Šiuo metu visi Lietuvos vaikų globos namai yra atnaujinti bei pertvarkyti, tačiau daugelyje jų ir toliau gyvenimas eina griežtai sustyguotu valdiškos įstaigos ritmu.

Per pastaruosius kelerius metus mūsų vaikų globos namuose įvyko nemažai permainų: vaikai pradėjo gyventi šeimynomis (po dešimt–dvylika globotinių), buvo įrengti dviviečiai bei vienviečiai kambariai, virtuvėlės, kad gyvenimas įstaigoje kuo labiau primintų namus ir būtų sudarytos sąlygos formuotis buities įgūdžiams. Kai kuriuose globos namuose vaikų nuo daugiau kaip šimto sumažėjo iki šešiasdešimties – tiek daugiausiai jų gali gyventi pagal prieš keletą metų priimtą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą.
Tai turėjo pakeisti gremėzdišką institucinės globos sistemą, kad kuo daugiau vaikų ne apsigyventų dideliuose sovietiniuose pastatuose, o augtų globėjų šeimose arba butuose bei mažuose nameliuose su socialiniais darbuotojais. Deja, nedaugėja nei norinčiųjų globoti vaikus, nei šeimynų, kai pora savo namuose už atlygį augina nuo šešių iki dvylikos vaikų, o lėšų išnuomoti mažesniems būstams nėra. Tad daugelio savivaldybių vaiko teisių apsaugos specialistės ir toliau vaikus siunčia į globos namus.
Beje, daugelyje šių įstaigų permainos taip pat tik formalios: nors pastatai renovuoti bei pertvarkyti, tačiau vaikai ir toliau valgo valgyklose, geriausiu atveju patys išsiverda arbatos, drabužiai jiems būna ir išskalbti, ir išlyginti, o visos pramogos suorganizuotos. Mat taip auklėtojoms patogiau, be to, išlaikomi ir kitų darbuotojų etatai.
Globos namus, kuriuose vaikai iš tiesų skatinami gyventi kiek įmanoma savarankiškiau, o darbuotojų ir globotinių santykiai nedaug skiriasi nuo artimų šeimyninių ryšių, Lietuvoje galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Tokie yra Elektrėnų savivaldybei priklausantys Beižionių vaikų globos namai. Čia gyvenantys vaikai augina vaisius, daržoves, triušius, ožkas, vištas, ponius, skaldo malkas, dirbtuvėse gamina žaislus, inkilus, remontuojasi dviračius.

Globos namai, kuriuose vaikai išmoksta visų buities darbų

Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas neabejoja, kad tokį, mūsų šalyje dar naują, globos namuose augančių vaikų ugdymo modelį, kai sukuriama savarankiškam gyvenimui padedanti pasirengti aplinka ir sudaroma vaiko įgūdžių formavimo sistema, galima pritaikyti visoje Lietuvoje. „Globos namų vaikams sunku išsivaduoti iš skurdo, perimto iš tėvų. Dažnai geriančių tėvų vaikai turi elgesio sutrikimų, stokoja motyvacijos mokytis. Deja, vyraujantis valdiškas požiūris patogus tiek vaikams, tiek darbuotojams. Vaikai greitai susikuria savo aplinką, kurioje nemėgsta pareigų, nesilaiko drausmės. O darbuotojai ir globos namų vadovybė dažnai laukia nurodymų iš viršaus, tikisi stebuklingų įstatymų, kurie padėtų ugdyti be tėvų globos likusius vaikus“, – kritikuoja V.Palčiauskas, dar 1997 m. pats ėmęsis iniciatyvos keisti tokių vaikų gyvenimą.
Svarstant, kur įkurdinti dalį vaikų iš perpildyto tuometinio Trakų internato, buvo nuspręsta juos apgyvendinti kaime, kur saugesnė aplinka, galima užsiimti ūkio darbais ir taip pasiūlyti globotiniams įvairesnės veiklos. „Tuo metu kolūkio vaikų darželio pastatas stovėjo nenaudojamas, tad kilo mintis jį pritaikyti rizikos grupės vaikams. Iš pradžių vaikai gyveno grupėmis, kurias sudarydavo auklėtojai“, – prisimena globos namų direktorius.
Tačiau patalpų vaikams buvo per mažai, todėl padedant danų “Rotary” klubui palėpėje buvo įrengti berniukų miegamieji, o Trakų savivaldybė pritarė, kad būtų naudinga nupirkti sodybą su trimis hektarais žemės šalia globos namų. Ten buvo suartos pirmosios lysvės daržovėms sodinti, įveistas sodas, o vėliau globos namų darbuotojai kartu su berniukais pasistatė fermą ir pradėjo auginti triušius, ožkas, vištas, ponius. Įsirengė ir dirbtuves, garažą, išsikasė tvenkinį, pasistatė pirtį ir net nusipirko traktorių.
V.Palčiauskas pabrėžia, jog visa tai skirta tam, kad būtų ugdomi vaikų darbiniai įgūdžiai, padedama jiems pasirengti savarankiškam gyvenimui. „Vaikai jau įpratę pasisodinti bulvių, užsiauginti daržovių, o rudenį nuimti derlių. Taip pat pasiruošti vaisių ir uogų atsargų žiemai. Mokomės skaldyti malkas, krauti jas į malkinę ar kūgį. Dirbtuvėse gaminam darbelius ir parduodam mugėse“, – pasakoja ponas Vidmantas.
Jis pastebi, kad vaikai darže ugdosi valią, kruopštumą, kantrybę, o bendraudami su gyvuliukais ne tik išmoksta juos prižiūrėti, bet ir tampa jautresni.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Pernai šalyje įsteigti penkeri nauji senelių globos namai su 97 vietomis ir metų pabaigoje veikė 105 globos įstaigos seniems žmonėms su 4,9 tūkst. vietų. 2010-ųjų pabaigoje juose gyveno 4,5 tūkst. žmonių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje veikė 29 globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia. Jose gyveno 5,9 tūkst. žmonių.

Be to, 2010 m. pabaigoje buvo 12 naujo tipo socialinių paslaugų įstaigų – savarankiško gyvenimo namų su 247 vietomis. Juose gyveno 227 neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys (šeimos), kurie iš dalies, padedami socialinių darbuotojų, patys tvarkėsi savo buitį.

2010 m. pagalbos ir socialinės globos paslaugos namuose buvo suteiktos 12,9 tūkst. žmonių, arba 5 proc. asmenų mažiau nei 2009 m. Kaip ir ankstesniais metais, daugumą (85 proc.) socialinių paslaugų namuose gavėjų sudarė senyvo (pensinio) amžiaus asmenys, 13 proc. – darbingo amžiaus asmenys su negalia ir 2 proc. – vaikai su negalia.

Beveik perpus sumažėjo pagyvenusių ir neįgalių asmenų, kurie patys organizavosi socialinių paslaugų teikimą namuose – 2010 m. tam tikslui 333 žmonės gavo pagalbos pinigus.

2010 m., palyginti su 2009 m., 7 proc. sumažėjo dienos centruose socialines paslaugas gavusių senyvo (pensinio) amžiaus žmonių, jų buvo 25,8 tūkst. Darbingo amžiaus lankytojų su negalia sumažėjo penktadaliu ir jų skaičius sudarė 15,4 tūkst. Vaikų su negalia, lankiusių dienos centrus, skaičius padidėjo dešimtadaliu ir siekė 2,5 tūkst.

2010 m. pabaigoje 4 socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia gyveno 713 vaikų ir jaunuolių, 39 specialiosiose mokyklose bei specialiojo ugdymo centruose gyveno 2166 vaikai su negalia. Palyginti su 2009 m., gyventojų skaičius specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose sumažėjo trečdaliu, socialinės globos namuose – beveik nepasikeitė.