Apie tai, kad Švėkšnos specialiojo ugdymo centro nepilnametės pardavinėja sekso paslaugas, žinojo ir pedagogai, ir policijos pareigūnai, ir visas miestelis. Žinojo, bet nieko nedarė. „Veidas“ aiškinosi, kodėl mūsų valstybėje taip sunku padėti likimo nuskriaustiems vaikams.

Jūratė Kiliulienė

Valdžios atstovai po skandalo Švėkšnoje pažadėjo, kad problema bus išspręsta per mėnesį. „Dedu galvą, kad ir vėl niekas nepasikeis. Jungiam laikrodį“, – tuo, kad iki aukščiausių valstybės institucijų atkeliavusių bėdų bus imtasi ne vien žodžiais, netiki psichiatras Linas Slušnys.

Prieš dešimt metų jis pats dirbo šioje įstaigoje, kurioje mokosi ir gyvena sunkių elgesio bei emocinių sutrikimų turintys vaikai. Jau tada jis iš auklėtinių lūpų  išgirsdavo siaubingų dalykų, prieš kuriuos nublanksta net sausio viduryje į viešumą iškilęs prostitucijos skandalas, kai paaiškėjo, kad didesnį autoritetą turinčios merginos verčia savo drauges pardavinėti sekso paslaugas. Mokyklos vadovybė šios situacijos visiškai nekontroliavo – tik rašė pareiškimus policijai, kurių niekas neskubėjo tirti.

„Įvykiai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, didėjantis patyčių aukų skaičius mokyklose apnuogino tikrąsias vaiko teisių apsaugos problemas. Atsakingos institucijos turi nustoti stumdyti atsakomybę, atsikratyti biurokratinio požiūrio ir imtis konkrečių veiksmų. Apie kiekvieną vaiką turi būti galvojama kaip apie savo“, –  į skandalą sureagavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tokius centrus, kaip esantis Švėkšnoje, pavadinusi valstybės gėda, o Švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo per mėnesį reformuoti šią specialiąją mokyklą.

Švėkšnoje pratrūkęs skaudulys suteikė progą pasisakyti įvairių už vaikų saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų atstovams. Paaiškėjo, kad ši įstaiga – jokia išimtis, kad problemų, žalojančių vaikų gyvenimą, apstu visuose šalies globos namuose.

Euroremontas situacijos nepakeitė

Vargu ar bent vienam valdininkui yra žinoma, kiek iš viso vaikų išėjo pro Švėkšnos specialiosios mokyklos vartus – kiek jų rado savo vietą gyvenime, kiek pasuko šunkeliais, tapo našta ir sau, ir visuomenei. Dabar čia gyvena ir mokosi 72 nepilnamečiai. Įstaiga egzistuoja seniai. Dar sovietmečiu ten, rajono užkampyje, toliau nuo žmonių akių, buvo sanatorinė mokykla-internatas, skirtas sunkiai auklėjamiems, kaip tada vadinta, nepatogiems vaikams. Deja, nepriklausomybės dešimtmečiai teigiamų pėdsakų čia beveik nepaliko. Nors įstaiga pastaruoju metu bent keliskart keitė savo pavadinimą, mažai kas ją vadina kitaip nei psichiatrijos ligonine. Ir dar žiauriau – rezervatu, lageriu, getu.

„Turime daugybę gražių pavyzdžių. Yra buvusių auklėtinių, sukūrusių normalias šeimas, įgijusių profesijas. Ir dabar, kai kilo visas šitas triukšmas, jie mums siunčia laiškus ir linki stiprybės, už viską dėkoja“, – tikina centre psichologe dirbanti Rosita Katauskienė.

O ką galvoja, kaip jaučiasi dabar čia gyvenantys auklėtiniai? Įstaigos atstovė kategoriška: paklausti jų pačių negalima. Vietoj pokalbio su vaikais R.Katauskienė siūlo pasidairyti po patalpas. Ji parodo kelis pernai įrengtus kambarius. Viename stovi vandens lova, kitame – šviesos terapijos įranga. Dar yra kambarių, į kuriuos vaikai renkasi piešti, šokti. Visa tai skirta tam, kad emocinių sutrikimų turintys centro auklėtiniai galėtų atsipalaiduoti, nusiraminti, patirti teigiamų emocijų.

Ir pats bendrabučio pastatas, kuriame įrengti relaksacijos kambariai, šviečia naujumu. Jo renovacija baigta vos pernai. Tačiau ES skirti du milijonai litų, kurie panaudoti šiems pagerinimams, čia rojaus nesukūrė. Net naujai išdažytuose koridoriuose tvyro sunkiai nusakomas kvapas – skurdo, nešvaros, prasto maisto, nemeilės… Toks kadaise pasitikdavo sovietiniuose internatuose, kolonijose, kareivinėse.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje inicijuojama pirmoji plati kaniterapijos programa vaikų globos namuose, kuriai rasti lėšų pavyko iš privačių rėmėjų. Kaniterapijos informacinę kampaniją pradėjusių Lietuvos kinologų draugijos ir „Tele bim-bam“ įkūrėjos Neringos Čereškevičienės iniciatyvos dėka šalyje bus pradėti pirmieji antrojo lygio kaniterapijos užsiėmimai su vaikais.

Edukacinius užsiėmimus „SOS vaikų kaimo“ vaikams rengs Lietuvos kinologų draugijos darbuotojai. Šių užsiėmimų tikslas – ugdyti vaikų socialinius gebėjimus, skatinti kūrybiškumą, didinti motyvaciją mokytis bei mokyti tinkamo elgesio su gyvūnais. Užsiėmimus Lietuvos kinologų draugijos darbuotojams padės vesti veterinarai, gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, fotografai, video montažo specialistai. Visų jų metu talkins specialiai apmokyti ir sertifikuoti šunys. Vykstant užsiėmimams vaikai ne tik bus mokomi teorijos, susijusios su gyvūnais. Rengėjai žada, kad vaikai bus įtraukti į praktinę veiklą – išbandys save dresuodami šunis, fotografuodami bei filmuodami gyvūnus, o savo darbus galės pristatyti tarptautinių šunų parodų metu.

Kaniterapijos šalininkė Neringa Čereškevičienė teigia, kad plačios užsiėmimų programos vaikų globos namuose atsiradimas buvo jos asmeninis siekis. „Kai išbandžiau edukacinius užsiėmimus su šunimis ir suvokiau jų privalumus, mano tikslu tapo padėti kuo greičiau išplėtoti šią veiklą į platesnę programą. Mano idėja buvo panaudoti užsiėmimus su specialiai paruoštais šunimis ugdant vaikus, gyvenančius globos namuose. Ši mintis labai greitai tapo realybe ir netrukus vaikai, augantys globos namuose, galės džiaugtis gyvūnų šiluma“, – pasakoja Neringa Čereškevičienė.

Pagrindiniais programos rėmėjais tapo „Pedigree“ ir „Whiskas“ gyvūnų maisto gamintojas. Visą spalio mėnesį 3% nuo „Pedigree“ ir „Whiskas“ pardavimų sumos bus skiriami kaniterapijos programai finansuoti. Tikimasi, kad surinktų lėšų pakaks programos gyvavimui bent metams. Pasibaigus programai tikimasi vaikus įtraukti į Lietuvos kinologų draugijos veiklą, jiems bus sudarytos sąlygos prisidėti prie organizacijos veiklos ir dirbti su šunimis.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Jonaistė Jusionytė teigia, kad kaniterapijos užsiėmimai būna ypač naudingi vaikams. „Užsiėmimų naudą patvirtina daug mokslinių tyrimų. Įrodyta, kad jie teigiamai veikia vaikų nuotaiką, motyvaciją mokytis. Užsiėmimai taip pat padeda geriau susitelkti hiperaktyviems vaikams. Iš savo praktikos žinau, kad bendravimas su keturkojais teigiamai veikia vaikų emocinę būseną, o vėliau tai atsispindi jų elgesyje. Esu tikra, kad mūsų vykdoma programa taip pat bus labai naudinga. Globos namuose būna sudėtinga sudaryti sąlygas bendravimui su gyvūnais. Edukaciniais užsiėmimais su specialiai paruoštais šunimis šią spragą užpildysime – ugdysime vaikų atsakomybę, jų kūrybiškumą, skatinsime motyvaciją mokytis. Tačiau svarbiausia, kad užsiėmimų su šunimis metu vaikams dovanosime gyvūnų besąlygiškai teikiamą šilumą, kurios jiems labai trūksta“, – pasakoja J. Jusionytė.

Apie kaniterapiją
Pirmojo lygio kaniterapija (susitikimai su šunimis) – žmogaus susitikimui su šunimi konkretūs tikslai nėra užsibrėžiami. Svarbiausia tokių užsiėmimų metu – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas.
Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi kaip tinkamai elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė mokantis kitus dalykus (šuns dalyvavimas mokymosi procese).
Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) –  šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos tipo. Bendravimas su šunimi skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa iš anksto aptariama ir suderinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu.

Balandžio 12 dieną, ketvirtadienį Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose vyko išskirtinis renginys,  kurį organizavo Vilniaus Universiteto Tarptautinio Verslo Mokyklos studentai.

Renginio tikslas buvo parodyti, jog Vilniaus jaunimui garbaus amžiaus žmonės yra svarbi visuomenės dalis, kurios nevalia užmiršti. Šią socialinę akciją vykdyti geranoriškai padėjo Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos mergaičių ansamblis su mokytoja Snieguole Meškauskiene priešakyje. Šis Europos turnyruose aukštas vietas skinantis ansamblis atliko lietuvių liaudies tematikos kūrinius, kuriems pianinu, akordijonu bei kanklėmis akomponavo muzikos mokyklos jaunuoliai, kurių tarpe ir pats Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas Alekna. Pasak pensiono direktorės tokio aukšto lygio koncertas buvo surengtas pirmą kartą. Renginys sulaukė didelio dėmesio – pasiklausyti koncerto atėjo apie penkiasdešimt svečių, kurių tarpe ir senoliai iš kito pensiono. Sužinoję apie šį renginį, pasveikinti gyventojų ir tarti žodį atėjo Liberalų Sąjungos atstovai, kurie po renginio pavaišino visus tortu bei arbata. Džiugu, jog Vilniaus pencininkų bendruomene rūpinasi įvairių kartų atstovai, kurie nuolat stengiasi praskaidrinti jiems nuotaiką bei neleisti jaustis užmirštais.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 54 savivaldybių vaikų globos namų, 7 valstybiniai vaikų globos namai, 21 nevalstybiniai vaikų globos namai, 4 socialinės globos namai vaikams su negalia bei 47 šeimynos.

Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 metais 701 vaikas, augantis globos namuose, sulaukė pilnametystės, kuomet globos namus tenka palikti. Kas laukia globos namų auklėtinio?

Savarankiško gyvenimo pradžia

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pasibaigus nustatytai globai dėl pilnametystės, valtybė moksleiviui skiria 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (9750 Lt) vienkartinę išmoką įsikurti. Jeigu asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, papildomai kas mėnesį mokama 520 Lt globos išmoka, iki asmeniui sukanka 24 metai.

Gaunantis globos išmoką asmuo taip pat turi teisę gauti socialinę stipendiją arba stipendiją pagal mokymosi rezultatus. Jeigu asmuo išlaikomas, t.y. nemokamai gauna nakvynę ir maistą mokyklos bendrabutyje, jam skiriama 2 MGL dydžio (260 Lt) mėnesinė išmoka.

“Palikę globos namus globotiniai susiduria su daugybe sunkumų. Nemaža dalis jų nežino kur kreiptis dėl paramos ar socialinio būsto nuomos, kaip teisingai paskirstyti pinigus, užpildyti dokumentus, kaip siekti tolesnio išsilavinimo. Paaugliams trūksta žinių apie tai, kur reiktų kreiptis iškilus sunkumams dėl nedarbo, gyvenamosios vietos, skurdo, pašalpų, teisinių problemų”, – situaciją komentuoja Vilniaus Pedagoginės Psichologinės Tarnybos (VPPT) vadovė Vida Roma Pivorienė. – Dėl psichosocialinio prisitaikymo ir socialinės apsaugos sistemos spragų, globotiniams trūksta aiškaus savo gyvenimo įsivaizdavimo modelio. Ryškėja vertybių, tradicijų ir gyvenimiškų įgūdžių stoka.”

“Pagalba padedanti jaunuoliams prisitaikyti gyventi išėjus iš globos namų šiuo metu nėra pakankama visoms iškylančioms problemoms išspręsti, be to, ne visi jaunuoliai gali ja pasinaudoti. Valstybiniam lygmeny tokios pagalbos praktiškai nėra. Džiugina tai, kad šias problemas padeda spręsti nevyriausybinės organizacijos“, – V.R.Pivorienė.

Sudėtinga adaptacija

“Šiuo metu viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria vaikų globos namų auklėtiniai – savarankiško gyvenimo pradžia ir profesinės karjeros planavimas. Skiriama finansinė parama įsikūrimui yra nepakankama gyvenimo pradžios užtikrinimui, apgyvendinimo ir įsikūrimo klausimų sprendimui“, – Aurelija Zacharevičienė, VPPT atstovė.

“Pradėdami savarankišką gyvenimą paaugliai susidūria su daugybe naujų sunkumų. Jaunuoliai pradeda suvokti, kiek daug jiems reikia pagalbos, paramos, palaikymo. Dauguma stokoja pasitikėjimo savimi, kas dar labiau sunkina iškilusių gyvenimo problemų sprendimą”, – V.R. Pivorienė.

Rasa Dičpetrienė, organizacijos “Gelbėkit vaikus” atstovė, taip pat pastebi, kad vaikams labiausiai trūksta pagalbos pasirenkant ateities profesiją, dėl savęs pažinimo įgūdžių stokos.

Oficialios informacijos apie tai kaip šiems vaikams sekasi pirmais, antrais ar po penkerių savarankiško gyvenimo metų – nėra. Tačiau, pasak Rasos Dičpetrienės, adaptacija yra labai sunki. Vaikų namų auklėtojos dažniausiai palaiko ryšius su pilnametystės sulaukusiais globotiniais, tačiau nėra oficialios valstybinės tarnybos, kuri šiuos jaunus žmones globotų.

Pagalba turi atsakinga

Pasak organizacijos “Kitas variantas” atstovo Tomo Kaulinsko, vaikams reikalinga ne vien materialinė parama. “Neužtenka vežti į globos namus dėžes saldainių ir žaislų – iš jų ten esantiems vaikams mažai naudos. Reikia padėti vaikus ugdyti, bei suprasti, kad nepakanka aplankyti globos namų vieną kartą metuose – per Kalėdas. Reikia skirti daug daugiau dėmesio ir laiko. Ir tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų”, – T. Kaulinskas.

Vilniaus Psichologinės Pedagoginės Tarnybos atstovės nurodo, kad šiems jaunuoliams labiausiai būtinas savęs pažinimo, gyvenimo įgūdžių bei savarankiškumo ugdymas. Taip pat privalo būti suteikta psichologinė pagalba, galimybė konsultuotis profesinės karjeros klausimais.

“Globotiniams trūksta galimybės pasitarti, pasikalbėti su labiau patyrusiu, išmanančiu suaugusiuoju apie savo esamą situaciją, gyvenimo planus, pamodeliuoti gyvenimo situacijas įvairiais klausimais. Tame tarpe ir profesijos pasirinkimo bei asmeninio gyvenimo srityje. Vaikai, augantys šeimose šią galimybę gauna iš savo artimųjų. Jaunuoliams išėjus iš globos įstaigos, darbuotojai nebegali skirti tiek daug dėmesio, kiek anksčiau. Be to nemažiau svarbus suaugusiojo išsakytas padrąsinimas, palaikymas, psichosocialinė parama. Globos namuose užaugę jaunuoliai, neretai patiria neigiamą, net kritišką aplinkinių požiūrį į juos, todėl dažnai išgyvena nereikalingumo ir atstūmimo jausmą, o tai įtakoja jų socialinį pasyvumą”, – V. Pivorienė.

Kadangi socialinių paslaugų skirtų globos namus palikusiems yra mažai, neretai jaunuoliai nesugeba savarankiškai tvarkyti asmeninių finansų, paskirstyti išlaidų.

“Apmaudu, kad mūsų visuomenėje materiali parama yra kur kas labiau suprantama, nei psichologo ar socialinių bei profesinių igūdžių lavinimo”, – R. Dičpetrienė.

Gyvendami vaikų globos namuose vaikai nesirūpina daugeliu dalykų – maistu, drabužiais, laisvalaikio organizavimu. Todėl neišmoksta kaip tvarkytis su paprastais kasdieniniais rūpesčiais. Pasak V.R. Pivorienės, tam, kad vaikas visada jaustųsi atsakingu už savo poelgius, reikia ugdyti gebėjimą priimti sprendimus bei vystyti atsakomybės jausmą.

“Svarbu, kad būtų ugdoma savigarba, gebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias puses. Nemažiau svarbūs yra bendravimo įgūdžiai, kurie leidžia užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais. O taip pat, gebėjimas spręsti konfliktus, kritinis bei kūrybinis mąstymas”, – V.R. Pivorienė.

Duoti “meškerę”, o ne “žuvį”

Šių metų vasario 20 dieną startavo socialinis projektas “PATS”. Projekto tikslas – padėti vaikų namų globotiniams – abiturientams – pasirengti savarankiškam gyvenimui už vaikų namų ribų, kuomet jie pirmą kartą taps iš tikrųjų savarankiški, tačiau kartu ir turės pasikliauti vien tik savo pačių jėgomis. “PATS” skatins jaunuolių iniciatyvumą, atkaklumą ir pasitikėjimą savimi. Iniciatoriai siekia išmokyti globos namų auklėtinius drąsiai reikšti savo nuomonę, nuosekliai siekti tikslų bei nori, kad vaikai patikėtų, jog idėjus pastangų – įmanoma viskas. Projektas tikisi išmokyti jaunus žmones prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir ateitį nepriklausomai nuo praeities.

“Svajoju. Ruošiuosi. Įgyvendinu” konkurse kviečiami dalyvauti visi 10-12 klasių moksleiviai gyvenantys globos namuose. Organizatoriai nori, kad kiekvienas vaikų namų auklėtinis bent kelias minutes pagalvotų apie savo savarankiško gyvenimo ateitį, paimtų pieštuką ir popieriaus lapą bei parašytų laišką apie tai kaip ir kokių tiklsų sieks. Tokiu būdu parodydamas, kad yra pasiruošęs bendrauti su išoriniu pasauliu ir prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Socialinės akcijos priemonės bus skirtos padėti atkakliausiems siekti savo tikslų. Likusius, tikimasi, įkvėpti pasitikėjimo, ryžto ir atsakomybės.

“Iš žmonių, dirbančių su vaikų namų auklėtiniais sužinojome, kad dažniausiai pagalba suteikiama įvairiausių daiktų, kultūrinių programų, net ir seminarų pirkimu. Tiksliau – duodama, duodama, duodama. Šitokiu būdu, nejučia, vaikus pripratiname gauti. Jie taip įpranta gauti, kad pamiršta pačių atsakomybę už savo ateitį. Baisiausia tai, kad šitaip duodami juos auginame iki pilnametystės, o po to, vos pabaigus mokyklą, paliekame likimo valiai. Jaunas žmogus lieka visuomenėje vienas. Tuomet, išskyrus valstybės numatytą simbolinę paramą, kurios neužtenka pragyventi, jaunuoliui jau niekas nieko nebeduoda. Tenka rūpintis pačiam, o įgūdžių pasirūpinti savimi neužtenka. Visuomenė jaunam žmogui nepažįstama, jis jaučiasi tarsi butų atvykęs į svetimą šalį, kurioje nežino kaip elgtis, o ir paklausti nėra ko. Mano nuomone, dabartinės labdaros tradicijos yra ydingos ir daro daugiau žalos negu naudos. Todėl ir kilo mintis suorganizuoti akciją, kuri skatintų jaunus žmones pamąstyti apie savo ateitį, pagalvoti kokiais konkrečiais būdais galima pasiekti savo tikslų. Imti likimą į savo rankas, nepriklausomai nuo praeities, drąsiai pradėti gyventi gyvenimą savarankiškai. Esu įsitikinusi, kad geriausia pagalba yra ta, kuri skatina tapti nepriklausomu nuo pagalbos. Socialinio projekto “PATS” tikslas – padėti jaunuoliams pradėti veikti savarankiškai, tam, kad vėliau tuos pačius įgūdžius galėtų naudoti patys, be mūsų pagalbos. Ypatingai svarbus projekto siekis – pabrėžti savarankiškumo bei iniciatyvumo skatinimo svarbą prieš materialią bei pasilinksminimų pagalbą, kuri šiandien jau tampa žalinga”, – Eglė Grėbliauskaitė, socialinio projekto “PATS” ambasadorė.

Organizacijos “Kitas variantas” atstovo Tomo Kaulinsko nuomone, tokia iniciatyva yra labai teigiama. “Lietuvoje dar labai nedaug brandžių organizacijų, kurios dalintų „meškeres. Tokių projektų labai reikia”, – mano T.Kaulinskas.

VPPT taip pat remia šią iniciatyvą ir yra pasiruošusi bendradarbiauti įgyvendinant projektą. “Projektas prisidės sprendžiant globos įstaigose gyvenančių vaikų problemas, skatins jaunuolius būti aktyvesniais, labiau atsakingais už savo ateitį, padės optimistiškiau ir realiau galvoti bei planuoti gyvenimą”, – V.R.Pivorienė.

Socialinis projektas “PATS” – ir lietuvių išeivių iniciatyva

4 vaikų mama Eglė Grėbliauskaitė pasakoja, kad projekto idėja gimė, kuomet vienas iš lietuvių išeivių organizacijos “PiBox” įkūrėjų Tomas Rimkus paprašė padėti suorganizuoti Kalėdinį renginį vaikų globos namams. “Tuomet pagalvojau, ko labiausiai norėčiau savo vaikams, jei jie būtų tokioje stuacijoje. Šiuo metu jau yra vykdoma daugybė labdaros akcijų globos namams, kurios susijusios su materialinėmis gerybėmis. Nesu tikra, ar tai ugdo stiprias asmenybes. Nuoširdžiai manau, kad daugeliu atveju tai – žalinga. Todėl nutarėme imtis tokios pagalbos, ir tokiai amžiaus grupei, kurios labiausiai trūksta bei kuri ilgalaikėje perspektyvoje bus labiausiai naudinga vaikams”, – teigia E.Grėbliauskaitė.

Projekto atstovai mano, kad jaunuoliams yra labai svarbus saugumo jausmas. Svarbu jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Taip pat svarbu, kad jaunuoliai suprastų, jog jie yra šios visuomenės kūrėjai. Reikalinga formuoti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus. Globos namų auklėtiniai, deja, šio suvokimo negauna. “Dažnai vaikai mano, kad visuomenė yra jiems skolinga ir privalo duoti. Atsakomybė dėl tokios situacijos ir tenka visuomenei. Nematau priežasčių, kodėl vaikai, gyvenantys globos įstaigose, negali augti drąsūs. Tai priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo globos namų darbuotojų požiūrio, nuo atsakingo požiūrio į labdarą, nuo švietimo sistemos pilnavertiškumo. Būtina skatinti gebėjimą kelti sau tikslus ir jų siekti”, – teigia E.Grėbliauskaitė.

Pradėję organizuoti projektą “PATS”, iniciatoriai ilgai netruko rasti bendraminčių. Projektas bendradarbiauja su organizacijomis “Gelbėkit vaikus”, “Augink atsakingai”, “Kitas variantas”. Prie akcijos taip pat prisideda tokios rinkos lyderės kaip “Publicum”, “Primum Esse” bei kiti. Organizatoriai tikisi, kad prie iniciatyvos duoti “meškerę”, o ne “žuvį” prisidės didelius labdaros pajėgumus turintys fondai. Vienas iš projekto “PATS” tikslų yra paskatinti visuomenę pamatyti jau tradicinėmis tapusių labdaros formų tiekiamą žalą.

Ne tik vaikų namų auklėtiniams

Projekto “PATS” organizatoriai taip pat mano, kad galimybė padėti kitam yra didelė vertybė, o prasminga veikla ypatingai nulemia žmogaus laimės suvokimą. Dėl šios priežasties projektas yra naudingas ne tik vaikų namų auklėtiniams, bet ir savanoriams, kurie, padėdami tobulėti vaikams, tobulės patys.

Socialinis projektas “PATS” maloniai kviečia visus, norinčius prisidėti, susisiekti elektroniniu paštu pats@pibox.lt arba telefonu 8 686 515 41.

Alma Birbilaitė