Gegužės 2 d. jau septintą kartą vyks visas kinematografų gildijas apimantys apdovanojimai “Sidabrinė gervė 2014″. Stipriausi varžovai dėl jų – „Lošėjas“ ir „Ekskursantė“.

Šiemet vertinti 36 filmai, varžęsi šešiolikoje nominacijų. Įdomu tai, kad šįkart kaip niekad anksčiau buvo pateikta daug ilgametražių vaidybinių kino juostų. “Pagaliau atsirado kažkokia intriga – sukurti net devyni filmai, iš kurių penki nominuoti”, – džiaugiasi garsi kino kritikė Izolda Keidošiūtė.
Nominantų sąraše nesunku pastebėti favoritus. Režisieriaus Igno Jonyno filmas “Lošėjas” – vienas jų. Jis rungiasi net dešimtyje kategorijų. Vis dėlto kovoti su konkurentais nebus lengva: Audriaus Juzėno režisuota “Ekskursantė” gavo septynias nominacijas, Mykolo Vildžiūno “Nesamasis laikas” – šešias, o Mariaus Ivaškevičiaus “Santa” ir Emilio Vėlyvio “Redirected / Už Lietuvą!” – po keturias.

Du favoritai
“Lošėjas” jau kurį laiką kelia tam tikrą šalies kinomanų bei kino ekspertų euforiją, ir, atrodo, tam yra pagrindo. Šiuo metu po įvairius užsienio festivalius keliaujantis filmas pirmą kartą oficialiai pristatytas prestižiniame A klasės San Sebastiano kino festivalyje, į kurį vien patekti – garbė. Negana to, jis jau renka apdovanojimus: tarptautiniame Paryžiaus autorinio kino festivalyje “L’Europe Autour de l’Europe” (“Europa apie Europą”) “Lošėjas” varžėsi pagrindinėje programoje ir buvo apdovanotas specialiuoju žiuri prizu ir jaunųjų profesionalų “Prix Luna” už geriausią filmą, Varšuvos kino festivalyje irgi pelnė specialųjį žiuri prizą.
Kitas favoritas – A.Juzėno režisuota juosta “Ekskursantė”, kartu su Ukrainos režisieriaus Achtemo Seitablajevo “Chaitarma” laimėjusi prestižinę Rusijos kino premiją “Nika” geriausio Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių filmo kategorijoje. Kaip pasakoja gerai su naujais lietuviškais filmais susipažinusi “Kino pavasario” lietuviškos programos koordinatorė Justė Zavišaitė, nepaisant to, kad “Ekskursantė” beveik nebuvo reklamuojama, kino teatruose ji pasirodė labai sėkmingai. “Žmonėms labai patiko. Filmo lankomumas ėjo tik gausyn, informacija sklido iš lūpų į lūpas”, – prisimena J.Zavišaitė.
Taigi “Lošėjas” pasakoja apie Vincentą, patyrusį, bet lošimui neatsispiriantį greitosios pagalbos stoties darbuotoją, ir jo sukurtą makabrišką žaidimą. Norėdamas išbristi iš skolų, jis įsuka lošimą, kuriame lažinamasi, ar pacientai mirs, ar išgyvens. Filme sulošta taip pat neblogai: istorija lyg ir veda prie to, kad Vincentas turės rinktis, ar tęsti pelningą lošimą, ar likti su moterimi – kolege, prieštaraujančia tokiai “pramogai”. Vis dėlto pabaiga tarsi kaukšteli plaktuku per galvą.
Tuo metu dar prieš penkiolika metų pradėta kurti “Ekskursantė” – tai jautri, emocinga istorija, per vienuolikmetės Marijos (Anastasija Marčenkaitė) akis parodanti vieną skaudžiausių mūsų istorijos etapų – trėmimus. Pabėgusi iš mirties traukinio ji lieka viena už 6 tūkst. kilometrų nuo namų. Per sunkiausią kelionę gyvenime Marija susiduria ne tik su atšiauria gamta, baime ir alkiu, bet ir su sutiktųjų gerumu, o kartais ir žvėriškumu.
Šie filmai – pagrindiniai konkurentai ne tik dėl geriausio filmo, bet ir dėl geriausio režisieriaus ir geriausio scenarijaus apdovanojimų. Iš didelio tarptautinio dėmesio galima prognozuoti, kad “Lošėjas” taps metų filmu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

“Sidabrinės gervės” apdovanojimai yra puikus lakmuso popierėlis, leidžiantis pamatyti, koks yra ir kokia kryptimi suka lietuviškas kinas. “Dabartinis derlius džiugina”, – interviu “Veidui” teigė vertinimo komisijos pirmininkė, kino kritikė dr. Gražina Arlickaitė.

VEIDAS: Lietuvių kūrėjai pristatė neįprastai daug ilgametražių vaidybinių filmų. Ar tai pranašauja klestėjimo laikus?
G.A: Šiemet į geriausio metų filmo titulą pretendavo devyni filmai, tarp nominantų pateko penki. Tai lietuviškas rekordas ir savotiškas kiekybinis proveržis. Prisimenu, prieš porą trejetą metų pretenduodavo du, trys, o kartais tik pusantro vaidybinio filmo. Nebūdavo iš ko rinktis, tad dabartinis derlius džiugina. Vis dėlto kino industrijai svarbiau kokybinis proveržis, o čia – sudėtingiau. Galima konstatuoti, kad kuriami filmai žiūrovams ir juostos, sulaukiančios kitokios sėkmės – tarptautinės sklaidos, profesinio susidomėjimo.
VEIDAS: Atrodo, kad visos geriausio metų ilgametražio filmo kategorijoje nominuotos juostos priklauso pirmajai krypčiai ir yra skirtos pirmiausia žiūrovui.
G.A.: Pasakyčiau kitaip – nominuoti filmai rodo, kad jų autoriai ieško savo žiūrovo ir stengiasi mažinti atstumą tarp kūrėjo bei auditorijos, nes suprantama, kad svarbu būti pamatytam ir išgirstam.
VEIDAS: O ar keičiasi dokumentikos tendencijos?
G.A.: Dokumentikos šiemet taip pat gana gausu. Įdomu, kad daugėja ilgametražių dokumentinių filmų, o trumpametražių mažėja. Daug kūrėjų sąmoningai atsisako standartinės trukmės ir ieško tam tikros kūrybos laisvės. Vis dėlto kartais tiesiog nemokama susidoroti su visa nusifilmuota medžiaga.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.