Paskaičius pasvališkių atsiliepimus internete, pavarčius vietos spaudą, peržvelgus tikrai išsamią savivaldybės interneto svetainės naujienų skiltį, susidaro įspūdis, kad šis rajonas gyvena ramų, tingų gyvenimą. Didelių verslovių čia nėra, o bene garsiausi “prekių ženklai” – Daujėnuose kepama duona ir pasvalietiškas alus. Didelė gyventojų dalis jau garbaus amžiaus, tad vietos valdžiai tenkančios problemos panašios kaip ir kitose atokesnėse kaimiškose savivaldybėse.
Taigi, matyt, dėl to ir didelių investicinių projektų čia nėra, nors kai kurie vietos gyventojai įsitikinę, kad būtų galima labiau išnaudoti geografinę padėtį ir daugiau investuoti prie “Via Balticos”. Bet tai pasvarstymai apie šio krašto ateitį, kuriuos šiemet vasarą inicijavo ir Pasvalio merija.
Jei kalbėsime apie gyvenimo kokybės gerinimą šiame rajone, tai daugiausiai projektų padaryta ES paramos lėšomis: pastatyti šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai, išvalyta Lėvens upė, išasfaltuoti keleto kaimų žvyrkeliai, mieste įrengtas skveras, sutvarkyti melioracijos įrenginiai.
Beje, už pasvaliečių mokymą naudotis internetu šio rajono biblioteka paskelbta mokslingiausia rajonine biblioteka, be to, pernai rekonstruotas šio krašto muziejus, vasarą sekmadieniais Smegduobių parke rengti nemokami koncertai.
Na, o žemdirbiai, kaip ir kitose kaimiškose savivaldybėse, mokyti verstis ne tik žemės dirbimu ar galvijų auginimu, bet ir imtis įvairių amatų, netradicinio ūkininkavimo.
Nors nieko įstabaus pernai šioje savivaldybėje ir nevyko, Pasvalio rajono meras yra vienas tų savivaldybių vadovų, kuriuos kolegos išskiria kaip savo kraštui atsidavusius vadovus. Matyt, pirmiausia už neapsimestinį rūpinimąsi paprastu žmogumi. Tai labai justi, net ir nebūnant pasvaliečiu. Be to, justi ir tai, kad vietos valdžia skatinta įvairias interesų grupes burtis į bendruomenes ir imtis veiklos.