stiprumas juose šoka į viršų ir krinta žemyn, visai tokiu pat ritmu, kaip virpa mūsų smegenys. Taip pat nustatyta, kad šio kompozitoriaus muzika sušvelnina skausmus, padeda lengviau užmigti, susikaupti, gerina atmintį.

• Gaudykite kiekvieną saulutės spindulį. Nepraleiskite progos dieną pasivaikščioti parke. Rytais anksčiau atsikelkite, kad gautumėte kuo daugiau šviesos. Atsistojusi veidu į saulę, įkvėpdama mintyse kartokite: “Įkvepiu saulės šviesą”, o iškvėpdama: “Iškvepiu besąlygišką meilę”.

• Pakvėpuokite. Įkvėpkite visa krūtine, sulaikykite kvėpavimą, iškvėpkite, vėl sulaikykite kvėpavimą ir taip kartokite 40–50 kartų. Giliai kvėpuojant prieš miegą mažėja nuovargis, atsipalaiduoja kūnas ir protas, stiprinama imuninė sistema. Tai puikus būdas ne tik greitai užmigti, bet ir atsikratyti streso.

• Meditavimas virtuvėje. Maisto gaminimas – puiki terapija, kai slegia bloga nuotaika, viskas erzina ar nepavyksta atsipalaiduoti. Antai minkant tešlą, o paskui ją kočiojant, aktyviai dirba pirštų ir rankų raumenys, tuo tarpu smegenys tuo metu ilsisi. Kai bersite cinamoną, vanilę, gvazdikėlius, pjaustysite citriną ar lupsite apelsiną, kuo giliau įkvėpkite malonaus aromato. Mat jis nusiunčia signalą į atsakingą už gerą nuotaiką galvos smegenų dalį.

• Vietoj TV – knyga. Spoksojimas į TV ekraną nepadeda atsipalaiduoti. Priešais mirgančią dėžę praleidusi keletą valandų tikrai nepailsėsite. Mat kas sekundę žiūrovą užgriūva vis nauja informacija, todėl leidžiame vis naujiems įspūdžiams veikti emocijas. Užmirštame savo pareigas, problemas, aplinką, tačiau tai ne atsipalaidavimas. Visai kas kita gera knyga! Užburiantis gražiais vaizdais romanas ar intriguojantis detektyvas nukelia į nepažįstamas vietas. Perskaitytos pozityvios mintys padeda išguiti blogas emocijas…

Pripažinkime: daugelio spintose karaliauja sintetinių audinių drabužiai. Tačiau tokios medžiagos – negyvos, neleidžiančios kūnui kvėpuoti, o žiemą dar ir mažai šildančios! Be to, gali išprovokuoti alergines reakcijas. Todėl atšalus verta įsigyti vilnonių drabužėlių ir patalynės.

Kuo ypatinga vilna?

Vilna – natūralus, ypač seniai naudojamas pluoštas. Ji ne tik bene geriausiai saugo nuo žvarbaus oro, bet ir, manoma, slopina skausmą, padeda įveikti uždegimus, stiprina organizmą.

Neleidžia nei sušalti, nei sukaisti. Vilna – labai šiltas audinys, tačiau perkaisti neleidžia. Kai vilna sugeria drėgmę, joje įvyksta daugybė cheminių reakcijų, kurios išskiria karštį į aplinką. Tuo tarpu pats audinys lieka šiltas. Tai leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūros svyravimų, kuriuos sukelia drėgmė.

Išlaiko šilumą net suprakaitavus. Viršutinis vilnos sluoksnis susideda iš mažyčių mikroporų, leidžiančių audiniui kvėpuoti. Tačiau poros yra tokios mažytės, kad nei prakaitas, nei vanduo negali prasiskverbti į audinio paviršių. Tad vilnoniai drabužiai puikiai išlaiko šilumą net suprakaitavus. Be to, sukaitus nesuteikia nemalonių pojūčių.
Saugo nuo bakterijų. Natūrali vilna neleidžia daugintis bakterijoms, neutralizuoja odos išskyras.

Antroji oda. Taip vadinama merinosų vilna, kuri yra lengva, švelni, puri. Joje esama tokių pat baltyminių medžiagų kaip ir žmogaus odoje – proteinų bei kerotinų. Tad net apatinius drabužėlius, pagamintus iš merinosų vilnos, dėvėti labai malonu: jie puikiai praleidžia orą, leidžia odai kvėpuoti. Ne veltui tokia vilna vadinama antrąja oda.

Vilna pati išsivalo. Tai dar viena unikali šios natūralios medžiagos savybė. Drabužį reikia tik išvėdinti, ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta. O skalbti vilną rekomenduojama rankomis, ypač gležniems daiktams labai patiks… plaukų šampūnas. Nereikėtų jos trinti, nes ji traukiasi ir veliasi.

Tik natūrali vilna – sveika ir maloni

Dažyta ar kitaip chemiškai apdorota medžiaga daugeliui atrodo patraukliau, mat būna įvairiai nuspalvinta, yra ne tokia šiurkšti, nesivelia. Tačiau būtent tokia ji netenka praktiškai visų naudingųjų savybių, tampa panaši į sintetinį pluoštą. Pavyzdžiui, kad vilna nesiveltų, ji padengiama dirbtinės dervos plėvele. Tada prie odos liečiasi ne natūralūs vilnos plaušeliai, o cheminė medžiaga, kuri jautresniems žmonėms gali sukelti net alergines reakcijas. O apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai drabužių ir patalynės neėda. Tačiau šios priemonės kenkia, deja, ne tik vabzdžiams, bet ir mūsų odai.

Vilnoniuose pataluose šilta ir jauku

Kai lauke vis dažniau merkia lietus ar užklumpa speigai, norisi kuo daugiau laiko praleisti namie jaukiai susipus į šiltą antklodę. Geriausiai sušildys maloni kūnui vilnonė patalynė.

Šilta žiemą vasarą. Dėl unikalių vilnos savybių iš šios medžiagos pasiūtos antklodės puikiai šildo, tačiau kai būna karšta, apsaugo kūną nuo prakaitavimo. Juk vilna puikiai praleidžia orą, sugeria ir išgarina drėgmę, palaiko pastovią kūno temperatūrą, todėl žiemą miegodami tokioje patalynėje nesukaisite, o vasarą – neprakaituosite.

Saugo nuo alerginių slogų, bronchitų, šildo sąnarius. Vilnonė patalynė nekaupia nešvarumų ir dulkių. Jos lieka patalynės paviršiuje, nes vilnoje esantys natūralūs lanolino riebalai neleidžia nešvarumams skverbtis giliau į audinį. Be to, dulkių erkutės, kurios daugeliui žmonių sukelia įvairių rūšių kvėpavimo takų alergiją, vilnonėje patalynėje neturi sąlygų veistis.

Masažuoja kūną. Vilnos pluoštas atlieka natūralų mikromasažą, kuris gerina kraujotaką, organizme greičiau vyksta atkuriamieji procesai, greičiau sveikstama. Tad miegant vilnonėje patalynėje sumažėja reumatinių ir artritinių ligų sukeliami skausmai. Vilna mažina nugaros ir stuburo skausmus.

Vilnoniai užvalkalai ir paklodės – saldžiam miegui. Vilna labai gerai sugeria drėgmę, o žmogaus organizmas per naktį netenka maždaug 1 l skysčių. Todėl ypač sveika miegoti ant pagalvių, apvilktų minkštučiais ir švelniais vilnoniais užvalkalais, pasitiesus vilnonę paklodę. Miegodami tokiuose pataluose beveik neprakaituosite.

Vilna – nebūtinai šiurkšti

Klysta manantieji, kad vilna šiurkšti, kanda, nemaloniai dirgina kūną. Tą paneigia ir iš švelnios, minkštos bei plonos merinosų vilnos gaminami apatiniai vaikų ir suaugusiųjų drabužiai, kepurės, kojinės, pirštinės, taip pat megztiniai, patalynė. Merinosų vilna tvirta bei elastinga – išsitempusi iki beveik 30 proc. ji ir vėl atgauna savo pradinę formą. Tad patalynė ar drabužis, pasiūtas iš jos, tarnaus labai ilgai.

Jautrią kūdikio odelę saugo vilna

Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Gydytojai sako, kad tai ir naudinga, ir sveika.

• Odelė neprakaituos ir nesausės. Kailyje susidaranti oro pagalvė apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo.

• Alergiškiems vaikučiams. Atliekant bakteriologinius avikailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai, tad alergiškiems kūdikiams geriausiai tinka vilnonė patalynė.

• Skatinama naujagimio kraujotaka. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites. Taip skatinama mažylio kraujotaka, mažos kojytės saugomos nuo šalčio.

• Žiemą ir rudenį – vilnoniai drabužėliai. Atvėsus orams kūdikius ir vaikus geriausia rengti vilnoniais drabužėliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituoja, tad vaikutis išvengs erzinančių pašutimų. Ir tikrai nesušals. O jeigu šėldamas lauke suprakaituos, vilnoniai drabužėliai vis tiek jį šildys.

Medicinos motina vadinama ajurveda vis labiau populiarėja ir pas mus. Bet tai ne vien masažai ir kitos egzotiškos procedūros – labai dažnai pakanka pakeisti kasdieninio gyvenimo smulkmenas, ir gyvenimas vėl teikia daugiau džiaugsmo.

Ajurveda – tradicinis indų gydymo menas, praktikuojamas jau daugiau kaip keturis tūkstantmečius. Šią medicinos sistemą pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija. Priešingai nei tradicinė medicina, ajurveda visuomet gydo ne ligą, o žmogų.

Pasak šios teorijos, visatą sudaro penki elementai: žemė, oras, ugnis, vanduo ir erdvė (arba eteris). Mes patys irgi esame sudaryti iš šių penkių pagrindinių elementų, kurie kūne susilieja su įvairiomis energijomis. Tačiau ta energija (vadinama doša) nėra sustingusi, ji teka, o kartais būna išmušama iš pusiausvyros. Tik jei visos trys skirtingos energijos išlaiko pusiausvyrą, žmogus būna fiziškai ir psichiškai sveikas.

Ajurvedos gydymas susideda iš tai pusiausvyrai palaikyti skirtų mitybos ir elgesio rekomendacijų, masažų su aliejumi, žolelių ir valymo procedūrų. Pasak specialistų, maždaug pusę sėkmės sudaro tinkama mityba, o šio reikalavimo gali laikytis kiekvienas.

Neapsunkinkite skrandžio

Pusryčiauti reikėtų praėjus valandai nuo tada, kai atsikėlėte. Tuomet virškinimo organai jau išsijudinę, o medžiagų apykaita įgavusi pagreitį. Dieną pradėti labiausiai tinka saldžiais vaisiais (obuoliais, ananasais, mangais) su trupučiu jogurto ar varškės. Javainius, kad nebūtų taip sunkiai virškinami, reikėtų užplikyti verdančiu vandeniu. Tinka ir virti avižiniai dribsniai. Svarbu: niekada nevartokite pieno kartu su vaisiais, nes organizme atsiranda per daug gleivių.

Nevalgykite nieko, kol vėl neišalksite. Tarp valgymų turėtų būti 3–6 valandų pertraukos.

Vakarais nevalgykite vėliau nei 19 val. ir rinkitės lengvai virškinamus patiekalus – daržovių sriubą, makaronus su daržovių padažu, ryžių patiekalus. Atsisakykite žalių daržovių, riebaus sūrio, jogurto ar duonos – tai apsunkina skrandį ir stabdo virškinimo procesą.

Mėgaukitės gyvenimu

Gražios mintys smegenyse sukelia atitinkamus biocheminius procesus, o jie turi didelės įtakos viso organizmo ir psichikos procesams. Tai ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir lemia gerą savijautą. Štai kodėl laimingi žmonės sveikesni už nelaimingus. Išlaikykite atvirumą pasauliui, smalsumą, gebėjimą žavėtis. Dažnai džiaugsmo suteikia paprasčiausi mažmožiai – mažylio šypsena, nedidelė kolegės paslauga, ryto rasos kvapas ar pasakiškos formos debesis. Deja, neretai tų smulkmenų tiesiog nepastebime. Atkreipkite į tai dėmesį!

Kilus kivirčui išlikite rami

Nesutarimų visada pasitaiko. Pasistenkite išlikti rami ir supratinga. Prieš leisdamasi į nesibaigiančius ginčus pasidėkite juos sukėlusias mintis po pagalve ir perkratykite kitą rytą. Pamatysite, kad nesutarti nelabai yra ko. O jei vis dėlto yra, viską apgalvojusi sugebėsite pyktis nesidraskydama ir argumentuotai. Bet greičiausiai visa ta situacija tik juoką sukels. Retsykiais (ar dažniau) pamaloninkite gyvenimo draugą ar kolegę geru žodžiu, miela dovanėle – tiesiog šiaip, be progos. Tai suteikia teigiamos energijos, atveria širdį ir mintis.

Viską darykite atsidavusi

Darbų imkitės džiaugsmingai ir smagiai. Tai subalansuoja kūną, protą ir sielą. Pamėginkite viską daryti įsisąmonindama, gyvenkite ne rytdienos lūkesčiais (ar kaip bus gera, kai šis kankinantis darbas pasibaigs), o čia ir dabar. Juk gyvenimas – tai dabartis. Net ir ilgesni privalomi, nepatrauklūs darbai (pavyzdžiui, siurbti dulkes) gali būti smagūs, jei atliksite juos su vidiniu atsidavimu, suprasdama, kam to reikia.

Matykite tai, kas gera

Nekalbėkite blogai apie kitus. Žvelgdama į kitus žmones matykite ir gerus bruožus. Tai grįš teigiamos energijos pavidalu, mat žodis išties tampa kūnu.

Šiltas vanduo išvalo

Visą dieną gurkšnokite šiltą vandenį. Virintas vanduo valo kūną, padeda pasišalinti šlakams, turi savybių, subalansuojančių organizmo pusiausvyrą. Vandenį reikia pavirti 15 min., supilti į termosą ir kas pusvalandį išgerti po du tris gurkšnius Jis veikia kur kas intensyviau nei šaltas – padeda nuo vidurių užkietėjimo ir pūtimo, slopina alkį, skatina medžiagų apykaitą. Be to, ramina, padeda įveikti stresą.

Valgydama neužsigerkite šaltais gėrimais, kad nesusilpnintumėte virškinimo. Ir dieną pradėkite nuo sklidinos stiklinės šilto vandens – tai išjudins virškinimo sistemą.

Anksti eikite miegoti

Visad miegokite tiek, kiek jums reikia! Žmonės skirtingi – vieniems reikia šešių valandų, kitiems devynių. Paisykite savo vidinio laikrodžio. Tarp 22 val. vakaro ir 2 val. nakties organizmas išskiria daug energijos, reikalingos medžiagų apykaitos procesams, kurie vyksta miegant. Tuo pat metu psichika apdoroja perdien patirtus įspūdžius – sapnuojant išrūšiuojami malonūs ir nemalonūs dalykai. Todėl neikite miegoti per vėlai.

Judėjimas stiprina kūną ir sielą

Kūnas ir siela tik tuomet išlieka gyvybingi, kai ramybę keičia judrumas. Ilgai negalėdamas pajudėti kūnas į tai reaguoja aptirpimu, skausmu, persitempimu. Todėl tris keturis kartus per savaitę sveika pasportuoti, kad pajudėtų visi raumenys. Pasirinkite tokį judėjimo būdą, kuris jums patinka, tada nereikės savęs versti. Nepersistenkite – taip prarandama energija. Judėjimas jėgų suteikia tada, kai išnaudojate pusę savo pajėgumo – užtenka lengvai išprakaituoti.

Šlakų šalinimas saugo jaunystę

Kartą per metus reikėtų surengti savotišką apsivalymo akciją. Organizmas audiniuose prikaupia visokių medžiagų apykaitos liekanų, kai kurios jų netgi nuodingos. Dėl to greičiau senstame, medžiagų apykaita tampa vangi, puola įvairios  ligos – ypač podagra, nugaros skausmai, diabetas.

Valymo procedūra gana paprasta: dešimt dienų atsisakykite gyvulinių produktų – maitinkitės vegetariškai. Iš ryto nepusryčiaukite arba suvalgykite truputį vaisių. Per pietus – ryžių, makaronų ar bulvių patiekalas su daug daržovių, vakare – tik sriuba arba daržovės (virtos, troškintos, šutintos). Vakarop kas valandą gerkite imbierų arbatos (kelis griežinėlius užpilkite verdančiu vandeniu ir penkias minutes palaikykite, paskui nupilkite).

Pietūs – gardžiavimosi metas

Pietūs tebūnie pagrindinis dienos valgymas. Dabar virškinamasis traktas pats aktyviausias. Šiuo metu kalorijos dega greičiausiai, o organizmas kur kas lengviau atleidžia vieną kitą mitybos nuodėmę.
Geriausiai virškinamas šiltas maistas. Jei po valgio pasijutote pavargusi ar vangi – valgėte per daug arba per greitai.

Rūpinamės kūnu ir protu

Žvalumo ir guvumo nesukaupsime ir už santaupas nenusipirksime. Tačiau tam, kad kūnas ir protas išliktų jaunatviški, jokių ypatingų procedūrų ar preparatų nereikia!

• Kartais imate virti iš įniršio ar galite ugnimi spaudyti iš pykčio? Kažin ar tai labai patinka jūsų plaučiams. Nors su amžiumi plaučių veikla silpnėja, tačiau tyrimai rodo, kad karštakošių plaučiai silpnėja greičiau nei ramesnių žmonių. Kitą sykį, kai imsite kunkuliuoti iš pykčio, tuojau pat pabandykite nusiraminti: užsimerkite, atpalaiduokite raumenis ir įsivaizduokite, kad esate toli toli nuo to, kas jus taip suerzino. O tada giliai įkvėpkite.

• 35 proc. sumažinti dažniausių akių ligų riziką padeda trys ypatingi, nors ir paprasti produktai. Jei su maistu gaunate vitaminų C, E, beta karoteno ir cinko, smarkiai sumažėja su amžiumi susijusios makulos degeneracijos, dažnai senatvėje pasitaikančios akių ligos, kuri gresia net apakimu, rizika. Dosnūs šių medžiagų šaltiniai – švieži vaisiai ir daržovės, riešutai, sveiki grūdai.

• Apie nutukimą jau ir taip gausu blogų žinių, o dabar prisidėjo dar viena – nutukimas ir Alzheimerio liga. Paaiškėjo, kad sveriant gerokai daugiau, nei derėtų, ne tik silpsta širdis, padidėja infarkto, insulto rizika ar gresia kitokios rimtos ligos, – nuo didelio kūno svorio kenčia ir smegenys. Ypač tada, kai smarkiai padidėjusi talijos apimtis – tada ir smegenyse pradeda vykti Alzheimerio ligai būdingi pokyčiai.

• Darbai užgriuvo taip, kad pabaigos nė nematyti? Atsipūskite. Sumažinus įtampą darbe bus ne tik geresnė nuotaika, bet ir sveikata. Jau piktinatės: lengva pasakyti – sunku padaryti? Tačiau pasistengti tikrai yra dėl ko. Mokslininkai nustatė, kad chroniškas stresas darbe labai susijęs su nelemtais veiksniais, dar vadinamais X (arba metaboliniu) sindromu. Dėl jo padidėja kraujo spaudimas, liemens apimtis ir polinkis į diabetą.

• Na, ir nekantrus tas vairuotojas už jūsų, jau spaudžia signalą. Greičiausiai dar jaunas. Matyt, ir jums kur kas lengviau nekreipti į jį dėmesio, nei tada, kai buvote jo metų. Mat bėgant laikui dėl smegenyse nuolat vykstančių procesų tampate emociškai stabilesnė, o tą stabilumą kur kas lengviau išlaikyti. Jei norisi atsakyti tuo pačiu ir nuspausti klaksoną – iškvėpkite ir priminkite sau, kad nesate neapsiplunksnavusi jauniklė.

• Kiekvienas pasivaikščiojimas, svarmenų kilnojimas ar jogos poza yra gera investicija į… guvų protą. Ne sykį, ne du ir ne keliolika kartų mokslininkai patvirtino: jei stengiatės, kad šiandien jūsų kūnas būtų aktyvus, tai kur kas mažesnė tikimybė, kad rytoj (ar po dešimties metų) teks susipažinti su Alzheimerio ar kitomis ligomis. Kodėl judėjimas toks svarbus? Judant į smegenis geriau patenka kraujas ir stimuliuojamas pilkosios medžiagos susidarymas. Taigi judėjimas – tai smegenų atnaujinimas.

Rudenį ir žiemą vis neatsirasdavo laiko, o gal pritrūkdavo noro pasportuoti? Atsigriebkite dabar! Užuot drybsojusi paplūdimyje, pakilnokite kojas ir leiskite mintims nuklysti toli toli… Tai geriausias poilsis jūsų kūnui ir protui, kurie tikrai nusipelnė atostogų.

Geros nuotaikos ir energijos dozė

Dirbant sėdimą darbą, visą dieną tarškinant kompiuterio klaviatūra, pavargsta ne tik protas, bet ir kūnas. Nuo didelio krūvio sąnariai ir raumenys sustingsta. Jiems būtina pailsėti, kad po savaitgalio ar atostogų vėl galėtų dirbti visu pajėgumu ir rudenį nepradėtų braškėti. Bene geriausiai pamiršti rūpesčius, atsipalaiduoti ir išjudinti raumenis padeda mankšta.

• Nugins nerimą. Atsipalaidavimas – ne tik malonumas, pagerinantis savijautą, bet ir didžiulė nauda kūnui. Tomis minutėmis raumenys atsikrato įtampos, nuo veido nuslenka nerimo šešėlis. Net ir pati paprasčiausia mankšta leidžia galvai pailsėti nuo susikaupusių rūpesčių ir pamiršti nerimą keliančias mintis. Nesudėtingi mankštos pratimai pagelbėja ir tuomet, kai susinervinusi tiesiog virte verdate – tai veikia geriau nei šaltas dušas ar skaičiavimas iki dešimties…

• Įkraus energijos. Pasimankštinusi pusryčius šeimynai tikrai gaminsite su šypsena, o per dieną nuveiksite darbų tris kartus daugiau nei įprastai.

• Lankstesnis ir tvirtesnis kūnas. Dieną pradėjus mankšta gerėja sąnarių judrumas, kūno lankstumas, padidėja raumenų tonusas, stiprinamas širdies raumuo. Mankštinantis kraujas išnešioja po organizmą didesnį deguonies kiekį, todėl daugiau kraujo pasiekia visas kūno dalis.

Pratimai nesudėtingi, o nuotaika visai kitokia

Mankštinkitės lėtai, mėgaukitės pratimais, savo kūnu ir laisva atokvėpio minute. Pratimus smagu atlikti ant žolės, kartu mėgaujantis ir jos aromatu, ar paplūdimyje, jaučiant nugara ir kojomis birų smėliuką, kuris puikiai masažuoja. Arba lyjant pasimankštinkite  namie, pavyzdžiui, žiūrėdama televiziją. Nors po šios mankštos prakaitas upeliais netekės, tačiau pramankštinsite visus raumenis.

Išsitempkite kaip styga

Pasikelkite visu kūnu ant rankų, į grindis ar žemę remkitės tik kojų pirštų galiukais. Rankos ir kojos turi būti tiesios, nugara taip pat – kad išeitų tiesi nugaros ir kojų linija. Pajuskite, kaip įsitempia kiekvienas raumenėlis. Tada lėtai pakelkite tiesią ir įtemptą dešinę koją. Kelias sekundes palaikykite ir nuleiskite. Kelkite kitą koją. Aukštai kelti nereikia. Kiekviena koja pratimą atlikite 5–7 kartus.

"Veido" archyvas

Atliekant pratimą treniruojami rankų, kojų, nugaros raumenys. Puikiai padeda, jei vargina nugaros skausmai.

Išskleiskite sparnus

Atsiklaupkite, viena ranka tvirtai remkitės į grindis ar žemę, kitą ištieskite į viršų ir ištempkite. Vieną koją ištieskite į šoną ir tvirtai remkitės, ant kitos likite klūpėti. Pajuskite, kaip tempia šoną. Tada sulenktą koją ištieskite ir pritraukite prie tiesios. Taip pabūkite 15–20 sekundžių. Paskui kojas pakeiskite.

"Veido" archyvas

Puikus pratimas pilvo presui, nugaros, rankų ir kojų raumenims treniruoti.

Kojas – aukštyn

Atsigulkite ant nugaros, rankas priglauskite prie šonų ir įtempkite. Kojas sulenkite per kelius ir pakelkite. Įtempkite kojų pirštų galiukus, pajuskite, kaip įsitempia pilvo raumenys. Taip pabūkite, kol suskaičiuosite iki dešimt ar dvidešimt. Tik nepersistenkite. Tada pakelkite ištiestas kojas į viršų ir vėl pabūkite, kiek galite. Pratimą lengviau atlikti po užpakaliu pasikišusi pagalvėlę ar sulankstytą rankšluostį.

"Veido" archyvas

Puikiai treniruojami pilvo ir kojų raumenys.

Nusileiskite ant žemės

Atsigulkite ant nugaros. Kojas ir pirštus ištempkite. Pakelkite nugarą ir pečius. Į grindis remkitės alkūnėmis ir delnais. Kaklą kiek galite ištempkite. Taip truputėlį pabūkite ir atsigulkite. Rankas sunerkite už galvos. Dabar turi būtos įtemptos ne tik kojos, bet ir pilvas.

"Veido" archyvas

Dirba pilvo ir rankų raumenys. Treniruojama pečių juosta, kaklas. Pratimas ypač naudingas dirbant kompiuteriu.

Protas irgi nori poilsio

Dažniausiai ką nors veikiant mūsų mintys sukasi visai apie kitus dalykus. Pastebėjote, kad išėjusi pasivaikščioti ne grožitės gamta, o mąstote apie šeimos rūpesčius, sukate galvą, kaip prasimanyti daugiau pinigų ar pan. Atostogaujate, bet vis tiek sprendžiate darbo reikalus. Kaip nuo to pabėgti?

"Veido" archyvas

• Sustokite. Išmokite būti čia ir dabar, nes tik šis momentas yra vienintelis tikras dalykas. Rytiečiai sako: “Vakar dienos jau nėra, rytojaus dar nėra, yra tik šiandiena”. Svarbiausia išgyventi šitą akimirką visu savimi: mintimis, jausmais, kūno pojūčiais, kvapais.

• Pamirškite viską aplinkui. Lėtai, bet giliai įkvėpkite. Iškvėpdama užsimerkite. Pajuskite, kaip nusileidžia blakstienos. Pamirškite viską aplinkui. Atpalaiduokite kaklą, pečius, rankas, delnus, pirštų galiukus ir ramiai kvėpuokite. Jauskite, kaip oro srovė įeina ir išeina.

• Klausykitės ir uoskite. Įsiklausykite, kokius garsus girdite aplinkui. Ką užuodžiate? Neleiskite mintims jūsų nunešti niekur kitur. Stebėkite ir galvokite tik apie tai, kas vyksta aplink jus, tačiau stenkitės nevertinti. Tiesiog klausykitės ir uoskite…

"Veido" archyvas

Apsipilti lediniu šaltinio vandeniu, pabraidžioti po rasotą žolę ar sraunią upę – ne tik sveika, bet ir labai malonu. Kaip tik dabar puiki proga pasilepinti visais vasaros teikiamais malonumais ir pasisemti sveikatos visiems metams.

Grūdintis tikrai verta!

Kas vyksta organizme, kai ant kūno išliejame kibirą ledinio vandens arba bent įkišame kojas į upės vandenį? Ir kodėl tai verta daryti?

Apsaugo nuo peršalimo ligų ir infekcijų. Įlipus į šaltą vandenį ar juo apsipylus atsiranda didesnis odos šildymo poreikis, todėl pagerėja aprūpinimas krauju, organų ir audinių aprūpinimas deguonimi bei kitomis būtinomis medžiagomis, yra stimuliuojama visa širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Mat pripratęs prie šalčio organizmas sugeba greičiau sušilti, o kai oda geriau aprūpinama krauju, lengviau išvengiama peršalimo ligų ir nušalimų, organizmas tampa atsparesnis ne tik ligoms, bet ir stresui.

Suteikia jėgų, pakelia nuotaiką. Apsiliejant lediniu vandeniu vyksta itin stiprus odos receptorių dirginimas. Jų sukelti nerviniai impulsai pasiekia galvos smegenis, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinamojo trakto darbui, medžiagų apykaitai, reguliuoja mūsų emocijas, miegą, budrumą, apetitą ir troškulį, taip pat kūno temperatūrą. Šaltas vanduo tarsi pažadina snūduriuojantį organizmą ir kaip ranka nuima nuovargį, suteikia jėgų, pakelia nuotaiką.

Greičiau pasišalina toksinai, kitos kenksmingos medžiagos – mat kartu su šalčio banga visi vidaus organai yra geriau aprūpinami deguonimi ir reikalingomis medžiagomis, kurios “padaro tvarką”.

Viens du trys… pradedame

Pradėti grūdintis galima bet kur – sode, kaime, pajūryje ir, žinoma, vonioje. Tam nereikia labai daug žinių ar laiko. Svarbiausia noras ir ryžtas. Organizmą grūdina oras, saulė ir vanduo. Bene paprasčiausia išbandyti oro vonias:

• Miegokite prie atviros orlaidės.

• Kasdien eikite pasivaikščioti.

• Mankštinkitės lauke.

• Kiekvieną rytą ir vakarą keletą minučių pabūkite visai nuogi.

Vanduo veikia stipriausiai

Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau negu oro vonios. Tad grūdintis vandeniu pradėkite po truputį.

• Švelniausia procedūra – apsitrynimas. Sudrėkinkite rankšluostį kambario temperatūros vandeniu ir patrinkite kaklą, rankas, krūtinę, nugarą. Paskui – pilvą, juosmenį, kojas. Tada tas vietas sausai nusišluostykite ir stipriai (net iki raudonumo) ištrinkite sausu rankšluosčiu. Kai įprasite prie šios procedūros, pereikite prie sudėtingesnių.

• Maudynes baikite šaltu dušu. Pradėti grūdintis galima maudantis po dušu. Nusiprauskite šiltu vandeniu, paskui po truputį sukite vis šaltesnį vandenį iki visai šalto ir pabūkite po juo bent minutę.

• Pakiškite kojas po šaltu vandeniu. Tai paprasta, bet labai efektyvi procedūra. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien vakare, o po savaitės taip grūdinkitės du kartus per dieną: ryte ir vakare. Jei procedūrą kartosite kasdien, šalčio teikiamą naudą pajusite jau po dviejų savaičių.

• Atšals rankos, nurims protas. Grūdintis galima pradėti ir apsipilant rankas šaltu vandeniu. Į vandenį panardinkite arba juo apliekite ranką nuo alkūnės iki pirštų galiukų. Tai ir puikus būdas atsikratyti nerimo bei susierzinimo.

• Apsipylimas grūdina ir masažuoja. Apsipylimas iki pusės arba viso kūno apipylimas ne tik grūdina organizmą, bet ir veikia kaip masažas. Mat odos paviršių dirgina vandens srovelės. Ypač smagi ši procedūra pirtyje. Tačiau galima apsipilti ir ežero ar upės vandeniu, vonioje. Pirmą kartą bandant šią procedūrą vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30 laipsnių. Vėliau ją po truputį mažinkite. Svarbu vandenį pilti pamažu, kad jis aplietų visas kūno vietas. Po apsipylimo kūną energingai ištrinkite rankšluosčiu ar pasimankštinkite, kad greičiau sušiltumėte.

Jūros terapija

Maudytis jūroje, klausytis jos ošimo, vaikštinėti pakrante labai smagu. Tai puikus poilsis ir pavargusiam kūnui, ir protui. Be to, maudynės jūroje bene labiausiai grūdina organizmą.

• Šaltesnis vanduo, didesnė nauda. Jūros vanduo dažniausiai būna gerokai šaltesnis už ežero, tvenkinio ar to, kuriuo grūdinamės vonioje. Todėl ir efektas didesnis.

• Masažuoja raumenis ir padus. Jūros vanduo ne tik puikiai grūdina, bet ir masažuoja. Bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai – kojų padus.

• Gaivaus oro gurkšnis. Pajūrio oras taip pat stiprina imunitetą ir grūdina. Tai puiki profilaktinė priemonė prieš dažnas slogas, tonzilitus, bronchitus, alergines ligas. Pajūrio oras labai gerai veikia kvėpavimo takų gleivines, nes jodo jonai ir druskų garai valo ir suminkština kvėpavimo takus.

Stebuklas rasos lašelyje

Braidžiojimas – štai to stebuklo esmė! Braidant po rasą puikiai grūdinasi organizmas, nes pade yra net 36 refleksogeninės zonos, susijusios su įvairiais organais.

Ryte, dar nepatekėjus saulei, arba vėlai vakare išsispirkite iš batų ir pabraidžiokite po rasotą žolę. Taip sustiprinsite imunitetą, suaktyvės odos receptorių veikla. Ši procedūra ypač naudinga, kai vargina išsiplėtusios venos, kojų prakaitavimas. Pagerina net plaučių veiklą ir padeda atsikratyti galvos skausmo. Vakare pabraidžiojus po rasą lengviau užmigti. Panašiai veikia ir braidžiojimas ežero, upės pakrante.

Jei sergate šlapimo pūslės ligomis, šlapimtakių infekcija, hipertonija, trombozėmis, taip stiprinti imuniteto geriau nemėginkite, nes liga tik paūmės.

Sveikiems žmonėms ilgai bėgioti basiems po pievą ar braidžioti vandenyje taip pat nereikėtų. Kai šalta rasa ar vanduo tampa nemalonus, kojas reikia sausai nusišluostyti ir apsimauti kojines.

Taisyklės, kurių nevalia pamiršti

Neužtenka porą kartų įbristi į upę ar apsipilti lediniu vandeniu ir tikėtis, kad visus metus nekibs ligos. Grūdintis reikia nuolat. Mat mėnesį neatliekant procedūrų organizmas vėl praranda atsparumą šalčiui. Ir nepamirškite kelių taisyklių, nes kartais, stengiantis apsisaugoti nuo ligų, galima jų dar daugiau prisišaukti.

• Procedūras rinkitės atsargiai. Ypač to neturėtų pamiršti vyresnio amžiaus žmonės. Mat bėgant metams organizmui sunkiau adaptuotis po šalčio procedūrų, reikia daugiau laiko grįžti į įprastą ritmą. Tad vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamos oro vonios, mankšta lauke ir kūno trynimas drėgnu rankšluosčiu, kojų ar rankų apsipylimas vėsiu, bet ne lediniu vandeniu.

• Jeigu susirgote, grūdinimąsi atidėkite. Pradėti grūdintis galima bet kada, svarbu, kad tuo metu žmogus būtų sveikas. Jeigu jums perši gerklę, užgulusi nosis, sloguojate ar skauda galvą, nekiškite į šaltą vandenį net mažojo kojos pirštelio. Mat apsipylus lediniu vandeniu ar pabraidžiojus po rasą gali prikibti plaučių uždegimas.

• Dažnai sergantiems grūdintis nelengva. Dažnai sergantiems, fiziškai silpniems žmonėms grūdintis reikia labai atsargiai. Būtina stebėti organizmo siunčiamus signalus ir atsakomąsias reakcijas į šaltį. O po procedūros pagulėti šiltai apsiklojus. Be to, prieš pradedant grūdintis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

• Nekankinkite savęs. Jeigu jaučiate, kad sustirote ir jums nemalonu – būtinai baikite procedūrą. Truputį pasimankštinkite ir išsitrinkite rankšluosčiu, kad kūnas greičiau sušiltų.

• Grūdinimasis turi teikti malonumą! Po procedūros turite pajusti jėgų antplūdį, džiugesį. Jei pagerėja apetitas ir miegas, jaučiatės puikiai – viską darote teisingai. Tačiau jeigu jaučiate diskomfortą, geriau rinkitės švelnesnes procedūras arba jų visai atsisakykite.

• Nepersistenkite. Kuo šaltesnis vanduo, tuo trumpesnė turi būti procedūros trukmė. Kiekvieną seansą užbaikite energingai kūną trindami rankšluosčiu. Jeigu grūdinatės vonioje, labai svarbu, kad patalpoje būtų pakankamai šilta ir nebūtų skersvėjo.

Saulė taip pat grūdina

Parengti kūną karštai vasarai taip pat svarbu, nes nepripratęs prie karščio organizmas gali perkaisti. Tada gali sustreikuoti širdis, sumažėti darbingumas, labai greitai pajuntamas nuovargis, susierzinimas. Pabūti saulutėje reikia ir dėl to, kad ji pakelia nuotaiką, stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, skatina ląsteles gaminti vitaminą D, kuris labai reikalingas dantims ir kaulams. Iš jokių maisto produktų organizmas nepasiima tiek šio vitamino, kiek jo padovanoja saulė.

Tačiau nepersistenkite maudydamiesi saulės voniose. Iš pradžių pasikaitinkite 10 min. Kasdien šį laiką ilginkite, tačiau daugiau kaip valandą kepti saulėkaitoje nerekomenduojama. Mat ilgai trunkančios saulės vonios nualina imuninę sistemą, karšti spinduliai gali nudeginti odą, ypač vidurdienį. O didžiausia yra odos vėžio grėsmė, kuri kyla daug būnant saulėje.