2001 metais vidutinė Žemės temperatūra pakils 3,5-7,4 laipsnio Celsijaus. Tai reiškia, kad išnyks apie 30 proc. augalų ir gyvūnų – nerimauja klimatologai iš Tarptautinės ekspertų grupės klimato evoliucijos klausimams prie Jungtinių Tautų organizacijos. Pokyčiai labiausiai palies organizmus, gyvenančius poliarinėse zonose, koralų rifų žuvis ir didžiuosius jūrų žinduolius – vardija ekologai. Taip, bet yra ir kita medalio pusė.
Profesorius Josefas Reicholfas iš Miuncheno technikos universiteto mano, kad daugelis augalų ir gyvūnų pasijus kuo puikiausiai, nes šiluma tinka daugumai rūšių. Kuo arčiau ekvatoriaus, tuo daugiau aptinkama augalų ir gyvūnų rūšių, o globalinis atšilimas gausins tokių gyvybe trykštančių vietų (jeigu ten užteks vandens). Klimato permainos daugeliui rūšių gali duoti impulsą evoliuciniam šuoliui, atsirasti naujų, geriau prisitaikiusių būtybių.

Protingi driežai

Atšilimas labiausiai patiks ropliams. Tai gyvūnai, kurių kūno temperatūra nuolat kinta, jie neištveria šalčių ir šilumoje vystosi kur kas geriau. Jau šiandien žinoma, kad ropliai, prasikalę iš kiaušinių inkubatoriuose, kur temperatūra aukštesnė už vidutinę, būna didesni, greitesni ir sėkmingiau medžioja negu jų broliai ir seserys, atėję į pasaulį natūralioje aplinkoje.

Joshua Amielis iš Sidnio universiteto atrado, kad tie pokyčiai kur kas svarbesni: gyvūnai, kurie vystosi esant aukštai temperatūrai, būna protingesni ir geriau pažįsta pasaulį negu tos pačios rūšies individai, augantys vidutinėje temperatūroje.

Tuo dalykus mokslininkas pastebėjo tirdamas australiškus driežus Bassiana duperreyi. Iš apversto indo ir plastiko jis sumeistravo labirintą, kuriuo šie ropliai turėjo pralįsti. Driežiukai, išsikalę esant aukštai temperatūrai, įvykdė užduotį greičiau negu jų giminaičiai, laikyti vėsesnėje aplinkoje.

Amielis mano, kad jeigu Žemės klimatas šils, daugelis roplių geriau prisitaikys prie neįprastų aplinkybių. Geriau funkcionuos jų smegenys. Mokslininkas pastebėjo, kad veikiant šilumai gyvūnams, kurių kūno temperatūra nepastovi, intensyviau išsiskiria hormonai, atsakingi už smegenų veiklą.

Liks žiemoti gandrai

Atšilus klimatui palengvės ir migruojančių paukščių gyvenimas. Jiems nebereikės leistis į pavojingas keliones. Jie perės, augins jauniklius ir žiemos toje pačioje vietoje, jei tik pakaks maisto.

„Tokią kai kurių paukščių tendenciją matome jau šiandien, – sako daktarė Anna Kalinowska iš Gamtos aplinkos tyrimų centro prie Varšuvos universiteto. – Pavyzdžiui, mūsų miestuose gyvenantys juodieji strazdai mieliau pasilieka žiemoti, nes jau pakankamai šilta ir jie gali išgyventi tokiomis sąlygomis. Kaip ir kai kurios gulbės – jos nori likti šiltame mieste, kur gausu žmogaus duodamo maisto, o ne skristi į Europos pietus ar Afriką.“

Klimato atšilimu taip pat gali pasinaudoti organizmai, mokslininkų vadinami euritopiniais (nuo graikų kalbos žodžio „eurys“ – platus, paplitęs), sugebantys greitai prisitaikyti prie didelių pokyčių. Jiems, pavyzdžiui, priskiriami visur gebantys pritapti žiurkės bei žvirbliai, taip pat trumpai gyvenantys gyvūnai ir augalai, kuriems būdinga dažna kartų kaita, dėl to jiems greitai susiformuoja gebėjimai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Šiai grupei pirmiausia priskiriami vabzdžiai. Suprantama, mums tai nelabai rūpi, bet po šimto metų uodų tikrai bus daugiau. Profesorė Camille Parmesan iš Teksaso universiteto argumentuoja, kad JAV ir Kanados medžių

šaknyse gali gausiai prisiveisti vabalų, kurių populiaciją dabar riboja šaltos žiemos.

Ryklių poravimasis

Leibnico instituto, esančio Kelne, mokslininkai mano, kad panašių permainų įvyks jūrose ir vandenynuose. Sumažės didelių, ilgai gyvenančių žuvų bei žinduolių rūšių, užtat išaugs ir išsivystys populiacijos mažų gyvių, kurie trumpai gyvena ir sparčiai dauginasi. Netikėtai pagerės ir jūros žvaigždžių gyvenimas, nes šiltose jūrose padaugės anglies dioksido.

Turėtų laimėti ir nykstantys pilkieji rykliai, šiandien sutinkami tik prie Australijos krantų. Profesoriaus Corey Bradshaw iš Adelaidės universiteto nuomone, klimato atšilimas gali taip pakelti vandens temperatūrą, kad išnyks šaltoji srovė, tekanti pietinėje žemyno dalyje. Dėl jos rykliai iš rytinės pakrantės negali susitikti su gyvūnais iš vakarinių zonų. Taip išnyktų barjeras tarp abiejų ryklių populiacijų. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms šie gyvūnai lengviau rastų tinkamų partnerių ir greičiau daugintųsi.

Šylant klimatui daugės ir anglies dioksido atmosferoje – tai būtų gera žinia ir daugumai augalų. Jie gautų papildomą porciją komponento, svarbaus jų augimui, – aukštesnė temperatūra reiškia ir ilgesnį vegetacijos laikotarpį. Permainos jau prasidėjo. „Europoje pastarąjį dešimtmetį augalų žydėjimo metas prasideda vidutiniškai savaite anksčiau, o kai kuriuose regionuose net dviem savaitėmis. Po kelių dešimtmečių augalus, dabar laikomus subtropiniais, bus galima auginti Europos šiaurėje“, – progozuoja mokslininkė.

Vis daugėja signalų, kad visa gamta iš lėto prisitaiko prie naujų sąlygų. Šiaurės Amerikos šaltesniuose regionuose pradeda augti baltieji kedrai ir geltonieji beržai, o Lenkijoje vis gerėja sąlygos veisti vynuogynus šalies pietuose. Atrodo, kad mums aušta nauja tropikų era, nors ir sunku tai įsivaizduoti, kai už lango atšiauri žiema.

technologijos.lt