„Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės“, – tai garsioji komunisto Justo Paleckio (1899–1980), tapusio vienu ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės praradimo simbolių, frazė, ištarta 1940 m. liepos 30 d.

Kauno geležinkelio stotyje, prieš jam išvykstant į Maskvą su istorine išdavikiška misija – nuvežti SSRS Aukščiausiajai Tarybai prašymą priimti Lietuvą į sovietinės imperijos sudėtį. Tai buvo paskutinės nepriklausomos Lietuvos valstybės dienos, o jau rugpjūčio 3-iąją, Kremliui vienbalsiai nutarus priglausti Lietuvą po savo sparnu, vadinamasis sovietinės Lietuvos prezidentas J.Paleckis Maskvoje šlovino Staliną: „Tegyvuoja išmintingasis vadas, darbo žmonių įkvėpėjas ir išvaduotojas, mūsų didysis draugas Stalinas.“
Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje, nuo šių įvykių praėjus daugiau nei septyniasdešimčiai metų, turime naują Kremliaus saulės nešėją – J.Paleckio anūką Algirdą Paleckį. Išsilavinęs, perspektyvus, turėjęs visas galimybes tapti vienu iš naujųjų politinių lyderių A.Paleckis, dabar skelbiantis apie grįžimą į Lietuvos politinį gyvenimą, savo elgesiu vis aiškiau demonstruoja mėginimus pakartoti savo liūdno atminimo senelio „pasiekimus“.
A.Paleckis į savo senelį, iš pradžių savo noru tapusį mokamu sovietų informatoriumi, o vėliau pakilusį iki tariamų Lietuvos prezidento bei LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pareigų (nors tebebuvo tas pats Kremliaus klapčiukas), yra ne tik išoriškai panašus. Jie artimi ir temperamentu, ir pažiūromis, ir vertybėmis, ir netgi elgesiu. Apie tai, kad žavisi seneliu, kuris per amžius liks paženklintas Lietuvos valstybės išdaviko etiketės, ne kartą yra viešai sakęs ir pats A.Paleckis.
Istorikai stebėjosi, kodėl J.Paleckis, tarpukario žurnalistas, kuris neturėdamas nė trisdešimties metų tada dar laisvoje Lietuvoje buvo pakilęs iki leidėjų ir naujienų agentūros ELTA direktorių, staiga persimetė į valstybės priešų gretas. Panašūs klausimai dabar kyla ir dažnam politikui, stebinčiam jo anūko A.Paleckio, buvusio perspektyvaus politiko, galėjusio padaryti puikią karjerą, politinį ir moralinį nuosmukį, lydimą tyčiojimosi iš Sausio 13-osios aukų atminimo bei įtarimų, kad jis, kaip ir senelis, dabar gyvena iš Kremliaus emisarų pinigų. Apie tai skaitykite straipsnį šiame „Veido“ numeryje.
Partijos „Socialistinis liaudies frontas“ pirmininkas A.Paleckis, pastaraisiais metais mažiau dalyvavęs Lietuvos politiniame gyvenime, dabar nusiteikęs sugrįžti. Tik ar daug Lietuvoje yra Stalino saulės išsiilgusiųjų?

Giedrė Bolzanė

Trys klausimai Giedrei Švedienė, valstybės kontrolierei

„Veidas“: Kurioms sritims Valstybės kontrolė šiemet numato skirti didžiausią dėmesį?
G.Š.: 2012 m. bus atliekami 153 valstybiniai auditai: 40 veiklos auditų ir 113 finansinių (teisėtumo) auditų. Kiekvienais metais išskiriame prioritetinę sritį. 2012 m. prioritetas bus viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos visuomenei. Tai reiškia, kad atlikdami auditus orientuosimės būtent į šią sritį – žiūrėsime, kaip paslaugas gyventojams teikia valstybės institucijos, įstaigos, kokia jų kokybė, prieinamumas, efektyvumas. Pernai prioritetine sritimi pasirinkome viešuosius pirkimus, tad šios srities taip pat nepaliksime nuošalyje.
„Veidas“:  Tad kokios Valstybės kontrolės išvados, kaip Lietuvoje veikia viešųjų pirkimų sistema?
G.Š.: Atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus matėme, jog viešųjų pirkimų srityje per maža konstatuoti pažeidimo faktą, reikalinga nustatyti priežastinį ryšį – kodėl institucijose tiek daug viešųjų pirkimų pažeidimų ir ką reikėtų daryti, kad jų būtų mažiau.
Pernai identifikavome nemažai problemų, iš kurių išskyrėme keturias, mūsų manymu, svarbiausias, kurias audituosime šiais metais: supaprastintus pirkimus (tarp jų ir neskelbiamas derybas), sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę, centralizuotus viešuosius pirkimus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo viešuosius pirkimus.
„Veidas“: O kokie auditai šiemet bus patys svarbiausi?
G.Š.: Žmonės dažnai susiduria su problemomis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl turėsime keletą auditų šioje srityje – vienas jų yra sveikatos priežiūros organizavimas onkologijos srityje. Nors viešai skelbiama, kad Lietuvoje per didelis gydytojų skaičius, iš tiesų gyventojai skundžiasi, kad blogėja sveikatos priežiūros prieinamumas. Todėl atsakysime į klausimą, kaip organizuojamas žmogiškųjų išteklių valdymas sveikatos apsaugos sistemoje, kaip jis galėtų būti tobulinamas, ar jis efektyvus. Taip pat planuojame detaliau pasižiūrėti, kaip organizuojama vaiko teisių apsauga, ir pateiksime siūlymų, kaip ji turėtų būti tobulinama. Esame suplanavę auditus švietimo sistemoje – vertinsime, kaip vykdomos studijų programos, kaip jos organizuojamos ir vertinamos, kaip organizuojamas suaugusiųjų švietimas užtikrinant mokymosi visą gyvenimą galimybę, taip pat nagrinėsime mokinio krepšelio lėšų planavimą ir naudojimą. Kaip ir kasmet, daug dėmesio skirsime ES lėšų panaudojimui. Dar esame suplanavę Valdovų rūmų atstatymo auditą – norime pažiūrėti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, kurias pateikėme prieš kelerius metus.