Uostamiesčio bendrovė “Klaipėdos nafta” uosto direkcijos prašo sudaryti sąlygas didesniems tanklaiviams krauti.

Bendrovė prie jos naudojamų krantinių prašo leisti švartuoti 13 metrų grimzlės tanklaivius, tad gylis prie krantinių turėtų būti apie 14 metrų, rašo “Verslo žinios”.

“Planuojame įrengti dvi talpyklas po 32 tūkst. tonų, turėsime didesnį talpyklų parką. Taigi išaugtų galimybė kaupti didesnes partijas, o klientams viena tona atpinga, kai atplaukia didesni tanklaiviai. Dabar būdavo pas mus pasikrauna tanklaivį tik iš dalis, tad vyksta į kitą uostą prisipildyti”, – teigė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Kol kas 13 metrų grimzlės laivus Klaipėdos uoste turi galimybę švartuoti tik Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”).

Uosto direkcija tvirtina, kad per porą mėnesių įvertins krantinių, atmušų, švartavimosi stulpų pertvarkymo darbus. Manoma, kad valymo, gilinimo ir kitų būtinų darbų vertė nesieks 1 mln. litų.

Klaipėdos jūrų uoste krenta ne tik krantinių statybų ar rekonstrukcijos kainos, į 2006 metų lygį grįžta ir gilinimo darbų įkainiai.

Konkursuose atsiradusios sąlygos konkurencijai ir ilgą laiką buvusio kone vienintelio uoste pageidaujamo rangovo “saulėlydis” – tokios įvardijamos pagrindinės kainų perversmo priežastys, rašo “Verslo žinios”.

“Dabar esame priartėję prie visų kaimyninių uostų pagal įkainius. Liepojoje vieną kubinį metrą kainuoja 17-19 litų, prieš gerus metus Antverpeno uoste valymo darbai kainavo apie 7-8 eurus už kubinį metrą. Man atrodo, kad artėjame prie gerų įkainių”, – vertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Neseniai vykusiame konkurse kaina nukrito iki 17 litų. Artimiausiu metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi pasirašyti sutartį su uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo antrojo etapo konkurso laimėtoju, pasiūliusiu žemiausią kainą – Vokietijos kompanija, turinčia savo atstovybę Lietuvoje “Josef Mobius Bau-Aktien-gesellschaft”, uoste laimėjusia ne vieną konkursą. Ši iškasti apie 460 tūkst. kubinių metrų grunto ir atlikti kitus darbus atliks už maždaug 8 mln. litų. Skaičiuojamoji šių darbų kaina siekė 25 mln. litų.

Pasak uosto direkcijos, šie darbai yra tarsi įžanga didžiajam kanalo gilinimui iki 14,5 metro iki pat Malkų įlankos. Tuo pat metu kanalą numatoma paplatinti iki 150 metrų. Šio projekto metu teks iškasti apie 2,5 mln. kubinių metrų grunto, tad skaičiuojamoji kaina keliskart didesnė nei uosto tobulinimo projekto. Tačiau tikimasi, kad konkurencija ir čia kainas apkarpys.

“Įsivaizduoju, kad kai kurie dalyvauja konkurse nepretenduodami laimėti, o pasižiūrėdami, ar viskas gerai Klaipėdoje, ar verta kada nors rimtai sudalyvauti. Ateina, susipažįsta su procedūromis. Greičiausiai tai yra žvalgyba, kas mus labai džiugina – žvalgykitės”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Teisę valdyti būsimą Šventosios uostą gavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žada, kad šiuo metu apleistas šiaurinis šalies uostas jau 2011-ųjų vasarą galės priimti turistų jachtas, katerius bei pramoginius laivus.

Šiuo metu perbrendamas Šventosios uosto įplaukos kanalas ankstyvą pavasarį turės būti pagilintas iki 3 metrų, pagilinus įplauką dugno valymo darbai prasidės ir pačioje akvatorijoje. Rytinėje jos pakrantėje dugnas bus gilinamas iki 2 metrų, o vakarinėje akvatorijos dalyje – iki 3 metrų, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Nors apmirusio Šventosios uosto atstatymo darbų pradžia numatyta tik 2013 metais ir užakusios akvatorijos pakrantės šiandien skendi pusnyse, čia dvelkianti, regis, amžina ramybė baigsis jau ankstyvą pavasarį.

Po kelių mėnesių prie apleistų ir užžėlusių krantinių ims gausti statybinė technika, bus įrengiamos nedidelių laivų švartavimo vietos, gilinama akvatorija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsibrėžė jau ateinančią vasarą Šventosios uostui įpūsti gyvybę ir įrengusi krantines vasarą čia priimti turistų jachtas, katerius bei pramoginius laivus.

Pirmoji uostininkų užduotis – iki 3 metrų pagilinti Šventosios upės žiotis, kurios atstoja įplaukos į akvatoriją kanalą.

Dabar smėliu nuolat užnešamas upės žiotis galima perbristi ir jas įveikia tik į jūrą išplaukiančios priekrantės žvejų plokščiadugnės valtys.

Įplaukos kanalo gilinimą skubina ir tai, kad į uosto akvatoriją negali įplaukti inžinerinio geologinio kartografavimo specialistų technika.

Pagilinus įplauką dugno valymo darbai prasidės ir pačioje akvatorijoje. Rytinėje jos pakrantėje dugnas bus gilinamas iki 2 metrų, o vakarinėje akvatorijos dalyje – iki 3 metrų.

Iš Šventosios uosto dugno pavasarį iš viso numatoma išsemti apie 60 tūkstančių kubinių metrų grunto.

Prie pagilintų krantinių bus tvirtinami plaukiojantys pontonai. Prie jų bus montuojami vadinamieji pirštai, tarp kurių švartuosis laivai.

Vakarinėje uosto dalyje numatyta įrengti 50 švartavimosi vietų iki 12 metrų ilgio laivams. Prie rytinės krantinės planuojama įrengti dar tiek pat švartavimosi vietų iki 10 metrų ilgio laivams.

Iki apšviečiamų krantinių dar reikės nutiesti vandentiekį ir elektros kabelius.

Sausio mėnesį turėtų paaiškėti, kas atliks inžinerinius darbus ir įrengs plaukiojančias prieplaukas. Artimiausiu metu planuojama paskelbti uosto valymo darbų konkursą.

Įplaukos kanalo ir krantinių gilinimo, plaukiojančių pontonų montavimo ir komunikacijų įrengimo darbams numatoma skirti apie 3 milijonus litų.

Į Šventąją pradėjus plaukti laivams, vasarą čia atsiras ir pirmieji uosto darbuotojai.

Neseniai paskirta Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė pasakojo, kad prie rytinės krantinės numatoma pastatyti tris mobiliuosius namelius.

Viename jų dirbs keturi uosto priežiūros operatoriai

Kitas namelis bus skirtas muitinės ir pasienio pareigūnams, kurie į Šventosios uostą bus iškviesti atplaukus ne Europos Sąjungos šalims priklausančioms jachtoms. Trečiame namelyje atplaukusiems turistams bus įrengti dušai ir tualetai.

„Šventosios uosto teritorijoje, kurioje numatyta komercinė veikla, vasarą turėtų atsirasti laikinieji prekybos, uosto paslaugų statiniai. Gal atsiras verslininkų, kurie čia norės teikti jachtų eksploatacinės priežiūros paslaugas”, – svarstė A.Čėsnienė.

Kol kas dar nėra numatyta, kiek kainuos per vasarą veikiančio uosto paslaugos.

Pritaikius pagal laivų ilgį dabar numatytų naudojimosi krantinėmis rinkliavų dydžius, esant netgi ir maksimaliai apkrovai, Šventosios uostas per mėnesį nesurinktų nė 2 tūkstančių litų. Tiek nepakaktų net uosto priežiūros operatorių atlyginimams.

„Vyriausybė Šventosios uostui turėtų nustatyti atskiras švartavimosi kainas.

Dabar rengiame tokio Vyriausybės nutarimo projektą. Manome, kad uosto paslaugų kainos turėtų būti panašios kaip ir panašaus tipo jachtas priimančiuose Pilies Klaipėdoje, Nidos, Šilutės uostuose.

Šventosios uostas turėtų išsilaikyti, jei mažųjų ir pramoginių laivų švartavimosi kaina mėnesiui siektų 250–400 litų, o prisišvartuoti parai kainuotų iki 27 litų”, – pajamas planavo Šventosios uosto vadovė A.Čėsnienė.