Lietuvos Vyriausybė nekeičia pozicijos, kad Rusijos dujų bendrovė “Gazprom” pažeidė “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, ir laukia oficialių derybų, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Lietuvos pozicija dėl “Gazprom” padarytų “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimų nesikeičia. Laukiame “Gazprom” atsakymo į pasiūlymą susitikti”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Vieno “Gazprom” vadovų Valerijaus Golubevo ketvirtadienį išsakytus kaltinimus Lietuvai A.Kubilius sakė vertinantis “kaip įžangą į oficialų atsakymą”. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, o tarp derybų grupių.

Tačiau A.Kubilius nesiėmė prognozuoti, ar Lietuva svarstytų galimybę derėtis su “Gazprom” dėl fiksuoto dujų kiekio pirkimo.

“Galima traktuoti, kad derybos tokiais pareiškimais prasideda, bet visiškai natūralu ir aišku, kad derybos turi vykti tarp derybų grupių. Nevieši pareiškimai yra derybų turinys”, – kalbėjo A.Kubilius, komentuodamas V.Golubevo pareiškimą, kad dujų kaina Lietuvai galėtų būti mažinama, jei būtų sutarta dėl fiksuoto, nuo sezoniškumo nepriklausomo perkamų dujų kiekio.

“Mes matome visas galimybes arba teisiškai ginti Lietuvos poziciją ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma, arba pasiekti derybų keliu, kad “Gazprom” vykdytų sutartį”, – sakė premjeras.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

Tačiau nei su derybų grupės vadovu energetikos viceministru Arvydu Daruliu, nei su “Lietuvos dujų” valdybos nariu energetikos viceministru Romu Švedu, nei su Energetikos ministerijos atstovu spaudai Kęstučiu Jauniškiu ketvirtadienį BNS nepavyko susisiekti.

A.Sekmokas ir K.Jauniškis balandžio 6-9 dienomis dalyvauja tarptautinėje atominės energijos parodoje Honkonge. Balandžio 4-5 dienomis jie ir A.Darulis dalyvavo Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusioje Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) asamblėjos sesijoje.

“Lietuvos dujos” taip pat atsisakė komentuoti V.Golubevo, kuris yra įmonės valdybos pirmininkas, pareiškimus.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Valstybės Dūma ratifikavo Rusijos ir Norvegijos sutartį dėl akvatorijos ribų ir bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne.

Už tai balsavo 311, prieš – 57 deputatai.

Tuo pačiu metu Valstybės Dūma patvirtino pareiškimą, kuriame išdėstė savo požiūrį ir šios sutarties supratimą.

“Sutartis užbaigė nuo 1970 metų vykusį visos ginčijamos akvatorijos, kurios bendras plotas apie 175 tūkst. kvadratinių kilometrų, ribų nustatymo procesą. Sutartimi nustatoma akvatorijos riba, dalijanti visą ginčijamą rajoną maždaug į dvi lygias dalis”, – sakoma aiškinamajame rašte prie šio dokumento.

Pažymima, kad sutartyje numatytas Specialusis rajonas, kurio plotas apie 3,4 tūkst. kvadratinių kilometrų, esantis už 200 mylių zonos ribų nuo Rusijos kranto. “Sutartis suteikia Rusijai teisę Specialiajame rajone įgyvendinti suverenumo teisę ir jurisdikciją, kurios įgyvendinamos savo išimtinai ekonominėje zonoje”, – sakoma aiškinamajame rašte.

Čia taip pat rašoma, kad dokumente nurodytos šalių bendradarbiavimo sąlygos žvejybos bei naftos ir dujų telkinių įsisavinimo srityse.

Rusijos ir Norvegijos sutartį dėl akvatorijos ribų ir bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne šalys pasirašė 2010 metų rugsėjo 15 dieną Murmanske. Šių metų vasario 8 dieną ją ratifikavo Norvegija.

“Žalgirio” akcijas valdžiusiam, o vėliau skolų šleifą palikusiam “Snorui” teisme nepavyksta atsikratyti įtarimų, kad parama klubui buvo dangstoma paskolomis.

Kauno apygardos teismas pirmadienį nepaskelbė sprendimo “Žalgirio” ir “Snoro” ginče, bet paragino “Snoro” advokatus į posėdį pakviesti banko prezidentą Raimundą Baranauską, kad šis paaiškintų, kokiomis sąlygomis buvo pasirašyta “Žalgirio” akcijų pirkimo sutartis, kuri vėliau vos nepaskandino legendinės komandos, rašo “Kauno diena”.

“Kauno diena” rašo, jog finansinių sunkumų kamuojamas krepšinio klubas iš “Snoro” pasiskolino tiek, kiek tikėjosi iš jo paramos, o palūkanų ir delspinigių pavidalu bankas iš “Žalgirio” uždirbo milijoną litų. Klubas siekia, kad kreditas būtų pripažintas kaip parama.

Daugiau nei prieš ketverius metus “Snoro” prezidentas R.Baranauskas žadėjo, kad “Žalgiriui” mažiausiai trejus metus kasmet bus skirta bent po 3 mln. litų. Per pirmuosius dvejus metus, rašo dienraštis, bankui buvo suteikta reklamos paslaugų už tiek, kiek jis kasmet žadėjo skirti paramos – 3 mln. litų. Tačiau “Snoras” 3 mln. litų skyrė tik pirmą sezoną, antrą sezoną “Žalgiris” gavo ne visą žadėtą sumą ir tik sezono pabaigoje, o prieš trečią krepšinio sezoną klubui buvo pasiūlyta 400 tūkst. litų.

Konstitucinis Teismas pranešė, kad ginčą nagrinėti priėmė ketvirtadienį.

Teismas aiškinsis, ar Finansinio užtikrinimo susitarimų, Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

“Volunta Parket” prašo teismo pripažinti neteisėtu 274,4 tūkst. litų nurašymą iš jos sąskaitos – pinigus “Snoras” nusirašė, kai įmonė buvo patvirtinta restruktūrizuojama, ir priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2009 metų rugpjūčio 5 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas palaikė “Volunta Parket” poziciją ir priėmė “Snorui” nepalankius sprendimus. Juos “Snoras” prašo panaikinti, o “Voluntos “Parket” ieškinį atmesti.

Banko ir įmonės paskolos sutartyje buvo aptartas lėšų įkeitimo sandoris, tačiau nebuvo susitarta, kad šiam susitarimui taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, šiuo atveju – ieškovui iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo manyti, kad toks finansinio užtikrinimo susitarimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybinio ūkinės veiklos reguliavimo bendros tautos gerovės labui principui bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

“Snoro” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Lenkijos kapitalo naftos bendrovė “Orlen Lietuva” ir valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” teisme ginčijasi dėl seno arbitražo sprendimo įgyvendinimo ir geležinkelių savarankiškai atliktos pinigų užskaitos.

Ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algirdas Auruškevičius BNS sakė, kad teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų spręsti po dviejų savaičių – gruodžio 20 dieną.

“Lietuvos geležinkeliai” padarė įskaitymą, bet dabar vėl arbitraže yra priešieškinys, dėl įskaitymo jie toliau bylinėjasi. “Orlen Lietuva” teigia, kad geležinkeliai negalėjo atlikti įskaitymo vienašališkai”, – sakė teisėjas.

Anot A.Auruškevičiaus, arbitražas dėl lėšų užskaitos sprendimą turėtų priimti iki gruodžio 25 dienos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas nepasakė, dėl kokios lėšų sumos vyksta ginčas.

Arbitražas, kurio pagalba turi būti sprendžiami visi klausimai, kylantys dėl 1999 metų “Orlen Lietuvos” ir “Lietuvos geležinkelių” sutarties, iš geležinkelių pernai priteisė apie 64 mln. litų, o iš “Orlen Lietuvos” – apie 39 mln. litų.

Geležinkeliai teigia atlikę užskaitą, o skirtumą atskiru pavedimu pervedė “Orlen Lietuvai”.

Šiemet “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas žurnalistams sakė, kad “Orlen Lietuva” kreipėsi į teismą ir pareikalavo išieškoti visą priteistą sumą – daugiau kaip 60 mln. litų.

100 proc. “Lietuvos geležinkelių” akcijų priklauso valstybei, o “Orlen Lietuva” – Lenkijos koncernui “PKN Orlen”.

+370 5 2058518 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058518

Iš didžiausios šalyje alkoholio gamintojos bendrovės “Alita” privatizavimo konkurso prieš 7 metus pašalintas ir iš valstybės prisiteisęs 1,75 mln. litų kompensaciją Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Bosca) toliau bylinėjasi su Lietuva.

Dabar jis reikalauja atlyginti 80 mln. eurų (apie 276 mln. litų) žalos, kurią patyrė dėl, jo nuomone, netinkamo investicijų klimato ir negautų pajamų.

“Tiek nuostolių jis bando prisiteisti iš Lietuvos valstybės. Mūsų nuomone, tai neatrodo labai rimtai, bet visko būna. Kas iš to bus, dar neaišku”, – BNS sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Valstybės turto fondas (VTF) iki antradienio jau pateikė arbitro kandidatūrą, o šalių ginčą turėtų nagrinėti Stokholmo arbitražo teismas. L.Bosca apie savo arbitro paskyrimą pranešė dar spalio mėnesį, o apie pradėtą arbitražo procesą prieš Lietuvą pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) taisykles Turto fondui pranešta šių metų vasarį.

VTF laikinasis vadovas Jonas Niaura BNS teigė negalintis pasakyti, dėl ko L.Bosca kreipėsi arbitražą, tačiau teigė, kad tai susiję su Lietuvos teismų sprendimais.

“Tai konfidenciali informacija, todėl negaliu nieko komentuoti. Tai ne visai finansinė pretenzija, tai kitas aspektas, tačiau jis susijęs su Lietuvoje priimtais sprendimais”, – BNS sakė K.Niaura.

Jis sakė taip pat negalintis atskleisti, kas pasiūlytas į Lietuvos arbitrus, nes kandidatūrą dar turi patvirtinti kita pusė, be to, abi šalys dar turi išrinkti trečią arbitrą.

“Arbitražai paprastai trunka nuo pusantrų iki dvejų metų. Procesas užtruks, nes arbitrai dar turi pasirinkti vietą – tikriausiai tai bus Stokholmas, be to, dar neaišku, ar ieškinys bus pripažintas tinkamu nagrinėti – tai taip pat turi nuspręsti arbitrai. Mes esame lygiose pozicijose”, – kalbėjo J.Niaura.

Turto fondas šių metų birželį paskelbė teisininkų, kurie konsultuotų jį arbitražo procese, konkursą, kurio laimėtoju paskelbta mažiausią kainą pasiūliusi advokatų kontora “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN”. Tačiau sutartis su ja dar nepasirašyta, nes, pasak J.Niauros, konkurso rezultatus vienas jo dalyvių apskundė teismui.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 10 dieną advokatų kontoros “Bernotas ir Dominas Glimstedt” advokatų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras, BNS pranešė teismo atstovė Jolanta Krupičevičienė.

“Bernotas ir Dominas Glimstedt” advokatai prašo teismo pašalinti iš konkurso advokatų kontorą “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” ir laimėtoju pripažinti jų pasiūlymą, kuris galutinėje pasiūlymų eilėje įrašytas antruoju numeriu.

Nutartis turi būti vykdoma skubiai, tačiau per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Anot VTF vadovo, tai nesutrukdys arbitražo procesui, nes fondas turi savų teisininkų, tačiau J.Niaura teigė nesitikėjęs, kad kažkas bandys sužlugdyti kvalifikuotų ir reikalingą patirtį turinčių teisininkų pasirinkimą.

Konkurso rezultatus nagrinėjusi Viešųjų pirkimų tarnyba vertino, ar konkurso laimėtoja

neturės interesų konflikto byloje, nes “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” yra nuolatiniai “Alitos” įmonių grupės partneriai.

Tarnyba pareiškė, kad konkurso reikalavimai buvo diskriminaciniai ir jis turėtų būti nutrauktas, tačiau atsižvelgusi į tai, kad pasekmės galėtų sukelti didelę žalą valstybei, neprieštaravo, kad jis būtų tęsiamas.

Pasak VTF, valstybė, neturėdama arbitražo procese kvalifikuoto atstovo ir laiku nepaskyrusi savo arbitro, taip pat laiku nepareiškusi nuomonės dėl kitos šalies jau pasirinkto arbitro kandidatūros, gali patirti didelių nuostolių.

2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko L.Bosca pašalinimo iš “Alitos” privatizavimo konkurso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu Turto fondas sumokėjo jam 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.

“Alita” 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – bei “Alitos” generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.

Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis “Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant “Alitą” valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.

Iki šiol vyksta teismas dėl buvusio Turto fondo vadovo Povilo Milašausko atsakomybės dėl L.Bosca pašalinimo iš konkurso – pirmosios instancijos teismas pripažino jį piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą. Tačiau vėliau Vilniaus apygardos teismas teismas P.Milašauską išteisino, o LAT grąžino bylą jam nagrinėti iš naujo. Ketvirtadienį teismas toliau ją nagrinės.

Suomijos koncerno “Rautakirja” valdoma bendrovė “Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūra ginče su bendrove “Media House” dėl maždaug 1 mln. litų neturės užtikrinti nuostolių atlyginimo.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį panaikino Vilniaus apygardos teismo birželio 4 dienos nutartį ir atmetė “Media House” prašymą užtikrinti nuostolių, galimų dėl jos turto arešto, atlyginimą, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje, kuri yra neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismas “Lietuvos spaudos” prašymu šių metų sausį nusprendė areštuoti 890,5 tūkst. litų “Media House” turto, tačiau birželį patenkino ir pastarosios įmonės prašymą, kad “Lietuvos spauda” užtikrintų įmonės galimų nuostolių atlyginimą – įneštų į teismo sąskaitą 989,6 tūkst. litų arba pateiktų tokios sumos garantiją.

“Lietuvos spauda” teismo prašo iš “Media House” priteisti 890,5 tūkst. litų skolos, negautų pajamų bei 11,23 proc. palūkanų nuo šios sumos.

Reklamos, žiniasklaidos pirkimo ir planavimo paslaugas teikianti “Media House” teisme teigė, jog areštavus beveik 1 mln. litų jos turto, negalėjo įgyvendinti šiemet vasarį pasirašytos sutarties su įmone “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK) – pagal ją už reklamos laiką Pasaulio futbolo čempionato transliacijų metu iki kovo ji turėjo sumokėti 1,02 mln. litų.

“Media House” teismui nurodė, jog LNK balandį vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti 357 tūkst. litų baudą, be to, įmonė televizijai dar turės sumokėti 255 tūkst. litų komisinį mokestį.

Be to, sutartį nutraukus, liko neįvykdytos ir sutartys su įmonėmis “Trendmark” ir “Via media” dėl išskirtinės teisės į reklaminį laiką Pasaulio futbolo čempionato transliacijose – “Media House” joms turės sumokėti 377 tūkst. litų baudų ir delspinigių.

“Lietuvos spauda” Apeliaciniam teismui nurodė, jog “Media House” turtas buvo areštuotas dar iki sutarties su LNK pasirašymo, todėl įmonė esą prisiėmė nepamatuotą riziką.

“Lietuvos spauda”, be to, nurodė, jog “Media House” esą turi finansinių sunkumų, o jai vadovaujantis Rolandas Ragaliauskas yra tiek “Trendmark” direktorius, tiek buvęs “Via media” darbuotojas, taip pat buvo įtariamas dėl draudžiamų susitarimų su minėta įmone, todėl tikėtina, jog “Media House” fiktyviai sudarė sutartis.

Apeliacinis teismas pripažino, jog dar prieš sutarties pasirašymą su LNK “Media House” žinojo apie laikinąsias apsaugos priemones ir kad gali neįvykdyti įsipareigojimų. Be to, teismas nusprendė, jog apygardos teismas neteisingai įvertino visus nurodymus ir panaikino įpareigojimą “Lietuvos spaudai” užtikrinti galimų “Media House” nuostolių atlyginimą.

Ginčą dėl įmonės skolos “Lietuvos spaudai” toliau nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

“Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūra Lietuvoje valdo didžiausią kioskų tinklą. Įmonė valdo ir 91,93 proc. bendrovės “Lietuvos spauda” akcijų, tačiau pastaroji 2009 metais veiklos nevykdė ir pajamų negavo.

Ministro pirmininko tarnybos teisininkai nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos padaryta išvada dėl pastato rekonstrukcijos darbų Turniškėse. Teisininkų išvadoje teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba padarė neteisingas išvadas, jog rekonstrukcijos darbų pirkimo sandoris yra negaliojantis. Kol vyksta teisinis ginčas, rekonstrukcija sustabdyta.

Dar 2007 metais šis viešasis pirkimas buvo derintas su VPT ir gautas leidimas jį vykdyti. Vadovaujantis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis VPT direktoriaus įsakymu, buvo paskaičiuoti ir pirkimo sąlygose nustatyti atitinkami reikalavimai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Sutartis su UAB „Senovė“ sustabdyta todėl, kad dėl sunkmečio 2009 metais rekonstrukcijos darbams lėšos nebuvo skirtos.