Cheminis ginklas, tapęs necivilizuoto pasaulio simboliu, suvokiamas kaip absoliučiai smerktinas, tačiau žmonija visiškai jo neatsisakys, nes jis, kaip ir atominė bomba, ir toliau bus naudojamas politiniam spaudimui.

Įvykiai Sirijoje ir vėl privertė kalbėti apie tai, kas pasaulį pirmą kartą sukrėtė Pirmojo pasaulinio karo metais, – apie cheminį ginklą. Būtent cheminio ginklo klausimas šiuo metu vėl tapo viena esminių temų tarptautinėje bendruomenėje, ypač po to, kai Jungtinių Tautų delegacija patvirtino, kad Sirijoje buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios dujos. Todėl verta panagrinėti šio ginklo sukūrimo istoriją, panaudojimo atvejus ir bandyti atsakyti į klausimą, ar yra galimybė jo visiškai atsisakyti.

Sirijos veiksmai – necivilizuoti

Akylai Sirijos pilietinį karą stebinti tarptautinė bendruomenė per dvejus konflikto metus yra ne kartą pastebėjusi galimus cheminio ginklo panaudojimo atvejus. Tačiau pastarasis, tapęs lūžiniu momentu ir paskatinęs JAV bei kitas sąjungininkes garsiai prabilti apie galimą intervenciją į Siriją, pasižymėjo savo masiškumu, todėl paskatino pasaulio bendruomenę įsitraukti į Sirijos konflikto sprendimą.
Nors visas Vakarų pasaulis įsitikinęs, kad ginklą panaudojo būtent Basharo al Assado režimas, Rusija tvirtina, jog tam nėra įrodymų: po praėjusios savaitės Prancūzijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimų Sergejus Lavrovas pareiškė, esą Maskva turinti rimto pagrindo abejoti, ar tai ne sukilėlių provokacija. „Norime objektyvaus tyrimo, o tiesa turi būti atskleista – tai bus rimtas išbandymas tolesniam Saugumo Tarybos darbui“, – sakė S.Lavrovas.
Britų gynybos konsultantų įmonės „IHS Jane‘s“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė iš 100 tūkst. opozicijoje kovojančių sukilėlių yra radikalūs islamistai ar net džihadistai, iš kurių stovyklos buvo paskelbti šiurpūs vaizdai, kaip krikščionims pjaustomos galvos. Todėl scenarijus, kad cheminis ginklas buvo panaudotas prie jo priėjimą gavusių sukilėlių, neatrodo visiškai nerealus.
Karybos eksperto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Deivido Šlekio nuomone, tai vis dėlto greičiau propaganda, paskleista Rusijos, norint sustabdyti tarptautinio veiksmo galimybę. „Atrodo, jog yra diplomatinis sutarimas spręsti Sirijos klausimą, tačiau JAV teigia, kad cheminį ginklą panaudojo Assado režimas, Rusija – kad turi duomenų, jog tai sukilėlių darbas“, – teigia ekspertas. Jo žodžiais, cheminį ginklą paprastai saugo elitiniai saugumo būriai, ir naivu tikėtis, kad sukilėliai būtų galėję lengvai prie jo prieiti.
JAV prezidentas Barackas Obama dar prieš metus pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimas reikštų Assado režimo „raudonosios linijos“ peržengimą. Kodėl konflikte, kuris jau nusinešė per 100 tūkst. gyvybių, būtent cheminio ginklo ataka yra toji „raudonoji linija“? „Iš istorinių pavyzdžių žinome, kad cheminio ginklo panaudojimas yra nehumaniškas ir siaubingas kelias mirti. Todėl didžioji pasaulio dalis yra sutarusi nenaudoti tokio ginklo kare“, – atsako buvęs JAV vidaus saugumo departamento darbuotojas, cheminių ginklų ekspertas Alexanderis Garza.
Taigi Sirija, panaudodama cheminį ginklą, įsirašė į necivilizuotų valstybių sąrašą.

Cheminio ginklo istorija

Nors karuose cheminės medžiagos naudojamos jau tūkstančius metų, pavyzdžiui, užnuodijant strėlių antgalius ar naudojant arseno dūmus, moderniais laikais cheminis ginklas pirmą kartą masiškai buvo panaudotas per Pirmąjį pasaulinį karą. Chloro ir fosgeno dujos mūšio laukuose buvo paleistos pavėjui – toks atakos būdas sugalvotas prieš įstrigusį frontinį karą apkasuose.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija nurodo, kad pirmoji didelio masto ataka užfiksuota 1915 m. balandžio 22 d. Belgijoje, o per visą karo laikotarpį cheminiu ginklu, įskaitant ir ipritą (garstyčių dujas), nužudyta daugiau nei 90 tūkst. žmonių, dar apie milijoną sužalota.
Karo pabaigoje buvo pagaminta jau 124 tūkst. tonų cheminio ginklo, o pirmojoje XX a. pusėje buvo intensyviai kuriama šios srities karo pramonė: amunicija, minosvaidžių sviediniai, oro bombos, žemės minos ir net tankai. Todėl Antrasis pasaulinis karas sukėlė didelę baimę, laukiant, kas bus pirmieji, kurie nukentės nuo šio siaubingo ginklo. Tačiau, kaip pabrėžia D.Šlekys, apie didelius cheminio ginklo panaudojimo atvejus nekalbama: „Dujos buvo naudojamos nacių koncentracijos stovyklose, tačiau ne mūšio lauke.“
Kaip teigia britų žurnalas „The Economist“, Antrajame pasauliniame kare šalys ginklą naudojo tik kitoms valstybėms pagąsdinti: panaudosite, ir mes atsilyginsime tuo pačiu.
Vėliau, šaltojo karo laikotarpiu, dvi supervalstybės – JAV ir SSRS cheminio ginklo buvo prikaupusios tiek, kad jo būtų užtekę viso pasaulio žmonijai bei gyvūnijai sunaikinti, todėl ginklas tapo derybų, o ne karo priemone.
Žinomiausi pastarųjų dešimtmečių cheminio ginklo panaudojimo atvejai yra per Irako ir Irano karą 1980 bei 1988 m., kai Irakas prieš kurdų sukilėlius panaudojo ipritą. Taip pat du atvejai užfiksuoti Japonijoje – 1994 ir 1995 m., kai cheminį ginklą panaudojo “Aum Shinrikyu” teroristinė sekta. Tai padarė nemažą įtaką konvencijos dėl cheminio ginklo deryboms, kalbant apie šio ginklo patekimą į teroristų rankas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pentagonas pirmąkart viešai pademonstravo nemirtino poveikio mikrobangų ginklą, leidžiantį kontroliuoti minią iki 1 kilometro atstumu.

JAV kariuomenė jūrų pėstininkų korpuso bazėje Kvantike (Virdžinijos valstija) pirmą kartą viešai pademonstravo aktyvia atgrasymo sistema (Active denial system, ADS) pavadintą nemirtino poveikio ginklą. Nors šio ginklo prototipai JAV kariuomenę pasiekė prieš porą metų, spaudos atstovams jo veikimas buvo pademonstruotas tik dabar.

ADS sistema yra montuojama kariniuose visureigiuose, šarvuočiuose ir sraigtasparniuose. ADS kryptinės antenos spinduliuoja mikrobangų pluoštus, kuriuos galima nukreipti į taikinius maždaug 1000 metrų atstumu. ADS poveikį galima palyginti su mikrobangų krosnele. Mikrobangų spindulys sužadina žmogaus, į kurį nutaikytas toks ginklas, odos paviršiaus ląsteles. Tai sukelia intensyvaus, bet nepavojingo deginimo jausmą. Apšvitinimas sukelia skausmingą ir bauginantį poveikį, paprastai tokiu ginklu veikiami žmonėms išsigąsta ar net supanikuoja ir puola trauktis kuo toliau. Svarbiausias tokio ginklo privalumas – tai, kad juo apšvitintas žmogus praranda galimybę priešintis. Jau sukaupta daug tokios sistemos efektyvumo įrodymų.

„Tai pats saugiausias poveikis iš visų mūsų turimų tokios paskirties ginklų“, – ADS demonstravimo metu sakė Pentagono Jungtinio nemirtino poveikio ginklų direktorato vadovas pulkininkas Tracy Tafolla. „Jūs jo nepamatysite, neišgirsite, neužuosite. Jūs galėsite jį tik pajusti“, – JAV karininko žodžius cituoja „Dailymail.co.uk“.

Pasak JAV kariuomenės atstovų, dabar ADS sistema yra pakankamai ištobulinta ir patikrinta, kad galėtų būti naudojama karo veiksmų regionuose civiliams atbaidyti nuo saugomų objektų ar apsisaugoti nuo riaušių. Skelbiama, kad šis mikrobangų ginklas pavojingų situacijų metu amerikiečių kariams suteikia tarpinę galimybę tarp šaukimo ir šaudymo. ADS keliamas pavojus žmonių sveikatai esą yra mažesnis, nei šaudant į žmones guminėmis kulkomis ar leidžiant į juos ašarines dujas. Siekiant dar labiau sumažinti pavojų, ADS operatoriaus valdomas spindulių pluošto aktyvavimo mygtukas po trijų sekundžių automatiškai vėl išsijungia.

JAV karinių oro pajėgų Tyrimų laboratorijos atstovė Stephanie Miller pareiškė, kad ADS buvo išbandyta su 11 000 savanorių, ir tik 2 žmonėms sukėlė antrojo laipsnio nudegimą.

„Active Denial System“ spindulys prasiskverbia pro langų stiklą ir drabužius. Taigi, kariškiai gali veikti nepavojingu atstumu nuo akmenis ar butelius su padegamuoju skysčiu mėtančių žmonių, nekeldami pavojaus taikiems gyventojams. Pentagonas į ADS kūrimą per 10 metų investavo 62 mln. dolerių – palyginti nedaug lyginant su kitomis naujomis ginkluotės sistemomis.

technologijos.lt

Jungtinės Valstijos šiemet mėgins inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų, kurių buvimas Karaliaučiaus srityje kelia nerimą Lietuvos pareigūnams, sako JAV diplomatas.

JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas (Džonas Hefernas) pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.

Tačiau JAV pareigūnas teigė, kad JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) laikysis įsipareigojimo, duoto Senatui, kai šis ratifikavo sutartį dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo.

“Jis (B.Obama) yra įsipareigojęs inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų iki 2011 metų pabaigos, konsultuodamasis su sąjungininkais”, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Heffernas.

Lietuvos pareigūnai sako nerimaujantys dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo, kuris dislokuotas netoli Rusijos sienos. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad šis ginklas yra su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje.

BNS paklaustas, kiek realu, kad tokios derybos šiemet prasidės, J.Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas idėjos neremia.

“Iki šiol nebuvo stiprių signalų iš Maskvos, kad jie to nori”, – sakė pareigūnas.

JAV diplomatas taip pat teigė, kad NATO niekam nepatikės atsakomybės nuo raketų ginti Aljanso teritoriją. Rusija yra pasiūliusi tokią idėją, kai paragino susitarti dėl “sektorinės” priešraketinės gynybos.

BNS paklaustas, ar sektorinės priešraketinės gynybos sistemos idėja jau mirusi, JAV pareigūnas sakė: “Priklauso, iš kieno perspektyvos žiūrint mirusi. Bandome performuluoti taip, kad priešraketinė gynyba būtų tokia, kai laimi visi.”

“Sektorinė nėra labai geras žodis, nes jis leidžia manyti, kad NATO negins NATO teritorijos. NATO gins savo teritoriją. Taškas. Neketiname kam nors atiduoti tos atsakomybės. NATO gins NATO teritoriją, Rusija gins Rusijos teritoriją”, – sakė JAV pareigūnas.

Vis dėlto, anot jo, su Rusija galima bendradarbiauti tose srityse, kurios “persidengia”.

“Turėtume pasidalyti išankstinio perspėjimo sistema. Jei pamatome, kad iš blogo vaikino atskrieja raketa, galime kalbėtis su jais ir nuspręsti, kas gali geriausiai numušti, arba galbūt paleisti du šūvius – vieną mes, kitą jie”, – svarstė pareigūnas.

Kaliningrado srityje Rusija yra dislokavusi taktinį branduolinį ginklą, todėl Lietuva skatina didžiąsias šalis derėtis dėl šių ginklų ribojimo, antradienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

“Kitas klausimas, kalbant apie branduolinius ginklus, yra vadinamasis taktinis branduolinis ginklas (…). Norime, kad didžiosios valstybės pradėtų derėtis, kalbėti, kaip sumažinti šito ginklo skaičių. Jokia nėra paslaptis, kad šalia mūsų, Karaliaučiaus krašte, tokio ginklo esama. Ir į Rytus nuo mūsų – taip pat”, – Lietuvos radijui sakė R.Juknevičienė.

“Mūsų interesas, kad aplink mūsų sienas nebūtų prifarširuota, prikimšta tiek ginklų, tarp jų – ir taktinių branduolinių, kurie kelia pavojų mūsų egzistavimui apskritai”, – sakė krašto apsaugos ministrė.

JAV žiniasklaida buvo pranešusi, kad Rusija pernai pavasarį perkėlė mažo nuotolio taktinius branduolinius ginklus į dislokacijos vietas, esančias netoli kai kurių NATO šalių.

Tačiau pernai lapkritį Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, kurį citavo “Interfax”, pareiškė: “Jokių raketų Kaliningrado srityje mes nedislokavome”.

Lietuvos pareigūnai jau ne kartą yra išsakę viltį, kad JAV ir Rusijos naujas susitarimas dėl strateginių branduolinių ginklų mažinimo gali paskatinti derybas ir dėl taktinių ginklų, kurie yra mobilesni ir gali būti perkeliami, tačiau trumpesnio nuotolio.

“Kiti ekspertai sako, kad tai būtų sunku surašyti į kokias nors sutartis, kadangi jis judantis, jį gali įdėti į tam tikrus sunkvežimius, specialias karines mašinas, kur jis galėtų būti iššautas. Bet apie tai kalbėtis būtina ir apie tai ne kartą buvo kalbėta Miunchene. Mes suinteresuoti, kad aplink mus to ginklo būtų kiek galima mažiau”, – sakė R.Juknevičienė.

Ji praėjusią savaitę dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje.