Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuriuo sugriežtinta ginklų įgijimo tvarka.

Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 19.

Pagrindinė naujovė, sulaukusi daugiausiai priešpriešos parlamente – nuostata, kad norint įsigyti nedidelės galios šaunamuosius ginklus ir dujinius pistoletus reikėtų gauti leidimus.

Grupė parlamentarų teikė pasiūlymus, kad būtų palikta liberalesnė ligšiolinė ginklų įgijimo tvarka, tačiau jiems nepritarta, patvirtinant griežtesnę įstatymo redakciją,

Projektą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija teigė, jog priėmus teikiamą įstatymą pagerės kriminogeninė situacija -sumažės nusikalstamų veikų, daromų panaudojant nedidelės galios šaunamuosius ginklus ir dujinius pistoletus.

Naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2008 metų gegužės 21 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės.

Rusija geriau importuos ginklus, nei pirks pasenusius savo gamybos modelius, pirmadienį pareiškė gynybos ministras, kritikuodamas šalies ginklų pramonę, nesugebančią prisitaikyti prie šiuolaikinių standartų.

Interviu savaitraščiui “Russkij Newsweek” gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas sakė, kad Rusija priversta ieškoti ginklų užsienyje, nes artimiausiais metais ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti ketina išleisti daugiau kaip 600 mlrd. dolerių.

“Mūsų ginklų pramonė dažnai neatitinka keliamų reikalavimų”, – sakė ministras.

“Šioje situacijoje mes elgiamės kaip vartotojai. Vartotojai tos ginkluotės, kurią tiekia ginklų pramonė. Mūsų įmonės nori gaminti seno modelio ginklus. Mes jų nenorime pirkti”, – sakė jis.

Rusija, antra didžiausia ginklų tiekėja pasaulyje, derasi su Prancūzija dėl galimybės įsigyti “Mistral” klasės karo laivą. Tai būtų jos pirma karinė technika, įsigyta iš NATO valstybės.

Tačiau šiuo metu derybos yra įstrigusios, nesutariant dėl technologijų perdavimo.

“Taip pat atsitiko su “Mistral”. Rusijos karinė pramonė neatitinka dabartinių normų. Todėl mes deramės dėl galimybės įsigyti užsienio karo laivų”, – sakė A.Serdiukovas.

Jis pridūrė, kad Rusija suinteresuota nusipirkti technologijų iš buvusios šaltojo karo priešininkės ir didžiausios ginklų gamintojos pasaulyje – Jungtinių Valstijų, nepatikslindamas, kas tai galėtų būti.

Rusija praėjusį mėnesį pranešė apie savo planus per ateinantį dešimtmetį savo iš sovietinių laikų paveldėtos armijos modernizavimui išleisti 19 trilijonų rublių (613 mlrd. dolerių).

Civilis asmuo, mokesčių inspekcijai vadovavęs A.Serdiukovas, 2007 metais buvo paskirtas Gynybos ministerijos vadovu sudėtingoms reformoms armijoje vykdyti. Jis pripažįsta, kad korupcija ginklų pramonės sektoriuje lieka svarbiausia problema.

“Kai aš atėjau dirbti į Gynybos ministeriją, tai, atvirai kalbant, buvau išgąsdintas ten vykstančių vagysčių masto. Tas pojūtis liko iki šiol. Finansai tvarkomi aplaidžiai, o žmonės lieka nenubausti, nes jų niekas netikrina”, – sakė A.Serdiukovas.

Praėjusį mėnesį prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį Rusijos ginkluotės sektoriuje pavadino “gana bloga ir gana sudėtinga”.

Tiktai apie 10 proc. Rusijos ginkluotės atitinka moderniai ginkluotei keliamus reikalavimus, o likusioji karinė technika yra dar sovietinių laikų, laikraštyje “Novaja gazeta” rašė karinis ekspertas Pavelas Felgenhaueris .

Ginkluotės įsigijimas – tik viena didžiulės reformos Rusijos ginkluotose pajėgose dalis. Jas paskatino 2008 metų karas su Gruzija, atskleidęs, kad reikia pakeisti pasenusią valdymo struktūrą, nesikeičiančią nuo 1945 metų.

Tačiau nepaisant didžiulių išlaidų ginkluotei, A.Serdiukovas pripažino, kad Rusija kol kas atidėjo planus pereiti prie visiškai profesionalios armijos, kaip tai yra padariusios kitos Didžiojo aštuoneto (G-8) šalys, dėl lėšų stokos.

“Mes iš tiesų galėjome atsisakyti perginklavimo ir pinigus išleisti kontraktinės tarnybos plėtrai. Tačiau tada turėtume šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančius ginklus ir techniką”, – sakė ministras.

Ministras sakė, kad ankstesni bandymai buvo nesėkmingi, nes armija nebuvo pasirengusi pasiūlyti kariams deramo atlyginimo. “Buvo aišku, kad joks kareivis kontraktininkas nenorės tarnauti armijoje už 7 tūkst. rublių (167 eurus), jeigu kitur jis gali uždirbti mažiausiai 15 tūkst. rublių”, – sakė A.Serdiukovas.

Nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, sukurti profesionalią Rusijos armiją buvo mėginama tris kartus. Tada beveik 4 mln. žmonių turėjusi armija šiandien turi tik milijoną karių.

Šiandien, siekiat užpildyti karių gretas, tarnyba armijoje trunka vienerius metus.

"Veido" archyvas

Prieš dvejus metus pradėta kurti “Laser Avenger” sistema taikinius gali numušti be jokios klaidos tikimybės

Šiame amžiuje keičiasi ne tik ginklai, bet ir jų paskirtis: vis daugiau karinės amunicijos skiriama taikai, o ne atakoms.

“JAV vyriausybė baigia parengti didžiausią savo istorijoje moderniausios ginkluotės tiekimo sutartį. Pažangiausi kariniai lėktuvai bei sudėtingi ginklai už 60 mlrd. JAV dolerių jau netrukus pasieks Saudo Arabiją”, – skelbia arabų naujienų agentūra “Al Jazeera”. Tokia žinia užkerta kelią bet kokioms abejonėms, kad pasibaigus karui Irake ir pradėjus mažinti karių skaičių Afganistane JAV ginkluotės paklausa dramatiškai sumažės, o kartu nebe tokia sparti bus jos pažanga.

Anaiptol. Artimiausiais metais moderniausią ginkluotę iš JAV pasirengusios pirkti Saudo Arabija, Izraelis, Australija. Vienos ketina pasitenkinti laiko išbandytais, o dabar tik patobulintais senesniais modeliais, o kitos siekia įsigyti naujausių, dar tik bandomų ginklų ir technikos.

Tad ginklų kūrimo laboratorijų specialistai pluša išsijuosę, o jų šedevrai, kurie kartais dar tik išbandomi ir panaudoti bus tik 2017-aisiais ar net 2025-aisiais, jau pardavinėjami užsienio valstybėms.

Pavyzdžiui, jau minėta Saudo Arabija iš JAV ketina įsigyti 11 naikintuvų, kurie laikomi iki šiol bene tobuliausiu kariniu kūriniu visame pasaulyje. Tai F-35 – penktos kartos naikintuvas, galintis skristi iki 2065 km/h greičiu. Jis skirtas ne tik atakoms bei gynybai ore ir žemėje, bet ir žvalgybai, mat sukurtas taip, kad jo nepastebėtų radarai. Beje, tie, kuriuos įsigis Saudo Arabija, “atsparūs” ne bet kokiems, o būtent Izraelio pajėgų naudojamiems radarams – kuriant šį specialiai Saudo Arabijai pritaikytą naikintuvo modelį buvo atsižvelgta į kai kuriuos subtilius užsakovės pageidavimus.

Nors kol kas šių naikintuvų nėra itin daug, nes pasaulį jie išvydo vos prieš ketverius metus ir tebėra tobulinami, manoma, kad 2040-aisiais tai bus pagrindiniai JAV ir daugelio kitų Valstijoms draugiškų valstybių naudojami naikintuvai. Pasak JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso, šiais naikintuvais bus paremta visa būsimos kartos karo ir gynybos strategija.

Ir iš tiesų naikintuvai F-35 yra keturis kartus efektyvesni kovojant ore, aštuonis kartus efektyvesni atakuojant žemėje ir tris kartus pranašesni per žvalgybos operacijas, palyginti su kitais, kad ir itin pažangiais, F-35 giminaičiais.

Beje, įdomi detalė: pernai Pentagonas paskelbė, kad kompiuterių įsilaužėliai nugvelbė dalį informacijos, susijusios su F-35 programavimu. Tačiau naikintuvų gamintoja kompanija “Lockheed Martin” nesutiko jos pakeisti, teigdama, kad tarp pavogtų duomenų nebuvo nieko reikšmingo, o F-35 dėl to nepasidarė pažeidžiamesnis.

Technikos stebuklai

Iš viso šiuo metu sukurti trys F-35 modeliai. Vienas pakyla ir nusileižia kaip  įprasta. Kitas sugeba pakilti neturėdamas kur įsibėgėti, o nusileisti gali net vertikalia padėtimi. Trečiasis skirtas itin didelio svorio amunicijai gabenti. Na, o jei kalbėsime apie pinigus, vidutinė vieno tokio naujo naikintuvo kaina siekia apie 112 mln. JAV dolerių.

"Veido" archyvas

Prieš 4 metus sukurti F-35 2040-aisiais bus pagrindiniai JAV naudojami naikintuvai

Tad F-35 ne tik pažangiausias, bet ir kone brangiausiai kainuojantis iš per visą pastarąjį dešimtmetį sukurtų karinių technikos stebuklų.

Kur kas pigesni, bet ne ką mažiau pažangūs yra ir kariniai bepiločiai lėktuvai “Shadow”, kuriais savo karinį arsenalą atnaujinti ketina Australija. Australai žada įsigyti apie šimtą tokių lėktuvų. O ypatingi jie tuo, kad taikinį gali atpažinti nuskridę šimtus kilometrų nuo valdymo centro. Be to, priešo objektus jie “pastebi” šiems esant daugiau nei 10 kilometrų aukštyje.

"Veido" archyvas

Bepiločiai lėktuvai “Shadow” taikinį gali atpažinti net nuo valdymo centro nuskridę šimtus kilometrų

Šalia skraidančių karinių stebuklų verta paminėti ir važinėjančius žeme. Ne ką mažiau pagyrų nei naikintuvas F-35 nusipelno naujas karinis visureigis “Storm 3″. Ne veltui prieš kelias savaites Izraelio saugumo pajėgos pranešė iš JAV perkančios 500 šių karinių “transporto priemonių”.

“Storm 3″ ypatingi tuo, kad jų korpusas, pagamintas pagal pačias pažangiausias technologijas, iš esmės yra nepažeidžiamas. Šie visureigiai nebijo nei minų, nei kulkų ir, jei tikėsime juos gaminančios kompanijos “Automotive Industries Ltd.” teiginiais, “Storm 3″ nedega ir nesilydo esant net kelių tūkstančių laipsnių temperatūrai.

Kalbant apie didžiausius dešimtmečio išradimus verta paminėti ir sviedinius su GPS įrenginiais, kurių amerikiečiai niekam neketina parduoti ir žada naudoti patys. Štai pernai už daugiau nei 70 mlrd. dolerių Pentagonas iš privačios bendrovės įsigijo “protingų sviedinių”, kurių šaudymo tikslumo paklaida, net jei šaudoma iš 50 km atstumo, pirmą kartą istorijoje nesiekia nė dešimties metrų.

"Veido" archyvas

“Protingi sviediniai” su GPS įranga 50 km nuskrieja vos su 10 metrų paklaida

Na, o Naujosios Meksikos raketiniame poligone korporacija “Boeing” pernai sėkmingai išbandė ir pirmąjį pasaulyje priešlėktuvinį lazerį. Prieš dvejus metus pradėta kurti “Laser Avenger” sistema gali stebėti ir sekti taikinius, o esant reikalui į juos nusitaikyti ir numušti be jokios klaidos tikimybės. Tad per bandymus tris nepilotuojamus lėktuvus numušęs lazeris jau vadinamas revoliuciniu ateities karų ginklu.

Keičiasi ginklų paskirtis

Kai kalbama apie ateities karus, verta pabrėžti ir tai, kad bent jau Vakarų šalyse vis daugiau dėmesio skiriama ne atakoms skirtiems ginklams kurti ar tobulinti. Čia vis labiau orientuojamasi į technologijas, leidžiančias slopinti ir neutralizuoti priešo atakas, išsaugant žmogaus gyvybę. Pavyzdžiui, vien technologijoms, galinčioms įveikti priešų sprogmenis, Pentagonas nuo 2004-ųjų jau yra išleidęs per 20 mlrd. dolerių.

Šioje srityje vienas išskirtiniausių pastaruoju metu sukurtų karinių įrenginių – itin daug liaupsių sulaukiantis ir tiesiog stebuklingu vadinamas “Stingray”. Iš tiesų jis panašesnis ne į ginklą, bet į benzino kanistrą, o pamačius jo veikimo principą galima pamanyti, kad tai greičiau žaislas nei vienas tobuliausių bombas neutralizuojančių įrenginių. Mat tai atliekama ne kaip kitaip, o atakuojant bombą… vandeniu.

"Veido" archyvas

Benzino kanistrą primenantis “Stingray” – vienas tobuliausių bombas neutralizuojančių įrenginių

Šis genialiai paprastas, bet kartu itin pažangus įrenginys buvo sukurtas specialiai Irakui, kur pakelėse sprogstančios bombos kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. Tad mėginta sukurti įrenginį, kurį su savimi galėtų nešiotis kiekvienas JAV karys. Tačiau Irake jis kol kas taip ir nebuvo panaudotas, mat iki šiol vyko tik šio prietaiso bandymai gamintojos “Sandia National Laboratories” laboratorijose bei Naujosios Meksikos dykumoje.

Užtat “Stingray” aparatais pirmasis bus aprūpintas Afganistanas: 5 tūkst. šių genialiai paprastų įrenginių dar šiemet papildys Afganistane kariaujančių amerikiečių karinį arsenalą.

Beje, vadinti “Stingray” visai paprastu negalima. Šis įrenginys yra pripildytas ne tik vandens, bet ir sprogstamosios medžiagos. Aptikus bombą sukeliamas dirbtinis mini sprogimas įrenginio viduje, o dėl to maža, bet itin galinga vandens srovė, tvirtumu prilygstanti metalui, detonuoja sprogmenį.

Kalbant apie tokias “taikias” karo technologijas verta paminėti, kad vis daugiau pažangiausių ginklų šaudo ne kulkomis ir ne ugnimi, o lazeriais, dujomis ar suspaustu oru. Tarkime, JAV kariuomenė Afganistane šiemet pradėjo bandyti žalios šviesos lazerius, laikinai apakinančius priešininką. Šių ginklų tikslas – ne nužudyti, o tik atgrasyti priešą arba perspėti civilius gyventojus.

Panašus ginklas per pastaruosius kelerius metus buvo sukurtas ir Kinijos laboratorijose. Teigiama, kad tai naujausios kartos nervus paralyžiuojantys, bet žmogaus nenužudantys šaunamieji ginklai, kai vietoje kulkų naudojamos cheminės medžiagos, o jų daromas poveikis yra trumpalaikis ir nepavojingas.

Beje, manoma, kad ateityje ginkluotės sąvoka apskritai pasikeis. Tarkime, JAV ketina iš esmės pertvarkyti savo karines pajėgas, dabar vadinamas Ateities kovine sistema (“Future Combat System”). Ji susies visų tipų pajėgas į vieną sistemą, ir jos tikslas bus ne priešo atakavimas, o tik saugumo užtikrinimas ir palaikymas. Pavyzdžiui, spėjama, kad daugelis dabartinių tankų užduočių bus perkelta nuotoliniu būdu valdomiems ar savarankiškai sprendimus priimantiems koviniams robotams ar nepilotuojamiems lėktuvams. Tokių kovinių robotų prototipai jau buvo išbandyti Irake, o netrukus dienos šviesą išvys ir pirmas “ateities tankas”, kuris bus skirtas ne kovai, nors aiškios jo koncepcijos Pentagonas dar neišduoda.

Užtat Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovai neseniai atskleidė ilgalaikių tyrimų “The Defence Technology Plan” (aukštųjų technologijų panaudojimas kuriant naujo pavyzdžio ginkluotę) rezultatus, iš kurių atrodo, kad ginklai ir karinė technika jau netrukus atrodys lyg fantastiniuose filmuose skraidančios ateivių “lėkštės”. Ir jų tikslas, kaip ir JAV atveju, nebus atakuoti bei žudyti.

“Visos karinės technologijos, naudojamos Didžiojoje Britanijoje ar bet kurioje kitoje šalyje, ateityje turės tarnauti saugumui ir taikos palaikymui, o ne smurtui”, – ateities ginkluotės viziją apibendrina šalies Gynybos ministerija.

Buvęs parlamentaras, lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo ir prekybos šaunamaisiais ginklais, bet jam kalėti neteks.

Lietuvos apeliacinis teismas (AT) penktadienį paskelbė, kad A.Petrusevičius pripažintinas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų, tačiau jam 2008-ųjų balandžio 23 dieną Kauno apygardos teismo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir dėl jos gailėjosi, skyrė jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaičiuojant laiką, kurį A.Petrusevičius praleido suimtas ir anksčiau įkalintas.

Anot AT, įskaičiavus suėmimo ir buvusio kalinimo laiką, laikytina, kad kaltinamasis bausmę jau atliko.

AT konstatavo, kad įrodymai, surinkti tiriant A.Petrusevičiaus bylą, Kauno apygardos teismo buvo tinkamai įvertinti, o nusikaltimo veikos modelis, pagal kurį buvo nustatyta buvusio parlamentaro nusikalstama veika, buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai.

Pasak teismo, A.Petrusevičiaus teiginiai, kad jis buvo išprovokuotas buvusio bendražygio Alberto Miceikos, kurį esą užverbavo Valstybės saugumo departamentas, yra nepagrįsti.

Advokato Egidijaus Bičkausko teismo posėdžiuose dėstytus argumentus, esą A.Petrusevičius kenčia nuo “okupacinio sindromo”, teismas taip pat atmetė. Pasak tuomet kalbėjusio E.Bičkausko, gyvenimiška patirtis nulėmė kaltinamojo neadekvatų elgesį, ir esą buvęs parlamentaras vis dar manė, kad visais, net ir neteisėtais būdais, reikia padėti Lietuvai.

Kartu su A.Petrusevičiumi teistam Vygirdui Dudučiui, pas kurį taip pat buvo rasta neteisėtai laikytų ginklų, teismas anksčiau skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės nesumažino, tačiau skyrė lengvesnį įkalinimą – vietoj pataisos namų jam teks kalėti atvirojoje kolonijoje.

Šis nuosprendis gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Mmedicinos ekspertų komisijos pirmininkas Romas Raudys anksčiau teisme sakė, kad A.Petrusevičiaus sveikatos būklė dalinai atitinka kriterijus, dėl kurių nuteistasis bausmės galėtų neatlikti.

A.Petrusevičiaus teismų maratonas tęsiasi jau ne vienerius metus – pirmą kartą 4 metams nelaisvės A.Petrusevičius buvo nuteistas dar 2006 metų lapkritį, tačiau vėliau šį nuosprendį panaikino Aukščiausiasis Teismas, nusprendęs, kad bylą išnagrinėjo ir nuosprendį paskelbė neteisėta teisėjų kolegija.

A.Petrusevičius jau buvo pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, kur kali prasikaltę buvę valdžios atstovai. Panaikinus nuosprendį jis buvo paleistas į laisvę.

Buvęs parlamentaras buvo vienas iš kariuomenės kūrėjų savanorių, pokario Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus kavalierius.

Prieš tapdamas parlamentaru, nuteistasis dirbo Krašto apsaugos departamento “Vytis” ginklų baro viršininku. Po Nepriklausomybės atkūrimo jis prisidėjo konstruojant ir gaminant pistoletus kulkosvaidžius ,”Vytis 1″, “,Vytis 2″ ir “Vytis 3″ bei įvairių modifikacijų granatas.

A.Petrusevičius ir dar du kauniečiai Valstybės saugumo departamento pareigūnų buvo sulaikyti 2006-ųjų pradžioje, kai per kratas jų namuose buvo rasti dideli kiekiai nelegaliai laikytų šaunamųjų ginklų, šovinių ir sprogmenų.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji savo kaltės neneigė. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais Baudžiamajame kodekse numatyta nuo 4 iki 8 metų nelaisvės.

1996-2000 metų kadencijos Seime A.Petrusevičius priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai, buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

Šeštajame dešimtmetyje A.Petrusevičius buvo Kauno pogrindžio organizacijos “Geležinis vilkas” vado pavaduotojas. 1956 metais jis buvo suimtas ir kalėjo Mordovijos, Ozerlago, Vladimiro lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1968 metais.

1996 metų gegužę A.Petrusevičius buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininku.