Kaip gimsta gėrimų skoniai, kaip improvizuojant atrandami netikėti deriniai, kokioje šalyje į degtinę dedama tikro aukso ir kodėl vynų bei viskių degustavimas yra vyrų teritorija, o degtinių – moterų. Visa tai žino stipriųjų gėrimų technologė Snieguolė Marciuškienė, nuo jos ir jos kolegų priklauso, kokio skonio bus mūsų ragaujami gėrimai.

Gėrimai kuriami lyg kvepalai
„Tobulas, išraiškingas aromatas, pamažu besiskleidžiantys atskirų ingredientų tonai.“ Kaip manote, kas galėtų ištarti tokius žodžius? Jei pamanėte, kad kvepalų kūrėjas, suklydote. Gėrimų skonių kūryba – ne mažiau subtilumo ir išlavintų pojūčių reikalaujantis darbas. Tam reikalingos ir įgimtos savybės, kurios puoselėjamos visą gyvenimą.
„Vis dėlto mokslininkai teigia, kad sistemingai treniruojantis, daug ir kantriai dirbant, įmanoma išlavinti jutimo receptorius, liežuvio, gomurio ir nosies jautrumą. Šiame darbe labai svarbu puiki juslinė atmintis, gebėjimas atsiminti ir pažinti anksčiau ragautus produktus. O atsiminti tikrai yra ką. Pavyzdžiui, mūsų įmonės degustatoriai per metus įvertina ne mažiau kaip 2500 bandinių“, – pasakojo Bendrovės „Stumbras“ Produktų kokybės ir vystymo skyriaus vadovė S. Marciuškienė.
Norint degustuoti gėrimus ir sėkmingai įvertinti jų savybes reikia laikytis griežtų taisyklių ir gerai pasirengti. Gėrimų technologai saugo savo uoslę kaip ir kvepalų kūrėjai. Pusvalandį prieš degustaciją būtina atsisakyti maisto, tabako, stiprios arbatos ar kavos, nes receptoriai turi būti pasiruošę pajusti visus aromato, skonio ir poskonio niuansus.
Tarp taisyklių ir improvizacijos
Naujų gėrimų skonių atradimas yra tikra kūryba, turinti savo taisykles, tačiau šioje srityje pakanka erdvės ir improvizacijoms. Nors gėrimų technologų kūrybinį polėkį pristabdo griežti reikalavimai, kartais kyla noras į receptūras pažiūrėti netradiciškai bei pasitelkti vaizduotę.
Bendrovės „Stumbras“ gėrimų skonių kūrėja, paklausta, kokį svajonių gėrimą sukurtų, jei galėtų nevaržomai improvizuoti ir naudoti brangiausius pasaulyje ingredientus, patikino, kad tikrai ne visuomet ingredientų kaina nulemia gėrimo kokybę.
„Čia svarbu kiti dalykai – ingredientų harmonija, aromato ir skonio balansas, suderinamumas su maistu. Galbūt svajočiau iš Lietuvoje augančių žaliavų sukurti tokį gėrimą, kurį įpylus į taurę pasklistų išraiškingas aromatas, o bandyti atpažinti nuo rankų šilumos besiskleidžiančių atskirų ingredientų tonus bei skonio niuansus būtų galima visą vakarą“, – sakė gėrimų skonių kūrėja.
Ar gėrimų gamyboje egzistuoja mados?
Bendros maisto produktų vartojimo tendencijos bei mados neaplenkia ir stipriųjų gėrimų srities. Pastaruoju metu naujovių ieškantys vartotojai nevengia išbandyti netradicinių skonių derinių. Gėrimų receptūrose aštrūs, deginantys prieskoniniai ingredientai derinami su vaisiniais skoniais, pavyzdžiui, čili su braškėmis, juodieji pipirai su granatais, kardamonas su mandarinais.
„Ypač drąsiai su skoniais eksperimentuojama JAV rinkoje. Ten galima rasti net plaktos grietinėlės ar spragėsių skonio degtinės“, – sakė S.Marciuškienė.
Pasak jos, šiuo metu naują maisto produktų ir gėrimų vartojimo tendenciją formuoja Brazilija. Žaliavų tiekėjai pristato egzotiškus braziliškus vaisius, siūlo įvairias šių skonių kompozicijas ir panaudojimo galimybes gaminių receptūrose.
„Įvairios pasaulio tautos turi itin keistų alkoholinių gėrimų gamybos tradicijų. Gaminamos gyvačių, pelių, driežų užpiltinės, gyvačių tulžies vynas. Šveicarijoje gaminamas gėrimas su tikro aukso drožlėmis. Prie kiekvieno butelio pridedamas labai smulkus sietelis gėrimui perkošti, kadangi sunkieji metalai, tarp jų ir auksas, yra pavojingi žmogaus organizmui“, – apie įvairių tautų tradicijas pasakojo S. Marciuškienė.
Tiek vyrų, tiek moterų profesija
Pasak S. Marciuškienės, aplinkiniai nesistebi, kad ji pasirinkto tokią, kai kurių manymu, vyrišką profesiją. Priešingai, kiti žmonės jos veikla labai susidomi, klausinėja, kokie nauji produktai kuriami, kaip degustuojami gėrimai, prašo įvertinti vieną ar kitą rinkoje esantį gėrimą.
„Neprofesionalams gali būti keista, tačiau jei vyno ar viskio degustavimas yra vyrų prerogatyva, tai degtinių ir kai kurių kitų spiritinių gėrimų sritis dažniausiai vien moterų teritorija. Degtinės pasižymi ypač subtiliomis savybėmis, kurių niuansus atskleisti dažnai  geriau sekasi būtent moterims. Tačiau jokiu būdu tai nėra griežta taisyklė. Yra puikiai savo darbą išmanančių specialistų vyrų, tikrų savo profesijos asų. Beje, daug dešimtmečių Lietuvoje neprarandantys populiarumo, Europos Sąjungos saugomą geografinę nuorodą turintys gėrimai „Dainava“ ir „Palanga“ buvo sukurti būtent vyrų“, – sakė S. Marciuškienė.

Prekyba energiniais gėrimais pasiekė visų laikų kulminaciją. Tačiau ekspertų perspėjimai dėl tokių gėrimų keliamos grėsmės sveikatai verčia įstatymų leidėjus griebtis net prekybos suvaržymų.

Karštomis vasaros dienomis jaunuoliai Lietuvos prekybos centruose atsigaivinimui dažniau perka ne vandenį, sultis ar vaisvandenius, o energinius gėrimus. Tai patvirtina ne tik prekybininkai, bet ir vaizdas, kurį galima išvysti stovint eilėje prie kasos: paaugliai tokius gėrimus perka tiesiog masiškai.
Ir tai pasakytina ne tik apie Lietuvos, bet ir apie kitų šalių energinių gėrimų vartotojus. Visai neseniai Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ataskaitą apie atliktus naujausius energinių gėrimų vartojimo Europoje tyrimus. Jie atskleidė, kad didžiausia šiuos gėrimus vartojanti visuomenės grupė yra paaugliai – jie nuperka net 68 proc. visų energinių gėrimų.
Be to, net 12 proc. paauglių jų geria nuolat ir gausiai – vidutiniškai po septynis litrus per mėnesį. Dar labiau susirūpinti verčia tai, kad energinius gėrimus vartoja mažamečiai vaikai: apklausų duomenimis, beveik 18 proc. vaikų nuo trejų iki dešimties metų yra bent kartą ragavę energinio gėrimo, iš jų net 16 proc. geria nuolat, vidutiniškai apie litrą per savaitę.

Kenksmingiausias – kofeinas

Ekspertai nurodo, kad didžiausią pavojų sveikatai kelia energiniuose gėrimuose esantis kofeinas. Teigiama, kad nedidelis kofeino kiekis suaugusio žmogaus sveikatai pavojaus nekelia, tačiau geriant energinius gėrimus kofeino labai nesunku perdozuoti. Be to, kuo jaunesnis organizmas, tuo labiau energiniai gėrimai jam kenkia. Tyrimais nustatyta, kad šių gėrimų sudėtyje esančio kofeino poveikis didžiausią pavojų kelia būtent trejų–dešimties metų amžiaus vaikų sveikatai, nors pavojingi jie ir vyresniems paaugliams, o piktnaudžiauti jais neturėtų net suaugusieji.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvos rinkoje esančių 70 proc. energinių gėrimų sudėtyje yra 32 mg/100 ml kofeino. Tai reiškia, kad dvi skardinės (600 ml) tokio gėrimo prilygsta kofeino paros normai, leistinai suaugusiam žmogui, ir maždaug trigubai viršija kofeino normą, leistiną paaugliams. Tačiau svarbu atsiminti, kad kofeino žmogus paprastai dar gauna ir iš kitų produktų – kavos, kakavos, arbatos, šokolado ir kt., tad geriant energinių gėrimų kofeino paros normą nesunku viršyti net ir penkis kartus.
Na, o per didelis kofeino kiekis organizmui yra tikras šokas. Jis gali sukelti nemigą, raumenų drebulį, kraujo spaudimo padidėjimą, kvėpavimo ir širdies plakimo padažnėjimą. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.
“Kofeino kiekį būtina griežtai riboti: per dieną suaugusiam žmogui galima išgerti ne daugiau kaip dvi skardines energinio gėrimo, priešingu atveju gresia tachikardija, psichomotorinis aktyvumas, nervingumas, netgi depresija”, – perspėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Taip yra todėl, kad kofeinas, kaip ir bet kuris kitas stimuliuojantis preparatas, išsekina nervų sistemą. Jo poveikis trunka nuo trijų iki penkių valandų, o po to organizmas reikalauja poilsio.
Ypač pavojingas kofeino ir alkoholio derinys, mat kofeinas padidina arterinį kraujospūdį, o alkoholis jo poveikį dar labiau sustiprina. Dėl to žmogui net gali prasidėti hipertoninė krizė.
Tačiau kofeinas – ne vienintelis rizikingas energinių gėrimų ingredientas. Žurnale “The Science” atkreipiamas dėmesys, kad organizmą neigiamai veikia ir taurinas – aminorūgštis, kurios paros norma energinio gėrimo skardinėje gali būti viršijama net tūkstantį kartų. Kai kurios energiniuose gėrimuose esančios medžiagos pačios savaime nėra kenksmingos, tačiau jos sukelia “hormonų audras” – išbalansuoja žmogaus hormoninę pusiausvyrą, dėl kurios gali ne tik sutrikti miegas ar dienos ir nakties režimas, bet ir padidėti rizika susirgti cukriniu diabetu, priaugti nereikalingų kilogramų.

Daugėja draudimų

Atsižvelgiant į šiuos energinių gėrimų keliamus pavojus, ypač paaugliams, pernai Lietuvos Seime buvo įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siekta uždrausti nepilnamečiams pardavinėti energinius gėrimus. Kol kas toks draudimas nėra įsigaliojęs, o kai kurie Seimo nariai ketinimus riboti prekybą šiais gėrimais netgi vadina pasaulio juokinimu. Pavyzdžiui, parlamentaras Kęstutis Masiulis sako, kad uždraudę prekiauti energiniais gėrimais būsime panašūs į diktatoriaus valdomą Šiaurės Korėją. Tačiau sveikatos specialistai tokį draudimą sveikina ir pabrėžia, kad vis daugiau šalių šiems gėrimams taiko įvairius apribojimus. Na, o juos uždraudę taptume panašūs ir į norvegus, ir į britus, ir į kaimynus latvius, ir net į dalį amerikiečių.
Štai visai neseniai, pernai birželį, pardavinėti energinius gėrimus jaunesniems nei 18 metų jaunuoliams uždraudė Latvijos Seimas. Amžiaus apribojimai pirkėjams taikomi ir Norvegijoje, be to, šie gėrimai draudžiami kai kuriose Didžiosios Britanijos mokyklose, o šalies sveikatos specialistai gamintojus įpareigojo ant pakuočių nurodyti, kad jie netinkami vaikams ir besilaukiančioms moterims.

Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje, per pastaruosius keletą metų nukritęs daugiau kaip 20 proc., per pirmus tris 2012 m. ketvirčius ir toliau mažėjo, parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patiekti duomenys.

Bendras absoliutaus legalaus alkoholio suvartojimas, palyginti su 2011 m. sausiu-rugsėju, nukrito apie 1,3 procento. Bendrus rezultatus labiausiai paveikė didžiausios kategorijos – alaus – vartojimo mažėjimas. 2012 m. sausį-rugsėjį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jo vartojimas nukrito apie 4,2 procento iki 232,4 mln. litrų.

2012 m. sausį-rugsėjį šiek tiek – apie 3,5 proc. – augo lengvų vynų ir sidro suvartojimas. Tradicinių vynuogių vynų vartojimas stabilizavosi ir smarkiai nekito. Stabilizacijos tendencija pastebima ir spiritinių gėrimų rinkoje, kuri labiausiai kenčia nuo šešėlio. Spiritinių gėrimų ir kokteilių suvartojimas per pirmus tris metų ketvirčius, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, nekito. Pažymėtina, kad legalių spiritinių gėrimų rinka per pastaruosius keletą metų nukrito daugiau nei 40 proc., o Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) nustatė, kad šie skaičiai atspindi tik 64 proc. suvartojimo – likę 36 proc. visų Lietuvoje suvartojamų spiritinių gėrimų yra nelegalūs.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) direktorius Romas Apulskis teigia, kad alkoholio suvartojimas vienam žmogui yra gana stabilus, tačiau prognozuoja, kad Statistikos departamento skaičiavimai, kurie bus skelbiami kitų metų pradžioje, indikuos legalaus alkoholio suvartojimo vienam gyventojui augimą. „To priežastis – 2011 metais įvykęs gyventojų surašymas ir atitinkamai atliktos gyventojų skaičiaus korekcijos“, – teigia AGPĮA direktorius Romas Apulskis.

Romas Apulskis taip pat pastebi, kad vartotojai pastaruoju metu linkę rinktis aiškiomis skoninėmis savybėmis pasižyminčius gėrimus – trauktines, brendžius bei vynus. Tuo tarpu degtinės vartojimas jau kuris laikas palengva mažėja.

Tuo tarpu alkoholinių gėrimų gamybai naudojamų žaliavų kainos auga. Grūdų kainos per pastaruosius keletą metų pakilo daugiau nei du kartus ir šiemet pasiekė rekordines aukštumas. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės – po 800 litų, rugių tonos kaina irgi jau perkopusi 700 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, kvietrugiai pabrango 16,5 proc., kviečiai – 11,6 proc., rugiai – 3,6 procento.

Visame pasaulyje auga ir vynų kainos. Kaip praneša Med&A vyno prekybininkų asociacija, Italijoje vidutinio brangumo vynų kaina per pastaruosius metus padidėjo mažiausiai 30-35 proc., o žemesnio segmento kainos ūgtelėjo net 50 procentų. Vyno brangimas tiesiogiai įtakoja ir vyno distiliato – brendžio kainas, kurios taip pat auga.

Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja.
Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai?
Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, atliko energinių gėrimų rizikos vertinimą: išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę.

Įvertinus riziką, nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų. Daugiausiai jų yra pagaminti Lenkijoje – 43,8 %; Lietuvoje pagamintų energinių gėrimų – 27,1 %.
Dažniausiai Lietuvos rinkoje parduodami energiniai gėrimai (72,6 %) , kurių sudėtyje yra vitaminų B2 ir B6, mažesnę rinkos dalį sudaro tie energiniai gėrimai (27,4 %), kurių sudėtyje nėra jokių vitaminų.

70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino yra 32 mg/100 ml., deklaruojamas etiketėse  kofeino kiekis atitinka normas – 24-32 mg/100 ml.

Šiai dienai 18 % Lietuvos Respublikos rinkoje esančių energinių gėrimų jau yra savanoriškai ženklinami papildomu užrašu „nemaišyti su alkoholiu“.

Energinių gėrimų sudedamosios dalys

Daugumos energinių gėrimų sudėtis -  panaši: jų sudėtyje yra kofeino ir taurino (įvairiais kiekiais). Beveik visada į energinius gėrimus yra pridėta cukraus, nors kai kurie gamintojai gamina energinius gėrimus ir be cukraus. Cukrus energiniuose gėrimuose yra plačiai naudojamas, nes tai yra labai greitas energijos šaltinis.
Kitos energiniams gėrimams būdingos sudedamosios dalys tai – gliukuronolaktonas, B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas ir kt. Šių sudedamųjų dalių deriniai yra labai svarbūs, nes jie suteikia gėrimui skonį, nuo jų kiekio ir derinio priklauso poveikis, poveikio pradžios ir pabaigos laikas.

Kofeino poveikis

Poveikio žmonių sveikatai požiūriu, bene svarbiausioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas. Tyrimo metu, NMVRVI laboratorijoje buvo nustatomas kofeino kiekis. Visuose tirtuose mėginiuose kofeino kiekis atitiko deklaruojamą etiketėse ( 24-32 mg/100 ml.).

Saikingas kofeino vartojimas, kaip teigia NMVRVI specialistai, t.y. – iki 300 mg per dieną, nekelia pavojaus sveikatai.

Tačiau, jei kofeinas vartojamas dideliais kiekias, jis is gali sukelti nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą, gali padidėti kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyvina diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą. Nėščios moterys ir vaikai kofeiną turėtų vartoti tik labai saikingai.

Gliukuronolaktonas, taurinas bei guaranos ekstraktas

15,6 % Į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų sudėtyje yra gliukuronolaktono, 54,9 % – taurino.
Remiantis Europos maisto saugos tarnybos pateikta moksline nuomone apie taurino ir gliukuronolaktono poveikį, Lietuvos rinkoje esančiuose energiniuose gėrimuose didžiausi taurino ir gliukuronolaktono kiekiai (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) nekelia pavojaus sveikatai.
18 % Lietuvos rinkoje parduodamų energinių gėrimų sudėtyje turi guaranos ekstrakto, kurio sudėtyje yra tonizuojamąjį poveikį turinčio kofeino.

Vitaminai
Vitaminai B2, B3, B5, B6 ir B12 yra pagrindiniai B grupės vitaminai, kurie pridedami į energinius gėrimus. Visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Dauguma jų veikia kaip kofermentai ir yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui. B grupės vitaminai svarbūs energijos gamybai, angliavandenių metabolizmui ir geram nervų sistemos funkcionavimui.
Tačiau, anot NMVRVI specialistų, ne visų į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų sudėtyje yra B grupės vitaminų. Energiniai gėrimai, kuriuose nėra vitaminų, sudaro  27,4 % tiekiamos produkcijos.

Galimi per dideli vitamino B12 kiekiai

Energinių gėrimų sudėtyje (100 ml) esantys vitaminai dažniausiai neviršija rekomenduojamos paros normos. Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotėje dažniausiai yra 250 ml ar 500 ml energinio gėrimo, o tai reiškia, kad suvartoję pakuotę energinio gėrimo gausime įvairių B grupės vitaminų nuo 125% iki 350 % rekomenduojamos paros normos.
Analizės metu, kaip teigia NMVRVI Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič, nustatyti vitamino B12 kiekiai, kurie ženkliai viršija rekomenduojamą paros normą, tačiau nėra mokslinių tyrimų, įrodančių tokios dozės neigiamą poveikį sveikatai.

Suvartojamo kofeino kiekis priklauso ir nuo pakuotės dydžio

Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų į 250 ml pakuotes – 37 %.
30 % į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų parduodama 0,5 l (500 ml), 5 % – 1 l pakuotėse.

Atsižvelgus į tai, kad skirtingo dydžio pakuotėse parduodamų energinių gėrimų sudėtis panaši, todėl, kaip aiškina NMVRVI specialistai,  tikėtina, kad įsigijus didesnę pakuotę, vienu metu galima išgerti daugiau energinio gėrimo. Taigi – didesnė perdozavimo tikimybė, nes atsiranda reali galimybė suvartoti daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį ir stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų.
Išgėrus 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino (rekomenduojama norma – iki 300 mg per dieną).

Energinių gėrimų vartojimas gali pakenkti vaikų sveikatai

NMVRVI specialistai pažymi, kad energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Plintantis kofeino vartojimo tarp vaikų ir paauglių kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių.

Pirma, yra atlikta tik keletas tyrimų apie kofeino fiziologinį ir psichologinį poveikį vaikams. Nors tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas yra pakankamai saugus suaugusiems, neturėtų būti manoma, kad vaikai yra „maži suaugę“.

Antra, vaikystė ir paauglystė – tai spartaus augimo laikotarpis ir baigiamasis smegenų vystymosi etapas. Kad būtų pasiektas maksimalus vaiko augimas ir vystymasis, miegas ir sveika mityba yra labai svarbūs šiame amžiaus tarpsnyje.
Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą, per didelis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su netinkama mityba, antsvoriu bei dantų ėduonimi.

Trečia, vaikystė ir paauglystė gali būti kritiniu laikotarpiu formuojantis valgymo įpročiams bei skonio pasirinkimui. Jei kofeino vartojimas skatina didesnį saldžių gėrimų ir maisto produktų pasirinkimą, tai gali sąlygoti per didelį gaunamos energijos kiekį kas gali taip pat sąlygoti padidėjusią antsvorio ir nutukimo riziką jau suaugus. Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, nes jų smegenys vis dar yra vystymosi stadijoje.

Energiniai gėrimai ir alkoholis

Energiniai gėrimai nėra skirti alkoholiniams kokteiliams maišyti, tačiau jie išpopuliarėjo naktiniuose klubuose ir vakarėliuose. Alkoholis ir kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys. Alkoholis nervų sistemos veiklą slopina, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas – stimuliuoja.
Toks antagonistinis poveikis labai kenkia širdžiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas.
Pavojinga tai, kaip pastebi instituto specialistė E. Venckevič, kad  kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio esi blaivus.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prievolės papildomai ženklinti energinius gėrimus perspėjimu nemaišyti su alkoholiniais gėrimais. Nežiūrint į tai, kad užrašas yra neprivalomas, dalis gamintojų (ar tiekėjų) savo iniciatyva kartu su privalomais užrašais nurodo ir perspėjimą nemaišyti su alkoholiu.

Rekomenduojama

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pataria:

Energinių gėrimų nevartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.

Nerekomenduojama energinių gėrimų maišyti su alkoholiniais gėrimais dėl diuretinio poveikio ir padidėjusio dehidratacijos pavojaus bei poveikio centrinei nervų sistemai.
Energinių gėrimų nereikėtų maišyti su kitais kofeino turinčiais gėrimais (kava, arbata).

Perkant energinius gėrimus reikėtų rinktis mažesnę pakuotę, taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų.

Visais metų laikais, o ypač šiltesniu oru suintensyvėja gaiviųjų gėrimų vartojimas.

Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė, pagal sveikos mitybos rekomendacijas, sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamas vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisias, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Gazuotus gėrimus galima pakeisti šviežiai spaustomis vaisių sultimis arba kompotu, kisieliumi iš savo mėgstamų uogų, įdedant slyvų bei obuolių, pagardinant cinamonu.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) kasmet atliekama daugiau nei 800 tūkst. laboratorinių tyrimų. Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotko 2010 m. atlikti 558 ir per 2011 m. pirmą pusmetį – 509 laboratoriniai gaiviųjų gėrimų tyrimai saldiklių, dažiklių, cheminių priemaišų, E.coli, koliforminių bakterijų, sunkiųjų metalų, aerobinių kolonijų, salmonelių, cezio, stroncio bei juslinių rodiklių atžvilgiu. Praeitų metų tyrimuose– 15 teig. (2 – jusliniai rodikliai, 10 – aerobinių kolonijų skaičius, 3 – kiti rodikliai), o šiais – teigiamų nerasta.

Kad vartotojams būtų paprasčiau pasirinkti gaivųjį gėrimą, NMVRVI specialistai rekomenduoja įsidėmėti keletą aspektų.

Gaiviųjų gėrimų kategorijos

Nealkoholiniu gėrimu laikomas negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.

Gaivusis gėrimas – tai saldintas nealkoholinis gėrimas. Gaivieji gėrimai skiriasi pagal išvaizdą, naudojamas žaliavas, gamybos technologiją, paskirtį, energinę vertę. Pagrindinė gaiviojo gėrimo sudedamoji dalis yra vanduo, kita – sirupai, sultys, pieno produktai, vitaminai, maisto priedai, anglies dioksidas, kitos sudedamosios dalys. Gaivieji gėrimai skirstomi į šias kategorijas:

-      Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį pridėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.

-      Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.

-      Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).

-      Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.

-      Giros skonio gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, kurio sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.

Vanduo. Nealkoholinių gėrimų grupei priskiriamas ir stalo vanduo, kuris gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Dar viena stalo vandens kategorija – aromatizuotas stalo vanduo. Tai stalo vanduo, geriamasis vanduo, natūralus mineralinis vanduo arba šaltinio vanduo, į kuriuos pridėta kvapiųjų medžiagų.

Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Saldikliai

Tradiciškai gaivieji gėrimai saldinami cukrumi, tačiau juos galima saldinti ir fruktoze (vaisių cukrumi), o tokius produktus su fruktoze gali vartoti diabetu sergantys asmenys. Vis dažniau gaiviuosius gėrimus imta saldinti cukraus pakaitalais – saldikliais.

Saldiklių, kaip ir kitų maisto priedų, kiekiai griežtai reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“.  Ženklinant maisto produktus su saldikliais ar su saldikliais ir cukrumi, kaip aiškina NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja I. Karpovienė, šalia produkto pavadinimo atitinkamai turi būti užrašas „Su saldikliu (saldikliais)“ ar „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“. Saldikliai kaip ir kiti maisto priedai turi būti ženklinami nurodant grupinį pavadinimą ir tarptautinį numerį (pvz., „saldiklis E 951“)  arba nurodant grupinį pavadinimą ir maisto priedo pavadinimą (pvz., „saldiklis aspartamas“).

Produktų, turinčio saldiklio aspartamo (E 951) etiketėse privalu nurodyti „Turi fenilalanino šaltinį“. Tai svarbu žmonėms sergantiems fenilketonurija. Kai kurie saldikliai yra specifinio skonio, todėl norint išgauti malonesnį gėrimo skonį, saldikliai maišomi. Kai kurie saldikliai, pavyzdžiui, polioliai – gaunami iš natūralių medžiagų, gėrimuose gali būti vartojami įvairiais kiekiais, tačiau pridedant daugiau kaip 10 proc. poliolių, maisto produktų etiketėse, anot specialistės, gamintojas turi pažymėti „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius“.

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų maistui, taip pat kūdikių ir mažų vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų maistui, nebent yra specialus paskyrimas.

Medžiagos, vartojamos gaiviųjų gėrimų gamyboje

Taip pat gaiviųjų gėrimų gamybai galima naudoti konservantus, dažiklius, antioksidantus, kvapiąsias medžiagas. Ženklinant gaiviuosius gėrimus, kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau šių maisto dažiklių: oranžinis geltonasis E110, chinolino geltonasis E104, karmoisinas (E122), raudonasis dažiklis (Allura Red) (E129), tartrazinas (E 102), raudonasis ponso dažiklis 4 R (E 124) etiketėje turi būti nurodoma „dažiklio (-ių) pavadinimas arba E numeris: „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“.

Atkreiptinas dėmesys, kad giros gamyboje galima vartoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį  E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414, natrio benzoatą E 211, kalio sorbatą E 202.

Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojančių medžiagų ir kaip teigia NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja I.Karpovienė svarbu žinoti, kad  tam tikroms žmonių grupėms šios tonizuojančios medžiagos nėra rekomenduotinos, todėl derėtų atidžiai perskaityti ir energinių gėrimų etiketėse pateiktą informaciją apie specialias vartojimo sąlygas. Kai gėrime kofeino daugiau kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Turi daug kofeino“ ir nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.

Gaiviuosius gėrimus galima papildyti vitaminais ir mineralais. Gamintojai papildo maisto produktus vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti. Vitaminai ir mineralai taip pat gali būti dedami technologiniais tikslais kaip priedai, dažikliai ar kvapiosios medžiagos.

Vitaminai ir mineralai turi būti pridėti vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktais. Gėrimai yra vieni iš populiariausių tokių produktų pavyzdžių, kurie yra vitaminizuojami. Dažniausiai gėrimai papildomi A, C, E vitaminais ir folio rūgštimi.

Gėrimai gali būti dirbtinai prisotinti anglies dioksido. Pagal jo kiekį gazuoti gėrimai yra skirstomi į stipriai gazuotus, gazuotus ir silpnai gazuotus.

Prisiminkime, kad žmogaus energijos pagrindas – maistas, tad su meile ir atida rinkimės tai – kas sveika mūsų organizmui.

Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.

Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką

Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.

Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.

Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.

Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.

Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!

Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“

24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.

Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje

Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.

Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.

Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.

Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą

Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.

Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).