Valstybei priklausanti nedirbama žemė masina vis daugiau verslo grupių. Biokuro gamintojai čia siūlo sodinti gluosnius. Tuo tarpu biodujų verslo atstovai čia jau regi milžiniškas kukurūzų plantacijas, rašo “Lietuvos rytas”.

Alternatyviosios energijos šalininkai neabejoja – 448 tūkstančius hektarų nenaudojamos žemės kaip nors reikia panaudoti. Tačiau valdžia kol kas neskuba apsispręsti ir mano, kad dirvonuojantys plotai atiteks žemės grąžinimo laukiantiems gyventojams.

Lietuvos biodujų asociacijos generalinis direktorius Jonas Budrevičius jau regi viziją: valstybei priklausančioje žemėje auginti kukurūzus, rapsus, runkelius, o iš jų gaminti elektrą. Vokietijoje tokių jėgainių – apie 6 tūkstančius.

“Biodujoms gaminti naudojamos žaliavos yra labai pigios arba išvis nieko nekainuoja”, – teigė asociacijos vadovas.

Šiandien šalyje veikia tik 7 biodujų jėgainės, iš atliekų gaminančios šiluminę ir elektros energiją. Biodujų šalininkai mano, jog Lietuvoje galėtų veikti iki 200 biodujų jėgainių, kurių galia siektų 300 megavatų. Pasak jų, Lietuvoje nustatyta mažiausia ES kaina už bioenergiją, parduodamą į bendruosius tinklus Europos Sąjungoje. Vokietijoje ji siekia 72 centus, Latvijoje – 59, Lenkijoje – 38 centus.

Biodujų propaguotojai šią savaitę ketina kreiptis į prezidentę ir Vyriausybę, kad šiai energijos rūšiai būtų skiriama daugiau dėmesio.

Tačiau biomasės energetikos asociacijos “Litbioma” prezidentas Remigijus Lapinskas įsitikinęs, kad laisvoje valstybinėje žemėje turi būti auginami gluosniai ir hibridinės drebulės, skirtos biokurui. Šie augalai būtų deginami kogeneracinėse elektrinėse, gaminančiose šilumą gyventojams.

Tačiau valdžios institucijos kol kas nelinkusios palaikyti nei vienos, nei kitos pusės.

“Kol visiems gyventojams nebus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tol dėl kitokio žemės panaudojimo nebus sprendžiama”, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos žemės reformos skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė