Socialinius ir humanitarinius mokslus studijuoti besirenkantys jaunuoliai viliasi būsiantys geriausi savo srityje ir dėl to nepaiso realios nedarbo grėsmės.

Aštuoniolikmetis vilnietis Augustinas po keleto savaičių teiks dokumentus studijuoti teisę Vilniaus universitete arba Mykolo Romerio universitete. Bet jau šiandien jis regi save išlipantį iš prabangaus automobilio, vilkintį aukštosios mados kostiumu, su stilingais akiniais ir geros kokybės odiniu portfeliu. Vaikino manymu, kino filmuose regima simuliakrinė teisininkų gyvenimo gerovė netrukus taps jo gyvenimo realybe. „Žinau, kad būsiu geriausias advokatas, ir tik keleto metų klausimas, kada mano atlyginimas šoktelės nuo 5 iki 10 tūkst. Lt”, – planuoja Augustinas.
Gabus vilnietis nenori girdėti nei Lietuvos, nei užsienio ekspertų įspėjimų, kad teisininkų, kaip ir daugelio kitų socialinių mokslų krypties specialistų, yra per daug, tad daugeliui jų gresia nedarbas arba darbas ne pagal profesiją.
„Socialiniai mokslai, menai yra tos sritys, kurias baigusiam universiteto auklėtiniui dažnai tenka tiesiog pasakyti: kad praregėtum, pamiršk, ko mokeisi”, – prieš mėnesį AP žurnalistams teigė ES veikiančioms tarptautinėms įmonėms atstovaujančios organizacijos EDF generalinis sekretorius Robinas Chateras.
Kaip rodo prieš pusmetį paskelbti Džordžtauno universiteto (JAV) daugiau kaip dvejus metus trukę darbo paklausos ir pasiūlos tyrimai, šiuo metu mažiausiai darbo vietų siūloma vėlgi socialinių, humanitarinių mokslų ir menų atstovams. Netgi JAV darbo neranda 11,6 proc. architektų, 9,8 proc. fotografų ir kino operatorių, 9,65 proc. grafinio dizaino specialistų, 8,8 proc. filosofų ir religijotyrininkų, 8,3 proc. teatro aktorių, 6,85 proc. muzikantų bei žurnalistų…
“Jei būsi geriausias savo srityje, nei nedarbas, nei minimali alga tikrai negrės”, – socialinės krypties profesūros nuolat pasitelkiamą kontrargumentą kartoja vilnietis abiturientas Augustinas. Jo įsitikinimu, pesimistines darbo rinkos prognozes turėtų gaudyti vidutinybės.
Vis dėlto savimi pasitikintis jaunuolis nenori, kad viešai skelbtume jo pavardę. Užtat kalbinti kiti gimnazistai ne tik patvirtino skeptišką Augustino nuomonę apie analitikų prognozes, bet ir buvo drąsesni.

Būsimi nepaklausių specialybių studentai viliasi būsiantys geriausi

Štai net keletas Kauno šv. Mato gimnazijos gimnazistų, ketinančių rinktis socialinės ir humanitarinės krypties studijas, taip pat yra tikri, kad ekspertų įspėjimai dėl rinkos persotinimo teisininkais, vadybininkais, ekonomistais, žurnalistais, anglų kalbos vertėjais, lituanistais ir pan. skirti ne jiems.
“Sutinku su ekspertais, kad mano ketinamų rinktis rinkodaros, verslo ar ekonomikos programų specialistų prirengta tikrai daug, ir įtikinti darbdavį pasirinkti būtent mane bus sunkoka. Bet viskas yra įmanoma: reikia tiesiog ne plaukti pasroviui, o būti šiek tiek aukštesniam už kitus. Juk geri specialistai nesimėto”, – jaunatvišku maksimalizmu trykšta kaunietis Paulius Vegelevičius.
O būsimoji žurnalistė Vytautė Merkytė atitaria: “Nesu linkusi vadovautis specialistų nuomonėmis, nes juk pati kuriu savo gyvenimą ir tikrai neketinu dirbti to, kas bus populiaru, pagal specialistus, bet man visai ne prie širdies. Man žurnalistika atrodo labai įdomi profesija.”
“Na, taip, ekonomistams tikrai nežadama labai daug perspektyvų, bet man įdomu sekti mūsų šalies statistinius duomenis, ūkio raidą, todėl ir renkuosi studijuoti ekonomiką, – sako kaunietė Agnutė Kiliūtė. – Manau, kad gerai išmanant šią sritį darbą nebūtų sunku susirasti.”
O štai anglų ir prancūzų kalbas studijuoti ketinančio kauniečio Vytauto Bukausko įsitikinimu, anglų kalba ne tik kad verta studijuoti, bet dargi labai perspektyvi. “Visi dokumentai ir sutartys paprastai verčiami iš ir į anglų kalbą, be to, prognozuojama, kad vertimų rinka ateityje tik plėsis. O geram vertėjui tikrai nėra problema rasti darbo”, – neabejoja V.Bukauskas.
Ir vis dėlto kiek galima pasitikėti asmenine sėkmė ir kiek verta kliautis darbo rinkos analitikų ateities įžvalgomis? Kokias specialybes derėtų rinktis itin atsargiai?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.