Baltarusija daugelį metų bandė atsilaikyti Rusijos spaudimui parduoti savo strateginių įmonių akcijas, tačiau pinigų stygius privertė A.Lukašenką kapituliuoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį vyksta į kaimyninę Baltarusiją – šis vizitas bus pirmoji jo užsienio kelionė po inauguracijos. Tik susitikęs su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka jis pasimatys ir su kitų šalių vadovais – Vokietijos kanclere Angela Merkel bei naujuoju Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u.
Tokia V.Putino darbotvarkė aiškiai rodo, kokie dabar yra Rusijos prioritetai, ypač turint omenyje, kad V.Putinas atsisakė dalyvauti neseniai JAV vykusiame Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime, o štai į Baltarusiją nusprendė važiuoti tą pačią akimirką, kai tik sulaukė A.Lukašenkos kvietimo.
Baltarusija tokia prioritetine valstybe Rusijai tapo neatsitiktinai: pastaruoju metu didžiulę finansinę krizę išgyvenusi šalis tampa vis labiau priklausoma nuo savo „gelbėtojos“ Rusijos, o ši tarsi čiuptuvais baigia susigriebti visų svarbiausių Baltarusijos bendrovių akcijas ir jau tiesiogine prasme ima valdyti Baltarusiją.

Perleido energetikos sektorių
„Parduodama Rusijai strategines įmones, Baltarusija pamažu parduoda savo nepriklausomybę“, – neabejoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, turėdamas omenyje tai, kad aklavietėje atsidūrusi Baltarusija sutiko Rusijai parduoti dujotiekius valdančią bendrovę „Beltranzgas“, taip pat vieną didžiausių trąšų gamintojų ir eksportuotojų „BelKalij“ bei kitas strategines įmones.
Šie sandoriai yra pernai įvykusio susitarimo su Rusija pasekmė. Negalėdama skolintis iš Europos Sąjungos, Baltarusija turėjo nusileisti pinigų pažadėjusios Rusijos reikalavimams parduoti valstybės turto, verto beveik 7 mlrd. Lt.
Vienintelis dalykas, dėl kurio Baltarusija dar gali derėtis, – tai parduodamų objektų kaina. Pavyzdžiui, gegužės 8-ąją sakydamas tradicinę kalbą šalies gyventojams ir parlamentui A.Lukašenka pabrėžė, kad kita svarbi įmonė „Belaruskalija“ Rusijai bus parduodama ne už 30 mlrd. Baltarusijos rublių, kaip tartasi anksčiau, o už 32 mlrd. rublių.
Tačiau esmės tai nekeičia: Baltarusija pamažu praranda naftos, dujų, trąšų ir kitų šalies ūkiui itin svarbių sektorių kontrolę, o Rusija įgauna iki šiol neturėtą įtaką ir neabejotinai tą įtaką didins toliau.
Pavyzdžiui, nors pernai Rusija Baltarusijai pažadėjo didžiulę paskolą iš Rusijos ir kitų buvusių sovietų bloko valstybių fondo, Baltarusijai tenka prakaituoti dėl kiekvienos naujos šios paskolos dalies išmokėjimo. Praėjusią savaitę kaip tik dėl to Baltarusijoje virė didžiulės aistros: Rusija pareiškė, kad apie trečią paskolos dalį, siekiančią 440 mln. JAV dolerių, kalbėti su Baltarusija ims tik po to, kai jau minėta Baltarusijos įmonė „Belaruskalija“ Rusijai anksčiau laiko grąžins milijardo dolerių paskolą.
Beje, šis reikalavimas bent jau formaliai pagrįstas, nes ši milijardinė pernai lapkritį dvylikai mėnesių suteikta paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį – 80 proc. šios sumos nukeliavo į ištuštėjusį Baltarusijos rezervą.
Beje, už šią paskolą Baltarusija pernai irgi sumokėjo labai brangiai – Rusijai perleido daugiau nei pusę vienos didžiausių Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų „Naftan“ akcijų. Tiesa, Rusijos vertinimu, Baltarusija ir taip labai lengvai atsipirko, nes pirminiame milijardą siekiančios paskolos sąlygų projekte buvo numatyta, kad mainais už pinigus Rusija gaus visas pačios „Belaruskalijos“ akcijas. Baltarusijai šią menką pergalę – bent trumpam išsaugoti „Belaruskaliją“ – pavyko laimėti tik todėl, kad į pagalbą atėjo Kinija, ne pirmą kartą suteikdama Baltarusijai nemažą paskolą „bendriems projektams“ (16 mlrd. dol.), o kartu su ja – ir svertų šiek tiek spustelėti Rusijai.
Tačiau priemonių derėtis dėl sau naudingesnių sąlygų Baltarusija turi vis mažiau. Štai dabar Rusija iš Baltarusijos jau reikalauja ne tik strateginių įmonių akcijų, bet ir biudžeto pataisų, be kurių, V.Putino teigimu, jokie pinigai į Baltarusijos sąskaitą pervedami nebus. Trumpai tariant, Rusija pirmą kartą tiesiogiai diktuoja A.Lukašenkai sprendimus, susijusius su šalies energetine bei fiskaline politika.

Klimpsta į skolas
Ar tokios Baltarusijos aukos prasmingos? Iš pažiūros atrodytų, kad Baltarusija, kad ir sumokėdama savo nepriklausomybe, šiaip ne taip subalansavo šalies finansus ir apmalšino pernai visu smarkumu šalį krėtusią krizę.
Kad padėtis ramesnė, spėjo pajusti ir šalies gyventojai. Pavyzdžiui, iš Baltarusijos jau nedraudžiama išvežti užsienio valiutos, apmalšinta infliacija, nusistovėjo maisto ir degalų kainos, o A.Lukašenka nesiliauja kartoti, kad situacija visiškai suvaldyta ir šiemet Baltarusijos ekonomika ne tik nesmuks, bet ir augs (pasak A.Lukašenkos, net 7 proc.).
Vis dėlto tai – tik pirmas įspūdis. Iš tiesų Baltarusija didžiuliais tempais klimpsta į skolas. Naujausioje Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje skelbiama, kad Baltarusijos skola užsieniui padidėjo nuo 25 proc. BVP 2008 m. iki 61,4 proc. BVP 2011 m.
Tiesa, Baltarusijos finansų ministerijos teigimu, pernai Baltarusijos biudžetas buvo perteklinis (kaip tai įmanoma, ministerija nepaaiškina), o pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto deficitas esą tesudarė 1,2 mlrd. rublių (400 tūkst. Lt), tačiau, pačios ministerijos aiškinimu, taip nutiko tik dėl to, kad į biudžetą per pirmus tris mėnesius buvo surinkti papildomi devyni trilijonai rublių, gautų šalyje padidinus pelno mokestį ir sulaukus Kinijos bei Rusijos paskolų.
Tačiau kad ir kiek skolintųsi, Baltarusijos gyventojų perkamoji galia vis tiek labai maža. Pavyzdžiui, vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis šalyje praėjusį mėnesį buvo 3252,7 tūkst. rublių (1092 Lt), nors kainos šalyje pasiekusios europines aukštumas.
Menką baltarusių gyvenimo lygį liudija ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) parengta kaimyninių šalių ekonominės padėties analizė. Jos išvadose teigiama, kad eksporto apimtys į Baltarusiją mažėja penkis iš pastarųjų šešių mėnesių, o svarbiausios to priežastys yra jau minėtas baltarusių perkamosios galios sumažėjimas ir didelis Baltarusijos rublio nuvertėjimas.
„Vertinant eksportą į Baltarusiją pagal prekių segmentus, itin negatyvias tendencijas galima išskirti chemijos, medienos ir baldų, metalų ir įrenginių bei transporto priemonių kategorijose: chemijos produktų ir transporto priemonių eksportas mažėja keturis iš pastarųjų šešių mėnesių, o medienos ir baldų bei metalų ir įrenginių eksportas smunka penkis iš pastarųjų šešių mėnesių“, – teigia LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Kad padėtis Baltarusijoje tebėra kritinė, galima spręsti ir iš to, jog šalies vadovai vis dar desperatiškai ieško naujų kreditorių, o jų rasti niekaip nesiseka. Pavyzdžiui, Baltarusija, net turint omenyje tai, kad pernai su Rusija susitarė dėl 3 mlrd. dolerių paskolos, o iš Kinijos per du kartus pasiskolino 1,16 mlrd. dolerių, siekia gauti TVF paskolą, siekiančią 3,5 mlrd. dolerių, ir dairosi galimybių skolintis iš ES. Tiesa, Bendrija Minskui neskolina vien dėl politinių priežasčių, o štai TVF neskolina pragmatiniais sumetimais, nes abejoja Baltarusijos galimybėmis tokią paskolą grąžinti.

Kinijos invazija
Vienintelė Baltarusijos viltis yra pasiskolintų pinigų „įdarbinimas“ ir pramonės atgaivinimas, net jei naujai statomų gamyklų akcijų dalis (arba visos akcijos) priklausys kreditoriams. Pavyzdžiui, skolindama Baltarusijai, Kinija reikalauja, kad lėšos būtų naudojamos konkretiems projektams energetikos, būsto, statybos ir kitose srityse. Pernai milijardą Kinija paskolino su sąlyga, kad pinigai būtų išleisti palydovinio ryšio plėtrai. Šiemet abi šalys jau baigia suderėti dėl bendro techninio parko kūrimo, o balandžio 4 d. Kinijos eksporto ir importo bankas susitarė su Baltarusija dėl kalcinuotosios sodos gamybos įmonės statybos Gomelio srityje.
Kinijos lėšomis Baltarusijoje bus statoma ir Vitebsko hidroelektrinė, taip pat  modernizuojamas Dobrušo celiuliozės fabrikas.
Mainais Kinija gaus pirmenybę įsigydama maždaug 30–40 proc. Baltarusijos naftos ir kitų pramonės šakų įmonių likvidžių akcijų. Tokią dalį ji turės, pavyzdžiui, statydama minėtą kalcinuotosios sodos gamyklą, kurios našumas sieks 300 tūkst. tonų sodos per metus, taip pat galės įsigyti apie trečdalį akcijų dalyvaudama azoto gamybos komplekso statyboje ir įmonės „Polimir“ komplekso rekonstrukcijoje.
Taigi Kinija laikosi tokios pat taktikos kaip ir Rusija, skirtumas tas, kad kinai bent jau kol kas Baltarusijai nediktuoja politinių sprendimų. Tačiau nepaneigsi: Baltarusija tikrai pardavinėja savo nepriklausomybę, o tiek įtakos, kiek turi dabar, nei Rusija, nei Kinija, šioje šalyje dar niekada nėra turėjusios.

Rusija jau perėmė svarbiausių Baltarusijos energetikos įmonių kontrolę.

Baltarusija klimpsta į skolas

Baltarusijos užsienio skola (proc. BVP)
2008 m.    25
2009 m.    32
2010 m.    38
2011 m.    61
Šaltinis: TVF