Spalio 8 dieną iškilmingo renginio „Best Employers Awards“ metu paskelbti ir apdovanoti 2013 metų geriausi Lietuvos darbdaviai. Jais tapo „Lietuvos draudimas“, „Danske Bank“ ir „Roche Baltic Pharmaceuticals“.
„Geriausio darbdavio rinkimai – puikus pavyzdys, kaip darbuotojai gali lemti įmonės reputaciją, žinomumą ir populiarumą rinkoje. „Best Employers“ tyrimo respondentų kritinę masę sudaro būtent įmonių darbuotojai, kurie vertina darbdavio veiklos kultūrą, požiūrį į darbuotoją, patikimumą, darbo sąlygas. Šis tyrimas suteikia galimybę darbdaviams pažvelgti į savo veiklą iš darbuotojų perspektyvos, identifikuoti tobulintinus elementus, semtis patirties iš geriausias sąlygas darbuotojams siūlančių kompanijų, didinant darbuotojų įsitraukimą, kelti įmonės konkurencingumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai atsigaunant rinkoms konkurencija dėl darbuotojų auga“, – sakė „Best Employers“ tyrimą atliekančios verslo konsultacijų ir mokymų įmonės „OVC Consulting“ direktorius Paulius Avižinis.
„Best Employers“ tyrimas jau kelis dešimtmečius atliekamas daugiau nei 30 pasaulio šalių. Geriausi darbdaviai renkami, remiantis pasaulyje pripažinta kompanijos „Aon Hewitt“ tyrimo metodika. Ji suteikia organizacijoms, siekiančioms tapti geriausiais darbdaviais, tvirtą pagrindą, planuojant bei įgyvendinant tikslingas darbuotojų įsitraukimo skatinimo programas.
Darbdaviai vertinami, atsižvelgiant į penkis pagrindinius veiksnius: žmogiškojo kapitalo stabilumą, darbdavio patrauklumą, aukštų veiklos standartų kultūrą, patikimą lyderystę ir darbuotojų įsitraukimo lygį. Reitinguojant kompanijas lemiamos reikšmės turi darbuotojų įsitraukimo indeksas. Aukščiausius  indeksus Baltijos šalyse šių metų tyrime pasiekė trys kompanijos.
„Geriausio darbdavio įvertinimas yra ženklas, kad darbuotojai jaučia, jog „Lietuvos draudimas“ jais rūpinasi, žino, kad kiekvienas jų kompanijai yra svarbiausias ir vertinamas už indėlį į sėkmę. Tokie pasiekimai neįvyksta savaime – tam skiriame daug dėmesio ir pastangų kiekvieną dieną, spręsdami kiekvieną klausimą, į pirmą vietą iškeldami žmogų. Šios investicijos yra prasmingos ir verslo požiūriu: buvimas geriausiu atveria galimybę rinktis stipriausius komandos narius, kurie kuria pelningą, lyderiaujančią kompaniją. Tikiu, kad plėtodami pasitikėjimo kultūrą, dalindamiesi patirtimi ir žiniomis, mes esame pirmas kiekvieno pasirinkimas tiek klientams, tiek mūsų bendrovės darbuotojams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
Tyrime dalyvavo Baltijos šalių kompanijos iš gamybos, IT, telekomunikacijų, farmacijos, profesinių paslaugų, visuomeninių paslaugų, didmeninės bei mažmeninės prekybos, bankininkystės, draudimo, ūkio aptarnavimo sektorių. 2012–2013 metais „Best Employers“ tyrime dalyvavo daugiau nei 11 000 respondentų, tarp jų 250 aukščiausios grandies vadovų.
„Best Employers Awards“ renginyje geriausius darbdavius pagerbė LR Ūkio ministras Evaldas Gustas, Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Nijolė Kudabienė, „Investuotojų Forumo“ ir pasaulinės konsultacijų kompanijos „AON Hewitt“ atstovai: Andželika Rusteikienė ir Jaroslav Burdek.
2012 metais „Best Employer“ titulu apdovanotos kompanijos „Lietuvos draudimas“, „Tele2“, „Adform Lithuania“, „Philip Morris Baltic“, „Sanofi-aventis Lietuva“ ir „Roche Lietuva“. Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ ir „Adform Lietuva“ pripažinti geriausiais darbdaviais ir Rytų bei Centrinės Europos regione.
Rytų ir Centrinės Europos šalyse tyrimas pradėtas vykdyti 2001 metais. Lietuvoje pirmą kartą tyrimas pristatytas praėjusiais metais, jis atliekamas ir kitose dvejose Baltijos šalyse. Tyrimą atlieka verslo konsultacijų ir mokymų įmonė „OVC Consulting“, asocijuota „AON Hewitt“ aljanso narė.

Dažnam sportininkui Lietuvoje reikia spręsti dilemą – karjera ar pinigai. Suderinti abu pavyksta tik patiems geriausiems. Likusieji sportuoja savo lėšomis arba iš profesionalaus sporto pasitraukia taip ir nepasiekę viršūnės.

Viena priežasčių, kodėl pasaulio penkiakovės vicečempionė Donata Rimšaitė pasirinko atstovauti Rusijai – jos netenkino Lietuvoje iš sporto gaunamos pajamos. Penkiskart Europos ir triskart pasaulio čempionas kanojininkas Tomas Gadeikis viešai teigė nesmerkiąs tokio kolegės žingsnio ir neslėpė, kokias pajamas jis kas mėnesį gauna iš sporto.
„Gaunu 1400 Lt valstybinę stipendiją ir 1040 Lt maistpinigių. Iš privačių rėmėjų nei aš, nei kiti irkluotojai jokių lėšų negauname, nes mūsų sporto šaka nėra populiari. Pinigų už sportą pakanka tik susimokėti už butą ir maistui“, – „Veidui“ prisipažino T.Gadeikis.
Jei geriausius rezultatus demonstruojančių šalies sportininkų netenkina jų pajamos, tuomet kokia yra kitų, į viršūnę dar tik kopiančiųjų, padėtis?
Norint atsakyti į šį klausimą susiduriame su potencialių sportininkų pajamų šaltinių įvairove. Tai gali būti ir valstybinės, ir privačios lėšos. Pagal Lietuvos teisės aktus valstybė sportininkams nemoka atlyginimų, bet remia juos apmokėdama pasirengimo procesą – tai yra finansuoja trenerių veiklą, treniruočių stovyklas, inventorių ir kt., taip pat skiria maistpinigius. Patiems geriausiems sportininkams – tiems, kurie patenka į pasaulinių reitingų dešimtukus, laimi medalius arba būna arti jų pagrindinėse tarptautinėse varžybose – skiriama stipendija. Na, o baigusieji karjerą geriausieji pretenduoja į rentas.
Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, valstybės stipendiją šiuo metu gauna 48 sportininkai, jos dydis svyruoja nuo 1495 iki 3497 Lt per mėnesį. Rentos mokamos 109 buvusiems sportininkams, jų dydis siekia apie 3200 Lt vienam asmeniui per mėnesį.
Nedidelė dalis sportininkų turi privačių rėmėjų, taip pat gauna piniginius prizus užėmę aukštas vietas komercinėse varžybose. Varžybų priziniai fondai gali siekti dešimtis tūkstančių dolerių, tačiau tai priklauso nuo sporto šakos populiarumo ir rėmėjų dosnumo.
Atskira pajamų kategorija – valstybinės premijos. Londono olimpinėse žaidynėse auksą iškovojusiems Lietuvos sportininkams numatyta 400 tūkst. Lt, sidabrą – 200 tūkst. Lt, bronzą – 150 tūkst. Lt premijos. Olimpinių šakų pasaulio čempionams atiteks 80 tūkst. Lt, Europos čempionams – 40 tūkst. Lt premijos. Žinoma, šias sumas gauna tik vienetai sportininkų.
Taigi potencialių pajamų šaltinių sportininkams yra daug, tačiau kaip ši sistema veikia praktikoje?

Profesionalus sportas – kaip hobis

„Esu Londono olimpinės rinktinės antrame sportininkų sąraše. Man mėnesiui priklauso 1625 Lt. maistpinigių. Taip pat gaunu finansavimą kelionėms į varžybas, medikamentams, sportiniams bateliams ir kt. Apmokamos visos treniruočių stovyklos – jų per metus turime 3–4 užsienyje ir pora Lietuvoje. Stovyklos iš viso trunka iki penkių mėnesių per metus. Taip pat esu sportinio ėjimo klubo narė. Klubas labai padeda finansiškai“, – su asmeninėmis finansavimo detalėmis supažindina geriausia Lietuvos ėjikė Brigita Virbalytė. Dviejuose pasaulio ir viename Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvavusi pašnekovė pati save laiko vidutinio lygio sportininke, nes dar nėra laimėjusi olimpinių medalių ar aukščiausių vietų čempionatuose.
B.Virbalytės teigimu, iš sporto gaunamos pajamos leidžia išgyventi, bet nėra pakankamos norint užsiimti vien sportu. Dėl to laisvu nuo treniruočių stovyklų metų ji dirba Lietuvos nacionalinės televizijos sporto naujienų redakcijoje. Ėjikė džiaugiasi, kad televizija leidžia derinti darbo grafiką su profesionaliu sportu, tačiau pripažįsta – bandymas suderinti dvi skirtingas veiklas trukdo atsiduoti vien sportui.
Ji taip pat užsimena apie dar vieną sportininkams itin aktualią problemą – socialinių garantijų nebuvimą: „Kai kurie mano pažįstami sportininkai ima ieškotis darbo, nes bijo dėl savo ateities. Mūsų sporto šakose paprastai aukščiausi rezultatai ateina peržengus trisdešimties metų ribą, tačiau daugelis tiesiog nesulaukia savo „aukso amžiaus“ ir baigia sportinę karjerą. Jeigu būtų sukurta socialinių garantijų ir darbo stažo sistema, išgelbėtume daugelį sportininkų nuo priverstinio pasitraukimo iš profesionalaus sporto anksčiau laiko“, – sako ji.
Apie socialinių garantijų nebuvimą kalba ir T.Gadeikis. „Net privalomą sveikatos draudimą turime susimokėti iš savo lėšų“, – stebisi daugkartinis čempionas. Jis neabejoja: daugumos retesnių sporto šakų atstovų karjeros baigtį nulemia būtent finansinės priežastys. „Kol jauni, sportininkai dar gyvena su tėvais, treniruojasi, siekia rezultatų. Bet ateina laikas, kai reikia pradėti išlaikyti save, atsiranda naujų poreikių. Tada dažniausiai sporto arba atsisakoma, arba jis lieka tik hobiu“, – tvirtina T.Gadeikis.
Kad sportas jam – kaip hobis, prisipažįsta ir geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. „Negaunu nei stipendijos, nei maistpinigių, tik šiek tiek lėšų pasiruošti olimpiadai. Iš sporto neišgyvenu, dirbu visai su sportu nesusijusį darbą ir bandau derinti jį su treniruotėmis“, – neslepia dviejose žiemos olimpiadose dalyvavęs ir trečiosioms besiruošiantis V. Rumiancevas.

Motyvuoja ne pinigai

Kalbinti sportininkai pripažįsta: Lietuvoje išgyventi vien iš sporto įmanoma tik patiems geriausiems. Tiems, kurie yra lyderiai ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu.
Situaciją iliustruoja šiuolaikinės penkiakovės pavyzdys. Kaip informuoja šios sporto šakos federacijos prezidentas Viktoras Majauskas, iš viso Lietuvoje yra apie 100 atletų, kurie rimtai užsiima šiuolaikine penkiakove. Apie 30 jų dalyvauja tarptautinio lygio profesionalų varžybose. Maždaug 10-ies geriausiųjų penkiakovininkų mėnesinės pajamos viršija 5 tūkst. Lt, kelių pačių geriausiųjų siekia 8 tūkst. Lt. Tarp geriausių Lietuvos penkiakovininkų yra pernai pasaulio čempionate bronzą iškovoję Laura Asadauskaitė ir Justinas Kinderis, 2008 m. Pekino Olimpiados sidabro laimėtojas Edvinas Krungolcas.
Ar šios pajamos yra adekvačios sportininkų rezultatams? „Pasauliniu mastu Lietuvos olimpiečių, čempionų finansavimas yra silpnokas. Užsienyje tokio lygio sportininkai tampa beveik milijonieriais, Lietuvoje jie tokiais niekada netaps. Žinoma, vertinant bendrą Lietuvos situaciją, sportininkų pajamos atrodo pakankamai didelės, tačiau žinant, kad jie propaguoja Lietuvos vardą, yra tarsi mūsų šalies ambasadoriai, finansavimas galėtų būti ir didesnis“, – svarsto V.Majauskas, teigiantis, kad dar nesutiko nė vieno penkiakovininko, kurio tikslas būtų uždirbti kuo daugiau pinigų.
Vis dėlto pinigų faktoriaus negalima ignoruoti. Olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė sako pažįstanti ne vieną sportininką, vietoje finansiškai rizikingos sportininko karjeros pasirinkusį saugesnį mokslo ir darbo kelią.
„Iš sporto pragyventi gali tada, kai turi labai aukštus rezultatus. Iki to laiko – ne. Jeigu sportininkas dar būdamas mokykloje sugebėjo kažką pasiekti, kad galėtų toliau sportuoti ir mokytis, o kartu gauti stipendiją, jis yra laimingas. Jeigu ne – toliau sportuoti bus labai sudėtinga. Reikės gauti tėvų ar kitų asmenų paramą ir tikėtis labai aukštų rezultatų“, – kalba aktyviai už sportininkų teises pasisakanti olimpietė.
D.Gudzinevičiūtė atkreipia dėmesį ne tik į kylančių sportininkų finansavimo klausimą, bet ir į karjerą baigusiųjų integraciją. Rentas gauna tik kiek daugiau nei 100 pačių geriausiųjų veteranų, dėl to likusiems reikia rasti savo vietą ne sporto pasaulyje. „Žmogus, sulaukęs 30 metų, turi praktiškai iš naujo pradėti gyvenimą. Jis būna dirbęs visiškai kitokiu, dažnai pakankamai alinančiu režimu, kartais neturi išsilavinimo, o jei ir turi, žinias dažniausiai yra primiršęs, be to, neturi sukaupęs profesinės patirties. Tai integracijos procesą daro labai sunkiu“, – neabejoja sportininkė.

Sportas – ne valstybės tarnyba

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis nesutinka, kad sportininkams skiriamos lėšos yra mažos, ypač lyginant jas bendrame valstybės finansuojamų sričių kontekste.
„Bendrai susumavus skiriamas lėšas per stipendijas ir maistpinigius, sportininkai iš valstybės kas mėnesį gauna per du, penkis ir daugiau tūkstančių litų, nuo kurių neatskaičiuojami mokesčiai. Tokios stipendijos toli gražu neprilygsta mokslo stipendijoms, dauguma sportininkų gauna daugiau nei vidutinis valstybės tarnautojas, o kai kurie – tiek, kiek valstybės institucijų padalinių vadovai“, – argumentuoja direktorius.
Jis taip pat nepalaiko požiūrio, kad sportininkai turėtų būti remiami vien valstybės lėšomis: „Taip, sportininkai garsina šalį – už tai valstybė atsidėkoja skirdama premijas. Be to, užtikrina pasirengimo procesą, o rodantiems geriausius rezultatus skiria stipendijas. Tačiau klaidinga manyti, jog sportininko veikla yra valstybės tarnyba.“
Neabejotina, kad sportininkų finansinė situacija tiesiogiai susijusi su tuo, kiek jų atstovaujama sporto šaka sugeba pritraukti privačių, ne tik valstybinių, lėšų. Pavyzdžiui, krepšininkai į valstybės stipendijas apskritai nepretenduoja, nes jos skiriamos tik individualių sporto šakų atstovams. Tačiau, kaip patvirtino Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinis direktorius Linas Gilys, praktiškai visiems LKL krepšininkams, net ir žaidžiantiems žemas vietas užimančiose komandose, nereikia papildomų darbų – iš privačių rėmėjų klubai sugeba surinkti pakankamai lėšų krepšininkų atlyginimams.

Olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė: „Iš sporto pragyventi gali tada, kai turi labai aukštus rezultatus.“

2 vieta

Artūras Zuokas, 43 m., Vilnius, 112 balų

Meras, aplenkęs laiką
Artūras Zuokas – viena prieštaringiausių asmenybių: teistas, susipykęs su aukščiausiais centrinės valdžios atstovais, neatsikratantis sąsajų su ICOR įmonių grupe, nuolat dalyvaujantis prieštaringose viešųjų ryšių akcijose, bet, nepaisant to, jaučiantis daugumos tiek kolegų merų, tiek aukšto rango valstybės tarnautojų paramą.
Nenuneigsi, kad A.Zuokas charizmatiškas ir savo mąstymu europinio lygmens politikas. Jis vienintelis iš visų ligšiolinių Vilniaus merų jau senokai suvokė, kad mūsų valstybės sostinė privalo tapti strateginiu regiono traukos centru, antraip jos “neliks” europiečių žemėlapiuose. O šitai galima padaryti tik unikaliais projektais, pavyzdžiui, kad ir Guggenheimo muziejumi. Taip, šiandien Vilnius vis dar yra “magistralė” tarp Berlyno ir Maskvos, bet tik laiko klausimas, kada Vilnių išstums Minskas. Jei ne pažangą stabdantis kaimyninės Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas jau seniai būtų aplenkęs mūsų sostinę.
Dauguma A.Zuoko pirmtakų nepasižymėjo didesniu akipločiu, rūpinosi daugiausia savimi, rezgė intrigėles ir apie Vilniaus strategiją negalvojo. Net ir nemėgstantieji A.Zuoko ar vadinantieji jį vagimi sutinka, kad didžioji dalis pastarojo laikmečio Vilniaus pažangos susijusi su jo pavarde.
Tad daugelis vilniečių, ypač jaunesnių, dėl A.Zuoko veržlumo, strateginio mąstymo, novatoriškų idėjų atleisdavo jam daugelį keistų draugysčių, įvairių niekšybių, prieštaringų sprendimų ir balsuodavo už jį.
Bet per pastaruosius metus A.Zuokas kardinaliai pasikeitė: užuot šarvuočiu važiavęs prie šilumininkų būstinės dėl nepagrįstai didelių šilumos kainų, jis įsitraukė į intelekto nesužalotiems žmogeliams skirtą PR žaidimą kodiniu pavadinimu “Kaimynai”: “Vilniaus energija” nekalta”. Tai išvydę net ligtoliniai mero gerbėjai, liberalų šalininkai, niekieno neraginami pradėjo atvirai tyčiotis iš vakarykščio savo favorito. Ir nors sostinę valdo plati koalicija, kurioje ir socdemai, ir “darbiečiai”, ir lenkų atstovai, visas purvas limpa tik prie A.Zuoko.
Taigi ketvirtojo Lietuvoje asmens perspektyva tapti “visos Lietuvos meru” tolsta, bet savivaldoje jis gali dar nemažai nuveikti ar net ją sudrebinti. Dabar daug kas A.Zuokui dalija patarimus. Vienas jų – prisiminti Zuoką Pirmąjį bei Zuoką Antrąjį ir Zuoke Trečiajame vėl atgaivinti jų privalumus. Tačiau kol kas Zuokas Trečiasis turi daugiau ankstesniojo Zuoko trūkumų.

3 vieta
Valerijus Makūnas, 56 m., Kauno r., 79 balai
Atsargiai inovatyvus
Valerijui Makūnui atėjus į Kauno rajono merus dauguma darbų gerokai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, ne taip sparčiai, kaip daugelis šio rajono gyventojų norėtų, bet pažanga akivaizdi. Tai pripažįsta net dantingoji opozicija: po Karmėlavos oro uosto rekonstrukcijos, kuriai rajono valdžia skyrė pustrečio milijono litų, bei po pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” atėjimo į Kauno laisvąją ekonominę zoną pradeda dairytis ir daugiau stambių užsienio investuotojų.
Tiesa, iš pradžių Kauno rajone, Karmėlavoje, esantis oro uostas oficialiai buvo registruotas mieste ir jam mokėjo mokesčius, tad V.Makūnas pasiekė, kad uostas persiregistruotų ir aukso kiaušinius dėtų rajone.
Nuo 2007 m. pradėjus vadovauti V.Makūnui, Kauno rajone pradėti vykdyti ir vandentvarkos darbai, pastatytas modernus sporto centras, prieš keletą savaičių šalia savivaldybės pastato atidaryta pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė, o netrukus į gatves išriedės ir pirmieji ekologiški autobusai. Be to, meras, įsiklausęs į opozicijos kolegų siūlymus, ėmėsi gaivinti Raudondvario pilį. Tikimasi, kad netrukus ji taps tikru turistų traukos centru.
Puikiąja mero savybe opozicija vadina V.Makūno demokratiškumą: jei politinis priešininkas erzinasi dėl kokio klausimo, nesutinka, laido replikas, meras negailėdamas laiko net po posėdžio kalbasi su oponentu, aiškinasi, kodėl šis nepritaria, įrodinėja, pateikia faktus, argumentuoja, taip siekdamas įtikinti kolegą.
Tai neturėtų stebinti, nes pagal profesiją V.Makūnas yra mokytojas, netrumpai dirbęs ir dviejų mokyklų direktoriumi. Nemažai pasako ir faktai, kad šis meras yra vadovų atestacijos ekspertas, Lietuvai pagražinti draugijos narys, o jo pomėgis – auginti dekoratyvinius augalus.

4 vieta
Povilas Žagunis, 59 m., Panevėžio r., 73 balai
Nebijo kelti nepatogių klausimų
Povilas Žagunis, stojęs vadovauti Panevėžio rajonui po ne itin demokratišku laikyto pirmtako, buvo tikra atgaiva vietos gyventojams. Jis pirmas iš visų merų atvirai ir itin aštriai iškėlė žmonių, gyvenančių regioniniuose parkuose, beteisiškumą ir stojo į atvirą kovą su aplinkosaugos nomenklatūros savivaldžiavimu. Tačiau aplinkosaugininkams pradėjus dalyti pažadus meras atlyžo, taigi šiandien Krekenavoje gyvenančių žmonių, kurių nuosavybė patenka į regioninių parkų teritorijas, buitis tik šiek tiek lengvėlesnė, bet to, ką žadėjo padarysiąs meras, vis dar nepasiekta.
Opozicija kritikuoja, girdi, ir kiti mero pažadai ilgainiui virto tokiais pat efemeriškais kaip ir visų valdžiažmogių. Esama ir daugiau priekaištų, esą statistiškai Panevėžio rajone daug investuota į melioraciją, vandens ir nuotekų sistemas, viešųjų paslaugų pastatų statybą, kelių tiesimą, plyno lauko investicijas, tačiau daugelyje projektų laiminčios vis tos pačios įmonės (neretai mero partiečių vadovaujamos), o kai kur ir pačios investicijos abejotinos. Pavyzdžiui, Ramygaloje vadinamosios plyno lauko investicijos sudarė apie 16 mln. Lt, bet sutvarkyta vietovė taip ir liko plynu lauku: želia usnys ir kiečiai, o investuotojų neateina.
Vis dėlto pliusų P.Žagunio veikloje, žinoma, daugiau: jis daug ir nuosekliai rūpinosi elementarios šio kaimiško rajono gyventojų buities gerinimu: vandens tiekimo ir nuotekų sistemų atnaujinimu, lopšelių-darželių rekonstravimu, mokyklų renovavimu, muziejų ir bibliotekų atnaujinimu, vietos žmonių mokymu kompiuterinio raštingumo, buvusių žemdirbių skatinimu imtis kitų verslų kaime, taip pat lankytinų turistinių vietovių tvarkymu. Beje, P.Žagunis buvo pirmas meras, susirūpinęs vaikų sveikata ir pasistengęs, kad jiems būtų pradėtas tiekti sveikas ekologiškas maistas: sultys, vaisiai, daržovės, pienas.
P.Žagunis priklauso Panevėžio “Rotary” klubui, yra medžiotojas ir savigynos imtynių sporto meistras, o jo moto, kaip paaiškėjo, yra toks: “Laikas vienintelis dalykas, kai šykštumas pagirtinas.”

5 vieta
Alvydas Katinas, 52 m., Utenos r., 70 balų
Poetiškojo mero šilumos stebuklas
Praėjusią savaitę į Uteną sugužėjo premjero Andriaus Kubiliaus vedama vyriausybinė delegacija pažiūrėti aukštaičių šilumininkų stebuklo: nuo sausio ir šiaip gana pigus (pagal šilumos pigumą Utenos rajonas lig šiol buvo dešimtoje vietoje) šildymas uteniškiams atpigo dar 11 proc. Šitai lėmė savivaldybės vadovų ir vietos šilumos tinklų įmonės susitarimas rekonstruoti biokuro padavimo sistemą ir sumontuoti naują vandens šildymo katilą. Didžioji darbams skirtų pinigų suma – ES lėšos. Šiek tiek anksčiau už ES pinigus uteniškiai pastatė ir naują biblioteką, sporto centrą, mieste tyvuliuojančiame Dauniškio ežere įrengė fontanus, paplūdimį, poilsio zonas, apšvietimą.
Nors skeptikai burnoja, esą pasipylus tokiai ES pinigų krušai bet kas galėtų taip tvarkytis, o ir katilinės decentralizuotos dar mero A.Katino pirmtakų, faktas lieka faktu: poeto, kolekcininko (renka katinus) A.Katino vadovaujama Utenos savivaldybė sugeba laimėti bene daugiausiai ES projektų ir iš ES gautas lėšas panaudoja racionaliausiai.
Susidaro įspūdis, kad Utenoje gimęs ir užaugęs, mokytojo profesiją įgijęs  A.Katinas yra didžiulis savo miesto patriotas ir stengiasi, jog Utena būtų patraukli tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Permainos matyti plika akimi daugelyje sričių: parkuose, aikštėse, naujose sporto erdvėse, mokyklose, bibliotekose, gatvėse, na, ir, žinoma, jau minėtose katilinėse. Beje, Utenos rajono savivaldybė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už įvairius projektus ir net keletą “Auksinių krivūlių”.
Kita vertus, Utenos valdžiai reikėtų skirti daugiau dėmesio kai kuriems skauduliams, tarkime, emigracijos problemai, nes per pastarąjį dešimtmetį gyventojų čia sumažėjo maždaug 5 tūkst. Taip pat vietos politikai ir valdininkai galėtų labiau pasistengti, kad geriau būtų išnaudojamas šalia esantis geležinkelis. Anksčiau ketinta šalia geležinkelio įkurti industrinį parką, bet pastaraisiais metais ši idėja apmirė.

“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

Šiemet meru, turinčiu daugiausiai įkvepiančių originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą, visokeriopą vietos bendruomenės saugumą, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo verslą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę, vykdančiu savo viešai duotus pažadus ir išsikeltus tikslus, nesiblaškančiu ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi pripažintas savivaldos naujokas – Neringos kurorto galva Antanas Vinkus (69 m.).
Jis dvidešimt šešiais balsais aplenkė dvidešimt šešeriais metais už save jaunesnį sostinės vadovą Artūrą Zuoką (43 m.). Už trečią kartą meru tapusį kolegą A.Zuoką (nepaisant sostinės vadovo teistumo bei valstybine problema tapusio vilniečių nepasitenkinimo dėl stulbinamų šildymo kainų) apklaustieji balsavo itin gausiai.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno (56 m.) vertinimų kiekybinis šuolis. V.Makūnas ir ankstesniais metais patekdavo tarp trisdešimties geriausių merų, bet niekada iki šiol nebuvo atsidūręs net pirmajame dešimtuke.
Visuose trejuose iki šiol vykusiuose geriausių merų rinkimuose tarp lyderių paprastai būdavo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas (36 m.). Užpernai jis liko antroje vietoje, o pernai – ketvirtoje.
Šiais metais pirmą kartą detalizavome, kaip merus vertina skirtingų sričių ekspertai. Geriausiu šių metų meru paskelbtas A.Vinkus kolegų merų, kaip geriausias meras, buvo minimas gerokai dažniausiai nei antroje vietoje likęs Vilniaus miesto galva A.Zuokas. Tačiau jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad A.Zuokas tarp išskiriamų penkių geriausių merų dažniau nei A.Vinkus buvo įrašytas pirmuoju numeriu ir kolegos už tai jam skyrė po penkis balus.
Apklaustiems ministerijų viceministrams, kancleriams ir departamentų vadovams savo vadybinėmis savybėmis, gebėjimu spręsti probleminius klausimus ir tikru rūpinimusi savivaldybės reikalais labiausiai imponuoja A.Vinkus. O štai tarp Vyriausybės atstovų apskrityse bei kitų apklaustų aukščiausio rango valstybės tarnautojų daugiau simpatijų pelnė A.Zuokas.
Įdomu tai, jog susumavus skirtingų verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei šių organizacijų regioninių padalinių, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovų atsakymus paaiškėjo, kad  daugiausiai simpatijų (be pirmojo šio konkurso laureato Ričardo Malinausko) pelnė Utenos rajono meras Alvydas Katinas (52 m.). Jis gerokai aplenkė į geriausių merų trejetuką išrinktus A.Zuoką ir V.Makūną.
Iš merių moterų geriausiai vertinamos į 14 vietą patekusi Birštono vadovė Nijolė Dirginčienė (54 m.) ir į 26 vietą – Visagino vadovė Dalia Štraupaitė (52 m.).
Vertinant pagal merų partiškumą, tarp dešimties geriausiųjų yra trys socialdemokratų, trys konservatorių, du valstiečių, vienas liberalcentristų ir vienas “taipiečių” atstovas.
Greta šiųmečio merų darbo vertinimo reitingo, kuris remiasi tik respondentų nuomone, yra ir grafa, kurioje pateikiami ir šių merų vadovaujamų savivaldybių reitingo (paremto tik objektyviąja statistika) duomenys.
Įdomu tai, kad dažnai subjektyvus kolegų vertinimas visiškai sutampa su objektyviais savivaldybių reitingo duomenimis. Štai Neringos meras šiemet išrinktas geriausiu, o jo vadovaujama savivaldybė, remiantis savivaldybių reitingu, yra antra; sostinės meras A.Zuokas liko antroje vietoje, o Vilnius pagal gyvenimo kokybės reitingą – pirmoje.
Tiesa, Kauno rajono mero subjektyvūs vertinimai gerokai pranoksta objektyviuosius. Savivaldybių reitinge Kauno rajonas užėmė 24 vietą, o meras V.Makūnas šiemet vertinamas kaip vienas iš trijų geriausių šalies merų. Remiantis savivaldybių reitingu, trečioje vietoje yra Kauno miestas, nors kolegos šio miesto vadovui skyrė tik dešimtą vietą.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai gruodžio 9 d. išsiuntinėjome 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei jų regioninių organizacijų, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos investuotojų forumo bei kitų specializuotų šakinių verslo asociacijų atstovams.
Visų respondentų prašėme išvardyti po penkis pažangiausius merus: turinčius originalių idėjų, užsibrėžusius ir siekiančius proveržio, pritraukiant investicijų, gerinant infrastruktūrą, plečiant turiningo laisvalaikio leidimo galimybes, įkvepiančius visokeriopos pažangos. Pirmam nurodytam merui suteikėme penkis balus, antram – keturis, trečiam – tris, ketvirtam – du, penktam – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su išvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais nebus įskaitytos. Taigi tokių anketų šiemet nebegavome. Tiesa, du merai balsavo už save, bet abiejų paprašėmė išsibraukti save ir įtraukti kolegą. Vienas meras taip ir padarė, o kitas nebeatsakė, tad jo balso už save neįskaitėme.
Nemaloniausią įspūdį padarė bendravimas su naujuoju, bet provincialiai mąstančiu Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku bei jo komanda. Šis meras kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kita vertus, savotiškas J.Sartausko požiūris į kolegas – nenoras pastebėti, įvertinti ir pasimokyti iš geriausiųjų atsiliepia ir kolegų nuomonei: šio miesto vadovas liko už geriausiųjų trisdešimtuko “borto”. Priminsime, kad ligtolinis Šiaulių miesto vadovas pernai vykusiuose geriausių merų rinkimuose laimėjo trečią vietą.
Per ketverius šio konkurso metus išryškėjo dar viena svarbi tendecija: kolegos merai bei kiti respondentai itin vertina probleminių savivaldybių, esančių atokiau nuo sostinės ir kitų didmiesčių, valdančių kuklų biudžetą bei gyvenamų daugiausia pensinio amžiaus, socialiai remtinų žmonių, merus. Dalis respondentų pabrėžia, kad valdyti didmiestį gali “kiekvienas virėjas”, o štai vadovauti ir išsiveržti iš provincijos pilkumos gali tik labai talentingi bei energingi miestų ir rajonų vadybininkai.

Pagrindinė lentelė Nr. 1
30 geriausių Lietuvos merų

2012 m. reitingo vieta    2011 m. reitingo vieta    2010 m. reitingo vieta    Amžius    Vadovaujama savivaldybė    Kolegos / respondentai skyrė balų    Priklauso partijai    Savivaldybės vieta savivados reitinge

1 n.d. n.d. Antanas Vinkus 69 m. Neringa 138 LSDP 2
2 n.d. n.d. Artūras Zuokas 43 m. Vilnius 112 TAIP 1
3 28–30 21–22 Valerijus Makūnas 56 m. Kauno r. 79 LSDP 24
4 8 10 Povilas Žagunis 59 m. Panevėžio r. 73 LVZS 20
5 13–14 20 Alvydas Katinas 52 m. Utenos r. 71 LSDP 6

6 11–12 8 Antanas Černeckis 52 m. Rietavas 70 LiCS 49
7 9 6 Gintautas Gegužinskas 49 m. Pasvalio r. 67 TS 5
8 20–22 7 Virgilijus Pozingis 46 m. Šilutės r. 65 LVZS 51
9 11–12 12 Sigutis Obelevičius 52 m. Anykščiai 58 TS 48
10 4 2 Andrius Kupčinskas 36 m. Kaunas 56 TS 3

11 n.d. n.d. Vytautas Grubliauskas 55 m. Klaipėda 54 LRLS 4
12 ? ? Vitalijus Mitrofanovas 40 m. Akmenės r. 53 LSDP 50
13 2 3 Antanas Čepononis 52 m. Radviliškio r. 50 TS 21
14 ? ? Nijolė Dirginčienė 54 m. Birštonas 49 LSDP 18
15 15–17 42 Stasys Vainoras 45 m. Skuodo r. 48 LRLS 41
16 19 14–15 Arnoldas Abramavičius 44 m. Zarasų r. 46 TS 58
17 ? ? Vidmantas Brazys 65 m. Marijampolės r. 44 LSDP 23
18 28–30 43 Algirdas Kopūstas 63 m. Ukmergės r. 43 LVZS 13
19 n.d. n.d. Šarūnas Vaitkus 36 m. Palanga 42 TS 31
20 ? ? Kęstutis Vaitukaitis 53 m. Elektrėnai 41 LiCS 22
21 25–27 19 Kostas Arvasevičius 62 m. Kelmės r. 40 LSDP 30
22–25 n.d. n.d. Mindaugas Sinkevičius 27 m. Jonavos r. 39 LSDP 47
22–25 20–22 35 Jonas Jarutis 48 m. Kupiškio r. 39 LVZS 43
22–25 25–27 21–22 Juozas Bertašius 66 m. Šakių r. 39 LVZS 11
22–25 n.d. n.d. Vytautas Kleiva 52 m. Telšių r. 39 LSDP 17
26 n.d. n.d. Dalia Štraupaitė 52 m. Visagino r. 38 LiCS 27
27 n.d. n.d. Vidmantas Kanopa 55 m. Rokiškio r. 37 LVZS 9
28 ? ? Vincas Kapočius 62 m. Trakų r. 36 LiCS 25
29 ? ? Romualdas Urmilevičius 60 m. Kaišiadorių r. 35 LRLS 45
30 20–22 37 Vytautas Vigelis 52 m. Švenčionių r. 34 DP 28

Šaltinis: Savaitraščio “Veidas” apklausa

Geriausias 2009 metų meras
Ričardas Malinauskas, 46 m., Druskininkai, LSDP
Gyventojų skaičius 23 307
Nedarbas 13,8 proc.
Biudžetas 35,3 mln. Lt
Meru renkamas nuo 2000 m.
Druskininkų vieta savivaldybių reitinge 14

Geriausias 2010 metų meras
Rimantas Taraškevičius, 62 m., Klaipėda, LiCS
Meru buvo nuo 2001 iki 2011 m.

Geriausias 2011 metų meras
Bronis Ropė, 56 m., Ignalinos r., 158 balai, LVLS
Gyventojų skaičius 18 892
Nedarbas 13,6 proc.
Biudžetas 22,1 mln. Lt
Meru renkamas nuo 1992 m. (1995 m.)
Ignalinos vieta savivaldybių reitinge 29

“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

Šiemet meru, turinčiu daugiausiai įkvepiančių originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą, visokeriopą vietos bendruomenės saugumą, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo verslą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę, vykdančiu savo viešai duotus pažadus ir išsikeltus tikslus, nesiblaškančiu ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi pripažintas savivaldos naujokas – Neringos kurorto galva Antanas Vinkus (69 m.).
Jis dvidešimt šešiais balsais aplenkė dvidešimt šešeriais metais už save jaunesnį sostinės vadovą Artūrą Zuoką (43 m.). Už trečią kartą meru tapusį kolegą A.Zuoką (nepaisant sostinės vadovo teistumo bei valstybine problema tapusio vilniečių nepasitenkinimo dėl stulbinamų šildymo kainų) apklaustieji balsavo itin gausiai.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno (56 m.) vertinimų kiekybinis šuolis. V.Makūnas ir ankstesniais metais patekdavo tarp trisdešimties geriausių merų, bet niekada iki šiol nebuvo atsidūręs net pirmajame dešimtuke.
Visuose trejuose iki šiol vykusiuose geriausių merų rinkimuose tarp lyderių paprastai būdavo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas (36 m.). Užpernai jis liko antroje vietoje, o pernai – ketvirtoje.
Šiais metais pirmą kartą detalizavome, kaip merus vertina skirtingų sričių ekspertai. Geriausiu šių metų meru paskelbtas A.Vinkus kolegų merų, kaip geriausias meras, buvo minimas gerokai dažniausiai nei antroje vietoje likęs Vilniaus miesto galva A.Zuokas. Tačiau jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad A.Zuokas tarp išskiriamų penkių geriausių merų dažniau nei A.Vinkus buvo įrašytas pirmuoju numeriu ir kolegos už tai jam skyrė po penkis balus.
Apklaustiems ministerijų viceministrams, kancleriams ir departamentų vadovams savo vadybinėmis savybėmis, gebėjimu spręsti probleminius klausimus ir tikru rūpinimusi savivaldybės reikalais labiausiai imponuoja A.Vinkus. O štai tarp Vyriausybės atstovų apskrityse bei kitų apklaustų aukščiausio rango valstybės tarnautojų daugiau simpatijų pelnė A.Zuokas.
Įdomu tai, jog susumavus skirtingų verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei šių organizacijų regioninių padalinių, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovų atsakymus paaiškėjo, kad  daugiausiai simpatijų (be pirmojo šio konkurso laureato Ričardo Malinausko) pelnė Utenos rajono meras Alvydas Katinas (52 m.). Jis gerokai aplenkė į geriausių merų trejetuką išrinktus A.Zuoką ir V.Makūną.
Iš merių moterų geriausiai vertinamos į 14 vietą patekusi Birštono vadovė Nijolė Dirginčienė (54 m.) ir į 26 vietą – Visagino vadovė Dalia Štraupaitė (52 m.).
Vertinant pagal merų partiškumą, tarp dešimties geriausiųjų yra trys socialdemokratų, trys konservatorių, du valstiečių, vienas liberalcentristų ir vienas “taipiečių” atstovas.
Greta šiųmečio merų darbo vertinimo reitingo, kuris remiasi tik respondentų nuomone, yra ir grafa, kurioje pateikiami ir šių merų vadovaujamų savivaldybių reitingo (paremto tik objektyviąja statistika) duomenys.
Įdomu tai, kad dažnai subjektyvus kolegų vertinimas visiškai sutampa su objektyviais savivaldybių reitingo duomenimis. Štai Neringos meras šiemet išrinktas geriausiu, o jo vadovaujama savivaldybė, remiantis savivaldybių reitingu, yra antra; sostinės meras A.Zuokas liko antroje vietoje, o Vilnius pagal gyvenimo kokybės reitingą – pirmoje.
Tiesa, Kauno rajono mero subjektyvūs vertinimai gerokai pranoksta objektyviuosius. Savivaldybių reitinge Kauno rajonas užėmė 24 vietą, o meras V.Makūnas šiemet vertinamas kaip vienas iš trijų geriausių šalies merų. Remiantis savivaldybių reitingu, trečioje vietoje yra Kauno miestas, nors kolegos šio miesto vadovui skyrė tik dešimtą vietą.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai gruodžio 9 d. išsiuntinėjome 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei jų regioninių organizacijų, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos investuotojų forumo bei kitų specializuotų šakinių verslo asociacijų atstovams.
Visų respondentų prašėme išvardyti po penkis pažangiausius merus: turinčius originalių idėjų, užsibrėžusius ir siekiančius proveržio, pritraukiant investicijų, gerinant infrastruktūrą, plečiant turiningo laisvalaikio leidimo galimybes, įkvepiančius visokeriopos pažangos. Pirmam nurodytam merui suteikėme penkis balus, antram – keturis, trečiam – tris, ketvirtam – du, penktam – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su išvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais nebus įskaitytos. Taigi tokių anketų šiemet nebegavome. Tiesa, du merai balsavo už save, bet abiejų paprašėmė išsibraukti save ir įtraukti kolegą. Vienas meras taip ir padarė, o kitas nebeatsakė, tad jo balso už save neįskaitėme.
Nemaloniausią įspūdį padarė bendravimas su naujuoju, bet provincialiai mąstančiu Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku bei jo komanda. Šis meras kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kita vertus, savotiškas J.Sartausko požiūris į kolegas – nenoras pastebėti, įvertinti ir pasimokyti iš geriausiųjų atsiliepia ir kolegų nuomonei: šio miesto vadovas liko už geriausiųjų trisdešimtuko “borto”. Priminsime, kad ligtolinis Šiaulių miesto vadovas pernai vykusiuose geriausių merų rinkimuose laimėjo trečią vietą.
Per ketverius šio konkurso metus išryškėjo dar viena svarbi tendecija: kolegos merai bei kiti respondentai itin vertina probleminių savivaldybių, esančių atokiau nuo sostinės ir kitų didmiesčių, valdančių kuklų biudžetą bei gyvenamų daugiausia pensinio amžiaus, socialiai remtinų žmonių, merus. Dalis respondentų pabrėžia, kad valdyti didmiestį gali “kiekvienas virėjas”, o štai vadovauti ir išsiveržti iš provincijos pilkumos gali tik labai talentingi bei energingi miestų ir rajonų vadybininkai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-5) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

„Canon“ pristato du naujus fotoaparatų serijos IXUS modelius –  IXUS 500 HS ir IXUS 125 HS. Šiuose modeliuose pažangios funkcijos dera su išskirtiniu, kompaktišku dizainu ir pirmaujančia „Canon“ objektyvo technologija.

Raudonos, mėlynos, juodos ir sidabrinės spalvų IXUS 500 HS patiks mėgstantiems solidumą, o rožinės, žalios, sidabrinės, raudonos ir mėlynos atspalvių IXUS 125 HS rinksis tie, kurie mėgsta išsiskirti iš minios.
Kokybė kiekviename kadre
Abu modeliai turi „Canon“ HS sistemą ir naujausią DIGIC 5 vaizdo procesorių, tad net ir esant prastam apšvietimui ir nenaudojant blykstės galima užfiksuoti aukštos raiškos nuotraukas. Be to, fotoaparatai turi 3,5 žingsnių optinį vaizdo stabilizatorių, kuris užtikrina ryškias ir aiškias nuotraukas. Naujoji išmanioji vaizdo stabilizavimo sistema tiek fotografuojant, tiek ir filmuojant analizuoja objektus ir automatiškai pritaiko vieną iš septynių[1] skirtingų režimų, kad nuotraukos būtų  kokybiškos ir gražios.

Puikūs rezultatai be didelių pastangų
Patobulintas „Canon“ režimas „Smart Auto“ aptinka 58 skirtingus aplinkos vaizdus ir pritaiko situacijai geriausiai tinkantį nuostatų derinį. Naujuose modeliuose „Smart Auto“ papildė naujas režimas  „Face ID“ (veido atpažinimas). Fotoaparato atmintyje užregistravus žmogų ir nurodžius jo amžių, fotoaparatas atpažįsta jo veidą, o režimas „Smart Auto“ automatiškai taiko tas nuostatas, kurios geriausiai tinka pagal užregistruoto žmogaus amžių, jo veiklą ir aplinką, kurioje jis yra fotografuojamas.
Baltos spalvos balanso nustatymo funkcija „Multi-area White Balance“ užtikrina, kad nuotraukos, užfiksuotos esant keliems skirtingiems apšvietimo šaltiniams, atrodo natūraliai ir pašalina visus netinkamus atspalvius.
Kūrybiškumą skatinančios funkcijos
Sparčiojo fotografavimo funkcijos suteikia naujų kūrybinių erdvių. Fotografavimo serijomis didele raiška funkcija leidžia „įšaldyti“ greitai vykstantį veiksmą, o šuolį į vandenį arba dramatiškas lenktynes galima įamžinti veiksmą lėtinančiu režimu „Super Slow Motion Movie“.

 

Šiemet nuožmūs prekybos tinklų karai liovėsi: jie vis dar varžosi siūlydami nuolaidas, bet tai jau nebe kova, o savotiškas žaidimas, naudingas prekybininkui, o ne pirkėjui.

Prekybos tinklai užkasė karo kirvį: kainos juose susilygino ir didesni skirtumai išryškėja tik per akcijas, kurios paeiliui (o kartais net tuo pat metu) taikomos toms pačioms prekėms visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Prekybos tinklai išsidalijo rinkos pyragą ir ramiai sau gyvena: kaip teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas, prekybininkai grumtis dėl vietos po saule nebemato prasmės, nes jau įsitikino, kad dėl jų karų laimi ne jie, o tik vartotojai. Tuo labiau kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje tyčia ar netyčia susiklostė prekybininkams, o ne vartotojams palankios konkurencijos sąlygos.
Netgi prekybos tinkluose mirguliuojančios akcijos ir nuolaidos ekspertams panėšėja veikiau į iliuzinę, o ne į realią kainų kovą, nes nuolaidų daug visuose prekybos tinkluose, vieną savaitę jos didesnės viename, kitą – kitame, be to, nuolaidų bumas stebimas ne tik Lietuvos, bet visos Europos mažmeninėje prekyboje, tik ten gal kiek mažesnis.

Nuolaidos ir akcijos – akims dumti

Šių laikų pirkėjas nebenori pirkti be nuolaidos ir prekybininkas į tai reaguoja, bet tai nereiškia, kad save nusiskriaudžia: vienur praranda, kitur atsigriebia. „Tai ekonomiškai subalansuotas žaidimas, padedantis prekybininkams neblogai „pašienauti“ per pirkėjų pinigines. Pirkėjai įprato prie nuolaidų, ieškoti nukainotos prekės tapo savotišku sportu. O tokios akcijos, kaip „Jamam“ „Akropolyje“, per kurias kone pusėje miesto susidaro automobilių spūstys, tik patvirtina, kad gyventojai labai noriai žaidžia pagal tas žaidimo taisykles“, – aiškina G.Umbrasas.
Prekybininkai žino, kad, be prekės su įspūdinga nuolaida, statistinis pirkėjas kartu įsigyja ir krūvą neplanuotų bei ne tokių pigių prekių, o tai ir kompensuoja suteiktas nuolaidas.
Taip net ir siūlydami 30–70 proc. nuolaidas didieji prekybos tinklai sugeba visai neblogai verstis. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,4 proc. Antra tiek, 12,3 proc., padidėjo mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.
„Patarčiau nepasiduoti masinei pirkimo su nuolaida manijai – daugiausiai nereikalingų daiktų prisiperkama kaip tik per išpardavimus, – teigia rinkodaros konsultantas Audrius Savickas. – Aš siūlyčiau planuoti pirkinius, įvertinti savo laiką ir kelionės sąnaudas, o tada gali paaiškėti, kad šilta bandelė iš šalia įsikūrusios kepyklėlės suteikia daugiau džiaugsmo nei dvi bandelės su nuolaida iš didelio prekybos centro kitame miesto gale.“
34-erių metų vilnietis istorikas Remigijus Bunevičius prisipažįsta, kad jau buvo įpratęs rinktis parduotuves, kuriose apsipirkti, pagal siūlomas nuolaidas, kol vėliau skaičiuodamas šeimos biudžetą įsitikino, kad pirkdamas ten, kur neva nuolaidų daugiau, išleidžia tokią pat sumą arba netgi didesnę.
„Nepasiteisino ir idėja iš karto įsigyti didesnį kiekį prekių, siūlomų su gera nuolaida. Pavyzdžiui, sykį nusipirkome penkiolika pakų tualetinio popieriaus po dvylika ritinėlių, bet jie tik užėmė vietą namuose, nes kol visą šį kiekį sunaudojome, tokios pat ir dar geresnės kainos buvo pasiūlytos dar kokius penkis kartus“, – teigia R.Bunevičius. Jo įsitikinimu, nuolaidos gerai tada, kai sugebi pirkti tik tai, ko tau iš tikrųjų reikia.

Maža konkurencija

Taigi reali konkurencija tarp prekybos centrų nėra didelė, o tai jiems leidžia laikyti santykinai didesnes kainas. Anksčiau manyta, kad prekybos tinklus mažinti kainas privers populiarėjantys ūkininkų turgeliai ir nedidelės specializuotos parduotuvėlės, kurių šalyje pamažu daugėja, tačiau didesnių permainų rinkoje tai nesukėlė: prekybos tinklai patys ėmė kurti kaimo ar ekologiškų prekių skyrius ir jau spėjo numarinti kai kurias naujas mažas parduotuvėles, o šalia prekybos centrų įsikuriantys ūkininkų turgeliai jiems netgi naudingi, nes, kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, tomis dienomis, kai veikia turgeliai, prekybos tinklų apyvarta netgi padidėja. „Mes ne konkuruojame, o vieni kitus papildome“, – atskleidžia jis.
Šiuo metu skirtingose Vilniaus ir Kauno vietose tam tikromis dienomis veikia 37 ūkininkų turgeliai.
Na, o kad kainos prekybos tinkluose susilygino, patvirtina ir savaitraščio „Veidas“ sudarytas 2011 metų prekybos tinklų reitingas, kurį rengdami lyginome tinklus pagal trylika skirtingų kriterijų. Kasmet to paties „Veido“ skaičiuojamo pirkinių krepšelio suma tarp didžiausių prekybos tinklų šiemet skiriasi vos iki poros litų.
Didesne prekių krepšelio kaina išsiskiria tik prekybos tinklas „Aibė“, tačiau jis, turintis vos keletą kuklių parduotuvėlių Vilniaus miegamuosiuose rajonuose („Aibė“ labiau įsitvirtinusi provincijoje), joks konkurentas rinkos banginiams. „Aibės“ parduotuvėse dažniausiai perkamos smulkios pavienės prekės, jei ko nors greitai prireikia, taigi šio prekybos tinklo apyvarta mažesnė, todėl ir kainos didesnės. Tiesa, dabar šio prekybos tinklo savininkai elgiasi itin keistai, yra labai paslaptingi ir neteikia jokios informacijos.
Svarbus dar vienas aspektas: „Veido“ sudarytas prekybos tinklų reitingas patvirtina, kad Lietuvoje sparčiai kyla kainos, – per metus pabrango net keturiolika iš dvidešimt penkių mūsų krepšelio prekių. Pavyzdžiui, tų pačių prekių krepšelis (atkreipiame dėmesį, kad buvo pakeistos tik dvi prekės, nes jų parduotuvėse šiemet neberadome) pirmą vietą reitinge užimančiame prekybos tinkle „Maxima“ šiemet kainuoja 21 Lt brangiau nei pernai. Prekybos tinkle „Iki“ krepšelis pabrango mažiau – nuo 143,79 iki 152,16 Lt, taigi kiek daugiau nei 11 Lt. Beje, „Iki“ pagal krepšelio kainą šiemet pralenkė pernai metų lyderę „Maximą“.
Pernai pastebėjome keistą dalyką: sužinoję, kad „Veido“ žurnalistai tam tikromis dienomis fiksuos prekių kainas, prekybos tinklo „Maxima“ strategai pagudravo – gerokai (keliais litais) vienai savaitei sumažino kavos „Jakobs Kronung“ kainą, o kitą savaitę vėl grąžino ankstesnę. Tai pernai sukėlė kitų prekybos tinklų vadovų pasipiktinimą, esą „Maxima“ galbūt piktnaudžiauja – siekdama geresnės vietos reitinge, laikinai atpigina kai kurias prekes.
Šiemet žurnalistų, fiksavusių kainas prekybos tinkluose, įtarimai dar padidėjo, nes „Maximoje“ net prie penkių krepšelio prekių kainos buvo perbrauktos ir šalia užrašytos mažesnės (be to, kainos buvo baltos spalvos etiketėse, o ne geltonos, kaip paprastai būna per akcijas). Tų penkių prekių kainos buvo gerokai mažesnės nei kitose parduotuvėse. Tačiau „Maximos“ atstovė Olga Malaškevičienė tikino, kad kainų dėl reitingų jie nekoreguoja, o baltos etiketės su nubraukta kaina reiškia, jog tai nėra laikina akcija, – tiesiog įmonė savo iniciatyva šią vasarą ir rudenį atpigino per tūkstantį kasdienio vartojimo prekių.
Vis dėlto „Veidas“, skaičiuodamas prekių krepšelį, šias sumažintas kainas nutarė traktuoti kaip akcines.

Ar rinką sujauks „Lidl“ atėjimas

Rinkodaros konsultantas A.Savickas apibendrina, kad pastaraisiais metais Lietuvos prekybos centrų rinka tampa brandesnė: nebematome kietakaktiškų kovų, nusistovėjo tam tikros žaidimo taisyklės, kurios atsispindi ir kainodaroje, tačiau šią pusiausvyrą dar gali sujaukti naujo prekybos tinklo „Lidl“, vieno mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių Europoje, atėjimas į Lietuvą. Ir tai pirkėjui būtų tik į naudą.
Tiesa, kol kas šio Europos milžino numatoma plėtra mūsų šalyje dar nėra aiški: kaip „Veidui“ teigė UAB „Lidl“ atstovė Daina Balčiūnienė, prekybos tinklas planuoja plėtrą Lietuvoje ir šiuo metu ieško parduotuvėms statyti tinkamų sklypų. O pirmą bandomąją parduotuvę numatoma atidaryti Alytuje.

2011 m. prekybos tinklų reitingas

Vieta    Vieta 2010 m.    Pirkinių krepšelio kaina (Lt)    Žurnalistai užtruko rinkdamiesi prekes (min.)    Ar buvo pakankamai vietų automobiliams pastatyti    Tinklo nuolaidų kortelės kaina (Lt)    Tinklas turi parduotuvių    Ilgiausiai dirbančios parduotuvės darbo laikas    Tinkle per parą vidutiniškai apsilanko klientų    Kiek turi savitarnos kasų    Pagrįstų pirkėjų skundų dėl kokybės (proc.)    Apyvarta (per tris 2011 m. ketv., Lt)    Suteikė labdaros (Lt)    Didžiausios parduotuvės asortimentas (kiek yra skirtingų pavadinimų prekių, tūkst.)    Kiek prekių iš 25 prekių krepšelio radome    Iš viso surinko balų

1. „Maxima“ 1    153,15    30    Taip    4,99    219    00–24    550 000    4    24    3,90 mlrd.    3,6 mln.    46    25    86,4
2. „Iki“ 2    152,16    25    Taip    3    227    7–23    300 000    100    21    1,64 mlrd.    8 mln.    15    24    85,1
3. „Rimi“ 5    154,7    30    Taip    4,44    46    8–23    n.d.    0    28    n.d.    n.d.    35    23    46,2
4. „Norfa“ 3    155,41    50    Taip    10    126    8–23    200 000    0    43    943,5 mln.    138 tūkst.    19,5    21    38,9
5. „Prisma“ 4    153,03    30    Taip    25    2    8–23    n.d.    0    37    n.d.    0 45        23    36,9
6. Aibė n.d.*    162,6    20    Ne    Neturi    n.d.    n.d.    n.d.    0    n.d.    n.d.    n.d.    n.d.    22    6,2

* 2010 m. „Aibės“ prekybos tinklas į reitingą įtrauktas nebuvo.

Pastaba: prekybos tinklus vertinome pagal trylika skirtingų parametrų. Daugiausiai prekybos tinklai galėjo surinkti 100 balų. Pirkinių krepšelio kainą vertinome didžiausia suma – 20 taškų, 15 taškų suteikėme prekybos tinklų turimų parduotuvių skaičiui, po 10 taškų buvo galima gauti už vidutinį klientų skaičių per parą bei pagrįstų pirkėjų skundų skaičių, 7 balus – už nuolaidų kortelės įsigijimo kainą, 5 taškais vertinome laiką, sugaištą ieškant reikiamų prekių, ilgiausiai dirbančios tinklo parduotuvės laiką, savitarnos kasų skaičių, apyvartą, tinklo per metus suteiktą labdarą, didžiausioje parduotuvėje esantį asortimentą – skirtingų pavadinimų prekių skaičių ir kiek iš krepšelio reikiamų prekių radome. Likusius 3 taškus skyrėme už tai, ar prie parduotuvių buvo pakankamai vietų automobiliui pastatyti.
Vietoje nepateiktų duomenų rašėme nulį. Mažą prekybos tinklo „Aibė“ balų skaičių labiausiai lėmė tai, kad įmonė nepateikė apie save jokių duomenų.
Savaitraštis „Veidas“ prekybos tinklų patikimumo, šių juridinių asmenų mokumo bei galimos bankroto rizikos nevertino. Už įmonių pateiktus duomenis neatsakome.
Šaltinis: įmonių pateikti duomenys, „Veidas“, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Pirkinių krepšelis

Produktas
1. Juoda duona, kurios 1 kg kainuoja pigiausiai
2. Aukščiausios rūšies „Malsenos“ miltai, 2 kg
3. Natūralus „Dvaro“ pienas, 1 l (2,5 proc., pakelis)
4. Grietinė „Naminė“, 400 g, 30 proc.
5. „Rokiškio“ fermentinis sūris, 1 kg
6. L dydžio rudi pigiausi kiaušiniai, 10 vnt.
7. Atvėsintos viščiukų šlaunelės (lietuviškos), 1 kg
8. „Obelių“ rapsų aliejus, 0,9 l
9. „Suslavičiaus“ kečupas (šašlykų), 500 g
10. Pomidorai (importuoti, pigiausi), 1 kg
11. Paprikos (geltonos), 1 kg
12. Apelsinai, 1 kg
13. Druska (joduota, pigiausia), 1 kg
14. Cukrus „Panevėžio Plius“, 1 kg
15. Kava „Jakobs Kronung“, 250 g
16. Arbata „Lipton“ („Yellow Label“), 25 vnt. pakelis
17. Šokoladas „Karūna“ su lazdynų riešutais, 100 g
18. Šokoladiniai sausainiai „Selga“
19. Dušo želė „Palmolive“ su pieno ir medaus priedais
20. Skalbimo milteliai „Ariel White Flowers“, 400 g
21. Tualetinis popierius „Gritė Plius XXL“, 4 vnt. pakas
22. Alus „Švyturio extra“, 0,5 l
23. Degtinė „Lietuviška“, 0,5 l
24. Cigaretės „Marlboro Red“
25. Firminis parduotuvės maišelis (didelis)

VI/VII Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas 12
VI/VII Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė 12
VIII Valstybės kontrolės vadovė (valstybės kontrolierė) Giedrė Švedienė 11
IX Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas 10
X Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas 9
XI/XIII Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius 8
XI/XIII Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pirmininkas Feliksas Petrauskas 8
X/XIII Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas 8
XIV/XIX Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė 7
XIV/XIX Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas 7
XIV/XIX Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis 7
XIV/XIX Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas 7
XIV/XIX Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas 7
XIV/XIX Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas 7
XX Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis 6

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Mindaugas Pluktas (birželio mėn. atsistatydino iš pareigų) 5
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė 5
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius 5
Centrinės hipotekos įstaigos direktorius Antanas Baronas 4
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė 4
Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas 4
Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas 4
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė 4
Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas 4
Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė 4
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė 4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris Valdas Rupšys 4
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas 4
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas 4
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas 4
Energetikos ministerijos kancleris Vidmantas Adomonis 3
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis 3
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys 3
Vidaus reikalų ministerijos kancleris Evaldas Gustas 3
Kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė 3
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininkas Ramūnas Lebedys 3
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas 3
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius 3
Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius Viktoras Sirvydis 3
Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas 3
Generalinės miškų urėdijos vadovas (generalinis miškų urėdas) Benjaminas Sakalauskas 3
Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta 3
Vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas 3
Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas 3
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas 2
Energetikos viceministras Arvydas Darulis 2
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė 2
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas 2
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas 2
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė 2
Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė 2
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė 2
Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis 2
Nacionalinio akreditacijos biuro direktorė Irena Mikelionienė 2
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Remigijus Rekerta 2
Kultūros viceministras Deividas Staponkus 2
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė 2
Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Vilius Šapoka 2
Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius 2
Technikos priežiūros tarnybos generalinis direktorius Jonas Šimkūnas 2
Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras 2
Vidaus reikalų viceministras Gintaras Steponas Vyšniauskas 2
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė Zita Zamžickienė 2
Aplinkos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas 2
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas 2

Šaltinis: “Veido” žurnalistų atlikta aukščiausio rango valstybės tarnautojų apklausa

Paaiškinimas: valstybės tarnautojų buvo prašoma išskirti po penkis, jų nuomone, geriausiai dirbančius valstybės tarnautojus bei vieną patį geriausią metų valstybės tarnautoją – valstybininką. Jei rinkimuose dalyvaujantis tarnautojas buvo paminėtas kaip valstybininkas, skaičiuojant balus toks balas buvo dvigubinamas. Sąraše skelbiami tarnautojai, surinkę mažiausiai po du balus. Ankstesnių metų geriausio valstybės tarnautojo nominacijų laimėtojai į sąrašą neįtraukti.

II vieta
Edita Žiobienė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė 15 balų

Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universitetas ir Mykolo Romerio universitetas – sociologija ir teisė. Mokslų daktaro laipsnis
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 4760 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 8 metai
Šeima: su vyru Norbertu augina dvi dukras
Pomėgiai: kelionės, knygų skaitymas, gėlių priežiūra

 

III vieta Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius 14 balų

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 7615 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 13 metų
Šeima: žmona Eglė, sūnūs Martynas ir Lukas
Pomėgiai: knygos, kelionės, laisvalaikis sode

 

IV/V vieta Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas 13 balų

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 6525 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 14 metų
Šeima: žmona Inga, dukra Akvilė, sūnus Aleksas Rokas
Pomėgiai: kelionės, monetų kolekcionavimas, kortų žaidimai

 

IV/V vieta Energetikos viceministras Romas Švedas 13 balų
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, teisė
Atlyginimas neatskaičius mokesčių: 7971 Lt
Stažas valstybės tarnyboje: 19 metų
Šeima: žmona Giedrė, sūnus Jonas
Pomėgiai: kelionės

Merų merai bus apdovanoti šįvakar
Trims, kolegų ir ekspertų vertinimu, pažangiausiems merams savaitraštis “Veidas” šįvakar įteiks padėkos diplomus. O šių metų geriausiam merui, Ignalinos rajono vadovui Broniui Ropei, bus įteiktas dar ir specialus prizas – bendrovės “Vilniaus kalviai” nukaldintas ženklas, simbolizuojantis mero stiprybę ir rūpinimąsi savo kraštu.
Tokiu ženklu mūsų savaitraštis kasmet apdovanoja visus geriausius merus, kuriuos tokiais išrinko jų kolegos – merai.
Primename, kad geriausiu 2009 m. Lietuvos meru išrinktas Ričardas Malinauskas, Druskininkų rajono vadovas, o pernai – Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto meras. Šie vadovai šiemet nebuvo įtraukti į reitinguojamų merų sąrašą. Tiesa, ne vienas ekspertas pabrėžė, kad R.Malinauskas ir R.Taraškevičius yra puikūs savo savivaldybių vadybininkai.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir naujienų portalo delfi.lt surengtuose geriausių 2010 metų Lietuvos krepšininkų rinkimuose nugalėjo Linas Kleiza ir Sandra Linkevičienė. Gruodžio 1-20 dienomis delfi.lt portale vykusiame balsavime 35 kandidatai susilaukė 30289 skaitytojų balsų.

Pasaulio čempionate Turkijoje bronzos medaliu pasidabinęs Lietuvos vyrų rinktinės lyderis L. Kleiza geriausio žaidėjo laurus nuskynė antrus metus iš eilės. Toronto “Raptors” puolėjas gerokai aplenkė kitus pretendentus ir surinko net 43,1 proc. respondentų balsų (8143).

“Didžiulė garbė sulaukti tokio pripažinimo. Tiesa, asmeniniai titulai man tikrai nėra pats svarbiausias dalykas karjeroje. Pirmasis ir antrasis geriausio Lietuvos krepšininko titulai yra skirtingai malonūs, išskirti kurį nors vieną nesinorėtų”, sužinojęs, kad vėl tapo geriausiu Lietuvos krepšininku, sakė L. Kleiza.

Antrąją vietą geriausių krepšininkų rinkimuose užėmė kitas Lietuvos rinktinės žaidėjas, Kauno “Žalgirio” gynėjas Martynas Pocius. Už kurį balsavo 19,1 proc. delfi.lt skaitytojų (3603 balsai).

Trečioji pozicija atiteko Vilniaus “Lietuvos ryto” talentui Jonui Valančiūnui, kuris su Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktine iškovojo Europos čempionato aukso medalį ir buvo išrinktas naudingiausiu turnyro žaidėju. Vidurio puolėjui savo simpatijas skyrė 13,7 proc. (2583) balsavusiųjų.

Geriausios krepšininkės rinkimuose nugalėjusi Lietuvos rinktinės ir Kursko “Dinamo” (Rusija) klubo gynėja S. Linkevičienė surinko 26,6 proc. balsų (3033). Ji aplenkė geriausią 2009-ųjų mūsų šalies žaidėją, Stambulo “Galatasaray” (Turkija) vidurio puolėją Gintarę Petronytę (22,6 proc., 2584 balsai).

Trečioji vieta atiteko 13,9 proc. (1586) balsų surinkusiai Kauno “Viči-Aisčių” gynėjai Aušrai Bimbaitei.

Rinkimų prizininkių pastangomis Lietuvos moterų rinktinė vasarą užtikrintai įveikė atrankos į 2011 metų Europos čempionatą varžybų barjerą ir pateko tarp pajėgiausių Senojo žemyno komandų.

“Net nežinau, ką pasakyti… Šis titulas man netikėtas. Kas galėjo nulemti tokius balsavimo rezultatus? Rinktinėje galbūt ir neblogai pasirodžiau, bet klube sekėsi prasčiau: niekaip nesugebame patekti į geriausiųjų trejetą, vis liekame ketvirtos, kuklinosi S. Linkevičienė, prisipažinusi, kad pati titulą būtų skyrusi rinktinės kolegei Agnei Abromaitei. Žinoma, šis pripažinimas man nepaprastai malonus. Manau, bet kuris žmogus džiaugtųsi sulaukęs tokio įvertinimo. Ačiū visiems balsavusiems, gerų Jums švenčių. Linkiu, kad kiti metai būtų geresni mums visiems, ir pergalių tiek moterų, tiek vyrų krepšinyje būtų dar daugiau”.

Geriausių 2010 metų Lietuvos krepšininkų rinkimų lyderiai:

1. Linas Kleiza        43,1 proc. (8143)
2. Martynas Pocius     19,1 (3603)
3. Jonas Valančiūnas   13,7 (2583)
4. Mantas Kalnietis     6,6 (1253)
5. Tomas Delininkaitis  2,8 (534)
6. Robertas Javtokas    2,6 (496)
7. Jonas Mačiulis       2,3 (436)
8. Martynas Gecevičius  1,5 (276)
8. Šarūnas Jasikevičius 1,5 (276)
10. Ramūnas Šiškauskas  1 (195)

Geriausių 2010 metų Lietruvos krepšininkių rinkimų lyderės:

1. Sandra Linkevičienė 26,6 proc. (3033)
2. Gintarė Petronytė   22,6 (2584)
3. Aušra Bimbaitė      13,9 (1586)
4. Rima Valentienė     10,1 (1149)
5. Eglė Staknevičienė   4,9 (560)
6. Irena Vizbarienė     4,5 (515)
7. Santa Okockytė       3,7 (422)
8. Giedrė Paugaitė      2,8 (321)
9. Daina Staugaitienė   2,4 (272)
10. Agnė Abromaitė      2,2 (254)