Gabija SABALIAUSKAITĖ
Internetas – vienas greičiausių, planšetiniai kompiuteriai atsiranda net ligoninių palatose, gyventojams siūloma vis daugiau viešųjų paslaugų internete, bibliotekų kompiuterinę pažangą dar prieš dešimtmetį ėmė remti Billo ir Melindos Gatesų fondas… Bet spręsti kasdienių problemų pasitelkdami informacines technologijas lietuviai nemoka. Lyg to nebūtų gana, penktadalis Lietuvos gyventojų apskritai nė karto nesinaudojo kompiuteriu.
Lietuvos gyventojo, kuriam yra 16–65 metai, skaičiavimo gebėjimai yra geri, skaitymo įgūdžiai – vidutiniai, o tų gebėjimų lygį mažai lemia turtai, tėvų išsilavinimas ar lytis. Tačiau susitvarkyti su kasdienėmis problemomis pasitelkus kompiuterį jam sekasi gerokai prasčiau nei vidutiniškai. Taip atrodo Lietuvos suaugusiųjų įgūdžiai, palyginti su bendraamžiais iš „turtingųjų klubo“, į kurį Lietuva dar tik rengiasi įstoti: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamame tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC) pirmąkart dalyvavo ir lietuviai.
Išsamus tyrimas vertino, kaip 16–65 metų amžiaus gyventojai iš 33 valstybių (EBPO narių ir partnerių) geba susidoroti su rašytiniais tekstais – suprasti, vertinti, jais pasinaudoti, kaip pritaiko matematiką bei sprendžia problemas su technologijų pagalba: kokių turi įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis, kaip gauna informaciją, ar pritaiko ją praktiškai. Beje, testų užduotys buvo ne vadovėlinės, jos iš dalyvių reikalavo parodyti, ką jie kasdien atlieka realiame gyvenime – darbe, namie, bendruomenėje.
PIAAC tyrime Lietuva pasirodė vidutiniškai, o kai kur lietuviams sekasi ir geriau nei vidutiniokams. Pavyzdžiui, mūsų matematiniai įgūdžiai yra geresni už vidutinius, o skaitymo gebėjimai prilygsta valstybių vidurkiui.
Gerų žinių esama ir daugiau. Pasirodo, Lietuva ir Slovakija yra vienintelės šalys, kuriose gyventojų skaitymo ir matematiniai įgūdžiai visiškai nesiskiria pagal lytį, nors kitur geresniais skaičiavimo gebėjimais pasižymi vyrai. Taip pat, priešingai nei kitose valstybėse, testo rezultatai mažiau skkiriasi pagal gyventojo amžių, jo ar jo tėvų išsilavinimą bei socialinę, ekonominę padėtį. O štai 16–24 metų amžiaus Lietuvos jaunuoliai savo skaitymo gebėjimais aplenkia norvegus, prilygsta vokiečiams, be to, geriausius gebėjimus pademonstruoja būdami gerokai jaunesni, nei jaunimas svetur.
Prasčiausia tyrimo žinia ta, kad problemas vis dar sprendžiame pieštuku, o ne kompiuteriu. Pagal problemų sprendimą technologijomis galime lygiuotis nebent į Čilę ar Graikiją, nes trečioje tyrimo srityje Lietuva aplenkė tik šias dvi EBPO nares.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėjas dr. Saulius Zybartas tokį rezultatą vadina šiek tiek netikėtu. Pasak jo, nors didžiuojamės turėdami greitą internetą, gerą jo prieinamumą, palyginti nemažai įvairiausių prietaisų, tyrimas atskleidžia, kad juos išnaudojame tik maža dalimi, greičiausiai tiek, kiek patys sugebame įvaldyti.
„Galima svarstyti, kodėl susiklostė tokia situacija. Vyresnė karta mokykloje nesimokė spręsti problemų, o ir technologijos tada buvo kitos. Tačiau EBPO penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA rodo, kad ir jaunoji karta šioje srityje neblizga. Įvertinkime, kad mūsų suaugusiųjų mokymosi lygis yra vienas žemiausių ES, pridėkime dar ir ypač greitai besikeičiančias technologijas – štai ir rezultatas“, – priežastis vardija S.Zybartas.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) Informavimo ir administravimo skyriaus metodininkas Gintautas Bužinskas įsitikinęs, kad Lietuva, turinti geras technines galimybes įvaldyti technologijas, dabar turėtų užtikrinti ir gyventojų gebėjimą bei poreikį jomis naudotis. „Visai nesinori, kad Lietuva, turėdama tokį spartų internetą, pasižymėdama gerais skaitmeniniais, kompiuterinės įrangos rodikliais, neišnaudotų tokių galimybių. Dabar, galima sakyti, turėdami „Ferrari“ važinėjame duobėtu miško keliuku“, – lygina G.Bužinskas.
Sugebame naudotis elektroniniu paštu ir interneto naršykle
Dalyvavimas nuo 2011 m. atliekamame tyrime Lietuvai yra nemenkas įvykis, o pats tyrimas, kaip sako ekspertai, iš visų iki šiol buvusių yra išsamiausias ir patikimiausias. Iš viso jame dalyvavo per 216 tūkst. saugusiųjų, Lietuvoje – daugiau kaip 5 tūkst. Įdomi ir jo metodika: buvo pateikiamos elektroninės užduotys, tačiau jei respondentas akyse nėra matęs kompiuterio ar visai nemoka juo dirbti, galėjo pasirinkti popierinį variantą. Žinoma, tik skaitymo ir matematinius testus, nes problemų sprendimo pasitelkus technologijas popieriuje juk nepatikrinsi.
Trijų sričių gebėjimai dar padalyti į kelis lygius. Daugiausiai lietuvių pagal problemų sprendimą technologijų aplinkoje pasiekė pirmą ir žemesnį nei pirmą lygius iš trijų galimų. Tai reiškia, kad didžioji dalis 16–64 metų amžiaus gyventojų geba naudotis elektroniniu paštu ar interneto naršykle, kompiuteriu atlieka paprastus veiksmus, reikalaujančius vos kelių žingsnių, pasikliauja nesudėtingomis, navigacijos nereikalaujančiomis operacijomis.
„54,6 proc. tyrimo dalyvių, spręsdami problemas su technologijų pagalba, Lietuvoje vos pasiekė pirmą lygį arba apskritai jo nepasiekė. Mūsų rezultatai panašūs į Čilės ir Turkijos, – lietuvių įgūdžius apžvelgia ŠMM atstovas S.Zybartas. – Pirmą lygį pasiekę suaugusieji gali naudotis tik įprastomis ir gerai jiems žinomomis technologijų taikomosiomis programomis, pavyzdžiui, elektroninio pašto ar interneto naršyklės, jie gali spręsti problemas, kurios susideda vos iš kelių etapų ir nereikalauja sudėtingo samprotavimo, kelių programų naudojimo.“
Tačiau negalima Lietuvos laikyti technologijų atsilikėle – jas pasitelkti gerai dar nėra įgudę visų 33 šalių gyventojai, jie, kaip ir lietuviai, daugiausia pasiekia pirmąjį šių gebėjimų lygį.
Vis dėlto, kaip teigiama EBPO apžvalgoje, kas ketvirtas lietuvis nepasiekė pirmo gebėjimų lygo. Taip prastai pasisekė tik kas dešimtam slovakui, japonui ar austrui. „Galima sakyti, kad jei žmogus nepasiekė pirmo lygio, jis nesugebės susitvarkyti savo elektroninio pašto, sugrupuoti laiškų, – tokių gebėjimų turinį paaiškina G.Bužinskas ir priduria, kad labiau nei prastesnis už vidurkį bendras Lietuvos rezultatas gąsdinti gali kitas skaičius. – 21 proc. respondentų nurodė, kad neturi jokios darbo kompiuteriu patirties, jiems trūksta elementarių žinių juo dirbti. Tai penktadalis Lietuvos gyventojų.“
Vyresnių gyventojų, 55–65 metų amžiaus, kategorijoje paprašiusiųjų popierinių užduočių yra gerokai daugiau: beveik 50 proc. jų nėra dirbę kompiuteriu arba neturi pagrindinių įgūdžių juo darbuotis – naudotis pele ar versti interneto puslapį žemyn. Kitose šalyse popierines užduotis atliko trečdalis jų bendraamžių.
EBPO tyrimo apžvalgoje skaičiuojama, kad Lietuvoje gyventojai, kurie neturi darbo kompiuteriu patirties ir pasiekė pirmą ar žemesnį gebėjimų lygį, sudaro 75,5 proc. visų tyrimo dalyvių. Tokią jų gausybę galima palyginti nebent su Čile ar Turkija. Tik kad Lietuvoje, kaip teigiama toje pačioje tyrimo apžvalgoje, vidurinio išsilavinimo neturinčių gyventojų yra mažiausiai iš 33 šalių, o Turkijoje – daugiausiai.
Kompiuteris = rašymo mašinėlė?
Prastais lietuvių kompiuteriniais įgūdžiais būtų galima stebėtis, jei ne kiti, palyginti visai neblogi, šios srities rodikliai bei lūkesčiai. Štai strateginis Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos tikslas – kad iki 2020-ųjų internetu naudotųsi ne mažiau kaip 85 proc. gyventojų (pernai juo nuolat naudojosi 75 proc.).
Šiemet Europos Komisijos paskelbtame skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva buvo trylikta: 70 proc. interneto vartotojų Lietuvoje naudojasi elektronine bankininkyste, 44 proc. jų perka internetu, pagal skaitmenines viešąsias paslaugas ES esame dvylikti – 42 proc. internautų per metus naudojosi elektroninės valdžios paslaugomis. O štai pagal naujienų skaitymą internete esame ES pirmūnai: jas skaito 94 proc. interneto vartotojų. Gal čia ir bėda, kodėl tiek gyventojų dar negeba naudotis kompiuteriu ar nežino, kaip veikia pelė?
KPMPC atstovas G.Bužinskas svarsto, kad viena priežasčių, kodėl PIAAC tyrime nepavyko pasiekti aukščiausių gebėjimų lygių, gali būti susiformavusi tradicija, kad kompiuteris neretai naudojamas paprastiems dalykams, labiau pramogai, o ne darbui. Jis svarsto, kad dažniausiai kompiuteriais naudojomės, kaip išmanėme, bet taip ir neįvaldėme visų jų teikiamų galimybių, tad natūralu, kad dalis jais dirbti ir neišmoko.
„Kažkodėl nesinaudojame turimomis galimybėmis arba nejaučiame tokio poreikio, nors turime ir greitąjį interneto ryšį, ir „geležį“ – įrangą. Anksčiau buvo sakoma: kompiuterį naudoti kaip rašymo mašinėlę. Taigi mes naudojomės kompiuteriu, bet neišnaudojome visų jo galimybių. Kitaip sakant, turime galingą kompiuterį, bet dėliojame kortas, skaitome naujienas ir kartais dar draugui nusiunčiame nuotraukų“, – apie paprasčiausius poreikius, kam dažnas įsijungia kompiuterį, svarsto G.Bužinskas.
Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA
Loading ...