Sportinis charakteris leido G.Staniuliui pasiekti gerų rezultatų ir lažybų versle, todėl šiandien jo bendrovė klesti. Krepšinio aikštelėje užgrūdintas vyras surado nišą, kuri leido atsiskleisti geriausioms jo savybėms.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Gintaras Staniulis – žmogus, kuris negali, nemoka ir nenori pralaimėti. Jei ir pavyko prieš jį kurioje nors srityje nugalėti, būk ramus, namo neišeis, kol neatsirevanšuos. Taip 46-erių buvusį Kauno „Žalgirio“ gynėją, o dabar Lietuvos lažybų bendrovės „Topsport“ savininką apibūdina Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.

Su šalies krepšinio metru Arvydu Saboniu klestintį šalies verslininką lygindamas pašnekovas juokauja, kad bent jis daugiau tokių užsispyrusių, savo tikslo siekiančių ir sportiniu charakteriu pasižyminčių žmonių mūsų šalyje nepažįsta.

Pirmajai ir didžiausiai šalies lažybų bendrovei vadovaujantis buvęs profesionalus krepšininkas verslo idėją parsivežė iš Čekijos, o stoti prie įmonės vairo nusprendė drauge su buvusiu suolo draugu, taip pat praeityje puikiu krepšininku Dainiumi Gulbinu. Jis – dabartinis įmonės vadovas ir akcininkas.

„Vos tik įkūręs lažybų bendrovę „Topsport“ Gintaras paskambino ir priminė, kad ir aš  žadėjau dalyvauti šiame versle“, – apie keturioliktus metus drauge dirbantį bendramintį atsiliepia vienos sėkmingiausių Lietuvos įmonių vadovas.

2002 m. pirmąjį lažybų punktą Lietuvoje atvėrę partneriai šiandien išsiplėtė iki 90 lažybų punktų. 33 šalies miestuose įkurtuose lažybų salonuose dirba 359 žmonės. „Idėjinis mūsų variklis – Gintaras, nuo jo viskas ir užsisuko“, – apie nišą, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo specifinė ir ne itin pelninga, pasakoja D.Gulbinas. „Topsport“ įkūrėjui G.Staniuliui ši veikla jau padėjo iškopti į turtingiausių lietuvių trisdešimtuką.

Lyderis iš prigimties

Dešimčia metų už G.Staniulį jaunesnis jo brolis Skirmantas, lažybų bendrovėje vadovaujantis įmonės rinkodarai, išgirdęs „Veido“ žinią, kad „Topsport“ patenka tarp pelningiausių šalies įmonių, neslėpė džiaugsmo: „Gintaras iš tiesų pasižymi lyderio savybėmis. Iš prigimties siekia būti geriausias savo srityje, o tai, kad sekasi įmonei – kruopštaus ir nuoseklaus jo ir suburtos komandos rezultatas.“

Pats G.Staniulis nebuvo toks entuziastingas. Jis, kaip ir D.Gulbinas, dėstė, kad sėkmės teko laukti kone dešimtmetį: ne iš karto žmonės lažybas surado, suprato, kaip jos veikia. Bet tai, matyt, įprasta, kai eini keliu, kuris dar nepramintas?

Tuo metu, kai Vakarų Europoje lažybos jau vertintos kaip įprastas verslas, Lietuvoje tokių paslaugų reklama buvo uždrausta, todėl sklaida apie įmonės veiklą kurį laiką ribota. Valdžia, nerasdama, o gal nenorėdama rasti būdų, kaip pažaboti nelegalų lažybų verslą ir pasistengti, kad į valstybės biudžetą įplauktų daugiau lėšų, nesudarė sąlygų legaliam  verslui.

„Pirmaisiais veiklos metais tekdavo investuoti savus, krepšinio aikštėje uždirbtus pinigus. Nepalankiai į mus žiūrėjo ne tik patalpų nuomininkai, nuolat atsakydavę erdvių lažybų bendrovei, bet ir bankininkai, kai ateidavome tartis dėl paskolų įmonės plėtrai. Pinigų negaudavome, tačiau į priekį vedė žinojimas, kad vieną dieną lūžis įvyks“, – prisimena G.Staniulis.

Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė Audra Ginelevičienė jį taip pat apibūdina kaip lyderį, gebantį priimti teisingus sprendimus: „Dar tuo metu, kai jis profesionaliai žaidė krepšinį, mačiau jį kaip charizmatišką žmogų, sugebėdavusį atsiriboti nuo užklupusių sunkumų ir kurdavusį šalia esantiems komfortišką aplinką.“

Nė dienos be sporto transliacijos

Nei tuomet, nei šiandien nesu girdėjęs jo kalbant pakeltu ar įsakmiu tonu. Žinote, kaip kartais nutinka su turtingais ir įtakingais žmonėmis, daugelis jų tampa įžeidūs, arogantiški, tačiau G.Staniulis liko toks pat prieinamas, paprastas ir savas“, – apie „Rotary“ klube užsimezgusią bičiulystę atsiliepia R.Dovidaitis.

Ne vienerius metus įmonės savininką pažįstantys „Veido“ pašnekovai sutaria, kad verslas buvusio krepšininko nepakeitė. Priešingai, sportinis charakteris leido jam pasiekti gerų rezultatų ir lažybų versle, todėl šiandien jo bendrovė ir klesti. Krepšinio aikštelėje užgrūdintas vyras surado nišą, kuri leido atsiskleisti geriausioms jo savybėms.

Ilgametė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rėmėja lažybų bendrovė „Topsport“ šiandien G.Staniulį verčia užsiimti jau ne sportu, o daugybe kitų reikalų, tačiau, kaip pripažįsta vienas įmonės akcininkų, nėra dienos, kad jų biure nebūtų įjungto televizoriaus su nuolat transliuojamais sporto kanalais.

„Nors ir nesėdime biure ištisą dieną, tiek Gintaras, tiek aš keliamės ir gulamės su mintimis apie darbą. Net ir vakare, sėdėdami prie įjungto televizoriaus, negalime likti abejingi tam, kokios sumos pastatytos“, – specifinio verslo užkulisius praskleidžia didžiausios bendrovės savo segmente žinovas D.Gulbinas.

Įsitraukimas taip pat generuoja įmonės pelną, kuris vien per pastaruosius metus ūgtelėjo 39 proc. Nepaisant aktyvios šio žmogaus veiklos ir nuolatinio idėjų lažybų sektoriui brandinimo, darboholiku G.Staniulio nepavadinsi. Nors jis pats ir neneigia, kad namuose visus kampus laiko žmona Deimantė, šeimai laiko suranda.

„Jis vienas tų tėvų, kurie ateina pažiūrėti vaikų varžybų. Matyt, tai iš sporto išlikę, nes dažnam verslo žmogui šiandien to pritrūksta. Į pinigų uždirbimą įsitraukiama taip, kad laiko nė savo vaikams nelieka, o Gintaras ir pats mėgėjiškus turnyrus organizuoja“, – apie bičiulio šeimos laisvalaikį pasakoja R.Dovidaitis.

Kol kas tik mėgėjiškai krepšinį žaidžiantys G.Staniulio sūnūs aštuoniolikmetis Džiugas ir šešiolikmetis Ignas nėra apsisprendę, ar pasuks į profesionalų krepšinį. Dar yra jaunėlė Elzė (8 m.), kuri save dar tik atranda.

Aštrų žaidimą perkėlė į verslą

Nors „Veido“ pašnekovas yra įtakingas verslininkas, itin draugišką įspūdį paliekantis pašnekovas, beveik niekur nėra aprašytas. Savo ir šeimos privatumą saugantis vyras neslepia – dabar daro retą išimtį. Interviu metu sklandžiai savo sėkmės istoriją dėstantis G.Staniulis palieka patikimo žmogaus įspūdį: vos nusileidus lėktuvui, kuriuo jis skrido, nepaisant įtemptos darbotvarkės, verslininkas neatsako žadėto interviu.

Dar 1994 m. vilkėjęs žalios ir baltos spalvos Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos aprangą, pašnekovas juokauja, kad net ir pasitikęs 46-ąjį gimtadienį jaučiasi taip, lyg būtų įgijęs antrąjį kvėpavimą. Jis nelaiko savęs nurašytu net ir krepšinyje. Dabar tik mėgėjiškai pažaisti ateinantis G.Staniulis neslepia, kad jam kartais nubunda noras išmesti iš galvos visus verslo reikalus bent jau savaitei. Tiek pakanka susigrąžinti energiją.

„Priešingai nei pirmaisiais veiklos metais, šiandien atsirado daugiau laisvumo, po aktyvių darbų ar pajutęs, kad jau reikia, leidžiu sau pakeliauti su šeima, bet grįžus ir įsisukus į kasdienę veiklą, romantika vėl išblėsta“, – „Veidui“ dėsto buvęs krepšininkas.

Sprogstamąja jėga ir veržlumu krepšinio aikštelėje pasižymėjęs G.Staniulis, Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos prezidento Kęstučio Pilkausko vertinimu, visuomet buvo žaidėjas, negailėjęs nei savęs, nei varžovų: „Krepšinio teisėjai vadino jį aštriu ir teisėjams nepalankiu žaidėju, tačiau jis niekad neperžengė ribų. Gintaras buvo ir išliko inteligentiškas žmogus.“

Daug apie Gintarą atskleidžia jo pažinčių ratas. Nuolat bendraujantis, šarmingas, aplinkinius sudominti gebantis pašnekovas pokalbį užmezga ir su buvusiais krepšinio aikštelės draugais, ir su verslo partneriais, bendradarbiais.

Ilgą laiką jautėsi stumiami už borto

Ekonomikos mokslus baigęs G.Staniulis juokauja, kad su skaičiais niekada nesipyko, tačiau  šiandien versle to jau negana: „Tik tuomet, kai atiduoti visas jėgas, pakeli iškylančius sunkumus, kliūtis, neprarasi to, ką tiek metų kūrei. Per vėlai pastebėti kritimai patys skaudžiausi, nes įsukti verslą iš naujo be galo sunku.“

Į praėjusį gyvenimo etapą G.Staniulis žvelgia filosofiškai ir mano, kad jei ne jo sukauptas finansinis indėlis, kažin kaip būtų sekęsi sunkiausiu metu kuriant dabartinį verslą. A.Ginelevičienė pabrėžia, kad jaunystėje sportavę vadovai versle yra kur kas labiau pasitempę: jų supratimas apie kasdienį darbą kitoks.

Verslininko brolis primena, kad Gintaro sėkmės istorijoje svarbiausias komponentas yra sunkus darbas: „Lyderio savybė – suburti drauge žmones, kurie padeda siekti bendrų tikslų. Gal ir anksčiau sėkmė būtų aplankiusi, jei ne valdžios nusistatymas išstumti legalius lažybininkus už borto.“

Viltis, kad situacija Lietuvoje keisis, legalių lažybų versle esantiems darbdaviams sužibo Seimui priėmus Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis buvo reglamentuotas lošimas internete. Taip pat nustatytas 21 metų amžiaus cenzas klientams, suformuluoti reikalavimai lošimų organizatoriams registruotis, teikti duomenis apie lošėjus, turėti šalies teritorijoje veikiančius fizinius lošimo namus, galiausiai apibrėžtos jų mokestinės prievolės.

G.Staniulis sako, kad naujoji įstatymo redakcija papildys valstybės biudžetą. Būtent dėl nelegalų iki šiol kentėjo ne tik valstybės biudžetas, bet ir sąžiningai veikiančios ir mokesčius mokančios lažybų bendrovės. Tokia situacija tęsėsi ne vienerius metus, o verslininkų bandymai įtikinti valdžią tobulinti įstatymus atsimušdavo tarsi į sieną.

“Veidui“ pasiteiravus, kokios sąlygos sudarytos jo paties įmonėje žmonėms užsidirbti, verslininkas pabrėžia, kad kiekvienas norintis turi galimybę įrodyti, ko yra vertas. Startinė pozicija prasideda nuo bazinės algos, išdirbus metus žmogui prie uždarbio pridedama 10 procentų.

Taip skatinamas lojalumas ir motyvacija. Po 7 ar 8 metų darbo įmonėje alga sparčiai kyla. „Jeigu bendrovė plečiasi, darbuotojai turi sulaukti įvertinimo. Nors mūsų įmonės kultūroje žodžio laikymasis vis dar svarbesnis nei 100 puslapių pasirašyta sutartis“, – sako asociacijos Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas G.Staniulis. Jis priduria, kad šios rinkos sėkmei, kaip ir 99 proc. verslų, reikšmės turi ir sezoniškumas.

Požiūris palengva kinta

Pasidomėjus, ar keičiasi Lietuvos visuomenės, bankų ir patalpų nuomotojų požiūris į lažybų ir azartinių lošimų organizavimu užsiimančius verslininkus, G.Staniulis pragiedrėja – šis sektorius jau kurį laiką vertinamas palankiau: „Dar atsimename laiką, kai į lažybų punktą užsukę gyventojai bijodavo, kad tik aplinkiniai jų nepamatytų, nes nežinia, ką pagalvos. Šiandien tai tampa krepšinio ar futbolo čempionatus lydinčia tradicija. Žmonės mėgsta lažintis pastatydami už savo mėgstamus žaidėjus po kelis eurus, padaugėja azarto, tad jiems žiūrėti žaidimą tampa smagiau.“

Drauge su G.Staniuliu verslą ant kojų statęs D.Gulbinas itin populiaria lažybų sporto šaka mūsų šalyje įvardija tenisą: „Gaila, kad šiandien galime pasidžiaugti vos vienu pasaulio pirmojo šimtuko žaidėju, jei Lietuva turėtų daugiau tokių kaip Ričardas Berankis, lažintis būtų kur kas įprasčiau.“

Apskritai lietuviai labiausiai lažinasi dėl krepšinio, futbolo ir teniso rezultatų. Tačiau labai azartiškais lietuvių nepavadinsi. G.Staniulis svarsto, kad vienos ar kitos šakos populiarumą galiausiai lemia sportininkų laimėjimai. Kaip itin užkrečiantį ir jaunąją kartą įtraukiantį pavyzdį mini plaukikę olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę.

„Esame viena didžiausių lažybų bendrovių, tačiau nuspėti, kaip seksis ateityje, negalime. Kelią jau pramynėme, tačiau lažybų versle, kaip ir bet kuriame kitame, reikia palikti vietos atsitiktinumui ir rizikai“, – apibendrina į „Veido“ turtingiausių verslininkų sąrašą šiemet patekęs G.Staniulis.

Faktai apie įmonę

• 2001 m. įregistruota pirmoji Lietuvoje lažybų organizavimo bendrovė.
• 2002 m. bendrovei išduota licencija organizuoti lažybas.
• 2002 m. Kaune atidarytas pirmasis šalies lažybų punktas.
• 2005 m. pradėtos teikti lažybų internetu paslaugos.
• 2006 m. startuoja telefoninių lažybų paslauga.
• 2008 m. priimami pirmieji statymai šunų lenktynėse.
• 2010 m. pradėtos teikti lažybų paslaugos šunų lenktynėms internetu.
• 2011 m. internete startavo mobili lažybų versija.
• 2012 m. paleista „Android“, „iPhone“ ir „iPad“ lažybų programėlė.
• 2012 m. pradėta teikti lažybų žaidimus visą parą.

„Topsport” remia:

• Kauno „Žalgirį“,
• Vilniaus „Žalgirį“,
• Regionų krepšinio lygą,
• Vilniaus „Sostinės“ mėgėjų krepšinio turnyrą,
• Vilniaus krepšinio lygą,
• Kauno krepšinio lygą,
• Kauno krepšinio mėgėjų lygą,
• Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygą,
• Šiaulių krepšinio lygą,
• Marijampolės krepšinio mėgėjų lygą,
• Kėdainių krepšinio mėgėjų lygą.

TRUMPASIS INTERVIU

Apie požiūrį į lažybų verslą, pinigus ir aplankiusią sėkmę.

-– Kaip nuosavas verslas keitė jūsų požiūrį į pinigus? Dar prisimenate, ką reiškia uždirbti pirmąjį milijoną?

-– Niekada nesėdėjau ir neskaičiavau laukdamas, kada įmonės skaitiklis persisuks iš penkiaženklio į šešiaženklį skaičių. Pradinį kapitalą uždirbau dar iš krepšinio. Jį galėjau investuoti į lažybų verslą. Taigi sportas suteikė ne tik gyvenimo pamokų, bet ir finansinį pagrindą.

-– Ar esate azartiškas?

-– Dėl to azartiškumo. Pagalvoju, ar jis ne perdėtas? Kartais po vieno ar kito mačo net pasijuokiu iš savęs, kad azartas buvo taip stipriai užvaldęs, jog buvau praradęs sveiką nuovoką. Tačiau tokiu būdu atsikratau susikaupusios įtampos ir nuovargio.

-– Ką jums reiškia būti klestinčiu verslininku?

-– Mano manymu, sėkmingas verslas susiklosto tuomet, kai gyveni juo, jauti jo pulsą. Tuomet nėra kasryt užklumpančios prievolės eiti į darbą, o atostogų metu traukia pažiūrėti, kas tavo versle vyksta. Lažybų verslas – mano gyvenimas. Be jo savęs jau neįsivaizduoju. Kita vertus, nesekdami pasaulinių tendencijų ir nematydami to, ką daro konkurentai, nuosmukio neišvengtume.

– Ar versle viskas klostėsi taip, kaip buvote numatęs?

-– Su lažybų verslu susipažinau per krepšinį, kiek daugiau nei prieš 20 metų žaisdamas Čekijoje. Pastebėjęs, kad lažybos ten labai populiarios, parsivežiau idėją įkurti lažybų bendrovę Lietuvoje, bet dar gerą dešimtmetį ją brandinau: reikėjo išlaukti, kol bus priimti įstatymai. Tačiau ir mano istorijoje viską lėmė atsitiktinumas. Pirmajame turnyre Čekijoje turėjo žaisti kitas žmogus, bet jis negavo vizos, jį pavaduoti turėjau aš. Komandos vadovai, pamatę, kaip žaidžiu, pasiūlė kontraktą. Taigi tos istorijos galėjo ir nebūti. Tai nulėmė visiškas atsitiktinumas.

-– Kuo ypatinga jūsų įmonės darbo kultūra?

-– Dirbti turi tiek valandų, kiek tuo metu reikia. Griežto darbo grafiko nėra. Jei žmogus jaučia, kad jo sėdėjimas biure tuščias, gali pasiimti laisvadienį. Svarbiausia, ar savo darbą atlieki tinkamai. O kaip tą darai, paties reikalas.

GINTARO STANIULIO DOSJĖ

Gimė: 1969 m.

Išsilavinimas: ekonomistas.

Alma mater: Kauno politechnikos institutas (dabartinis Kauno technologijos universitetas).

Verslo pradžia: 2001 m.

Sritis: lažybų organizavimas (pirmoji lažybų bendrovė Lietuvoje).

Pomėgiai: krepšinis, futbolas, golfas, kelionės.

Šeiminė padėtis: vedęs, turi 2 sūnus ir dukrą.

Ryškiausios savybės: žodžio žmogus, atsakingas, sportiškas, apsigimęs lyderis.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos padėtis kebli: gintaro ištekliai riboti. Tačiau susikurti gintaro šalies įvaizdžio ir tapti patraukliai užsienio turistams tai nesukliudė. Išmokę apdirbti gintarą ir susikūrę unikalią savo krašto istoriją lietuviai atkreipė ir pasaulio dėmesį.

Dėl politinės padėties nutrūkus Lietuvos ryšiams su gintaro išteklių turtinga Kaliningrado sritimi, šalies gintaro perdirbėjai ir su juo dirbantys tautodailininkai jau kuris laikas jaučia nerimą. Ieškant išeičių ne tik dairomasi naujų rinkų, bet ir vis garsiau diskutuojama, kad apsirūpinti gintaro žaliava Lietuva kurį laiką pajėgtų ir pati.

Aplinkos ministerijai informavus, kad Geologijos tarnyba skelbs detalios šalies gintaro išteklių žvalgybos konkursą, o pavasariop išduos leidimus ir jo kasybai, dalis visuomenės sunerimo. „Klausimas, kokį gintarą iškasime, kokia bus jo vertė, o svarbiausia – ar vietiniai meistrai jį įpirks. Jau dabar vienas gramas šalies auksu ir pasididžiavimu vadinamo gintaro vertas daugiau nei sidabro gaminiai parduotuvėse. Niuansų daugybė“, – konstatuoja Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas Albertas Petkevičius.

Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas kol kas nežino, kokie kiekiai galėtų patenkinti Lietuvos gintaro gamintojų ir perdirbėjų lūkesčius, tačiau primena, kad Lietuvos geologijos tarnyba dar 1922 m. yra išžvalgiusi gintaro telkinį ties Juodkrante, Kuršių marių dugne. Paklaustas, apie kokius kiekius sukasi kalba, J.Satkūnas mini daugiau nei 110 t gintaro minėtame plote, o prognoziniuose – dar 220 t. Palyginti su Kaliningrado srities telkiniais, kuriuose susikaupę 95 proc. viso pasaulio gintaro, o pastaraisiais metais iškasama po 300 t, mūsų ištekliai labai kuklūs, tačiau pašnekovas neabejoja, kad pradėjusi eksploatuoti savo gintarą Lietuva galėtų sustiprintų savo, kaip gintaro šalies, įvaizdį.

Tokie J.Satkūno užmojai nesulaukia Lietuvos akademikų bendruomenės pritarimo, nepagrįsti jie atrodo ir Gintaro dirbinių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos pirmininkui Šarūnui Davainiu. „Manau, kad Geologijos tarnybos direktorius pats nesuvokia, ką kalba. Jo užmojai neturi jokio ekonominio pagrindo. Tiesa, lenkai kasa savo šalyje šią žaliavą, bet jiems nereikia saugoti Neringos gamtos“, – nepamiršti galimo neigiamo poveikio aplinkai ragina Š.Davainis.

Jam antrinanti archeologijos mokslų daktarė Audronė Bliujienė sutinka, kad iškastas Lietuvos gintaras neišgelbėtų tautodailės meistrų ir smulkiųjų gintarų apdirbėjų (kiekiai pernelyg kuklūs), tačiau Lietuvos, kaip gintaro šalies, įvaizdį galutinai sugriautų.

Šiandienos geologų diletantizmas ir nepagrįsto kalbos itin erzina ir ilgametį Geologijos instituto mokslinį bendradarbį Vladą Katiną. „Niekas, net ir pat Dievas, neturi duomenų, kiek tonų gintaro šiuo metu galėtų būti Kuršių mariose. Kol neatlikta detali žvalgyba, sunku pasakyti, ar apsimokėtų jo eksploatacija ir gavyba“, – teigia daug metų gintarą ir gintarines nuogulas tyrinėjęs mokslininkas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Jau kitą savaitę, gegužės 27 dieną, sostinės Valdovų rūmuose išskirtinė publika turės galimybę išgirsti vienintelių pasaulyje gintarinių muzikos instrumentų koncertą – „Amber Quartet“. Galimybę pamatyti šį koncertą Lietuvoje turės tik kiek daugiau nei puspenkto šimto išskirtinės muzikos gurmanų.

„Gintaras – unikalus organinis mineralas, kurį galima pritaikyti praktiškai visur. Tačiau tik patyręs meistras gali pagaminti daiktus, kurie bus ilgaamžiai ir atliks savo pagrindinę funkciją“, – sako projekto iniciatorius ir gintarinių instrumentų gamintojas, garsiausias Lietuvos gintaro meistras Šarūnas Davainis.

Vien instrumentų gamyba užtruko kelis metus, tačiau ne vienerius metus brandinta idėja pagaliau tampa realybe. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje netrūksta žmonių, kurių originalios idėjos pasiekia dienos šviesą. Manau, kad koncertai, kuriuose bus grojama šiais unikaliais instrumetais – garsins Lietuvą“, – teigia Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kartu su Valstybiniu turizmo departamentu pradedami planuoti pasirodymai garsiausiose užsienio šalių koncertų salėse. Koncertai, kuriuose bus grojama šiais išskirtiniais instrumentais, yra projekto „Gintaro kelias“ dalis. Artimiausiu metu koncertai numatomi Europoje, tačiau jau sulaukta nemažai kvietimų ir į tolimesnius kraštus, kuriuose vertinama klasikinė muzika ir iš Lietuvos atkeliaujantys meistrų gaminti gintaro dirbiniai.

„Tikimės, kad koncertų užsienyje dalyviai panorės aplankyti Lietuvą“, – sako Šarūnas Davainis. „Jau dabar papasakojęs apie šį projektą sulaukiu daugybės klausimų ir kvietimų atvykti. Visiems įdomu pamatyti, kaip atrodo ir kaip skamba šie instrumentai“, – priduria projekto sumanytojas.

Jau kitą savaitę, gegužės 27 dieną, išskirtinėje vietoje, Valdovų rūmuose, bus surengtas koncertas rinktinei publikai. „Šis koncertas man didelė garbė ir iššūkis. Niekas nežinojo kaip šie instrumentai skambės iki pat pirmosios repeticijos. Niekam iki šiol nėra tekę groti su šiais instrumentais, tad nežinojome ar jie derės tarpusavy“, – sako koncerto meno vadovas ir smuikininkas Vytautas Mikeliūnas.

Kaip sako muzikos ekspertai – šie instrumentai gali būti lyginami su garsiaisiais „Stradivarius“ styginiais instrumentais. Jie ne tik stebina ir traukia akį savo išvaizda, bet kaip sako patys muzikantai – su jais išgaunamas unikalus, naujas skambesys.

„Po pirmosios repeticijos viskas atrodė niūriai. Tačiau po savaitės repeticijų išsprendėme visas technines bėdas. Dabar instrumentų skleidžiamas garsas puikus ir esame pasiruošę koncertui“, – sako Vytautas Mikeliūnas.

Galimybė pamatyti „Amber Quartet“ pasirodymą Lietuvoje gali būti vienintelė per artimiausius kelis metus. Renginyje dalyvaus daugiau nei 300 kviestinių svečių ir šiek tiek daugiau nei 100 įsigijusių bilietus. Renginio programą ruošia smuikininkas Vytautas Mikeliūnas, kuris grieš pirmuoju smuiku. Kartu su juo scenoje pasirodys Tadas Dešukas (antrasis smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Onutė Švabauskaitė (violančelė).

Lietuva 2014 m. vasaros pabaigoje turės dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje „LIKE“ skulptūrą, skirtą socialiniams tinklams. Tris mėnesius keturi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Palanga – varžėsi dėl mėgstamiausio miesto titulo ir galimybės pastatyti šią skulptūrą.

Mėgstamiausią miestą rinko patys socialinių tinklų vartotojai, naudojęsi specialiai kampanijai „Like‘able Lithuania“ sukurta aplikacija. Gruodžio 17 d. paaiškėjo „Miestų varžytuvių“ nugalėtojas – Druskininkai. Šis miestas gavo beveik 8 tūkst. balsų ir kone dvigubai aplenkė artimiausią konkurentą – Kauną, surinkusį virš 4 tūkst balsų. Trečioje vietoje liko Vilnius, ketvirtoje – Palanga.

Pasaulinio Gintaro Kelio atidarymo ceremonijos metu Druskininkų merui buvo įteikta simbolinė „LIKE“ skulptūros kapsulė. Ją įteikė Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio, vaikystę praleidusio Druskininkuose, proanūkis, prof. Rokas Zubovas. Pristatydamas „Miestų varžytuvių“ nugalėtoją, jis sakė: „Kas bebūtum, Druskininkai negali nepatikti. Čia atvykus kartais gali pasijusti, lyg būtum kitame laike. Ir tas laikas jokiu būdu nėra vien praeitis. Manau, Druskininkuose tvyrantis ypatingas grožio ir ramybės jausmas yra būtent tai, ko reikia ir mūsų ateičiai.“
Atsiimdamas apdovanojimą Druskininkų meras, Ričardas Malinauskas, šmaikštavo: „Man labai patinka, kad jums patinka Druskininkai. Šis žaismingas projektas tik patvirtino, jog plėtodami miesto viziją einame teisingu keliu. Druskininkus matome ir kuriame kaip novatorišką, modernų kurortą, patrauklų ir mums patiems, ir svečiams iš užsienio.“

Vartotojai, dalyvaudami „Miestų varžytuvėse“ galėjo palaikyti savo mėgiamą miestą ne tik balsuodami, bet ir keldami nuotraukas, jomis dalindamiesi, palikdami atsiliepimą, kviesdami draugus balsuoti už savo miestą. „Miestų varžytuvių“ metu balsavusių žmonių dėka į Lietuvą buvo galima pažvelgti kitaip: buvo galima nevaržomai galėjo dalintis mėgiamais dalykais ar vietomis Lietuvoje. Tai leido išvysti Lietuvą visai kitu, dar neregėtu kampu – taip, kaip ją mato Lietuvos gyventojai ir svečiai.

„Miestų varžytuvės“ vyko Lietuvos komunikacijos socialiniuose tinkluose kampanijos „Like‘able Lithuania“ kontekste. Ši kampanija – tai unikalus projektas, apjungiantis penkis socialinius tinklus: Facebook, Google+, Vkontakte, Twitter ir Youtube.  Čia kasdien pristatomos įdomios Lietuvos vietos, faktai, populiarūs ir dar negirdėti lietuviški verslai, aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės, netikėti atradimai – tuo, ką kiekvienas gali mėgti Lietuvoje. Be to, visi socialinių tinklų vartotojai, prisijungę prie kampanijos, tampa didžiausios pasaulyje skulptūros „LIKE“, iškilsiančios Druskininkuose, dalininkais.

Nors „Miestų varžytuvės“ jau pasibaigė, „Likeable Lithuania“ projektas tik įsibėgėja – iki vasaros pabaigos, kai bus pastatyta „LIKE“ skulptūra, siekiama surinkti surinkti 1 000 000 interakcijų iš vartotojų socialiniuose tinkluose. Šiuo metu jau surinkta daugiau nei 244 tūkst. tokių interakcijų, populiariausiame socialiniame tinkle Facebook yra daugiau nei 22 tūkst. „Like‘able Lithuania“ sekėjų. Kasdien pristatomi vis nauji faktai apie Lietuvą, kuriami filmukai, aplikacijos, kviečiančios apsilankyti Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė dr. Raimonda Balnienė teigia: „Iki trokštamo milijono dar reikia padirbėti, bet tikime, kad jį tikrai surinksime iki vasaros pabaigos. Nuolat stebime socialinių tinklų erdvę,  stengiamės kuo labiau įtraukti tikslines auditortijas, atitinkamai tobuliname projektą ir džiaugiamės matydami vis augantį vartotojų aktyvumą ir susidomėjimą projektu. Lietuva gali pasigirti daugybe įdomybių, o „Like‘able Lithuania“ projektas leidžia jas pristatyti kitaip nei esame įpratę, interneto kartai suprantama kalba. “

Pernai veiklą pagal verslo liudijimą vykdė 85,6 tūkst. šalies gyventojų, arba per aštuoniolika tūkstančių daugiau negu 2010 m. „Veido“ prašymu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) suskaičiavo, kiek pajamų deklaruoja vienokią ar kitokią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys gyventojai. Iš šių duomenų matyti, kokiose srityse pagal verslo liudijimą gaunamos didžiausios pajamos.
Taigi VMI nurodo, kad Lietuvoje daugiausiai pajamų pagal verslo liudijimą gaunama iš gintaro dirbinių gamybos: 2010 m. tokią veiklą vykdė 193 gyventojai, kurie iš viso deklaravo beveik 19 mln. Lt pajamų. Vadinasi, vienam gyventojui iš gintaro gamybos teko vidutiniškai 99,7 tūkst. Lt pajamų per metus, arba daugiau nei 8,3 tūkst. Lt per mėnesį.
Kitas veiklas vykdantys gyventojai pajamų gauna gerokai mažiau, bent jau taip rodo deklaracijų duomenys. Pavyzdžiui, antroje vietoje atsidūrė apgyvendinimo paslaugų „nakvynė ir pusryčiai“ teikėjai: vienam tokio verslo atstovui per mėnesį teko vidutiniškai 3332 Lt pajamų. Pagal gaunamas pajamas nedaug atsilieka ir teikiantieji kaimo turizmo, valčių ar plaustų gamybos, tekstilės ir verpimo bei kitas paslaugas.
Taip pat iš VMI duomenų matyti, kad, tarkime, vienam fotografui per mėnesį vidutiniškai teko 2000 Lt pajamų iki mokesčių ir kitų su jų veikla susijusių išlaidų, dailidžių ir stalių, atliekančių remonto darbus, vidutinės mėnesio pajamos siekia apie 1700 Lt, šunų kirpėjų – apie 1600 Lt, santechnikų ir dovanų pakuotojų – apie 1300 Lt, astrologų – 1200 Lt, duobkasių ir kapinių prižiūrėtojų ar dviračių nuomotojų – apie 1000 Lt, butų tvarkytojų – 950 Lt, avalynės taisytojų – apie 800 Lt, o, pavyzdžiui, už mokamų tualetų paslaugas vienam gyventojui tenka vidutiniškai 700 Lt pajamų per mėnesį.
Atkreipiame dėmesį, kad įsigydami verslo liudijimą gyventojai iš karto susimoka gyventojų pajamų mokestį, taip pat iš gautų pajamų mokamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis bei „Sodros“ įmokos, padengiamos kitos su konkrečia veikla susijusios išlaidos.

Kokios veiklos duoda daugiausiai pajamų dirbantiesiems pagal verslo liudijimus
Veikla     Vidutinė deklaruotų pajamų suma gyventojui per mėnesį, Lt

1. Dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamyba    8311
2. Apgyvendinimo paslaugos „nakvynė ir pusryčiai“    3332
3. Kaimo turizmo paslaugos    2925
4. Karučių, valčių, laivelių, plaustų gamyba    2919
5. Asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma (išskyrus audiovizualinius kūrinius ir garso įrašus)    2900

Pastaba: vidutinės pajamos per mėnesį iki mokesčių ir kitų su konkrečia veikla susijusių išlaidų apskaičiuotos remiantis 2010 m. deklaruotų pajamų duomenimis

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija