REUTERS

Po buvusio Rusijos KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo Austrijos federalinis prezidentas Heincas Fišeris (Heinz Fischer) pareiškė nemanąs, kad tai pakenks “ilgalaikiams santykiams su Lietuva”. Anot jo, Lietuva įsitikins, kad Austrija jokių piktų ketinimų ar ketinimų ką nors nuslėpti M. Golovatovo atveju neturėjo.

Ketvirtadienį laikraščiuose “Vorarlberger Nachrichten” ir “Tiroler Tageszeitung” pasirodžiusiame interviu H. Fišeris pabrėžė, kad jį asmeniškai domina ši tema, nes jis pats po 1991 metų įvykių lankėsi Vilniuje. Jis čia Vilio Branto (Willy Brandt) pavedimu vadovavo stebėtojų delegacijai ir todėl suprantąs, kad “tai Lietuvai buvo labai dramatiška situacija”.

BFL

Išsiaiškinti kada, kiek kartų ir kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje lankėsi įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas būtų galima daug greičiau ir paprasčiau, jei Europoje būtų įdiegta ir veiktų trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema, apie kurią ES kalbama jau keletą metų. Tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, objektyviai įvertinęs galimybes gauti informaciją apie įtariamojo lankymąsi Europos Sąjungoje kolegiškumo ir geranoriškumo pagrindu per Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą FRONTEX.

„Labai norėčiau tikėti, kad stebėdamos pastaruosius įvykius ES šalys laikysis solidarumo principo ir pateiks duomenis apie M. Golovatovo lankymąsi bendrojoje erdvėje. Tačiau žinant faktą, kad jis buvo įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą Šengeno informacinėje sistemoje, abejoju, ar solidarumas paskatins valstybes drąsiai prisipažinti, jog įsileido paieškomą asmenį ir jo nesulaikė. Juolab, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atskleisti duomenų, kada ir kur lankėsi kuris nors trečiosios šalies pilietis“, – sako vidaus reikalų ministras.

Tokių problemų nekiltų, jei šiuo metu ES veiktų trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema, kurios idėja buvo iškelta prieš keturis metus. Atsitikus panašiems įvykiams, kiekvienos ES valstybės narės teisėsaugos institucijos per šią sistemą galėtų operatyviai ir be papildomų užklausų, tiesiogiai susipažinti su duomenimis apie trečiųjų šalių piliečių lankymąsi ir buvimą visose ES valstybėse.

„Austrijos įvykiai – didelis pasitikėjimo egzaminas visoms ES valstybėms. Nereikėtų jo dabar laikyti, jei būtume anksčiau apskaičiavę pasitikėjimo kreditus ir tinkamai tam pasiruošę. Dabar gi belieka pasikliauti valstybių narių solidarumu ir tikėtis, kad trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema bus įgyvendinta anksčiau nei atsiras galimybė pasikartoti panašiems įvykiams“, – teigia ministras R. Palaitis.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu, trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema ES galėtų pradėti veikti tik nuo 2015 m. Tam, kad tai įvyktų, būtina įdiegti tinkamas informacines sistemas, pakeisti reikiamus teisės aktus ir užtikrinti finansavimą.

BFL

Lietuvai politinį solidarumą išreiškė ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Atsakingieji už Sausio 13-osios įvykius privalo būti teisiami, pareiškė jos pareigūnai.

“Mes esame pasiryžę organizuoti Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų susitikimą”, – rašoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja “Die Presse”.

Lenkijos pareigūnai pažymėjo, kad klausimai, susiję su Europos arešto orderiu, priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos įsitikinimu, “už tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius atsakingi asmenys turi gauti pelnytą bausmę”.

Taip Lenkija sureagavo į tai, kad, praėjus vos parai po sulaikymo, Austrijoje buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas.

BFL

Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas nežino, kuriam laikui jis yra atšauktas konsultacijų ir sako, kad tai priklausys nuo to, kaip greitai spręsis situacija. Jo atšaukimas buvo protestas prieš Austrijos greitą sprendimą paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą. Apie tai praneša šalies naujienų agentūros.

„Tokiais atvejais nėra fiksuojamas klausimas. Tai yra reakcija į susidariusią situaciją, į mūsų nepasitenkinimą tuo, kas įvyko. Tai priklausys nuo to, kaip greitai šitas klausimas spręsis ir mes gausime patenkinančių atsakymų“, – sakė G. Puodžiūnas trečiadienį žurnalistams per Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimą.

Atšauktasis ambasadorius M. Golovatovo paleidimą vadino teisiniu klausimu ir vylėsi, kad jis neturės didesnės įtakos dvišaliams santykiams.

„Tai yra konkretus teisinis atvejis. Daugiausiai klausimų kyla, kodėl jis buvo priimtas taip greitai, taip netikėtai. Mes iš savo partnerių tikimės aiškių konkrečių atsakymų. Mes tikrai tikimės, kad šitas deguto šaukštas dvišaliuose santykiuose tikrai neturės didesnės įtakos“, – sakė G. Puodžiūnas.

Ambasadorius susilaikė nuo komentarų apie kai kurių analitikų vertinimus, kad Austrija yra prorusiška. Jis nekomentavo ir žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad dėl M. Golovatovo Austrijos kancleriui skambino pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Ambasadorius akcentavo, kad ir pačioje Austrijoje buvo tokių, kuriuos sprendimas paleisti įtariamąjį nuliūdino. Į tai ypač jautriai sureaguota Zalcburgo federalinėje žemėje, su kuria mus sieja ilgametė ir labai šilta draugystė.

Ambasadorius patikino, kad diplomatams jokių argumentų dėl įvykio nebuvo pateikta.

„Iš esmės Europos arešto orderis yra labai konkreti priemonė ir bendradarbiavimas vyksta tiesiogiai tarp kriminalinės policijos ir prokuratūrų. (…)

Viskas vyko žaibiškai, pradinė informacija buvo pakankamai miglota, ypač kai pasirodė informacija, kad sulaikytasis gali netikėtai greitai būti paleistas. Mes iki vėlumos tikrinome tą informaciją. Deja, pasirodo, šeštadienio rytą sulaikytasis buvo paleistas, mūsų dideliam nusivylimui“, – sakė G. Puodžiūnas.

Interviu Austrijos žiniasklaidai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad KGB karininkas Michailas Golovatovas turėjo būti sulaikytas 40 dienų ir kad ji yra nusivylusi Austrijos elgesiu.

Pateikiame tinklalapyje Diepresse.com publikuojamą Lietuvos vadovės interviu vertimą.

Austrijos prokurorai praėjusią savaitę du kartus reikalavo konkrečiau apibrėžti Europos arešto orderį, kuriuo remiantis turėjo būti suimtas M. Golovatovas. Kodėl jis nebuvo parengtas geriau?

Mes laikėmės Europos arešto orderio standartų. 2008 metais Europos Komisija paskelbė pranešimą apie praktinio taikymo arešto orderius, ir Austrijoje taip pat yra minėta ataskaita. Austrija yra paprašiusi išlygos nusikaltimams iki 2002 metų, kai Europos arešto orderis automatiškai pripažįstamas kaip prašymas dėl ekstradicijos. Austrija turėjo Lietuvai suteikti 18 arba net 40 dienų reikiamai informacijai pateikti, tačiau davė tik keletą papildomų valandų.

Teigiate, kad M. Golovatovas turėjo būti suimtas 40 dienų?

Šiais metais Lietuva prašė Italijos sulaikyti vieną ieškomą asmenį, kuriam buvo išduotas Europos arešto orderis. Italai tai padarė ir mes turėjome 40 dienų informacijai pateikti. Toks yra Europos standartas.

Kokių tolimesnių veiksmų imsis Lietuva?

Pirmiausia norime Austrijos paaiškinimų, kurie apibrėš, kaip Europos arešto orderiai bus taikomi ateityje. Ar gali nusikaltimais žmogiškumui įtariami asmenys apsistoti Austrijoje? Kitais žodžiais tariant, ar gali austrai taip elgtis – tai turi būti paaiškinta.

M. Golovatovas taip pat netrukdomas keliavo Suomijoje, Kipre ir Čekijoje.

Jo arešto orderis Lietuvos prašymu išduotas tik 2010 metų spalio mėnesį.

Ir po to laiko M. Golovatovas keliavo po ES šalis.

Tai reiškia, kad Europos arešto orderis kai kuriose ES šalyse nieko nereiškia. Tai yra blogas pavyzdys visai Europai.

Ar jūs nusivylėte Austrija?

Leiskite man apibūdinti taip: aš esu nustebusi. Šis sprendimas diskreditavo Europos šalių teisinį bendradarbiavimą. Mūsų visuomenė yra šokiruota, jaučiame neteisybės jausmą. Tarsi ES valstybė narė išdavė kitą narę.

Ar manote, kad Austrija patyrė spaudimą iš Rusijos?

Jei prokuroras nusprendžia mažiau nei per 24 valandas, priešingai Europos arešto orderio nuostatoms, tada, žinoma, kyla įtarimas, kad ten buvo daug įvairių priežasčių.

Ar Lietuva dėl to kreipsis į Europos Sąjungą?

Mes turime dar nuspręsti. Bet tai kelia bendrą klausimą, ar nusikaltėliai gali laisvai keliauti visoje Europoje? Tai yra Europos teismų problema, ne tik Lietuvos ir Austrijos.

Kokią įtaką tai turės dvišaliams santykiams tarp Austrijos ir Lietuvos?

Kadangi mes esame ES nariai, turime solidarizuotis ir vieni kitus palaikyti.

Austrijos naujienų tinklalapis kurier.at rašo, kad antradienį pirmą kartą pasipylė aštri kritika iš pačios austrų pusės savo teisėsaugai, kurios atstovai praėjusį penktadienį nė 24 valandų neišlaikė Vienos „Schwechat“ oro uoste suimto M. Golovatovo ir leido jam grįžti į Rusiją.

Suimtąjį paleidę austrų teisėsaugininkai aiškina galėję nepaisyti Europos arešto orderio. Kai 2002-aisiais buvo priimtas sprendimas dėl šios teisinės pagalbos priemonės, Austrija pasiprašė išimties, ir esą dėl to visiems įtariamiems nusikaltimams iki 2002 m. yra taikoma senoji teisė.

Tačiau net ir tokiu atveju asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas per keletą valandų, nesuteikiant pakankamai laiko atsiųsti papildomą informaciją, jau ir patiems austrams pradeda atrodyti nesuprantamas.

Faktas toks: austrų tarnybos turėjo Lietuvai suteikti neabejotinai daugiau laiko. M. Golovatovas turėjo būti sulaikytas iki 48 valandų. Esant problemoms dėl teisės aktų persiuntimo, arba kai reikia išversti dokumentus, šis terminas gali būti dar labiau prailgintas“, – prikiša kurier.at.

Kritikos strėles Austrijai laido ir Europos politikai. Štai Europos Sąjungos komisarė teisingumo reikalams Vivianne Redding užsiminė apie Austrijos negeranorišką elgesį: „Teisine prasme šitas klausimas aiškus. Politiškai tai visai kitas dalykas. Kiekviena ES valstybė narė yra įsipareigojusi savo partneriams nuoširdžiai padėti“.

Austrų Europos Parlamento narys ir Europos socialistų partijos vicepirmininkas Hannesas Swoboda dienraščiui „Die Presse“ pareiškė, jog „Austrija šiuo atveju pasielgė labai nejautriai ir visiškai nesolidariai“. Anot jo, Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris elgėsi „kažkiek įžūliai“.

Interneto portalų komentatoriai, pirmadienį kontraversiškai vertinę M. Golovatovo paleidimo atvejį, šiandien išsijuosę peikia Austrijos vyriausybę ir teisėsaugą.

Kurier.at portalo lankytojas „Zeiten Wende“ rašo: „Visais įmanomais atvejais Austrijos teisėsauga dirba labai labai lėtai, jei išvis dirba. O šito KGB ruso atveju – labai labai greitai“.

Diepresse.com komentatorius „hansee“ teisinasi, kad „Austrija negali būti laikoma atsakinga, šiuo atveju kaltos tos figūros, „dūdinės“ partijos, kurios nuolat žlugdo šalies ekonomiką ir didina įsiskolinimus“.

Interneto portaluose netrūksta ir ciniškų komentarų. Derstandard.at skaitytojas Adamas Markusas postringauja: „Baltijos šalys – mažos nereikšmingos valstybės su per viršų besiveržiančiu nacionalizmu, nesibaigiančiu priešų ieškojimu, suklastota praeitimi ir noru pelnytis iš kitų sunkaus darbo bei įpročiu sureikšminti visus nesvarbius dalykus. Kai gerai pagalvoju, prie šito būrio puikiai tinka Austrija. Galima net pasakyti, kad toks tokį sutiko“.

Dienraštis „Die Presse“ praneša, kad, ko gero, Rusijos saugumui – FSB tebedirbantis M.Golovatovas iki šiol Europoje lankėsi bent 8 kartus. „Die Presse“ rašo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį šiam asmeniui 2010 m. spalio 18 d. Tačiau net ir tada tai nesukliudė M.Golovatovui 8 kartus lankytis Europos Sąjungos šalyse: Kipre, Suomijoje ir Čekijoje.

1949 m. gimęs rusas nuo 1972 m. dirbo KGB,o nuo 1974 m. jo specialiame padalinyje „Alpha“. 1979-1980 m. jis tarnavo kaip politikų asmens sargybinis Afganistane.

Nuo 1993 m. M. Golovatovas turi privatų verslą – įkūręs saugos bendrovę „Alpha B“. Saugumo struktūrų ekspertas Andrejus Soldatovas, kalbėdamas su „Die Presse“, spėjo, kad M. Golovatovas tik formaliai yra pensininkas,o iš tiesų tebedirba rusų Saugumui – FSB. Taip leidžia manyti ir faktas, kad jis vadovauja sporto organizacijoms, kurios priklauso FSB kontroliuojamam susivienijimui „Dynamo“.

Austrijos žiniasklaida nušviečia skandalą tarp Vilniaus ir Vienos dėl KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo, pabrėždama kad tai sukėlė rimtą diplomatinę krizę tarp šalių. Apie tai praneša šalies ir pasaulio naujienų agentūros.

“Ledynmetis tarp Vienos ir Vilniaus”, – skelbia “DiePresse.com”. Cituojamas premjeras Andrius Kubilius, kuris apkaltino Austriją “nepaisant europietiško solidarumo” Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino austrų žinybų veiksmus “politiškai nepateisinamais”.

O ką apie tai sako kita pusė? Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Špindelegeris (Michael Spindelegger) teigia, kad Lietuva neišnaudojo termino reikalingiems duomenimis apie M. Golovatovą pateikti. Todėl prokuratūra ir nusprendė jį paleisti. O politikai ęsą čia niekuo dėti.

M. Špindelegeris sako jau aptaręs situaciją su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu ir yra pasirengęs tai padaryti dar kartą, jei tik šis norės.

Austrijos žalieji pareikalavo nuodugniai ištirti M. Golovatovo paleidimą. Austrija esą neturi pagarsėti kaip “tarptautiniu mastu ieškomų despotų ar karo nusikaltėlių tranzito ar poilsio vieta”.

Anot daugelio užsienio žiniasklaidos pranešimų, diplomatinis konfliktas dėl paleisto KGB karininko aštrėja. Lietuva iškvietė į Vilnių konsultacijų savo ambasadorių Austrijoje. O tai esą yra antra pagal griežtumą sankciją diplomatijoje po ambasadoriaus atšaukimo neribotam laikui.

Šis portalas taip pat cituoja M. Špindelegerį, kad Austrija yra teisinė valstybė su nepriklausomomis teisingumo žinybomis, kurios ir priima sprendimus. Tuo tarpu kitų šaltinių pranešimu, austrų generalinė prokuratūra priklauso šalies teisingumo ministerijai, todėl M. Golovatovo byla yra grynai politinė. Kai kurių ekspertų nuomone, dėl visko kaltos rusiškos dujos: austrai visai nenori, kad rusai jiems „užsuktų kranelį“ arba pabranginų dujas. Tuo tarpu mažos Lietuvos interesai – antraeilis dalykas.

Krizė tarp Lietuvos ir Austrijos didėja, skelbiama ir apie protesto akciją prie Austrijos ambasados Vilniuje, kurioje dalyvavo keli šimtai žmonių, tarp jų – keli Lietuvos parlamento deputatai. Incidentų protesto metu neužfiksuota. Kai kurie mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais “Gėda!” ir “Putino draugai!”.

Diplomatiniai santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos praėjusiomis dienomis labai greitai atšalo, tai, kad Lietuvą šį incidentą vertina labai rimtai, esą rodo ambasadoriaus atšaukimas iš Vienos. Jei kuri nors ES šalis išduoda tokį arešto orderį, kita šalis narė turi jį vykdyti, nusikaltimo, kuriais kaltinamas asmuo, įrodymų valstybė neprivalo pateikti.

Kaip praneša naujienų agentūros, Lietuva šį klausimą nori kuo labiau išviešinti tarptautiniu lygiu.

“Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės, ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių”, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai “nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas”.

“Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino “netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai”, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

“Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?” – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra “visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas”.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį kro nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Kaip pranešama iš Seimo, Irena Degutienė pasirašė laiškus Austrijos Bundesrato Pirmininkei Susanne‘ai Neuwirth ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Prammer, kuriuose išdėsto Lietuvos poziciją dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje ir reiškia nuomonę, kad save gerbianti valstybė turėtų dėl tokių teisėsaugos institucijų veiksmų atlikti išsamų parlamentinį tyrimą, kuris patvirtintų Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.

Skelbiame visą Seimo Pirmininkės laiškų Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms tekstą:

“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata ir vienodos teisingumo vykdymo taisyklės, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? Ar kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomi dvejopi standartai?

2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, ginusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir išardyti galingiausią to meto imperiją.

Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.

Štai kodėl 2011m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.

Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo Lietuvos Respublikos Seime atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:

1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?

2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?

3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?

4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?

Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.

Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”, – laiškuose rašo I. Degutienė.

Kalbėdamas per Estijos radiją A. Lobjakas pabrėžė, jog Austrija Europoje garsėja kaip valstybė, kurioje kažkodėl susikerta žmonių su abejotina praeitimi keliai, ir kad Austrijos elgesys šiuo klausimu ne itin įtikinantis.

Jau buvo kilęs skandalas dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris ilsėjosi viename Austrijos kurorte.

Analitiko nuomone, Austrijai galėjo padaryti spaudimą, bet įmanomas ir toks variantas, kad valdžios pareigūnai patys priėmė tokį sprendimą.
Politologas įsitikinęs – M. Golovatovo rodo, kad Europoje labai skirtingai vertinami komunizmo nusikaltimai. Daugeliui europiečių, mano jis, nesuprantami komunizmo nusikaltimai, o Lietuvos reakcija gal atrodyti perdėta.

Latvija palaiko Lietuvą konflitkte su Austrija dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo.

Tai žurnalistams po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite patvirtino Latvijos vadovas Andris Berzinis.

“Man atrodo, Latvija supranta šią situaciją geriausiai. Pats asmeniškai 1991 sausį buvau labai panašioje situacijoje. Visiškai remiu jūsų valstybės poziciją. Šiandien Latvijos UR ministras pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl šio klausimo”, – sakė A. Berzinis.