Nuo 1991 m. dėl abortų Lietuva neteko maždaug 400 tūkst. savo potencialių piliečių, bet ką mes padarėme, kad būtų kitaip?

Birutei šiandien 42-eji. Nors moters grožis jau šiek tiek priblėsęs – veidas išvagotas smulkių raukšlelių, plaukai lengvai žilstelėję, o liūdnos akys išduoda nuovargį ir rūpesčius, ji vis dar patraukli moteris. Grįžusi namo po darbo ir pamaitinusi vaikus, ji iš lėto, atsargiai rinkdama žodžius, pasakojo apie savo dramatišką gyvenimą.
Kaip užaugo šeimoje su niekad neišsiblaivančiu tėvu, nuo kurio net trys jų kaimo moterys turėjo nesantuokinių vaikų. Kaip šiaip ne taip baigė mokyklą, nes mokslai jai niekada nesisekė, ir svajojo ištekėti, kad kuo greičiau ištrūktų iš tėvų namų. Kaip sutiko Romą, kuris jai prisiekinėjo amžiną meilę ir blaivų gyvenimą, bet jau pirmaisiais metais po vedybų iš darbo grįždavo toks girtas, kad vos rasdavo kelią į namus. Kaip vienas po kito gimė trys vaikai – visi berniukai, kuriems jų tėvas nėra ištaręs nė vieno meilaus žodžio.
Kai Birutė pasijuto besilaukianti ketvirto vaikelio, buvo praėję vos keturi mėnesiai nuo tada, kai ji, paauginusi berniukus, po ilgų paieškų pagaliau susirado darbą – įsidarbino pardavėja kaimo parduotuvėlėje už kuklius 700 litų. Moteris neslėpė, kad jokių kontraceptinių priemonių nenaudojo: tabletėms nebuvo pinigų, o prezervatyvų vyras, kuris neretai girtas užguldavo ją naktimis, nepripažino.
Birutė ilgai svarstė, ar pajėgs išmaitinti ir išleisti į mokslus dar vieną atžalą, nes sūnūs jau ir taip nuolat skųsdavosi, kad negauna kišenpinigių, vaikšto sulopytomis kelnėmis ir bijo mokykloje prisipažinti, jog ne tik neturi kompiuterio, bet ir pavalgyti namie ne visada yra ko. Tai buvo beprotiškai sunkios dienos, kai ji negalėjo nei valgyti, nei normaliai miegoti, kol galiausiai priėmė sunkiausią savo gyvenime sprendimą. „Jau kitą savaitę, pasiskolinusi pinigų, nuvažiavau į miestą ir pasidariau abortą“, – vieną skaudžiausių savo gyvenimo momentų prisimena Birutė.
Matydama savo viskam abejingą vyrą, vis giliau grimztantį alkoholio liūne, skurde augančius sūnus ir begalinę neviltį, ji pasirinko abortą, nes tai jai atrodė mažesnė blogybė, nei tokiomis aplinkybėmis gimdyti dar vieną vaiką, kuriam ji, kaip sako pati Birutė, be meilės, daugiau visiškai nieko negali duoti.
Už sukrečiančios statistikos, kuri mums praneša, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo atlikta beveik 400 tūkst. abortų, o dauguma jų – ne dėl medicininių indikacijų, o pačių moterų sprendimu, slypi daugybė ne mažiau jaudinančių gyvenimo istorijų ir visa virtinė aplinkybių, kai būtent nėštumo nutraukimas, kad ir kokių randų moters kūne ir sieloje tai palieka, atrodo geriausia ir vienintelė išeitis.

1991 m. abortu baigdavosi 70 proc. nėštumų

Kad ir kiek būtų diskutuojama, kurį momentą po apvaisinimo reikėtų laikyti gyvybės pradžia ir koks turi būti embriono teisinis statusas, kiekviena moteris, kuri ryžtasi abortui, išgyvena didžiulį dvasinį sukrėtimą, o šis sprendimas dažniausiai būna ne mažiau sunkus ir skausmingas tiek pačioje ankstyviausioje nėštumo stadijoje, tiek artėjant dvyliktai nėštumo savaitei, tai yra paskutinei ribai, iki kada šiuo metu Lietuvoje dar leidžiama nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
„Kada prasideda gyvybė – ar nuo ląstelių susijungimo, ar tik žmogui gimus, yra filosofinis klausimas, į kurį turbūt niekada nebus vieno atsakymo. Taip, tai gyvybės pradžia, bet mes žinome, jog apie 70 proc. apvaisinimų baigiasi persileidimu moteriai dar netgi nežinant, kad ji yra pastojusi. Iš visų žinduolių moteris yra sunkiausiai pastojantis organizmas. Vis dėlto moters nešiojamas vaisius vis tiek yra potencialus žmogus, todėl mes matome, kad nutraukti nėštumą moteriai būna tikrai labai skaudus apsisprendimas“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė.
Šokiruojantis abortų skaičius apnuogina mūsų visuomenės švietimo spragas ir didžiules mūsų valstybės socialines problemas, kurių per šiuos du nepriklausomybės dešimtmečius politikai taip ir nesiėmė deramai spręsti, nes pasiūlyti ir priimti įstatymą, draudžiantį abortus, yra kur kas paprasčiau, nei imtis būtinų reformų, kad tų abortų būtų kuo mažiau.
Gūdžiais 1991-aisiais Lietuvoje abortu baigdavosi apie 70 proc. nėštumų. Šiandien – jau gerokai mažiau, apie 20 proc. 1991–2012 m. Lietuvoje iš viso gimė apie 791 tūkst. vaikų, ir tai yra tik maždaug dukart daugiau, nei tuo laikotarpiu šalyje buvo atlikta nėštumo nutraukimų. Tačiau skubantieji smerkti visas šias moteris, kurios visada prisimins savo negimusius vaikus, dažnai net nesusimąsto, kokios gi priežastys lėmė, kad tiek daug pradėtų gyvybių mūsų visuomenėje taip ir netapo visaverčiais mūsų valstybės piliečiais. Už šių skaičių slypi tokia Lietuva, kokios mes dažnai nenorime matyti ir apskritai pripažinti.
Visų pirma tai tik dar kartą primena apie giliai mūsų valstybėje išsikerojusias socialines piktžaizdes: nereta Lietuvos moteris vis dar gyvena tokiomis sąlygomis, kad tiesiog nesiryžta gimdyti pirmo, o gal jau kažkelinto vaiko ir pasirenka mažesnę, kaip jai tuo metu atrodo, blogybę – abortą. To priežastis gali būti ir skurdas: žemiau skurdo ribos gyvena apie 20 proc. Lietuvos šeimų, todėl dažna moteris, atėjusi nutraukti aborto, pirmiausia kalba apie tai, kad dar vieno vaiko tiesiog nesugebėtų išlaikyti.
Ne paskutinėje vietoje – ir epidemijos mastą Lietuvoje siekiantis alkoholio vartojimas: tyrimai rodo, kad apie 30 proc. 20–64 metų amžiaus vyrų ir 9 proc. moterų yra priklausomi nuo alkoholio. Todėl tarp nėštumą nutraukiančių moterų nemažai tokių kaip mūsų pašnekovė trijų sūnų mama Birutė iš Lietuvos provincijos, kurios, nejausdamos palaikymo iš girtaujančių sutuoktinių ar ilgamečių partnerių ir neturėdamos pakankamai ryžto pakeisti savo gyvenimą, taip pat dažnai atsiduria nėštumą nutraukiančių medikų rankose.
Už abortų statistikos slypi ir kitos porų santykių problemos, nes tyrimai rodo, kad apie 60 proc. Lietuvos moterų yra patyrusios smurtą šeimoje, o maždaug kas trečia yra turėjusi lytinių santykių su sutuoktiniu ar ilgamečiu partneriu prieš savo valią, – tai liudija naujausi europiniai tyrimai. Būtent tokiomis aplinkybėmis ir užsimezga dalis nėštumų, kurie vėliau yra nutraukiami.
„Mūsų kaime, kuriame turime sodybą, pati esu mačiusi, kaip prisigėręs vyras vaikosi žmoną norėdamas lytinių santykių, o ji nuo jo bėga, nes kas gi nori su girtu santykiauti. Bet pagal mūsų sąmonę ten greičiausiai kas nors ir įvyko, nes juk žinote, koks Lietuvoje požiūris: pas mus moterys visada privalo būti pasiruošusios. Ir tai patiria ne viena, o daugybė šeimų“, – teigia Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.
Neištikimybė, emigracijos problemos, depresija, įvairių medikamentų vartojimas ir ligos pastojimo metu, tėvų, gąsdinančių savo jaunas dukras, jog vaikas sugadins karjerą, spaudimas – priežasčių, kurios pastūmėja moteris ryžtis abortui, kad ir koks sunkus būtų šis sprendimas, yra daugybė ir pačių įvairiausių. Pasitaiko visokių situacijų, kai net ir išsilavinusios, sėkmingai gyvenimą susitvarkiusios ir gerai žinančios, kaip saugotis nepageidaujamo nėštumo, moterys pastoja po vienintelės atsitiktinių santykių nakties, o ir šiuolaikinė kontracepcija – kas tą paneigtų – neapsaugo nuo nėštumo visu šimtu procentų.
Vis dėlto ekspertai linkę manyti, kad neplanuoti nėštumai ir abortai yra labiau tam tikrų visuomenės sluoksnių problema, kurią paaštrina socialinis ir ekonominis nesaugumas, elementaraus lytinio švietimo stoka ir prastas kontracepcijos prieinamumas.
„Tik labai reta moteris, gyvenanti šeimoje normalų aprūpintą gyvenimą, kreipiasi dėl nėštumo nutraukimo. Dažniausiai tai patiria įvairių gyvenimo aplinkybių pažeistos moterys, kurios jaučiasi įstumtos į kampą, nebemato kitos išeities. Ir bandyti joms moralizuoti būtų jau psichologinis smurtas“, – mano LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. Vladas Gintautas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog Vyriausybės teikiamos paskolos išsprendžia tik trumpalaikes “Sodros” problemas. Jis įsitikinusi, kad reikia ieškoti ilgalaikių problemų – mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo – sprendimo.

“Būtent tokių sprendimų reikia dabar”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė I.Šimonytė.

Anot ministrės, “Sodrai” skolinama kas ketvirtį, nes norima peržiūrėti, kiek lėšų iš tikrųjų reikia.

“Šiemet “Sodros” pajamos buvo vykdomos geriau negu buvo patvirtinta biudžete, tai mes kiekvieną kartą tiesiog turime galimybę peržiūrėti, kokia yra situacija ir paskolinti tiek, kiek reikia”, – sakė ministrė.

Anot jos, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasiūlė “Sodrai” skolinti be palūkanų, Vyriausybė skolinasi ne be procentų, todėl skirtumo esą nėra.

Lėšų trūkumą jaučianti “Sodra” gaus dar beveik 1 mlrd. litų finansinę injekciją – Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 980 mln. litų paskolą fondui. Ją “Sodra” panaudos pinigų srautams balansuoti pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Anot I.Šimonytės, kadangi 2011 metų “Sodros” biudžetas jau patvirtintas, reikia pritarti “Sodros” paskolai.

“Kadangi Vyriausybė yra pritarusi 2011 metų “Sodros” biudžetui, jį pateikė Seimui, jis yra patvirtintas, tai šiuo atveju, jei jau pateikėme biudžetą su tokio dydžio deficitu, ko gero, turime priimti ir sprendimus, kurie reikalingi tam biudžetui finansuoti”, – sakė finansų ministrė.

“Vis sunkiau ir sunkiau laikui einant pritarti tokiems sprendimams, nes vis tik Vyriausybė dirba jau dvejus metus ir aišku yra, kad viena yra šios dienos sprendimai, o kita – ilgalaikiai. Tikrai nesinori palikti kitai Vyriausybei, kuri bus po mūsų, tokį bagažą”, – Vyriausybės posėdyje teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

10 metrų trukmės paskola būtų teikiama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ją reikės grąžinti iki 2020 metų gruodžio 20 dienos, mokant 4,911 proc. metų palūkanas.

Vyriausybei pateiktuose dokumentuose, be kita ko, teigiama, kad įvertinant pinigų srautų prognozę, realios 2011 metų “Sodros” biudžeto išlaidos bus 3,329 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Tokį deficitą planuojama finansuoti paskolomis iš Vyriausybės ir komercinių bankų.

“Sodra” šiemet iš Lietuvos komercinių bankų pasiskolino apie 1 mlrd. litų, o Vyriausybė “Sodrai” paskolino dar 375 mln. litų.

Pernai gruodį Vyriausybė suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, o per visus 2009 metus Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų “Sodrai” paskolino 2,92 mlrd. litų.

Seimas gruodžio 9 dieną patvirtino kitų metų “Sodros” biudžetą – planuojamas jos deficitas bus 2,558 mlrd. litų, arba 5,5 proc. mažesnis negu šiemet.

"Veido" archyvas

Pernai pusė gimusių vaikų buvo pirmieji šeimose

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais vaikų Lietuvoje gimė šiek tiek daugiau, bet demografai džiaugtis neskuba: gimstamumo lygis mūsų šalyje tebėra labai žemas. Jų vertinimu, tautai gresia išnykimas.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2009-aisiais Lietuvoje gimė 36700 kūdikių, arba 1600 daugiau nei užpernai ir 2700 daugiau nei 2007 m. Tūkstančiui gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., padidėjo nuo 10,5 iki 11. Suminis gimstamumo rodiklis 2008 m. buvo 1,47, o 2009-aisiais – 1,53. Suminis gimstamumo rodiklis rodo vidutinį gyvų gimusių vaikų skaičių, kurį moteris pagimdytų per vaisingą gyvenimo laikotarpį.

Kai mama – ne žmona

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė konstatuoja, kad per du nepriklausomybės dešimtmečius gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėjo nuo kartų kaitą užtikrinančio lygio, kai suminis gimstamumo rodiklis buvo du, iki žemiausio lygio 2002–2005 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3. Nors pastaraisiais metais gimstamumo lygis šoktelėjo iki 1,5, jis vis tiek tebėra labai menkas.

Demografų turimi duomenys rodo, kad pirmą vaiką dabar moterys gimdo vyresnės – maždaug trejais metais vėliau nei prieš dešimtmetį. Kita akivaizdi tendencija – sparčiai daugėja mažylių, gimstančių nesusituokusioms poroms.Pavyzdžiui, 1990 m. santuokos neįteisinusiems tėvams gimė vos 2 proc. vaikų, o 2008 m. – jau 20,5 proc. Per tą patį laiką vienišų motinų pagimdytų vaikų padaugėjo nuo 4,6 iki 7,9 proc.

Veiksnių raizgalynė

Pasak ekspertų, spartų ir reikšmingą gimstamumo mažėjimą Lietuvoje lėmė daugybė įvairiausių tarpusavyje susipynusių veiksnių: ekonominių, socialinių, paveldėtų iš sovietinio laikotarpio. Įtakos turėjo ir demografinio pobūdžio veiksniai, tarp kurių – intensyvi jaunimo migracija, didelis jauno ir vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo lygis, šeimos modelio kaita, gimdymų atidėjimas vėlesniam laikui. Be to, reikšmingi ir vertybių bei naujųjų technologijų veiksniai.

“Ekonominiai veiksniai labai didelį poveikį turėjo ekonominių pokyčių etapo pradžioje ir per 1990–1995 m. nuosmukį. Tie veiksniai buvo svarbūs ir vėliau, tik jie skirtingai veikė įvairias socialines grupes: dalis visuomenės sugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, naujų vertybių ir normų, kita dalis – nesugebėjo”, – komentuoja V.Stankūnienė.
Nors visi šie minėti veiksniai tebėra svarbūs, mokslininkų teigimu, šiuo metu šeimos modelio pokyčius ir menką gimstamumą labiausiai veikia liberalėjančios vertybinės nuostatos ir naujosios technologijos – modernioji kontracepcija.

Tokias tendencijas patvirtino kartų ir lyčių tyrimas, atliekamas dvidešimtyje valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje. Šio tarptautinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas paskatintų šeimas auginti daugiau vaikų. Mokslininkai savo išvadas pateikė apibendrinę ir palyginę 2006 ir 2009 metais rengtų apklausų duomenis.

Apklausos parodė, kad sprendimą, ar turėti, ar neturėti vaikų, labiausiai lemia ekonominės sąlygos. Dauguma respondentų patvirtino, kad planuojant šeimos pagausėjimą labai svarbus veiksnys – galimybė leisti vaiką į lopšelį-darželį.

Dauguma (apie 70 proc.) apklausos dalyvių tvirtino, kad vaiko gimimas pablogintų šeimos ekonominę padėtį, du trečdaliai moterų mano, jog turinčiosioms vaikų sunkiau susirasti darbą.

Tyrimas atskleidžia ir dar vieną labai svarbų dalyką: anksčiau daugiau vaikų ketino turėti menkiau išsilavinę žmonės, o dabar yra atvirkščiai – daugiau vaikų nori turėti baigusieji aukštąjį mokslą. Kita netikėta išvada – daugiausiai vaikų nori gyvenantieji ne periferijoje, o vilniečiai.

“Mes jau turime tris vaikus ir, atrodo, tai dar ne pabaiga. Man didelė šeima gražu. Kartu tai labai prasminga. Be to, ir sąlygos Lietuvoje auginti vaikus tikrai geros. Kiek žinau, geresnės nei daugelyje kitų valstybių”, – dėsto vilnietė Živilė Krasauskienė.

Aplinkiniai spaudžia

Kartų ir lyčių tyrimas atskleidė labai glaudų ryšį tarp ketinimų turėti vaikų ir aplinkinių nuomonės: tie, kurie jaučia tėvų, giminių ar draugų spaudimą turėti vieną arba daugiau vaikų, ketina susilaukti atžalų penkis ar net šešis kartus dažniau už tuos, kurie tokio spaudimo nepatiria.

Kita vertus, optimizmą dėl galimo didesnio gimstamumo slopina atsakymai į klausimą, ar apklausos dalyviai ketina susilaukti vaikų per artimiausius trejus metus. Rezultatai rodo, kad tokių planų turi labai nedaug respondentų. Pirmojo vaiko per artimiausius trejus metus prisipažino ketinančios susilaukti moterys, kurios jau artėja prie 30 metų amžiaus, ir vyresni nei 30 metų vyrai.

Tarptautinius duomenis lyginantys demografai tvirtina, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, jog gyventojai ypač dažnai yra neapsisprendę, ar ketina turėti vaikų per artimiausius metus. Tarp 22–41 metų vyrų ir 22–36 metų moterų neapsisprendusių respondentų buvo nuo 55 iki 88 proc.

Galbūt tai galima sieti su sparčiomis permainomis, netikrumu, nežinia dėl ateities, o gal tai susiję su didele jaunimo ir laikinąja migracija.

Ne pašalpos, o sąlygos

Kas galėtų padidinti gimstamumą Lietuvoje? “Labai svarbu keisti prioritetus: atsisakyti teikiamos pirmenybės pašalpų sistemos plėtrai ir pirmiausia sudaryti sąlygas tėvams derinti profesinę veiklą su šeima, plėtoti galimybes dirbti lanksčiu grafiku ir panašiai”, – patikina V.Stankūnienė. O Lietuvos gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė pabrėžia, kad labiausiai mūsų šalyje trūksta normalaus, tiksliau, teigiamo visuomenės požiūrio į dideles šeimas.

“Jei šeimoje auga daugiau vaikų, manoma, kad šie žmonės yra asocialūs ir gimdo dėl pašalpų. Dažnai tą girdžiu ir aš. Tuomet klausiu, ar aš panaši į asocialią mamą. Pašnekovas dažnai sutrinka”, – pasakoja A.Kostogrizienė.

Moteris ironizuoja, kad gausios šeimos Lietuvoje yra pačios turtingiausios, nes valdžia taupydama labiausiai jas apkarpė: išmokas vaikams iki 18 metų sumažino 40 proc., o aštuoniolikmečiams ir vyresniems jas visiškai panaikino. Šeimos, kurių pajamos vienam nariui didesnės nei 525 Lt, visiškai neteko bet kokios valstybės paramos. Šalpos pensijas valdžia sumažino 60 proc. (tokios pensijos mokamos penkis ir daugiau vaikų išauginusioms motinoms, likus penkeriems metams iki pensijos, jei vaikai gimę iki 1995 m.).

A.Kostogrizienė apgailestauja, kad gausių šeimų vaikams praktiškai tampa neprieinamas aukštasis mokslas. “Vieną į mokslus gal dar gali išleisti, bet jei tarp vaikų mažas amžiaus skirtumas, reta šeima ryžtasi imti kreditus kelių vaikų studijoms”, – sako ji.

Pašnekovė atvirai prisipažįsta, kad savo vaikams nelinkėtų turėti daug atžalų: “Nebent jie būtų pakankamai turtingi ir galėtų smagiai auginti gausią šeimą, neturėdami reikalų su biurokratais”.

Tiesa, jai pačiai visus keturis vaikus pavyko išleisti į aukštuosius mokslus: du Kostogrizų vaikai yra teisininkai, kiti du šiemet baigs mokslus – Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje.

Liūdnos perspektyvos

Kas mūsų laukia, jei demografinės tendencijos mažai tesikeis? Tuomet perspektyvos liūdnos: visuomenė sparčiai sens, dirbančių žmonių vis mažės, o jiems tenkanti našta vis didės. Jau dabar vienam dirbančiajam reikia išlaikyti maždaug du nedirbančius žmones. Dar po ketvirčio amžiaus vienas dirbantis išlaikys jau tris ar net keturis nedirbančius: vaikus, senelius, neįgaliuosius, bedarbius. O kuo daugiau išlaikytinių, tuo vis mažinamos socialinės išmokos.

Kelintas šeimoje?

Dauguma Lietuvos šeimų augina po vieną vaiką. 2009 m. maždaug pusė (50,8 proc.) visų gimusiųjų buvo pirmieji vaikai šeimoje, antrieji vaikai šeimoje sudarė apie trečdalį (35,2 proc.), tretieji – dešimtadalį visų gimusiųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad trečių ir paskesnių šeimose gimusių vaikų dalis sumažėjo nuo 19 proc. 2000 m. iki 14 proc. pernai. Vidutinis pirmą vaiką gimdančios motinos amžius 2009-aisiais buvo 25,5 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvoje 2008 metais gimdė 31052 moterys ir gimė 31452 naujagimiai. Lyginant su 2007 metais, gimdymų padaugėjo 1911, naujagimių – 1947.

Tokie duomenys užfiksuoti Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informacijos centro išleistame leidinyje „Gimimų medicininiai duomenys 2008 metais”. Naujagimių ir negyvų gimusių kūdikių sveikatos duomenys Lietuvoje kaupiami nuo 1993 metų sausio 1 dienos.

Higienos instituto duomenimis, mergaičių gimė 15192 (48,6 proc.), o berniukų – 16086 (51,4 proc.). Dvynius pagimdė 366 moterys (11,8 proc.), trynius – 17 moterų (0,5 proc.)

„Matyti, kad padaugėjo gimdyvių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. 2008 metų duomenimis, 1019 (3,3 proc.) moterų gimdė, turėdamos pradinį išsilavinimą, o 11071 (35,7 proc.) – su aukštuoju išsilavinimu. 2007 metų duomenimis, aukštajį išsilavinimą turėjo 32 proc. gimdyvių. Gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 28 metai. Dažniausiai gimdė 20-34 metų moterys, jų buvo 25037, o 26 gimdyvės buvo jaunesnės negu 16 metų. 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų buvo 4218”, – rezultatus komentavo Higienos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Jelena Isakova.

Nustatyta, kad 2008 metais nėštumo metu rūkė 1467 (4,7 proc.) gimdyvės, o narkotikus vartojo 26 (0,1 proc.). Prieš laiką gimė 1832 gyvi naujagimiai, tai sudarė 5,9 proc. tarp visų gyvų gimusiųjų kūdikių ir 116 gimė negyvų naujagimių – 70,6 proc. tarp visų negyvų gimusiųjų.

„Bendras naujagimių mirtingumas 2008 metais sumažėjo ir sudarė 3,1 iš tūkstančio gyvų gimusiųjų. Tuo tarpu 2007 metais šis skaičius siekė 3,5. Išgyveno net 70,8 proc. visų mažesnių nei 1000 g gimimo svorio ir 92,7 proc. 1000-1499 g gimimo svorio naujagimių. 2007 metais – atitinkamai 58,9 ir 94,2 proc.”, – kalbėjo J. Isakova.

Pasak pašnekovės, mažiau naujagimių mirė nuo vaisiaus hipoksijos ir asfiksijos gimdymo metu bei dėl kraujavimo į smegenų skilvelius. Tačiau padaugėjo naujagimių mirčių dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo ir dėl įgimtos infekcijos.

Lyginant su 2007 metais sumažėjo negyvagimių, žuvusių gimdymo metu.

Nepaisant kiek padidėjusio gimstamumo, Lietuvoje gyvenančių vaikų ir toliau mažėja, rodo nauja statistika.

Statistikos departamento duomenimis, per 2009-uosius Lietuvoje gyvenančių vaikų sumažėjo 17,6 tūkst., tai yra 2,7 proc. Lyginant su 2005-aisiais, Lietuvoje gyveno 110,2 tūkst., arba 14,8 proc. mažiau vaikų.

2010-ųjų metų pradžioje kas penktas šalies gyventojas buvo vaikas. Lietuvoje buvo užregistruota apie 636,1 tūkst. asmenų iki 18-os metų.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 325,9 tūkst. berniukų ir 310,2 tūkst. mergaičių. Palyginus šiuos duomenis su 2005-ųjų duomenimis, berniukų sumažėjo 56,3 tūkst., mergaičių – 53,9 tūkst.

Mieste gyveno 408,2 tūkst., kaime – 227,9 tūkst. vaikų, tai sudaro atitinkamai 64,2 ir 35,8 proc. šalies nepilnamečių. Per pastaruosius penkerius metus vaikų skaičius mieste sumažėjo 14 proc., kaime -16 proc.

Dėl pastaraisiais metais didėjančio gimstamumo pakito vaikų amžiaus struktūra. Vaikų iki 4 metų amžiaus dalis padidėjo nuo 16 procentų 2005 metais iki 21 procento 2009 metais.

2009-aisiais gimė 36,7 tūkst. kūdikių, tai 1,6 tūkst. daugiau negu užpernai. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,9 kūdikių 2005 metais iki 11 kūdikių praėjusiais metais.

Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2009 metais Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų vidutiniškai teko 10,8 gimusiojo, tai yra mažiau negu Lietuvoje. Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,8), Prancūzijoje (12,9) ir Jungtinėje Karalystėje (12,7), mažiausiai – Vokietijoje (7,9), Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje (po 9,2).

2009 metais santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. kūdikių, tuo tarpu 2005-aisiais – 8,7 tūkst. Pernai apie 70,8 proc. vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą.

Europos Sąjungos valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2008 metaus ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (54,7 proc.), Slovėnijoje ( 52,8 proc.) ir Prancūzijoje (52,6 proc.), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimusieji sudarė atitinkamai 5,6 ir 8,9 proc.