Pirmo vaiko susilaukti perkopus trisdešimt metų jau tampa įprasta ne tik Vakarų Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Be to, vis dažniau antrą ar trečią kartą tapti tėvais sąmoningai apsisprendžiama sulaukus keturiasdešimties ir daugiau metų.

Dabartinės šeimos modelį keičia ne tik mažėjantis gimstamumas, kai nusprendžiama turėti vieną atžalą, santuokos atidėjimas vėlesniam laikui, kohabitacija (gyvenimas nesusituokus), bet ir vaikų gimdymas esant vis vyresnio amžiaus. Tendencija, kad vyrai bei moterys pirmiausia siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, įsitvirtinti darbo rinkoje ir tik tada nusprendžia susilaukti vaiko, pastarąjį dešimtmetį išryškėjo daugelyje Europos šalių. Štai Prancūzijoje dabar pirmą kartą gimdo keturis kartus daugiau moterų, vyresnių nei 35 metų, negu prieš trisdešimtmetį. Didžiojoje Britanijoje maždaug kas antras vaikas gimsta vyresniems nei 35 metų tėvams, o gimdyvių, perkopusių 40 metų, pernai buvo tris kartus daugiau nei 1990 m.
Mūsų šalyje šeimos pagausėjimas taip pat atidedamas vis vėlesniam laikui. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais daugiausiai moterų gimdydavo būdamos 22-ejų, dabar – jau 27–29 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dvidešimt dvejus metus gimdyvių 22–24 metų amžiaus grupėje sumažėjo net 3,5 karto, o gimdančių 30–40 metų moterų nuo 2005 m. padaugėjo net apie pusantro karto. 2000 m. 30–34 metų lietuvės pagimdė 18 proc. vaikų, o 2009 m. – 24 proc.
Beje, pagal vidutinį pirmagimio susilaukusių tėvų amžių mes sparčiai vejamės Šiaurės bei Vakarų Europos šalis. Ten vidutinis pirmą kartą gimdančios moters amžius siekia 30 metų, vyrų, tapusių tėčiais, – 32 metus. Lietuvoje vidurkis – 26 metai, nors dar prieš dešimtmetį buvo apie 24-erius. Lietuvės nesibaimina gimdyti ir sulaukusios daugiau nei keturiasdešimties. Penkiasdešimtmečiams ar vyresniems vyrams amžius patirti tėvystės džiaugsmą taip pat nebeatrodo kliūtis.
Štai Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui jaunėlis sūnus gimė, kai politikas jau buvo atšventęs 52-ąjį gimtadienį, aktorius Ramūnas Abukevičius trečią kartą tėčiu tapo būdamas 50-ies, o jo žmona kino režisierė Inesa Kurklietytė gimdė 42-ejų. Aktorius ir politikas Artūras Orlauskas trečio vaiko susilaukė 45-erių, Seimo narė Asta Baukutė ketvirtą atžalą pagimdė 43 metų, aktorė Ilona Balsytė tokių metų taip pat susilaukė sūnaus, o JAV gyvenančios kompozitorės, dainininkės ir poetės Gintarės Jautakaitės dukra pasaulį išvydo, kai jai buvo 47-eri. Neseniai penktas vaikas gimė rašytoju ir kūno gerovės specialistu prisistatančiam 49 metų Šarūnui Navickiui.

Pasiekus profesinių ambicijų, lengviau atsidėti vaikams

Ypač daug vyresniame amžiuje vaikų susilaukusių tėvų yra tarp užsienio garsenybių. Pavyzdžiui, bitlas Paulas McCartney dukters susilaukė 61 metų, perkopus per šešiasdešimtmetį vaikai gimė ir JAV nekilnojamojo turto magnatui Donaldui Trumpui, dainininkui Rodui Stewartui, vienam žymiausių pasaulyje pianistų ir dirigentų Justusui Frantzui.
Nemažai įžymybių, sulaukusios keturiasdešimties ir daugiau metų, gimdo pirmą kartą. Aktorės Courteney Cox-Arquette, Nicole Kidman, Julianne Moore pirmą kartą mamomis tapo 41 metų. Rašytoja Joanne Rowling pirmą vaiką pagimdė 37-erių, o antrą – 39-erių. Aktorei Susan Sarandon trečioji atžala gimė sulaukus 46 metų, panašaus amžiaus gimdė ir kita žinoma aktorė Holly Hunter.
Tokio amžiaus gimdo ne tik Lietuvos ir pasaulio įžymybės. Štai vilnietė Birutė Mielinauskienė pirmo vaikelio susilaukė 43-ejų, jos vyrui tuo metu jau buvo penkiasdešimt. Pora susituokusi gyveno daugiau nei dešimt metų, tačiau šeimos pagausėjimą sąmoningai atidėliojo, nes pirmiausia norėjo pasiekti karjeros aukštumų, įsigyti nuosavą būstą. Įdomu tai, kad ir sulaukę tokio amžiaus Mielinauskai vaikelio neplanavo, jis pats pasirinko laiką ateiti į šią šeimą.
„Nesureikšminu to, kad gimdžiau ne dvidešimties, o gerokai vėliau. Nesijaučiu sena ar negraži. Gimdyčiau ir dar vieną vaiką“, – sako ketverių metų sūnų auginanti Birutė. Ji įsitikinusi, kad kiekvienas amžius yra gražus motinystei. Vis dėlto, Birutės nuomone, būdama brandi ir profesinėje srityje pasiekusi savo užsibrėžtų tikslų, ji dabar gali daugiau laiko skirti sūnui, jaučiasi rami dėl ateities bei pajamų, o ir bendraudama su jaunesnėmis mamomis dėl savo amžiaus nekompleksuoja. Nepastebėjo, kad ir vaikas blogai jaustųsi, nors jo mamos amžius panašus kaip daugelio berniuko draugų močiučių.

Kantrybė ir nuoseklumas – vyresnių tėvų pranašumas

Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro vedėja psichologė-psichoterapeutė Roma Jusienė pabrėžia, kad vaiko emocinė būsena nepriklauso nuo to, ar jis auga jaunesnių, ar vyresnių tėvų šeimoje. Pasak specialistės, jeigu tėvai gerai jaučiasi, tai ir atžala bus laiminga.
„Tai, kad vaikai kartais gėdijasi vyresnių tėvų, yra nuoskauda, pasiteisinimas, kai negaunama pakankamai meilės. Vis dėlto brandiems tėvams svarbiausia yra ryšys su artimaisiais, jie linkę patys daugiau duoti, nei reikalauti iš kitų. Be to, vyresnio amžiaus žmonės mažiau blaškosi, nuosekliau ir tikslingiau elgiasi. Tai pastebima ir auklėjant atžalas. Taip pat su amžiumi žmonės tampa kantresni, o tai labai svarbu auginant vaikus“, – paaiškina R.Jusienė.
Tą patvirtina ir VšĮ Prieraišiosios tėvystės centro lektorė, trijų vaikų mama Inga Giedraitienė. Pirmą dukrą ji pagimdė 24-erių, antrą – po beveik dešimties metų, o pagranduko susilaukė būdama 38-erių. „Tuos ilgus metus iki gimstant antrajai dukrelei daug dirbau, jai buvo tik aštuoni mėnesiai, kai grįžau į darbą. Stengdavausi su dukrele praleisti kuo daugiau laiko, tačiau man tada dar trūko brandaus ir atsakingo požiūrio į vaiko auginimą, – pasakoja I.Giedraitienė. – Dabar, kai dukra jau paauglė, rodosi, vėl išgyvenu jos vaikystę: tai, ko nedaviau jai tada, stengiuosi skirti dabar, be to, mėginu nekartoti tų pačių klaidų su kitais vaikais. Antroji mergytė buvo jau brandžiau laukiama: lankėmės su vyru tėvystės paskaitose, rengėmės atsakingai gimdyti ir auginti mažylę. Sūnelis atkeliavo taip pat ypač lauktas.“
Trijų vaikų mama sako, kad 36-erių pagimdžiusi antrą dukrą nutolo nuo darboholiško gyvenimo būdo ir ėmė mėgautis motinyste. Užuot dirbusi aštuonias valandas per dieną ir tik vakarais ar savaitgaliais bendravusi su šeima, moteris ėmė ieškoti galimybių dirbti lanksčiu grafiku, auginti vaikus ir kartu augti savo profesijos srityje.

Vidutinis gimdančios moters amžius sustos ties 30 metų

Pasak R.Jusienės, nors vyresni tėvai dažniausiai būna išmintingesni, jaučia mažiau baimės dėl ateities, tačiau neretai turi nešti dvigubą naštą. Mat ne tik augina mažus vaikus, bet ir privalo pasirūpinti ligotais tėvais. „Neišspręstos socialinės rūpybos problemos, taip pat požiūris, kad vyresnio amžiaus žmogus – tik našta, Lietuvoje dar yra dideli trukdžiai gimdyti sulaukus 35-erių ir daugiau metų“, – mano R.Jusienė.
Nepaisant to, jau ir mūsų šalyje noras pirmiausia susikurti materialinę gerovę ir tik tada atsidėti šeimai tampa svarbesnis nei sunkumai, su kuriais gali tekti susidurti atidėjus gimdymą vėlesniam laikui. Sociologė Aušra Maslauskaitė pastebi, kad tai lemia kontraceptinių priemonių išpopuliarėjimas, taip pat sudėtingesnis įsikabinimas į darbo rinką nei prieš dvidešimt metų. Be to, kur kas tobulesnės diagnostikos priemonės ir geresnė vyresnių gimdyvių priežiūra neatgraso nuo gimdymų esant brandesnio amžiaus. Nors apsigimimų rizika su amžiumi didėja, pavyzdžiui, 30-ies metų neturinčiai moteriai susilaukti kūdikio su Dauno sindromu tikimybė lygi vienam iš tūkstančio, o keturiasdešimtmetei – vienam iš šimto, tačiau vyresnės moterys rečiau susilaukia nesveikų vaikų.
Vis dėlto, kaip pastebi LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė, pasikeitęs gimdymų kalendorius turi savo pasekmių. Štai pastoti vyresnei nei 35-erių moteriai kelis kartus sunkiau nei dvidešimtmetei, o sulaukus keturiasdešimties tokia tikimybė – vos 5 proc. „Atidėjus gimdymą vėlesniam laikui kyla grėsmė, kad moteris visai nepastos, tada reikės ieškoti pagalbinių apvaisinimo technologijų, o tokia pagalba Lietuvoje brangi“, – primena gydytoja.
A.Maslauskaitė įžvelgia grėsmę ir demografinei padėčiai. „Vis vėliau gimdant, trumpėja moters reprodukcinis laikas. Tad pirmo vaiko susilaukus keturiasdešimties didelė tikimybė, kad moteris daugiau vaikų nespės pagimdyti. Egzistuoja tam tikros ribos, iki kada galima atidėti gimdymą, todėl ir Vakarų Europos šalyse, ir Lietuvoje pirmą vaiką gimdančios moters vidutinis amžius turėtų sustoti ties trisdešimt metų“, – apibendrina A.Maslauskaitė.

Vaida Stoškuvienė

Lentelės
Gimdančių moterų amžius (gimusiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui atitinkamo amžiaus moterų)
2000 m. 2005 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
22 metai 100,8 66,8 60,4 59,3 51,3
28 metai 75,2 86,2 107,2 114,8 115,5
30 metų 63,3 69,9 94,9 105,5 112,1
35 metai 26,1 31,7 40,6 49,2 52,8
38 metai 14,2 15,3 20,7 23,7 23,6
41 metai 5 5,1 7,7 7,5 7,8
Šaltinis: Statistikos departamentas

Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje
2002 m. 26,9
2005 m. 27,6
2008 m. 28,2
2009 m. 28,6
2010 m. 28,9
Šaltinis: Statistikos departamentas

Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius Europos šalyse
Lenkija 24,5
Estija 24,8
Latvija 24,7
Lietuva 26,6
Suomija 27,4
Švedija 27,9
Šveicarija 28,7
Jungtinė Karalystė 29,7
Ispanija 29,2
Šaltinis: Eurostatas