Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Pabradės poligone stebės tarptautines pratybas “Gintarinė viltis 2011″.

Šiose šiemet didžiausiose šalyje tarptautinėse pratybose dalyvauja apie 2,2 tūkst. karių ir civilių iš devynių valstybių: septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos bei dviejų NATO Partnerystės taikos labui programoje (angl. Partnership for Peace) dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos.

Pratybas stebi atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Praėjusią savaitę prasidėjusios pratybos truks dešimt dienų, jose veikiama pagal patirties operacijose Afganistane, Irake ir Somalyje suformuotą scenarijų. Mokymuose dalyvauja visos kariuomenės rūšys – Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.

Lietuvos kariuomenė pratybas “Gintarinė viltis” rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.

Sekmadienį prasidėjo antrasis ir svarbiausias didžiausių šiais metais tarptautinių pratybų Lietuvoje “Gintarinė viltis 2011″ etapas, kurio metu pagal iš anksto sukurtą pratybų scenarijų, paremtą šių dienų Lietuvos ir užsienio šalių karių patirtimi tarptautinėse operacijose Afganistane, Irake ir prie Somalio krantų, veikia pratybų štabas ir visi kiti treniruojami padaliniai.

Tariamas atsako į krizes operacijas pratybų dalyviai vykdo tiek Pabradės poligone, tiek Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šis etapas truks iki pratybų pabaigos birželio 23 dienos.

Pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvaujančių devynių valstybių kariai veikia kaip tarptautinės saugumo paramos pajėgos, kurias sudaro visų kariuomenės rūšių komponentai – Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.

Pratybų štabas, naudodamas universalų pratybų valdymo modulį (angl. Joint Exercise Management Module, JEMM) , į kurį iš anksto suvesti duomenys apie visus pratybų scenarijuje numatytus įvykius ir tariamus incidentus, valdo ir koordinuoja operacijos veiksmus.

Pratybų Sausumos komponentą sudaro du tarptautiniai batalionai, inžinerijos ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų būriai. Šio etapo metu Sausumos pajėgų komponento kariams teks parodyti tai, ko jie išmoko per pirmają pratybų savaitę, per kurią buvo mokomi įvairių atsako į krizes elementų. Apie tariamus incidentus ir kitus pratybų scenarijuje numatytus įvykius kariai iš anksto nežinos, todėl turės greitai reaguoti į situacijas ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Ar kariai tinkamai – pagal nustatytas procedūras – reaguoja į imituojamas situacijas stebi paskirti pratybų vertintojai, kurie savo išvadas pratybų vadovybei pateiks pratybų pabaigoje.

Oro komponento sudėtyje veikia du Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8 ir du lengvieji atakos lėktuvai L-39. A ntrojo etapo metu jis remia treniruojamus padalinius iš oro: atlieka artimąją paramą, imituoja oro antskrydžius, vykdo žvalgybą, sužeistųjų ir medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, taktinį transportavimą oru.

Jūrų komponentą sudaro penki Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai: du patruliniai ir du minų paieškos ir nukenksminimo laivai, gelbėjimo laivas “Šakiai” ir uosto kateris H-21.

Pagal pratybų scenarijų veiksmas vyksta menamoje Amberlandijos valstybėje. Amberlandijoje kyla neramumai, dėl kurių šalies Vyriausybė kreipiasi pagalbos į tarptautinę bendruomenę su prašymu užtikrinti saugumą šalyje, suformuoti ir parengti šalies saugumo pajėgas. Neramumai Amberlandijoje kilo dėl režimo, pavadinto Sula veiklos. Šis režimas – religinis-politinis judėjimas, veikiantis šalyje kaip sukilėlių pajėgos. Sukilėliai siekia perimti šalies valdžią į savo rankas ir užtikrinti savo autoritarine, fundamentalistine ideologija paremtą valdymą.

Sula režimo šalininkai, siekdami destabilizuoti šalies vyriausybę, vykdo smurto išpuolius prieš vyriausybės institucijas, užsienio šalių karius, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Sula taip pat yra leidusi jūrų piratų grupuotėms jų kontroliuojamoje teritorijoje įrengti treniruočių stovyklas, kad šie vėliau galėtų imti belaisvius ir reikalauti už juos išpirkų iš Amberlandijos Vyriausybės. Tokią Sula režimo veiklą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Reaguodama į situaciją Amberlandijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba suteikė mandatą Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms vykdyti atsako į krizę operaciją, t. y. suteikti paramą Amberlandijos Vyriausybei užtikrinant tvarką ir saugumą šalyje.

Tarptautinėse pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvauja apie 2,2 tūkst. karių ir civilių iš devynių valstybių: septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos ir dviejų NATO Partnerystės taikos labui programoje (angl. Partnership for Peace) dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos. Pratybas stebi atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Lietuvos kariuomenė pratybas “Gintarinė viltis” rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.

Pirmadienį oficialiai atidarytos didžiausios šiais metais karinės tarptautinės pratybos “Gintarinė viltis 2011″. Iškilmingos pratybų atidarymo ceremonijos vyko ir Klaipėdoje, karo laivų flotilėje, ir Pabradės poligone, kur dalyvavo didžioji dalis pratybų dalyvių.

Po iškilmingos pratybų atidarymo ceremonijos poligone renginio svečiai apžiūrėjo pratybose dalyvaujančių šalių naudojamos ginkluotės ir ekipuotės parodą, apžiūrėjo pratyboms įrengtą karo lauko ligoninę.

“Nepaisant, kad yra sunkmetis, kariuomenė turi ruoštis šalies gynybai, todėl buvo nuspręsta, kad daugiau negalima atidėlioti šių pratybų ir, po ketverių metų pertraukos, jas vėl tęsiame”, – pasidžiaugė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.

Pirmadienio popietę prasidėjo pirmasis pratybų etapas, truksiantis iki birželio 18 d. Jo metu padaliniai treniruosis vykdyti įvairias atsako į krizes karines operacijas, pratybų štabo elementas treniruosis vykdyti atsako į krizes operacijų planavimą. Šis etapas – pasiruošimas aktyviajai pratybų daliai.

Antrojo pratybų etapo metu, birželio 19-23 d., kariai veiks pagal iš anksto sukurtą pratybų scenarijų, paremtą šių dienų Lietuvos ir užsienio šalių karių patirtimi vykdant tarptautines operacijas Afganistane, Irake ir prie Somalio krantų.

Pratybos birželio 13-23 d. vienu metu vyks Pabradės kariniame poligone ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Jose dalyvaus daugiau nei 2 tūkst. karių ir civilių iš septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos bei dviejų Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos. Pratybų stebėti atvyko ir atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Lietuvos kariuomenė pratybas “Gintarinė viltis” rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.

Birželio 13-ąją Lietuvoje prasidėsiančiose ir dvi savaites vyksiančiose tarptautinėse pratybose “Gintarinė viltis 2011″ dalyvaus apie 2200 karių iš devynių valstybių.

Mokymuose, kurie vienu metu vyks Pabradės poligone ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, dalyvaus kariai ir civiliai iš septynių NATO šalių narių – Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos bei dviejų Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių NATO partnerių – Gruzijos ir Suomijos.

Planuojama, kad pratybų stebėti atvyks atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.

Mokymuose dalyvaus daugiau nei 1600 Lietuvos karių bei civilių.

Šiais metais per pratybas su Lietuvos bei užsienio kariais patirtimi dalysis ir Lietuvos viešojo saugumo tarnybos specialistai.

Nuo 1997 m. Lietuvoje rengiamose pratybose “Gintarinė viltis” dalyvauja ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacijos atstovai. Šiais metais jie kartu su Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto atstovais tariamo konflikto rajone ieškos dingusių asmenų, teiks humanitarinę pagalbą, stebės, kaip laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, vykdys derybas, rūpinsis sulaikytaisiais.

Nuo 1995 m. Lietuvoje organizuojamomis pratybomis “Gintarinė viltis” siekiama gerinti NATO ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių karinių padalinių sąveiką rengiantis dalyvauti bendrose atsako į krizes operacijose, stiprinti NATO ir Aljanso partnerių karinį bendradarbiavimą.

Pratybose taip pat bus vertinamas Lietuvos kariuomenės pasirengimas vykdyti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstančioms pajėgoms.

Pratybų “Gintarinė viltis 2011″ atsako į krizes operacijų, turinčių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatą, scenarijus sukurtas atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos ir kitų šalių karių patirtį dalyvaujant tarptautinėse operacijose Irake, Afganistane ir Somalyje.

Pastarąjį kartą pratybos “Gintarinė viltis” vyko 2007 m. Klaipėdoje.

Šių metų pratybas planuoja ir joms vadovaus Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.