"Scanpix" nuotr.

Europoje nėra vietos neapykantai virtualioje erdvėje. Tokią žinią internautams siunčia socialiniai tinklai „Facebook‟ ir „Twitter‟, vaizdo įrašų talpinimo tinklalapis „YouTube‟, kompanija „Microsoft‟ ir Europos Komisija (EK), neseniai paskelbę specialų Elgesio kodeksą. Dokumentas įpareigoja minėtas bendroves apibrėžti savo vartotojams, ką skelbti draudžiama, ir didinti žmonių sąmoningumą, o neapykantą kurstantį turinį įvertinti per parą ir prireikus pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo.

Socialinė žiniasklaida virto teroristų įrankiu

Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu „Facebook‟, „Twitter‟, „YouTube‟ ir „Microsoft‟ prisiėmė įvairių įsipareigojimų, padedančių kovoti su neapykantos kurstymo internete sklaida Europoje. Taip šios bendrovės prisideda prie EK ir Europos Sąjungos (ES) narių pastangų užtikrinti, kad neliktų galimybių internete plačiai paskleisti neteisėtą neapykantos kurstymą.

Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.

„Mūsų bendruomenei priklauso 1,6 mlrd. žmonių iš viso pasaulio, todėl užtikrinti tiek raiškos laisvę, tiek pagarbią aplinką nėra lengvas uždavinys. „Facebook‟ standartuose nustatyta, kad neapykantos kurstymas yra draudžiamas, – pranešime spaudai cituojama šios kompanijos Visuotinės politikos valdymo skyriaus vadovė Monika Bickert. – Raginame savo narius naudotis galimybe pranešti apie turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia nustatytus standartus, kad galėtume atlikti tyrimą. Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.“

Vertindamos galimybę skleisti ir puoselėti saviraiškos laisvę, EK ir IT bendrovės pripažįsta, kad neapykantos kurstymas internete daro neigiamą poveikį ne tik grupėms ar individams, kuriems ji adresuota, bet ir kovotojams už laisvę, toleranciją bei nediskriminavimą mūsų atviroje visuomenėje, atgraso nuo demokratinio diskurso.

Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą.

„Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai priminė, kad turime skubiai imtis veiksmų prieš neapykantos kurstymą, – pažymėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vĕra Jourová. – Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis užtikrinant, kad internetas ir toliau būtų laisvos ir demokratiškos raiškos erdvė, kurioje gerbiamos Europos vertybės ir teisės normos.“

ES valstybės raginamos tiek internete, tiek už jo ribų visapusiškai įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius kovą su rasizmu ir ksenofobija. Sėkmingai kovai esą reikia ne tik baudžiamųjų sankcijų neapykantos kurstytojams, bet ir interneto tarpininkų bei socialinės žiniasklaidos pagalbos – kad jie operatyviai reaguotų į neapykantos kurstymą. Tinkamais turėtų būti laikomi tik pakankamai išsamūs ir adekvačiai pagrįsti pranešimai.

Neapykanta – ne saviraiškos laisvė

Pasirašydamos Elgesio kodeksą, minėtos bendrovės įsipareigoja sparčiai ir veiksmingai užkirsti kelią neapykantą kurstančiam turiniui internete. Be kita ko, žadama darbuotojus parengti didžiumą pranešimų apie šalintiną turinį įvertinti per 24 valandas ir prireikus jį pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo. Be to, bus siekiama sustiprinti partnerystę su pilietinės visuomenės organizacijomis, padėsiančiomis nustatyti smurtą ir neapykantą kurstantį turinį. IT bendrovės ir EK ieškos ir skatins nepriklausomos atsvaros, naujų idėjų bei iniciatyvų, rems švietimo programas, kuriomis ugdomas kritinis mąstymas.

Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas.

„Neapykantos kurstymui „Twitter‟ vietos nėra. Mes ir toliau sieksime spręsti šią problemą drauge su mūsų sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneriais, – teigė šios bendrovės viešosios politikos Europai skyriaus vadovė Karen White. – „Twitter‟ įrašai ir toliau gyvuos. Tačiau būtina atskirti raiškos laisvę nuo turinio, kuriuo skatinamas smurtas ir neapykanta. Imdamiesi veiksmų prieš „Twitter‟ taisyklių neatitinkantį neapykantą kurstantį turinį didiname ir taip didelius mūsų pajėgumus paviešinti pozityvias mintis, įveikti prietarus ir šalinti esmines netolerancijos priežastis.“

Kaip sakė „Google‟ Viešosios politikos ir ryšių su valdžios institucijomis skyriaus vadovė Lie Junius, „Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas. Turime veiksmingų sistemų, padedančių per 24 valandas įvertinti ir pašalinti tokį turinį.“

Anot „Microsoft‟ ES vyriausybinių reikalų skyriaus vadovo pavaduotojo Johno Franko, civilizuotumą ir raiškos laisvę ši kompanija laiko vertybėmis, todėl draudžia bet kokį turinį, kuriuo jos internetinės prieglobos subjektai galėtų kurstyti smurtą ir neapykantą. „Neseniai paskelbėme apie papildomus veiksmus, kuriais siekiama uždrausti skelbti su terorizmu susijusį turinį, – nurodė įmonės atstovas. – Savo vartotojams ir toliau teiksime galimybę pranešti apie mūsų politikos neatitinkantį turinį.“

Turės didinti žmonių sąmoningumą

Pagal Elgesio kodeksą, IT bendrovės turės nustatyti aiškią ir veiksmingą pranešimų apie neapykantos kurstymą jų tinklalapiuose nagrinėjimo tvarką. Jos turės taisyklėse ar gairėse paaiškinti, kad skatinti kurstyti smurtą ir neapykantą draudžiama, kokio tipo turinys bus šalinamas, kartu didinti žmonių sąmoningumą.

Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Gavusios tinkamą pranešimą dėl tam tikro turinio, bendrovių specialios darbo grupės turės per 24 valandas jį įvertinti, vadovaudamosi savo taisyklėmis, gairėmis ar net nacionaliniais teisės aktais. Prireikus turinys turės būti pašalintas arba apribota prieigą prie jo.

Kodeksas parengtas, be kita ko, reaguojant į nesenus teroristinius išpuolius ir tai, kad teroristų grupės jaunuolius radikalizuoja socialiniuose tinkluose. Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija pažymėta, kad bet kokia veika, kuria kurstomas viešas smurtas ar neapykanta, nukreipti prieš tam tikros rasės, odos spalvos, religijos, tautinės ir etninės kilmės asmenį arba asmenų grupę, laikoma nusikaltimu. Šis sprendimas – teisinis pagrindas nelegaliam interneto turiniui nustatyti.

Kartu nurodoma, kad saviraiškos laisvė yra svarbi Europos vertybė, kurią būtina toliau puoselėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas atskyrė turinį, kuris kelia pavojų, sukrečia ar kelia nerimą valstybei arba tam tikrai visuomenės daliai, nuo turinio, kuriuo iš tiesų rimtai kurstomas smurtas ir neapykanta. Teismas aiškiai nustatė, kad pastarojo atžvilgiu šalys gali imtis sankcijų ir užkirsti jam kelią.

"Scanpix" nuotr.

Krepšinis, Igoris Molotkovas, Agness Landau ir kaip elgtis karo atveju – populiariausios 2015-ųjų paieškos “Google” sistemoje. Metų paieškos tendencijos atspindi, kas buvo svarbiausia lietuvių gyvenime.

TOP 10 populiariausių  lietuvių paieškų:

Rinktinės sutikimas / BFL / T.Lukšio nuotr.

1. Eurobasket 2015
2. Eurovizija 2015
3. Atakos Paryžiuje
4. Pabėgėliai
5. Sirijos karas
6. Medžių lajų takas
7. Šauktinių sąrašas 2015
8. Charlie Hebdo
9. Euro skaičiuoklė
10. Barnevernet

Populiariausi Lietuvos žmonės paieškose:

I.Molotkovas / BFL / V.Skaraičio nuotr.

1. Igoris Molotkovas
2. Jonatanas Kazlauskas
3. Indrė Kavaliauskaitė
4. Visvaldas Matijošaitis
5. Remigijus Šimašius
6. Ieva Daugirdaitė
7. Domantas Sabonis
8. Igoris Kofas
9. Kaetana Leontjeva
10. Agness Landau

Populiariausios lietuvių paieškos su klausimu „Kas yra?”:

"Scanpix" nuotr.

1. Kas yra ISIS
2. Kas yra Uber
3. Kas yra Islamo valstybė
4. Kas yra SEO
5. Kas yra Bitcoin
6. Kas yra elektroninis parašas
7. Kas yra Paysera
8. Kas yra Snapchat
9. Kas yra HTML
10. Kas yra turbulencija

Populiariausios lietuvių paieškos su klausimu „Kodėl?”

BFL / V.Skaraičio nuotr.

1. Kodėl reikia rūšiuoti atliekas
2. Kodėl greitai išsikrauna telefonas
3. Kodėl vienatvė gali būti patraukli
4. Kodėl raitosi pomidorų lapai
5. Kodėl vaikinų ir merginų drabužių sagos yra priešingose pusėse
6. Kodėl nenukrenta debesys
7. Kodėl drambliai nemoka šokinėti
8. Kodėl negalima fotografuoti miegančio
9. Kodėl jaunas žmogus kritiškas aplinkai
10. Kodėl katė daro ne vietoje

Populiariausios lietuvių paieškos su klausimu „Kaip?“

BFL / T.Urbelionio nuotr.

1. Kaip stebėti saulės užtemimą
2. Kaip atpažinti eurus
3. Kaip elgtis karo atveju
4. Kaip rasti Lajų taką
5. Kaip virti kukurūzų burbuoles
6. Kaip apskaičiuoti procentus
7. Kaip sutikti 2016 metus
8. Kaip nufotografuoti kompiuterio ekraną
9. Kaip balsuoti savivaldos rinkimuose
10. Kaip apkarpyti SIM kortelę

TOP 10 populiariausių renginių lietuvių paieškose

BFL / A.Kubaičio nuotr.

1. Jūros šventė 2015
2. 1000km lenktynės 2015
3. Sostinės dienos 2015
4. Šiaulių dienos 2015
5. Radistai Village 2015
6. Fejerija 2015
7. Hanza dienos 2015
8. Tulpių šventė Burbiškio dvare 2015
9. Kultūros naktis 2015
10. Stintų šventė Palangoje 2015

Scanpix

Vadybos klaidos. Net ir didžiausios kompanijos, turinčios milijonus klientų, aukšto lygio rinkodaros specialistų ir ilgametės patirties, priima neteisingų sprendimų: tai gali būti prastai pasirinkta vadovybė, nevykusi komunikacija su klientais. Tačiau bene skaudžiausias smūgis tarptautinio lygio įmonei, kuriančiai produktus, – visuomenės nepamėgtas įrenginys.

„Google Glass“ akiniai netruks tapti vadovėliniu pavyzdžiu, kaip viena didžiausių internetinių technologijų (IT) kompanijų apsižioplino viso pasaulio akivaizdoje. Tačiau tokio masto akibrokštų technologijų rinkos istorijoje – ne vienas: tai pirmieji MP3 grotuvai, „Segway“, „Microsoft HoloLens“, „Amazon Fire Phone“ ir kiti.

„Google Glass“, išleisti 2013 m., buvo parduodami kaip išmanusis optinis įrenginys, dedamas ant galvos: kūrėjai tikėjosi, kad akiniai atliks telefono funkcijas, veiks kaip laisvųjų rankų įranga ir vykdys žodines vartotojo komandas. Aistras dėl „Google Glass“ pakurstė ir apsukri rinkodara: už 1500 dolerių buvo siūloma įsigyti ribotą skaičių įrenginių vos vieną dieną – balandžio 15-ąją. Tada kitų metų gegužės viduryje už tokią pačią kainą susidomėjusieji galėjo vėl apsirūpinti išmaniaisiais akiniais.

Pirmoji data buvo jaukas naiviems, reklamai neatspariems klientams. Sužadintas įgeidis turėti produktą, kurį galima įsigyti vos vieną dieną, suveikia geriau nei nuolaida. Kompanija pasirinko gana agresyvią rinkodarą, tačiau tapusi labiau prieinama rinkai prekė nebuvo šluojama, o tie, kurie paklojo pusantro tūkstančio dolerių, spjaudėsi dėl nevykusio pirkinio. Kompanija prisivirė košės, tačiau bent jau iš dalies prisiėmė kaltę – susigėdusi nutraukė įrenginių pardavimą, bet įsipareigojo jį tobulinti.

Prieš dvejus su puse metų Sergejus Brinas pristatė „Google Glass“ kartu su grupe parašiutininkų, kurie iššoko iš dirižablio virš San Fransisko, užsidėję šiuos akinius. Tačiau „Google“ atstovas tuomet net negalėjo pagalvoti, kad šis šuolis reikš kritimą į prarają ir ilgai netylančias pašaipas. Veikiausiai jų neatlaikė ir „Google Glass“ kūrėjas Babakas Parvizas, vėliau tapęs „Amazon“ viceprezidentu. Kaip pagrindinę įrenginio nesėkmę daugelis ekspertų įvardija kompanijos skubėjimą – ji išleido į viešumą ankstyvąjį „beta“ versijos produktą, to aiškiai neakcentuodama savo gerbėjams. Korporacija sužaidė žinomumu ir vardu, todėl leido sau pardavinėti dar tik išbandomus ir tobulinamus įrenginius.

Dėl keistos šio mini kompiuterio išvaizdos kūrėsi netikros įmonės, kurios siūlė įrenginio „antrininkus“, trumpai tariant, sulaukta didelės bangos pašaipų. Akinių rėmelis su priešais dešinę akį montuojamu ekranėliu – išties gana keistas dizaino sprendimas. Daugelis žmonių „Google Glass“ entuziastus praminė kiborgais ar kiklopais. Tačiau kiti randa argumentų kompanijai pateisinti, esą kam išsyk pasiseka padaryti revoliuciją technologijų rinkoje. Esą tai buvo ne itin sklandus bandymas, iš kurio korporacija pasimokys ir sės prie kitų darbų.

Beje, ji taip ir daro – dabar užsiminta apie išmaniuosius kontaktinius lęšius, kurie padėtų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, stebėti gliukozės kiekį savo kraujyje.

Šiek tiek žemiškesnis sprendimas gali išeiti į naudą. Tačiau tai, kad kompanija paskubėjo, galima vertinti ir kaip norą užsitikrinti vietą po saule. Patentai galioja 20 metų ir yra svarbūs konkurenciniai ginklai versle. „Google“ užsitikrino sau vieną įrenginį, kurį galės plėtoti kelis dešimtmečius, kol kitos kompanijos dar tik kuria virtualios realybės akinius.

Šiais didesniais, šalmus primenančiais akiniais susidomėjo ir automobilių gamintojai. Virtuali realybė (VR) iki šiol sieta tik su interaktyviais žaidimais, tačiau automobilių gamintojai neseniai Niujorko automobilių parodoje rėžė, kad išmaniosios technologijos leis visuomenei priartėti prie aštresnių vairavimo pojūčių ir net atliks edukacinę, prevencinę funkciją. „Toyota“ ir „Chrysler“ atstovai integravo „Oculus Rift“ įrangą į įmantrių įrenginių pristatymo šou, demonstruodami, kaip jiems pavyko sujungti informacinį turinį su pramogomis.

„Toyota Distracted Driving Simulator“ leis vartotojams pasijusti taip, lyg jie sėdėtų prie realaus „Corolla LE ECO“ vairo: automobilis yra prijungtas prie „Oculus Rift“ akinių, automobilio vairo ir ausinių. Kai įjungiama programa, sėdite lyg virtualiame automobilyje ir riedate miesto gatvėmis. Jūsų VR patirtis praturtinama virtualiais keleiviais – vienas sėdi už nugaros, kitas šalia ir be paliovos tauškia, komentuoja jūsų vairavimą, ragina perskaityti telefone žinutę nuo draugo. Jums teks saugiai vairuoti transporto priemonę, nepaisant aplinkinio triukšmo.

Visa VR technologija, kurią pristato automobilių gamintojai, iš tiesų parodo, kokia pavojinga situacija susiklosto, jei vairuotojas būna išsiblaškęs. Be to, atliekama ir prevencinė funkcija – kūrybiškai atskleidžiama, kaip neatidumas vairuojant gali padaryti žalos. O kokios žalos prisidarė „Google“, kai dužo išmaniųjų akinių stiklai?

Vienas korporacijos padalinio „Google X“ atstovų Astro Telleris, prisidėjęs prie „Google Glass“ kūrimo, pripažino, kad kompanija labai daug, gal net per daug dėmesio skyrė naujo produkto pristatymui ir reklamavimui. A.Telleris prisiėmė atsakomybę, kad kompanija nebuvo pakankamai konkreti ir klientų neįspėjo, jog tai tėra būsimų išmaniųjų akinių, kurių versiją „Google“ tuo metu bandė, prototipas. Taigi pritrūko išorinės komunikacijos, o tai vėliau atsiliepė didele negatyvumo banga.

Bene vienintelė į naudą išėjusi milžiniška „Google Glass“ pamoka – kompanija nuo šiol atidžiau į rinką paleis naujus produktus. Pavyzdžiui, ji kuria bepiločius automobilius, kurie šiuo metu išbandomi Kalifornijos gatvėse, ir tik po sėkmingų bandymų kalbės apie atėjimą į bepiločių automobilių rinką. Tačiau atrodo, jog  „Google“ demonstruoja, kad yra visai kitokia kompanija – toliaregiška ir nesižvalganti į kitas aukštųjų technologijų tendencijas.

Visi sutinka, kad „Google“ su išmaniaisiais akiniais paskubėjo. Ji ne tik drįso brangiai pardavinėti mažai funkcionuojantį, dar tik išbandomą įrenginį, bet ir neatliko namų darbų. Tarkim, „Apple“, pristatydama naujos kartos įrenginį arba naują modelį, visuomet pabrėžia, kokią problemą jis sprendžia ar spragą užpildo. „Google Glass“ atveju to nebuvo. Didžiulė kompanija nesugebėjo racionaliai išdėstyti, kuo jų išmanieji akiniai ypatingi, ir apibrėžti, tarkim, trijų pagrindinių jų funkcijų. Tačiau analitikai neatmeta galimybės, kad „Google Glass“ gali grįžti su trenksmu, patobulinus įrenginį ir atlikus kalną namų darbų: reikės ne tik profesionaliai parengti rinkodaros kampaniją, įdarbinant rėmėjus ir žiniasklaidą, bet ir apsibrėžti naujo produkto pranašumą rinkoje.

Tiesa, šiemet jau būta šiokių tokių proveržių, bet ne tiek iš pačios „Google“, kiek iš kitų įmonių. Pavyzdžiui, žymiųjų „Ray Ban“ akinių gamintoja „Luxottica“ užsiminė apie dvi naujas „Google Glass“ versijas, taip pat žada ir trečią. Tačiau Italijos firma gana mįslinga ir į detales nesileidžia. O štai vienas judriausių Europos – Šipholio oro uostas Amsterdame išbando „Google“ akinius. Išmaniuosius akinius oro uosto pareigūnai naudoja kaip laisvųjų rankų įrangą, nurodydami vartus ir lėktuvo informaciją. Akiniai taip pat naudojami tikrinant keliautojus, pereinančius terminalą, siekiant geriau analizuoti klientų keliones. Tai dar vienas įrodymas, kad „Google Glass“ yra kaip „Segway“ riedis; technologija nėra skirta masinei rinkai, bet gali užimti nišą pramonės ir paslaugų srityse.

„Segway“ riedis yra Deano Kameno išrasta dviratė, savarankiškai balansuojanti transporto priemonė, varoma elektros baterija. Riedžiai buvo pradėti eksploatuoti 2001 m., apsupti puraus reklamos debesies. Tačiau ši naujovė nesugebėjo pelnyti didelio rinkos pripažinimo, todėl dabar tik pavieniai smalsuoliai retkarčiais susivilioja pasivažinėti riedžiu. Tokių entuziastų galima išvysti ir Lietuvoje, tiesa, dažniausiai tai būna turistai iš užsienio.

Kompanija „Segway“ turėjo milžinišką finansavimą ir išteklių, spaudos ir televizijos poveikis buvo stulbinantis, bet jai nepavyko – projektas visiškai žlugo. Pirmiausia dėl to, kad buvo per dideli lūkesčiai. Riedžiai buvo apibūdinami kaip transporto ateitis: ši naujovė turėjo prilygti kompiuteriams ar internetui ir įsirašyti į istoriją. Tačiau patirtis sako, kad dabar šis išradimas tegali patekti į gėdos lentą. Didžiulė reklama buvo nepasverta – užsakovai tai turėjo suvokti ir prislopinti savo entuziazmą.

Antra, kompanija sukūrė produktą, bet nepasiūlė sprendimų. Kur riedį galima pastatyti? Kaip įkrauti? Ar juo važiuoti keliais, ar šaligatviais? Į šiuos esminius infrastruktūros klausimus būsimiems klientams nebuvo atsakyta. Be to, aiškiai nebuvo apibrėžta tikslinė rinka. Tai buvo patraukli naujovė, bet nebuvo įtikinamo poreikio, kodėl privalu ją nusipirkti.

Galiausiai dar viena priežastis, kodėl riedžio era žlugo neprasidėjusi, – tai buvo labiau išradimas nei naujovė. Riedis buvo užpatentuotas ir saugomas paslaptyje iki pat pagaminimo. Vartotojų atsiliepimų ar atgalinio ryšio jį kuriant nebuvo, tačiau jo išradėjai drįso stebėtis, kad pristačius riedį žmonės kritikavo arba net išjuokė jo dizainą. Galų gale, pažeidę tam tikras nerašytas pagarbos vartotojams ir jų sudominimo taisykles, gamintojai susidūrė su reglamentavimo pažeidimais ir draudimais. Riedžiai buvo uždrausti daugelyje šalių, nes jų matmenys neatitiko standartinių daugelio šalių šaligatvių ir kelių. Revoliucijos riedžiai nesukėlė, nes tebuvo technologijų burbulas, kurį rinka lengvai susprogdino.

O korporacija „Microsoft“ jau seniai garsėja savo karštakošiškumu ir dažnai nevykusiais sprendimais. Vien ko verta sumaištis ir paniekos lavina dėl „Vista“ operacinės sistemos (OS). Dar normaliai dienos šviesos neišvydęs „Google Glass“ primenantis „Microsoft“ produktas „HoloLens“ spėjo patekti tarp labiausiai nevykusių pastarųjų metų įrenginių.

„Windows 10“ OS turėtų būti „Windows Holographic“, suteikianti vartotojui galimybę matyti „papildytąją realybę“ su išmaniaisiais akiniais „HoloLens“. Tai belaidis įrenginys su įmontuotu „Windows 10“ kompiuteriu, kuris naudoja pažangius daviklius, ant galvos montuojamą raiškųjį 3D optinį ekraną ir erdviniu garsu papildytas realybės programas. Vartotojas valdo programas žvilgsniu, balsu ir gestais. Su „HoloLens“ galima žaisti virtualius žaidimus ar pasijusti lyg Marso atmosferoje, inovatyviau bendrauti su draugais virtualioje erdvėje. Šis įrenginys turėtų būti išradingesnis už „Google Glass“ ir, pavyzdžiui, daugelio žaidimų aistruolių pamėgtus virtualios realybės šalmus „Oculus Rift“. „HoloLens“ nuo abiejų technologijų skiriasi, ir tai jau geras požymis. Jis yra skaidrus, priešingai nei „Oculus Rift“ gaminiai, bet pažangesnis nei išmanieji „Google“ akiniai. Kol kas analitikai dvejoja, kad artimiausiu metu „HoloLens“ bus komerciškai sėkmingas ir apskritai pasieks plačiąją rinką. Kai kurie įžvelgia, kad šis įrenginys gali būti naudingas darbuotojams, kurie žavisi naujovėmis, – jis palengvintų bendradarbiavimą ir leistų efektyviau dalytis brėžiniais, modeliuoti darbo eigą.

„Forrester“ analitikas Jamesas McQuivey mano, kad holografinė technologija gali turėti įtakos įvairioms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, mažmenininkai galėtų lengvai naudotis sistema kaip virtualiu juodraščiu. Kelionėse „HoloLens“ gali praversti kaip pramogų įrenginys, o namuose – kaip erdvės tobulinimo pagalbininkas. Tačiau pripažįstama, kad realioji rinka bus palyginti siaura – inovacijų verslas, o ne plačioji vartotojų rinka. Tiems, kurie žaidžia žaidimus, šis įrenginys bus per rimtas, o tie, kurie iš žaidimų jau išaugo, bet nedirba pakankamai prabangioje įmonėje, neturės progos šio įrenginio išbandyti.

Tačiau su „Vista“ ir „HoloLens“ „Microsoft“ keistenybės nesibaigia. Erškėčiais dėl neįgyvendintų lūkesčių vainikuota ir plati produktų bei paslaugų linija „Zune“. „Zune“ kategoriją sudarė nešiojamieji muzikos grotuvai ir kita garso technika, taip pat muzikos prenumeratos paslauga „Zune Music Pass“. Įrenginiai buvo pradėti platinti 2006 m., pardavimas nutrauktas 2011-aisiais, po metų – ir muzikos paslaugų serveris. Vietoj to „Microsoft“ pradėjo platinti savo skaitmeninės medijos turinį ir paslaugas „Xbox Music“ bei „Xbox Video“ prekių ženklams, įskaitant „Windows 8“ kompiuterius ir planšetes, „Xbox 360“ žaidimų konsoles ir „Windows Phone“ išmaniuosius telefonus. Surinkus naršyklėje ~zune.net~ domenas nukreipia tiesiai į „Xbox“ tinklalapį, tačiau programinė įranga vis dar turi „Zune“ prekės ženklą.

Viskas skamba lyg ir gerai, bet esmė ta, kad „Microsoft“ muzikos grotuvai nesugebėjo varžytis su dabar jau legendiniais „iPod“ grotuvais. Buvęs „Zune“ padalinio vadovas Robbie Bachas gerokai po produktų panaikinimo ir jo išėjimo iš kompanijos pripažino daugelio didelių korporacijų klaidą: jos nesukuria tokio produkto ar paslaugos, kuri priverstų atsisakyti konkurentų įrenginių ir vartotojai pirktų būtent jų įrenginius. „Nešiojamųjų muzikos įrenginių rinka dabar nebeegzistuoja ir ji buvo pradėjusi blėsti, kai pradėjome gaminti „Zune“. Mes, kalbant sąžiningai, tiesiog nebuvome pakankamai drąsūs, tik vijomės „Apple“ su savo produktu, kuris iš tikrųjų nebuvo blogas, tačiau prastesnis“, – žurnalistams 2012 m. prisipažino buvęs korporacijos darbuotojas.

Vis dėlto ne tik pats produktas ir jo pristatymo laikas buvo netinkami: R.Bachas mano, kad skylėta buvo pradinė rinkodara, nes vartotojai nesuvokė, kam reikalinga alternatyva „Apple“ įrenginiui. Tuo metu, iš šalies stebėdamas nepavykusį produktą ir paslaugą, kūrėjas teigė, kad jei jam būtų suteiktas antras šansas, kurtų tik muzikos prenumeratos paslaugą. Ir, atrodo, jam visai sektųsi: šiuo metu ypač populiarėja „Spotify“, o atlikėjas Jay Z įkūrė savo paslaugą „Tidal“, kuri tapo „Apple Beats Music“ platformos konkurente.

Dar viena didelė kompanija, kuri specializuojasi elektroninės prekybos srityje, irgi apdegė stengdamasi įšokti į kitą rinką. „Amazon“, dabar išbandanti naujovę – dronus, kurie pristatytų lengvus siuntinius, 2014 m. bandė įsiveržti į telefonų rinką, bet pakako vos kelių mėnesių, kad kompanija įsitikintų: padarė klaidą. Vartotojai nebuvo sužavėti „Amazon Fire Phone“ telefonu, ir iš elektroninės komercijos milžinės lūkesčių liko pelenai. Kompanija patyrė ne tik kritikos bangą (išbandžiusieji telefoną vadino jį „neįsimenančiu“ ir „vidutinišku“): biržose smuko akcijų vertė, o prietaiso kaina nuo padorių 200 dolerių krito iki juoką keliančių 99 centų praėjus vos vienam mėnesiui nuo audringo pristatymo.

„Amazon“ tikėjosi ne tik įkišti trigrašį į telefonų rinką, kur karaliauja „Apple“, „Samsung“ ir „Google“, – ji taip pat vylėsi, kad „Fire Phone“ nukreips mobiliuosius pirkėjus į „Amazon“ internetinę parduotuvę, kur šie lengviau ras ir pirks prekes, bet viskas tapo šnipštu.

„RBC Capital Markets“ generalinis direktorius ir analitikas Markas Mahaney tvirtina, kad kompanija net ir negalėjo tikėtis sėkmės telefonų rinkoje, nes padarė daug klaidų. Pirmiausia jų įrenginys nebuvo niekuo ypatingas: tai buvo „adekvatus“ prietaisas su panašiomis į kitų rinkos dalyvių produktų savybėmis – ekranas, kamera, atmintis buvo standartiniai ir nekėlė nuostabos. Vienintelis „Fire Phone“ išskirtinumo blyksnis – trimatis grafikos efektas „Firefly“ sistemoje, kuris tuo metu leido pirkėjams lengvai naršyti tarp 100 mln. skirtingų produktų ir nusipirkti juos internete, pageidautina, „Amazon“. Tačiau to tikrai nepakako „Android“ ir „iOS“ įrenginių prisotintoje rinkoje.

„Fire Phone“ pasirodė rinkoje praėjus septyneriems metams po pirmojo „iOS“ ir šešeriems – po pirmojo „Android“ įrenginio. Naujam išmaniajam telefonui neabejotinai reikėjo techninio ir programinio lūžio. Tai jau tapo istorija, o telefonai – iš viso už 170 mln. dolerių – buvo nurašyti kaip nevykęs sprendimas. Tačiau „Fire Phone“ sudegė savo paties ugnyje ne tik dėl perpildytos rinkos ir neoriginalumo. Jei telefonas būtų buvęs „biudžetinis“, tai yra tikrai pigus, veikiausiai nebūtų reikėję išmesti į šiukšlyną tiek milijonų vienetų.

Dar kita nesėkmės priežastis, kurią nurodo analitikai, yra mažas programėlių pasirinkimas: „Amazon“ jų galėjo pasiūlyti vos 240 tūkst. o štai „Google Play Store“ tuo metu – milijoną. Priminimas: nepamiršti šūkio „duonos ir žaidimų“ – tai klientų varomoji jėga, seniai išbandyta ir amžių patikrinta tiesa.

Kokias išvadas turėtų padaryti naujų įrenginių kūrėjai ir netgi didžiosios kompanijos ir kas išties turėtų prisiimti atsakomybę už masinę produktų nesėkmę? Daugelis linkę kaltę suversti generaliniams direktoriams arba padalinių, kuriančių įrenginį, vadovams. Dėl „Fire Phone“ fiasko esą turėtų raudonuoti „Amazon“ lyderis Jeffas Bezosas, o dėl „Google Glass“ patekimo į prarają – vienas korporacijos įkūrėjų ir lyderių S.Brinas.

Vadovai iš dalies turi prisiimti kaltę ir išsrėbti privirtą košę, bet tai ir žemesnio rango kompanijos atstovų kaltė – jie turėjo įtikinamiau prabilti savo darbdaviams apie galbūt nevykusį produktą ir pateikti siūlymų, kaip padaryti geriau.

Labai daug duoda patirtis, ne tik išorinė, bet ir vidinė komunikacija. Kompanijos turi turėti ne tik lūkesčių, ambicijų, bet ir sprendimų pagrindą. Pavyzdžiui, pirmieji MP3 grotuvai buvo siaubingi, bet „Apple“ sugebėjo iš pirmo karto pataikyti su savo „iPod“ – tai lėmė ir susikalbėjimas kompanijoje, ir išorinė komunikacija: kūrėjai domėjosi, ko tikisi vartotojai. Pirmasis pasaulyje nešiojamasis MP3 grotuvas buvo sukurtas 1998 m. „Saehan Information Systems“, įrenginys vadinosi „MPMan“, jo buvo parduota apie 50 tūkst: 15 tūkst. įsigijo vietiniai pietų korėjiečiai, o likusieji buvo eksportuoti į užsienį, taip pat ir į JAV.

Tada į naujos eros traukinį pabandė įšokti dar keletas kompanijų. Vokiečių startuolis „Pontis Electronics“ dar 1995 m. sukūrė grotuvo prototipą, bet masinė jo gamyba pradėta 1999 m. Nepaisant to, kad jų produktas buvo vertinamas ir perkamas, įmonė patyrė finansinių sunkumų ir netrukus buvo parduota.

Iki „iPod“ pasirodymo „Diamond Multimedia“, „HanGo Electronics“, „I2Go“ ir kitos įmonės bandė pateisinti vartotojų lūkesčius ir suteikti galimybę klausytis muzikos bėgiojant, vaikščiojant ar važiuojant viešuoju transportu. O „Apple“ su savo „iPod“ neprašovė pro šalį ir išsyk gavo dozę visuomenės dėmesio, nes produkto pristatymui tinkamai pasirengė. Jų muzikos grotuvas išsyk pradėjo dominuoti rinkoje, išstumdamas laikinus varžovus.

Pirmiausia kompanijai pasisekė, nes ji turėjo planą ir nenukrypo nuo jo, antra, pačiame „iPod“ grotuve buvo integruota programinė įranga, ko nesugebėjo padaryti konkurentai. Be to, daugelį vartotojų papirko „Apple“ gerai apgalvotas paprastas ir funkcionalus dizainas: keli mygtukai ir liečiamasis apvalus meniu buvo tai, ko norėjo šiuolaikiniai vartotojai.

Apibendrinant galima sakyti, kad „Apple“ „sukramtė“ viską, ką darė kitos įmonės, kurdamos grotuvą, ir pateikė bendrą geriausią variantą, bet nepakišinėjo vartotojams tarpinių ar nebaigtų produktų. Gamintojai išlaukė savo laiko ir sukėlė revoliuciją technologijų rinkoje.

Kompanijoms sukurti pasisekusius dalykus – pergalė, kurią lemta ne tik įdirbis, bet ir rinkodaros gudrybės bei ilgalaikiai stebėjimai. Tačiau išleisti į rinką graibstomą produktą lengviau, nei mokytis iš savo ar konkurentų nesėkmių. Daugelis iš aukšto žiūri į varžovų nesėkmes ir yra linkę jas labiau pašiepti, nei iš jų mokytis. Kompanijos nori išlaikyti individualumą, bet kartu diegti naujoves ir pataikauti vartotojams – tai nelengvas uždavinys, todėl daugelis klumpa ir ilgam užsitarnauja pašaipas.

Ko pasaulio užkariautojai galėtų pasimokyti iš didžiųjų IT kompanijų fiasko? Realistiškai vertinti savo produktus, juos kurdamos neatsisakyti konsultuotis su būsimais pirkėjais, negailėti pinigų gerai rinkodaros kampanijai. Galų gale verta atsakyti sau į klausimą, kokią problemą produktas sprendžia arba kuo jis pranašesnis už dabar esantį rinkoje. Jei vienas kompanijos padalinys geba sukurti naują, tobulesnį už dabar esantį įrenginį, tada kitas turėtų gebėti pasirūpinti deramu jo pristatymu. Darna bei vidinė komunikacija kompanijoje ar mažesnėje įmonėje – seniai atrastas raktas į triumfą.

Pripažinimas – kiekvienam malonus dalykas, bet iki to reikia perprasti rinkos džiunglių dėsnius.

Deimantė Daugintytė

Nidos kopos

Šiandien „Google“ papildė populiariąją „Google Maps Street View“ paslaugą nauja Lietuvos vaizdine medžiaga leisiančia sparčiai augančiai pasaulinei interneto bendruomenei virtualiai aplankyti gražiausias Lietuvos vietas.

Išsamiai iš vidaus ištyrinėti istorinius pastatus – Lietuvos nacionalinį muziejų ar Senąją Vilniaus rotušę, pasivaikščioti eiliniams lankytojams uždaru Prezidentūros parku, pasigėrėti kvapą gniaužiančiais vaizdais, atsiveriančiais nuo Lietuvos nacionalinio simbolio – Gedimino pilies bokšto. Vaizdai išplėsiantys „Google Street View“ paslaugos galimybes neapsiribos Vilniumi ir jame esančiais objektais. Bus galima aplankyti Lietuvos valstybingumo lopšį – Kernavę, Kauno Ąžuolyną bei Zoologijos sodą, UNESCO saugomas Kuršių Nerijos kopas, o taip pat – daugelį kitų objektų visoje Lietuvoje, kurie nebuvo įtraukti į „Street View“, paslaugos debiuto metu – lygiai prieš metus, 2013 m. sausį. Kolekciją pavyko išplėsti pasitelkus „Trekker‘į“ – kuprinę su joje sumontuota vaizdo fiksavimo įranga, leidusį aplankyti vietas, kuriose visiškai draudžiamas automobilių eismas, bei specialų vežimėlį „Trolley“, naudotą fiksuojant vaizdus pastatų viduje.

„„Street View“ paslauga Lietuvoje išpopuliarėjo nuo pat pirmosios jos veikimo dienos. Ji leido vartotojams aplankyti sau brangias bei įsimintinas vietas visoje Lietuvoje, pasivaikščioti savo vaikystės keliais arba nukeliauti ten, kur būtų sunku apsilankyti fiziškai. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad „Street View“ suteikė daugybę iki tol nematytų galimybių verslui bei turizmo paslaugų organizatoriams. Ši paslauga tiesiog neįtikėtinai paranki visiems norintiems geriau prisistatyti savo klientams visame pasaulyje, taip dar labiau prisidedant prie Lietuvos vardo populiarinimo užsienyje“, – sakė Regimantas Urbanas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.- „Atnaujintos gražiausių Lietuvos vietų kolekcijos dėka Lietuva ir jos labiausiai lankomos vietos taps dar geriau matomos lankytojams visame pasaulyje, muziejai, tokie kaip Lietuvos Nacionalinis Muziejus, taps prieinami visiems besidomintiems taip pat kaip ir Nacionalinis Istorijos muziejus Niujorke ar Nacionalinė galerija Londone, Vilniaus panoramos bus matomos šalia tokių įsimintinų panoramų, kaip atsiveriančios iš aukščiausio pasaulio pastato – „Burj Khalifa“ Dubajuje, o Lietuvos gamtos stebuklas – Kuršių Nerija – šalia tokių viso pasaulio turistų pripažintų vietų kaip Didysis Kanjonas ar Didysis Barjerinis rifas.”

„Street View“ gražiausių Lietuvos vietų kolekcija leidžia apžiūrėti kai kurias lankytinas vietas ne tik iš išorės bet ir iš vidaus, panašiai kaip ir realiai vaikštant muziejų salėmis. Tai itin paranku ne tik geriau susipažįstant su vietove bet ir tiksliau planuojant apsilankyti fiziškai.

„Lietuvos nacionalinis muziejus atviras visiems norintiems giliau pažinti ir suprasti Lietuvos archeologiją, istoriją ir etninę kultūrą arba tiesiog pasigrožėti lietuvių protėvių dirbiniais. Šiandien atsiveria naujos galimybės pristatyti muziejų visuomenei, ypač jaunajai kartai, suvokiant ir išsaugant savo kultūrinį tapatumą“, – sako muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Būti matomiems internete svarbu ne tik siekiant praplėsti savo lankytojų ratą. Naujausi vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad tai tiesiog būtinybė pasiekti šiuolaikinius vartotojus. Remiantis „Google Zeitgeist“ tyrimu tarp dešimties populiariausių paieškų naudojant raktažodį „Lietuva“ 2013 m. buvo paieškos „Lietuvos sostinė“, „Lietuvos žemėlapis“, „Vilnius, Lietuva“, „kur yra Lietuva?“, „Kaunas, Lietuva“, ir „Klaipėda, Lietuva“. Tai tik dar kartą patvirtina, jog populiariausios paieškos tiesiogiai siejasi su žemėlapių paslaugomis, o galimybė matyti kaip konkreti vietovė atrodo iš tikrųjų yra labai svarbus įrankis pritraukti į šalį užsienio turistų.

Be to, vietos turizmo verslui bei lankytinoms įstaigoms, tokioms kaip muziejai ar galerijos, buvimas internete suteikia galimybe pasiekti vartotojus, kurie informacijos ieško beveik vien tiktai internete. „Consumer Barometer1“ (www.consumerbarometer.eu) tyrimo duomenimis, net 94% Lietuvos keliautojų aktualios kelionių informacijos, prieš įsigydami kelionių produktų, ieško internete, o 68% keliautojų pirmiausia remiasi paieškos sistemų pateikiamais duomenimis. Tai aktualu įsigyjant lėktuvo bilietus, rezervuojant viešbučius ar įsigyjant kelionių paketus. Sėkmingas prisistatymas interneto vartotojams neretai yra tiesioginis kelionių organizatorių ir turizmo verslo sėkmės garantas. Tiktai 2% keliautojų vis dar remiasi tradicinėmis informacijos sklaidos priemonėmis, tokiomis kaip informaciniai katalogai, tad nesantys internete turizmo verslo atstovai rizikuoja būti beveik nematomi savo potencialių klientų. Tendencija, kad kelionių produktai įsigyjami, ar informacijos apie juos ieškoma internete, dominuoja daugumoje šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausiai keliautojų.

„Naudojantis „Google Maps Street View“ (ir visai neseniai debiutavusiu žemėlapių redagavimo įrankiu „Map Maker“, leidžiančiu eiliniams vartotojams tikslinti žemėlapių duomenis bei papildyti juos unikaliais, tik vietos gyventojams žinomais duomenimis), pristatyti Lietuvos kultūros ir gamtos perlus bei pritraukti daugiau keliautojų į Lietuvą, yra tiesiog  neįkainojama bet visiškai nemokama galimybė reklamuotis globalioje kelionių rinkoje. Negana to – suteikdami galimybę virtualiai aplankyti Lietuvos paveldo objektus taip pat suteikiame galimybę plačiai lietuvių emigrantų bendruomenei išsaugoti glaudžius ryšius su savo kultūra bei gimtąja šalimi“,- sakė Vytautas Kubilius, „Google“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.

Lietuvos įmonių grupė „FCR Media“ buvo įvertinta Paryžiuje įvykusiuose prestižiniuose „Google SMB Premier“ partneriams skirtuose apdovanojimuose. Lietuviai aplenkė kitas įmones „Geriausios kokybės paskyrų klientams kūrimo ir administravimo“ („Best quality accounts, measured by AdWords Quality score“) nominacijoje. Šioje nominacijoje įmonė, vykdanti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nugali jau ketvirtus metus iš eilės.
Penktą kartą vykusioje „Google SMB Premier“ partneriams skirtoje metinėje konferencijoje ir apdovanojimuose buvo paskelbtos šešios nominacijos. Jose varžėsi daugiau nei 150 dalyvių iš 30 Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalių – Jungtinės Karalystės, Airijos, Rusijos, Belgijos, Graikijos, Rumunijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Pietų Afrikos Respublijos ir t. t. Nominacijoje „Geriausios kokybės klientams kūrimas ir administravimas“ lietuvių įmonė aplenkė „Google SMB Premier“ partnerius iš visų šalių.
Pasak Sauliaus Vanago, „FCR Media“ įmonių grupės pardavimų ir rinkodaros direktoriaus, „Google“ apdovanojimas – puikus įrodymas ir didžiausias įvertinimas, kad įmonėje kokybės ir efektyvumo standartų kartelė iškelta į aukščiausią tarptautinį lygį.
„Kasmet „Google“ paskyras administruojančių agentūrų skaičius visame pasaulyje auga, konkurencija tampa vis didesnė. Gauti apdovanojimą svarbiausioje „Google Adwords“ nominacijoje ketvirtus metus iš eilės – tai mūsų profesionalių administratorių ir vadybininkų nuopelnas. Džiugu, kad lietuviai gali pasigirti ne tik pasiekimais krepšinio aikštelėje, bet ir interneto erdvėje“, – džiaugiasi S. Vanagas.
Vienu iš pagrindinių kriterijų renkant nugalėtoją buvo „AdWords Quality Score“ kriterijus, t. y. reklamos tinkamumas ir kokybė. Kuo jis didesnis, tuo labiau tikėtina, jog reklama sulauks daugiau vartotojų paspaudimų, o vieno paspaudimo kaina bus mažesnė. Kiti svarbūs rodikliai, leisiantys pasiekti aukštesnį „Quality Score“ rezultatą – jeigu reklamoje naudojamos „Google“ charakteristikos, o raktiniai žodžiai, kurie nurodomi „Google“ reklamoje, atitinka tuos, kurie yra įmonės interneto svetainėje.
„FCR Media“ šiemet pirmą kartą pateko ir tarp trijų geriausių nominacijoje „Aukščiausio klientų įvertinimo rinkimai“. Šioje nominacijoje įmonių veiklą tyrimo būdu vertino patys klientai.
S. Vanagas neabejoja, kad ateityje įmonė sieks aukščiausio apdovanojimo ir klientų vertinimo nominacijoje. Įmonių, kurios renkasi „FCR Media“ paslaugas, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis daugėja.
„Šiuo metu reklamos paslaugas teikiame daugiau nei 500 įmonių. Jų skaičius per pastaruosius metus žymiai išaugo, nes interneto rinka tiek pagal apyvartą, tiek pagal perspektyvas nusileidžia tik televizijos rinkai. Iš konkrečių sričių išskirčiau transporto, turizmo, taksi paslaugas teikiančias įmones, taip pat daug reklamuojasi kavinės, restoranai, lėktuvų, keltų bilietus pardavinėjančios įmonės. Jeigu trumpai, „Google Adwords“ reklama domisi visi. Lengviau išvardinti sritis, kurios neskiria pinigų interneto reklamai“, – teigia „FCR Media“ įmonių grupės pardavimų ir rinkodaros direktorius.
„FCR Media Lietuva“ – oficialus „SVV Premium“ „Google Adwords“ reklamos platintojas. Įmonėje, įskaitant tris Baltijos šalis, „Google Adwords“ paslaugas kuria ir administruoja daugiau nei 30 darbuotojų.

Lietuvos interneto vartotojai „Google“ žemėlapiuose nuo šiol galės sukurti naujus objektus, kelius ar pataisyti jau pažymėtas detales

„Google“ Lietuvos vartotojams  leidžia naudotis „Map Maker“ žemėlapių redagavimo įrankiu, suteikiančiu jiems galimybę tapti tikrais kartografais ir savo žiniomis prisidėti tikslinant „Google“ žemėlapius Lietuvoje. Šios paslaugos tikslas – padedant vietos gyventojams padaryti žemėlapius dar tikslesnius ir atitinkančius besikeičiančias vietines sąlygas. Vartotojams suteikiama galimybė pakeisti ir visiškai modifikuoti kai kurias žemėlapio vietas, kurias jie žino geriausiai, tuo pat metu garantuojant, kad visas žemėlapis tiksliai atspindės realią situaciją. Paslauga šį rytą pradėjo veikti Lietuvoje ir dar šešiose Europos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje ir Graikijoje.

„Map Maker“ kartu su kitomis ypač populiariomis funkcijomis tokiomis kaip „Street View“ ir „Google Navigation“ yra papildoma „Google Maps“ paslaugos dalis, siekianti dar labiau patobulinti ypač dažnai naudojamų žemėlapių kokybę. „Map Maker“ dėka, kiekvienas lietuvis galės tapti kartografu ir savo žiniomis tiesiogiai prisidėti dar tiksliau atvaizduojant Lietuvą žemėlapiuose.

„Lietuviai iškart pamėgo mūsų žemėlapių paslaugas ir noriai naudojasi jomis nuo pat jų debiuto. Itin plati (ir vis dar auganti) interneto skverbtis ir sparčiai didėjantis išmaniųjų telefonų naudojimas sudaro puikias sąlygas kasdien naudotis „Google“ geoinformacinėmis paslaugomis, ieškant praktiškos informacijos tiesiog kelyje,“- sakė „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Regimantas Urbanas. –„Pristatydamas „Map Maker“ paslaugą norėčiau pakviesti visus tapti mūsų žemėlapių paslaugos komandos nariais ir dar labiau pagerinti Lietuvos žemėlapių kokybę, leidžiančią mobiliajai navigacijos paslaugai veikti dar tiksliau, o pateikiamai informacijai – tapti dar aktualesnei ir praktiškesnei“.

Naudodamiesi „Map Maker“ paslauga vartotojai gali:
1.    Pažymėti naujas lankytinas vietas tokias kavinės ar bibliotekos,
2.    Pažymėti linijines struktūras, pavyzdžiui – kelius, upes ir takus,
3.    Pažymėti teritorijų ar pastatų ribas,
4.    Pridėti arba patikslinti jau žemėlapiuose esančią informaciją, pavyzdžiui – įrašyti parduotuvės darbo valandas, pažymėti kelio dangos rūšį ar kelio ženklus,
5.    Pažymėti dviračių ar pasivaikščiojimo trasas,
6.    Pašalinti netikslią informaciją ar jau nebeegzistuojančius objektus bei sujungti besidubliuojančius įrašus.
7.    Peržiūrėti ir patikslinti kitų žemėlapį redagavusių vartotojų atliktus pataisymus.
Vartotojų pataisymai „Google Maps“ sistemoje nepasirodys iš karto. Prieš tapdami matomi visiems vartotojams, siekiant išvengti dubliavimosi ir galimų netikslumų, pataisymai bus peržiūrimi redaktorių. Tiktai gavę patvirtinimą jie pasirodys „Google Maps“, „Google Earth“ ir „Google Maps mobiliesiems įrenginiams“ sistemose, o jais naudotis galės viso pasaulio vartotojai.

Kaip tapti „Google“ „map maker‘iu“?

„Map maker‘iu“ gali tapti kiekvienas besidomintis „Google Maps“ paslauga. Pakanka apsilankyti „Google Maps“ sistemoje, esančioje maps.google.lt ir spustelėti nuorodą „Report a problem“, esančią apatiniame, dešiniajame ekrano kampe. Ekrane pasirodžiusioje lentelėje pakaks pasirinkti tinkamą funkciją ir „Map Maker“ įrankio pagalba atlikti reikiamus pakeitimus. Redaguoti žemėlapius taip pat galima ir tiesiogiai iš puslapio google.lt/mapmaker. Intuityvi vartotojo sąsaja nukreips vartotoją specifinių veiksmų link (pavyzdžiui pasiūlys sukurti naują objektą, kelią ar pažymėti pakeitimus).

Daugiau informacijos rasite puslapyje google.lt/mapmaker. Vartotojus taip pat kviečiame apsilankyti globaliame „Map Maker“ bendruomenės forume (anglų kalba), taip pat – Pagalbos centre, kuriame rasite daug naudingų patarimų bei idėjų, be to – pamatyti kaip žemėlapių kūrimas realiame laike atrodo su Map Maker Pulse paslauga.
***

Šiek tiek „Google Maps“ statistikos:

•    „Google Maps“ veikia daugiau nei 172 pasaulio vietovėse
•    Kas mėnesį „Google Maps“ paslauga naudojasi daugiau nei milijardas vartotojų.
•    Daugiau nei 50% atvejų „Google Maps“ pasiekiama mobiliaisiais įrenginiais
•    „Google Maps“ teikia navigacijos paslaugas 198 šalyse, o bendras pažymėto kelio ilgis siekia 51 millijoną kilometrų
•    „Google“ teikia eismo informaciją daugiau nei 60-yje šalių (taip pat ir Lietuvoje), daugiau nei 650-yje miestų
•    Beveik 800-uose miestų pažymėta milijonas viešojo transporto (autobusų, traukinių, metro bei tramvajų) stotelių.
•    „Street View“ veikia daugiau nei 3000 miestų 56-iose šalyse (taip pat ir Lietuvoje), o taip pat ir Antarktidoje bei Arktyje
•    „Street View“ automobiliai viso pasaulio keliais jau nuvažiavo 9.6 millijonus kilometrų
•    Daugiau nei milijonas aktyvių interneto puslapių ir aplikacijų naudoja „Google Maps“ įskiepius
•    Daugiau nei 40,000 žmonių, visame pasaulyje, „Google Map Maker“ pagalba,  kiekvieną mėnesį prisideda tobulindami ir tikslindami „Google Maps“ žemėlapius.

„Google Maps“ Lietuvoje:

2013

Vietinė paieška:
•    Leidžia vartotojams ieškoti netoliese esančių restoranų, įmonių biurų, pramogų ir daugelio kitų objektų, perskaityti kitų vartotojų paliktas rekomendacijas bei atsiliepimus apie juos, o taip pat įrašyti savo atsiliepimus ar santraukas.
„Google Maps Navigation“:
•    „Google Maps Navigation“ išmaniesiems telefonams su Android 2.2+ ir iOS 5.1+ operacinėmis sistemomis, yra interneto technologijos pagrindu veikianti palydovinės navigacijos sistema pateikianti vartotojams „posūkis po posūkio“ nuorodas balsu. Tai „Google Maps mobiliesiems įrenginiams“ paslaugos papildoma funkcija.
„Traffic“ (veikia tik Vilniuje):
•    Naudodamiesi šia funkcija vairuotojai gali matyti realią situaciją Vilniaus gatvėse. Tai „gyvos informacijos“ sluoksnis „Google Maps“ žemėlapiuose, kurį galima aktyvuoti tiek paslaugą naudojant kompiuteryje, tiek ir išmaniajame telefone.
„Street View“:
•    „Street View“ dėka interneto varototjai gali virtualiai aplankyti Lietuvą, peržiūrėdami 3600 kameromis darytas ir specialiai sujungtas gatvės lygio nuotraukas. „Street View“ paslauga veikia beveik visuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, o tai pat – mažesniuose miesteliuose bei gyvenvietėse, juos jungiančiuose keliuose bei lankytinose vietose.

„Google“ pristatė vartotojų elgsenos tyrimą „Consumer barometer“, atliktą bendradarbiaujant su tyrimų kompanijomis „IAB Europe“ ir „TNS Infratest“. Šio tyrimo tikslas – pateikti įžvalgų apie vartotojų elgesį ir apie tai, kaip vartotojai naudojosi internetu rinkdami informaciją apie ketinamas įsigyti prekes bei paslaugas.

Nemokamai, plačiajai auditorijai prieinamus „Consumer Barometer“ tyrimo rezultatus rasite apsilankę puslapyje: http://www.consumerbarometer2013.com/

Tyrimas, suteikiantis verslui galimybę sužinoti kaip vartotojai prieš priimdami sprendimą pirkti ieško informacijos internete arba naudodamiesi kitomis priemonėmis, atliktas pasinaudojus reprezentatyvios, daugiau nei Lietuvos 2000 interneto vartotojų, apklausos būdu. Buvo tirtos 36 skirtingos prekių ir paslaugų kategorijos suskirstytos į 7 sektorius: mažmeninė prekyba, elektronikos prekės ir telekomunikacijų paslaugos, bakalėja ir sveikatos apsauga, automobiliai, pramogos, kelionės, finansai ir nekilnojamasis turtas. Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie tai kaip jie rinko informaciją bei kuo grindė savo sprendimą pirkti prekes ir paslaugas, kurias jie įsigijo per paskutinius 12 mėnesių.

Vytautas Kubilius, Baltijos šalių „Google“ verslo plėtros vadovas sakė: „Tyrimas atskleidė, kad internetas Lietuvoje yra labai svarbus faktorius, vartotojams padedantis priimti sprendimą pirkti prekes ar paslaugas visos septyniose produktų grupėse. Net 75% interneto vartotojų prieš pirkdami internete ieškojo informacijos apie ketinamas įsigyti prekes ir paslaugas: tai yra – taip elgėsi netgi daugiau vartotojų nei Jungtinėje Karalystėje, laikomoje geriausiai išvystyta el. komercijos rinka Europoje, kurioje taip pat elgėsi 69% vartotojų (informacijos apie ketinamas įsigyti prekes ir paslaugas internete ieškojo 73% estų ir 69% latvių). Netgi tai atvejais kai prekė ar paslauga būdavo įsigyjama tradicinėje parduotuvėje,  49% Lietuvos interneto vartotojų nurodė informacijos apie būsimus pirkinius ieškoję internete. Analogiškai elgėsi tik 28% Jungtinės Karalystės vartotojų. Tai yra aiškus signalas, kaip svarbu Lietuvos verslui  būti internete, nes būtent tai suteikia galimybę bendrauti su savo klientais bei teikti jiems informaciją apie prekes ir paslaugas, kurie ji ieško.“ V.Kubilius tęsė: „Tyrimas taip pat parodė, kad interneto vaidmuo yra lemiamas netgi tose kategorijose, kuriose aiškiai dominuoja pirkimas tradicinėse parduotuvėse. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad dauguma vartotojų mobiliuosius telefonus įsigyja bei paslaugų teikimo sutartis pasirašo apsilankę salonuose (atitinkamai 87% mobiliųjų įrenginių pirkėjų ir 64% sutarčių), 42% mobiliųjų telefonų pirkėjų ir 53% sudariusiųjų paslaugų teikimo sutartis, nurodė informacijos ieškoję vien tik internete. Tai dar kartą akivaizdžiai patvirtina, kad Lietuvos pirkėjai yra įpratę ir turi pakankamai įgūdžių ieškoti informacijos bei pirkti internete, todėl el. komercijos vystymas bei matomumas internete turėtų būti vieni iš svarbiausių Lietuvos verslo prioritetų. Plačiai paplitusi nuomonė, jog interneto rinkodaros priemonėmis naudotis verta tik tiems, kurie prekes ar paslaugas parduoda internete, visiškai nebeatitinka šių laikų realijų: „Consumer Barometer“ tyrimo duomenys akivaizdžiai rodo, kad taip manantys verslininkai akivaizdžiai praranda galimybę pasinaudoti didžiausiais interneto teikiamais pranašumais.“

Net 27% Lietuvos interneto vartotojų (tai yra – 73% bendro gyventojų, vyresnių nei 16 metų, skaičiaus) perka prekes ar paslaugas internete, tačiau elektroninė komercija akivaizdžiai dominuoja kai kuriose prekių ar paslaugų grupėse: Lietuvos interneto vartotojai internetu įsigyja net 77% laisvalaikio skrydžių bilietų, 70% atvejų internetu rezervuoja viešbutį.  Daugiau išsamių duomenų apie vartotojų elgseną skirtingais, jus dominančiais pjūviais rasite puslapyje www.consumerbarometer2013.com

Thomas Utzingeris, „Google“ tyrimų vadovas taip pat teigė: „Tyrimo rezultatuose rasite ir daug duomenų apie tai kokiais įrenginiais naudojasi bei informacijos ieško Lietuvos vartotojai. Akivaizdu, kad pakankamai dažnai informacijos ieškoma naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. 35% Lietuvos gyventojų jau naudojasi išmaniaisiais telefonais (atitinkamai 34% ir 38% Latvijoje ir Estijoje). Tai yra beveik perpus rečiau nei Jungtinėje Karalystėje, kur šis rodiklis siekia net 62%, tačiau net 9% vartotojų, prieš ką nors pirkdami, informacijos ieško būtent mobiliojo telefono pagalba (taip elgiasi 8% JK, 5% Estijos ir 6% Latvijos interneto vartotojų).

„Šis tyrimas suteikia galimybę verslui surinkti daug tikrai vertingos informacijos. Pavyzdžiui – sužinoti apie kuriuos produktus dažniau informacijos ieškoma internete, o apie kuriuos – kitomis priemonėmis; Kaip vartojai naudojasi savo išmaniaisiais telefonais, o kaip – nešiojamaisiais ar planšetiniais kompiuteriais, kokių produktų ieško naudodamiesi vienais ar kitais įrenginiais. Šiandieniniame pasaulyje ši informacija, leidžianti suprasti kaip interneto vartotojai ieško informacijos ir kuo grindžia savo sprendimus, yra be galo svarbi, nes ji suteikia verslui galimybę geriau patenkinti šių savo vartotojų poreikius“- apibendrino Thomas Utzingeris, „Google“ tyrimų vadovas.

Jokių atnaujinimų ar parsisiuntimų: Google Maps™ su Navigation Beta visada naudojasi naujausia Google Maps žemėlapių informacija.

„Google“ šiandien praneša dar kartą praplečianti „Google Maps“ paslaugos galimybes mobiliųjų įrenginių naudotojams. Nuo šiol Lietuvos vartotojai galės ne tik susipažinti su konkrečios vietovės žemėlapiais ar palydovinėmis nuotraukomis, bet ir naudotis paslaugos „Google Maps Navigation“ (Beta) funkcija. Tiems, kurių išmaniuosiuose telefonuose įdiegta Android 2.2 (ar naujesnė) bei iOS 5.1 (ar naujesnė) operacinė sistema, nuo šiol galės visiškai nemokamai naudotis “Google Maps Navigation“ (Beta) kaip internetine GPS navigacijos sistema (populiariai vadinama tiesiog palydovine navigacijos sistema), kuri ne tik suplanuos maršrutą iki jūsų kelionės tikslo bet ir ves jus iki jo kiekviename posūkyje nurodydama važiavimo kryptį.

„Google Maps Navigation“ (Beta) veiks išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose įdiegta „Google Maps“ programėlė bei veikia interneto prieiga. Programėlė pati parsisiųs visą reikalingą žemėlapių informaciją, todėl vartotojams niekada nereikės pirkti ar patiems diegti kokių nors programos bei žemėlapių  atnaujinimų.

„Google Maps Navigation“ buvo kuriama kaip internetinė GPS navigacijos sistema leidžianti vartotojams ieškoti savo kelionės tikslo nepriklausomai nuo regiono bei vietovės, kurioje jis yra. Beje, sistema leidžia ieškoti ne tik konkrečių adresų bet ir tiesiog vietovių ar netgi konkrečių objektų. Paieškos langelyje galima tiesiog įrašyti „Siemens arena“ ir „Google“ navigacija pati suras šio objekto adresą bei parinks optimalų kelionės maršrutą. „Navigation Beta“ taip pat turi daug papildomų galimybių, gerokai palengvinsiančių jūsų keliones, tokių kaip pagalba randant pakeliui esančias lankytinas vietas ar objektus tokius kaip degalinės, poilsio aikštelės, restoranai.

„Google Maps Navigation“ (Beta) teikia šiuos ir papildomus privalumus vartotojams:
Naudotis – itin paprasta:  „Google“ visuomet suras jūsų kelionės tikslą: tiesiog įrašykite jį paieškos laukelyje — ir „Google Maps Navigation“ (Beta) jį suras taip pat kaip „Google Maps“ suranda jūsų ieškomus objektus kompiuterio naršyklėje. Jums net nereikia žinoti tikslaus adreso ar pavadinimo. Su klaidomis įvesti raktažodžiai automatiškai pataisomi, o naudojant dviprasmiškus paieškos kriterijus  pateikiamas rezultatų sąrašas iš kurio galite pasirinkti jums reikiamą objektą.
Žemėlapiai visuomet atnaujinti:  jokių atnaujinimų ir parsisiuntimų — sistemoje visuomet rasite naujausius žemėlapius, informaciją apie objektus bei transporto informaciją. Tai, kad sistema visuomet prisijungusi prie interneto reiškia, kad naudojatės naujausiais „Google Maps“ duomenimis, todėl jums niekuomet nereikės įsigyti atnaujintų žemėlapių ar patiems siųsti atnaujinimus. Vilniuje (ar kitur, kur veikia realaus laiko eismo informacijos sistema, „Google Navigation“ automatiškai atsižvelgs į transporto sąlygas bei padės jums aplenkti kamščius ar bent jau nurodys realų atvykimo laiką.
Gatvės ir palydovinis vaizdas: savo maršrutą galite matyti gatvės lygio vaizdo nuotraukose , o taip pat 3D palydovinėse nuotraukose. Kiti aktyvuoti „Google Maps“ žemėlapio sluoksniai leis apžiūrėti kaip vietovė atrodo iš tikrųjų, stebėti eismo sąlygas aplinkinėse gatvėse, sudėtingose sankryžose – pasirinkti reikiamą išvažiavimą, o taip pat – rasti reikiamą parduotuvę ar pastatą.
Visiškai nemokama: Kaip ir visos „Google Maps“ funkcijos – „Navigation“ (Beta) yra visiškai nemokama (mokėti reikės tik savo mobiliojo ryšio operatoriui už perduotų duomenų kiekį). Kadangi sistema veikia jūsų išmaniajame telefone – jums nebereikės nešiotis jokio papildomo prietaiso.
Ji saugi: jums nereikės nuolat žvilgčioti į ekraną: sistema maršruto nuorodas praneš balsu. Automobilyje įdiegus laisvųjų rankų įrangą balso pranešimai bus perduodami per automobilio garso sistemos garsiakalbius.

„Google Maps Navigation“ (Beta), skirta mobiliesiems įrenginiams, yra naujausias iš visų neseniai „Google“ Lietuvoje pristatytų produktų, tokių  kaip „Google StreetView“ ir „Traffic“.

Norėdami pradėti naudotis „Google Maps Navigation“ (Beta), „Google Play“, Android aplikacijų arba „Apple Ap Store“ programėlių parduotuvėse susiraskite bei savo išmaniajame telefone įsidiekite naujausią „Google Maps“ programėlės versiją.

Nuo šiol savo kompiuterio ekrane arba išmaniajame telefone galėsite sužinoti apie susidariusias grūstis ir jas aplenkti

Kompanija „Google“ šiandien pranešė papildžiusi Vilniaus miesto žemėlapius sluoksniu „Traffic“, leidžiančiu realiuoju laiku stebėti eismo sąlygas svarbiausiose miesto gatvėse. Ši paslauga bus itin naudinga vilniečiams bei miesto svečiams, kurie galės sužinoti apie susidariusias grūstis ir pasirinkti alternatyvų maršrutą, tiksliau planuoti savo kelionės trukmę. Vilnius yra pirmasis ir kol kas vienintelis miestas Baltijos šalyse, kuriame teikiama ši paslauga.

„Google Maps“ yra viena iš populiariausių kompanijos teikiamų paslaugų, suteikianti galimybę susipažinti su konkrečia vietove peržiūrint tikslius konkrečios vietos žemėlapius, palydovo arba gatvės lygio nuotraukas. „Google Maps“ žemėlapius galima papildomai praturtinti aktualia bei naudinga informacija pridedant papildomai aktyvuojamus sluoksnius, kuriuose vartotojui pateikiama informacija apie oro ar eismo sąlygas, su konkrečia vietove susietos vartotojų nuotraukos, interneto kamerų vaizdai bei daug kitos informacijos.

Aktyvavus „Traffic“ sluoksnį „Google Maps“ žemėlapiuose svarbiausios miesto gatvės bei jų ruožai bus pažymimos skirtingomis spalvomis pagal vidutinį transporto priemonių greitį jose. Tai leis vartotojams ne tik išvengti spūsčių pasirenkant optimalų kelionės maršrutą bet ir geriau planuoti savo kelionės laiką. Eismo sąlygų informacija bus automatiškai įvertinama „Google Maps“ maršruto planavimo įrankyje „Directions“. Naudotis „Traffic“ paslauga bus galima ir išmaniesiems telefonams skirtoje aplikacijoje, o tai leis daugeliui vairuotojų savo kelionės tikslą pasiekti greičiau leis sumažinti grūstis kai kuriose miesto vietose.

Nuo 2007-ųjų veikianti „Traffic“ paslauga šiuo metu prieinama daugelyje pasaulio šalių bei miestų, todėl ja galima naudotis ir planuojant kelionę į užsienį.

„Traffic“ žemėlapio sluoksnį galima aktyvuoti užvedant žymeklį ant viršutiniame dešiniajame ekrano kampe esančio žemėlapį arba palydovinę nuotrauką simbolizuojančio langelio bei išsiskleidusiame meniu spustelėjus skyrelį „Traffic“. Panašiai sluoksnis aktyvuojamas ir mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kompanija „Google“ šiandien spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė, papildžiusi „Google Maps Street View“ duomenų bazę Lietuvos miestų gatvių bei kelių vaizdais, leidžiančiais vartotojams iš visų pusių apžiūrėti Lietuvos miestus bei svarbiausius turistinius objektus taip, kaip jie būtų matomi realiai stovint šalia jų.

„Šiandien su dideliu džiaugsmu pranešame pristatę „Street View“ Lietuvoje. Interneto vartotojai visame pasaulyje nuo šiol galės virtualiai aplankyti visas tris Baltijos šalis. „Street View“ leis viso pasaulio žmonėms savo akimis pamatyti jūsų nuostabią šalį bei įdomiausius jos objektus. Neabejoju, kad naujomis galimybėmis pasinaudos ir Lietuvos vartotojai bei verslo atstovai“, – sakė Ulfas Spitzeris, „Street View“ programos vadovas Europoje.

Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė tikintis, jog Vilniaus atsiradimas „Google Maps Street View“ žemėlapyje paskatins tiek miesto, tiek visos Lietuvos žinomumą bei paskatins turizmą.

„Simboliška yra tai, kad būtent panašiu metu prieš 690 metų LDK kunigaikštis Gediminas savo laiškais Europai pranešė apie Vilnių, o dabar, praėjus septyniems amžiams, „Google“ apie Lietuvą paskelbs visam pasauliui. Be to, norėtume išplėsti miesto erdvių, kurios atsiranda šiame žemėlapyje, skaičių. Tikiuosi, kad „Google“ jau artimiausiu metu vėl atvyks ir papildomai užfiksuos fotografuos miesto parkus, paminklus, kurie kol kas dar nėra matomi internete“, – sakė A.Zuokas.

Vytautas Kubilius, „Google“ Lietuvos verslo plėtros vadovas sakė, kad verslo bei privatiems vartotojams siūloma nesuskaičiuojama daugybė galimybių pasinaudoti šia ypatinga paslauga visiškai nemokamai.

„Vartotojai galės įdiegti mūsų žemėlapius bei gatvės vaizdus savo interneto svetainėse, virtualiai parodyti skirtingas miesto vietas savo verslo partneriams rinkdamiesi geriausią vietą naujai parduotuvei. Esame laimingi galėdami Lietuvos verslui suteikti galimybę dirbti dar efektyviau bei pasiekti dar geresnių rezultatų“, – sakė V.Kubilius.

„Street View“ sistemoje esančius panoraminius Lietuvos gatvių vaizdus galima apžiūrėti maksimaliai priartinant „Google Maps“ žemėlapio vaizdą arba užvedant oranžinio „Pegman“ žmogiuko atvaizdą, esantį kairiajame viršutiniame žemėlapio kampe, ant mėlynai žemėlapyje pažymėtos gatvės ar kelio. Ši funkcija yra ypač patogi vartotojams – „Street View“ dėka jie gali apžiūrėti viešbutį ar restoraną dar prieš atvykdami į jį, planuoti keliones ar aptarti konkrečią susitikimo vietą su savo draugais, partneriais ar artimaisiais. Ketinantys įsigyti nekilnojamojo turto sutaupys nemažai laiko virtualiai apžiūrėdami ne tik juos dominančius objektus bet ir jų aplinką, o tai šį daug laiko ir pastangų reikalaujantį procesą padarys kur kas efektyvesniu bei greitesniu.

„Street View“ yra ypač populiari „Google Maps“ paslaugos funkcija pasirodžiusi 2007 m. gegužę ir šiandien aprėpianti jau 45 šalis visame pasaulyje. Ši funkcija taip pat prieinama ir „Google Earth“ bei „Google Maps“ mobiliesiems įrenginiams paslaugų naudotojams.

Atrasti Vilnių ir Lietuvą Google Maps Street View galima: https://sites.google.com/site/streetviewlietuva

Nuostabiausios Lietuvos vietos nuo šiol bus matomos interneto vartotojams visame pasaulyje

Kompanija „Google“ šiandien spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė, papildžiusi „Google Maps Street View“ duomenų bazę Lietuvos miestų gatvių bei kelių vaizdais, leidžiančiais vartotojams iš visų pusių apžiūrėti Lietuvos miestus bei svarbiausius turistinius objektus taip, kaip jie būtų matomi realiai stovint šalia jų.

„Street View“ yra ypač populiari „Google Maps“ paslaugos funkcija pasirodžiusi 2007 m. gegužę ir šiandien aprėpianti jau 45 šalis visame pasaulyje. Ši funkcija taip pat prieinama ir „Google Earth“ bei „Google Maps mobiliesiems įrenginiams” paslaugų naudotojams.

„Street View“ sistemoje esančius panoraminius Lietuvos gatvių vaizdus bus galima apžiūrėti maksimaliai priartinant „Google Maps“ žemėlapio vaizdą arba užvedant oranžinį „Pegman“ žmogiuką, esantį kairiajame viršutiniame žemėlapio kampe, ant mėlynai žemėlapyje pažymėtos gatvės ar kelio. Ši funkcija yra ypač patogi vartotojams – „Street View“ dėka jie gali apžiūrėti viešbutį ar restoraną dar prieš atvykdami į jį, planuoti keliones ar aptarti konkrečią susitikimo vietą su draugais, partneriais ar artimaisiais. Ketinantys įsigyti nekilnojamojo turto, sutaupys nemažai laiko virtualiai apžiūrėdami ne tik juos dominančius objektus bet ir jų aplinką, o tai šį daug laiko ir pastangų reikalaujantį procesą padarys kur kas efektyvesniu bei greitesniu.

Ulfas Spitzeris, „Street View“ programos vadovas Europoje sakė: „Šiandien su dideliu džiaugsmu pranešame pristatę „Street View“ Lietuvoje. Interneto vartotojai visame pasaulyje nuo šiol galės virtualiai aplankyti visas tris Baltijos šalis. „Street View“ leis viso pasaulio žmonėms savo akimis pamatyti jūsų nuostabią šalį bei įdomiausius jos objektus. Neabejoju, kad naujomis galimybėmis pasinaudos ir Lietuvos vartotojai bei verslo atstovai“.

Privalumai, kuriuos „Street View“ suteikia vartotojams bei verslui

„Street View“ technologijos teikiamais privalumais neabejotinai pasinaudos vietos verslo atstovai, kuriems suteikta galimybė „Google Maps“ žemėlapius bei gatvės vaizdus nemokamai įdiegti savo interneto svetainėse. Tai suteiks papildomų galimybių supažindinti vartotojus su savo viešbučiais, restoranais, parduotuvėmis bei kitomis paslaugų teikimo vietomis. Keliautojai – nesvarbu iš kur jie bebūtų – Brazilijos ar Vilniaus, galės akimirksniu apžiūrėti viešbučio ar svečių namų Palangoje aplinką, nerizikuodami apsigyventi šalia triukšmingo naktinio klubo ar prekybos centro.

Vytautas Kubilius, „Google“ Lietuvos verslo plėtros vadovas: „Verslo bei privatiems vartotojams siūlome nesuskaičiuojamą daugybę galimybių pasinaudoti šia ypatinga paslauga visiškai nemokamai. Vartotojai galės įdiegti mūsų žemėlapius bei gatvės vaizdus savo interneto svetainėse, taip padėdami klientams rasti kelią į savo biurą, viešbutį ar restoraną, arba suteikdami galimybę keliautojams planuoti savo atostogas, parodant jiems gražiausius šalies miestus, nacionalinius parkus, kurortus, sporto arenas bei kitus turizmo objektus. Esame laimingi galėdami Lietuvos verslui suteikti galimybę dirbti dar efektyviau bei pasiekti dar geresnių rezultatų“.

Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras: „Simboliška yra tai, kad būtent panašiu metu prieš 690 metų LDK kunigaikštis Gediminas savo laiškais pasauliui pranešė apie Vilnių, o dabar, praėjus septyniems amžiams, „Google“ pagalba miesto grožį atras visų žemynų gyventojai. Tikiu, kad Vilniaus atsiradimas „Google Maps Street View“ žemėlapyje paskatins tiek miesto, tiek visos Lietuvos žinomumą bei paskatins turizmą. Be to, norėtume išplėsti miesto erdvių, kurios bus matomos šiame žemėlapyje, skaičių. Tikiuosi, kad „Google“ jau artimiausiu metu vėl atvyks ir papildomai užfiksuos miesto parkus, paminklus, kurie kol kas dar nėra matomi internete“.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė: „„Google“ visame pasaulyje yra taškas, kuriame prasideda dauguma kelionių. Daugelis mūsų planuodami savo atostogas ar verslo kelionę pirmiausia naudojamės „Google“ paieška, po to – susipažįstame su vietove naudodamiesi „Google“ žemėlapiais bei „Street View“ vaizdais, dar vėliau – įamžiname savo kelionių įspūdžius „Picasa“ nuotraukų albumuose ar pasidaliname jais per „Google+“. Lygiai taip pat elgiasi ir milijonai kitų žmonių visame pasaulyje, tad būti kuo geriau matomiems čia yra gyvybiškai svarbu mūsų asociacijos nariams. Juo labiau, kad nemažai keliautojų  aplankančių Lietuvą tuo pat metu aplanko visas tris Baltijos šalis. Kelionę pradeda Taline, o baigia Vilniuje, arba atvirkščiai. Tai, kad Estija ir Latvija jau beveik metus buvo matomos „Street View“ pagalba, suteikė joms tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš mus. Manau, kad turėdami galimybę geriau pažinti Lietuvą, dar tik pradėdami planuoti savo kelionę, daugelis užsienio keliautojų mūsų šalyje praleis daugiau laiko, aplankys ne tik keletą pagrindinių traukos objektų bet ir geriau susipažins su kitais, ne mažiau puikiais mūsų miestais bei jų įžymybėmis“.

„Google“ skyrė ypatingai daug dėmesio Lietuvos vartotojų privatumui išsaugoti, tuo pat metu neprarandant galimybės pasinaudoti visais paslaugos teikiamais privalumais. „Street View“ skelbiamos tik viešosiose erdvėse užfiksuotos nuotraukos, matomos bet kuriam viešojo naudojimosi keliais besinaudojančiam žmogui. Be to, skelbiamos nuotraukos yra apdorotos naudojant pažangią technologiją, automatiškai suliejančią visų užfiksuotų žmonių veidus bei automobilių registracijos numerius, taip neleidžiant identifikuoti konkretaus žmogaus ar automobilio. Negana to, kiekvienas vartotojas galės lengvai ir patogiai pareikalauti pašalinti, jo nuomone, privatumą pažeidžiančią nuotrauką. Tam tereikės paspausti nuorodą „Pranešti apie problemą“ esančią kiekvienoje gatvės vaizdo nuotraukoje. Kurdama ir plėtodama šią funkciją bei nustatydama savo privatumo užtikrinimo politiką, „Google“ išsamiai konsultavosi ir bendradarbiavo su daugeliu bendruomenių ir atsakingų institucijų bei organizacijų.

Daugiau apie „Street View“, privatumo nuostatas bei kaip funkciją panaudoti individualiems bei verslo vartotojams, kviečiame apsilankyti specialiai Lietuvos vartotojams sukurtame puslapyje:
http://maps.google.lt/intl/lt/help/maps/streetview .

- Pabaiga -

Daugiau informacijos

Apie „Google Inc.“
„Google“ yra pasaulinė informacinių technologijų lyderė, daugiausiai dėmesio skirianti siekdama pagerinti informacijos apdorojimo būdus bei galimybes. „Google“ interneto paieškos bei reklamos inovacijos padarė kompanijos interneto puslapį vertingiausiu pasaulyje, o kompanijos prekinį ženklą – vienu iš geriausiai atpažįstamų visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie kompaniją rasite puslapyje  www.google.com/about.html .

Kaip veikia „Street View“?
Pasiekti „Street View“ gatvės lygio vaizdus labai paprasta. Pakaks apsilankyti populiariuosiuose „Google Maps“ žemėlapiuose http://maps.google.lt, įrašyti paieškos langelyje vietovės, kurią norėtumėte aplankyti Lietuvoje adresą ir paspausti paieškos mygtuką. Tada maksimaliai padidinti žemėlapio mastelį arba perkelti geltonąjį „Pegman“ žmogiuką ant mėlynai pažymėtos gatvės, rodančios, kad šioje vietovėje veikia „Street View“ funkcija.

„Street View“ vaizdus bus nesunku įdiegti savo tinklaraščiuose ar interneto puslapiuose. Tam pakaks nukopijuoti html kodo eilutę, lygiai taip pat kaip tai daroma norint savo puslapyje įskiepyti „YouTube“ vaizdo klipą. Į puslapį perkelti vaizdai išsaugos visišką originalaus puslapio funkcionalumą.

Jei pageidaujate gauti daugiau informacijos apie paslaugą, prašome kreiptis žemiau nurodytais telefono numeriu bei el. pašto adresu, o taip pat apsilankyti specialiai žiniasklaidos priemonėms sukurtame puslapyje.

https://sites.google.com/site/streetviewlietuva

Netrukus prasidės globalus konfliktas tarp trijų įtakingiausių bendrovių internete, kurios susirems dėl galimybės kontroliuoti žmonių komunikaciją.

„Facebook“ (kurios sudėtyje yra „Chat“, „Messages“, el. pašto paslaugos) prieš „Apple“ (visuose jos įrenginiuose integruota žinučių sistema „iMessage“) ir „Google“ (el. pašto paslauga „Gmail“, „GChat“, „Hangouts“).

Jei viena iškils ir taps akivaizdžia lydere, ji galės nulemti, kaip ateityje žmonės bendraus skaitmeninėje erdvėje. Skamba neblogai, tiesa? Taip ir yra, tvirtina Josh Constine, portale techcrunch.com publikuotame straipsnyje.

Prieš keletą savaičių „Facebook“ pradėjo šį karą pakeisdama visų savo vartotojų profilio kontaktinę informacinę, t.y. vietoj anksčiau buvusių „Gmail“, „MobileMe“ bei kitų el. pašto adresų atsirado „@facebook.com“ galūnė. Kodėl? Tai ataka prieš „Google“ ir „Apple“.

Šiuo metu pasiekėme SMS žinučių viršūnę, tad jau kitais metais išsiunčiamų SMS kiekis mažės – dėka atsiradusių alternatyvų. Taigi kuri bendrovė užims SMS‘ų vietą? Šiame straipsnyje aptarsime kiekvienos bendrovės kavaleriją ir galimybes laimėti.

Pasiruošimas karui

Per pastaruosius keletą metų visi trys konkurentai nuosekliai ir planuotai ginklavosi artėjančiam internetinių žinučių karui. Tik pastarosiomis savaitėmis pasirodė pirmieji manevrai, bet jau artimiausiu metu galime matyti ir rimtesnes atakas.

„Facebook“

2010-ųjų lapkričio mėnesį „Facebook“ suvienijo visas savo susirašinėjimo platformas: greitųjų žinučių paslaugą „Chats“, žinučių paslaugą „Messages“ ir elektroninį paštą su „@facebook.com“ galūne. Taigi visų šių paslaugų žinutės patenka į vieną bendrą gautų žinučių (angl. inbox) aplankalą.

Daugeliu atveju šis sprendimas vartotojams išėjo į naudą. Tarkim, jūs siunčiate draugui trumpąją žinutę, tačiau draugas staiga atsijungia ar nueina nuo kompiuterio. Jūsų žinutę draugas galės pamatyti vėliau prisijungęs kitu įrenginiu, tarkim, mobiliojo telefono.

Ir jeigu išsiuntėte žinutę kolegai, kuris jums rašant prisijungė prie „Facebook“ portalo, jis gaus „chat‘inę“ žinutę. Anksčiau buvo galima savanoriškai užregistruoti savo „Facebook“ elektroninį paštą, o nuo šių metų balandžio – jį gavote automatiškai, norite to ar ne. Jeigu kas nors jums siunčia elektroninį laišką į „@facebook.com“, jį taip pat rasite tarp bendrų žinučių.

2011-ųjų liepą socialinis tinklas ėmė bendradarbiauti su „Skype“, kuri suteikė vaizdo pokalbių galimybę „Facebook“ tinklo vartotojams. Taip pat kompanija įsigijo „Beluga“, kuria paremta „Messenger“ aplikacija – alternatyva paprastoms žinutėms.

„Facebook“ pranašumai – tai didžiausias socialinis tinklas (kiekybinė persvara karuose yra labai svarbi), populiariausios mobiliosios aplikacijos, didžiulis lankytojų praleidžiamas laikas svetainėje ir augantis reklamos tinklas, apjungiantis visus išvardytus dalykus.

Vartotojų identifikacija yra esminis bendravimo aspektas, suteikiantis garantiją, kad šneki su tuo žmogumi, kurio ieškai. „Facebook“ neturi savo techninės įrangos ar operacinės sistemos, tačiau puikiai veikia visuose įrenginiuose ir platformose – štai kodėl „Facebook“ turi didžiausią potencialą laimėti žinučių karą.

„Google“

Kai „Gmail“ tapo populiariausia elektroninio pašto platforma bendrovė nusprendė, kad pagrindinė greitųjų žinučių paslauga bus „GChat“ (formaliai žinoma „Google Talk“ pavadinimu). Daugybė žmonių pasirinko šią platformą, nes manė esantys pernelyg subrendę „IRC“ tinklui, o taip pat dėl to, kad nenorėjo būti dažnai trukdomi nepažįstamų žmonių „Facebook“ tinkle.

2010-ųjų rugsėjo mėnesį „Google“ įsigijo grupinių pokalbių aplikaciją „Plannr“ ir sėkmingai ją integravo į 2011-ųjų birželį startavusį „Google+“ socialinį tinklą. Neseniai įtakingas internetinių tendencijų tinklaraštis „GigaOm“ paskelbė, kad „Google“ nusprendė sujungti visas savo žinučių programas – „Hangouts“, „Chat“ ir „Messenger“ – į vieną bendrą platformą, kurioje bus galima siųsti žinutes, bendrauti balsu bei vaizdais.

Didžiausias „Google“ turtas yra jos įvairovė. Jai priklauso mobilioji operacinė sistema „Android“. Ji bendradarbiauja su „Samsung“ kurdama techninę įrangą. Jai taip pat priklauso svarbus „Motorola Mobility“ padalinys. Ji turi daug grynųjų pinigų ir socialinį tinklą „Google+“ (turintį 250 mln. vartotojų). Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Google“ priklauso populiariausia elektroninio pašto paslauga „Gmail“.

„Apple“

2010 metų birželį startavo „Apple“ vaizdo pokalbių paslauga „FaceTime“, tačiau norėdami ja pasinaudoti abu pašnekovai privalėjo turėti naujausią „iPhone“ telefoną. Vėliau „Apple“ išplėtė paslaugos galimybes ir dabar ji taip pat pritaikyta staliniams bei nešiojamiems kompiuteriams.

2011-ųjų spalį startavo „iMessage“ žinučių platforma („iOS“ įrenginiams), kuri be kita ko leidžia siųsti nuotraukas bei kitokio pobūdžio failus. Gali būti, kad „FaceTime“ ir „iMessage“ platformos bus sujungtos į vieną.

Nors turi didžiulį grynųjų pinigų rezervą, bendrovės „Apple“ šansai laimėti šį karą yra mažiausi. Bendrovė neturi jokio socialinio tinklo, o jos „socialumas“ iš dalies priklauso nuo „Facebook“. Bendrovė gali kontroliuoti savo įrenginių vartotojų žinutes, tačiau ne kiekvienas nori pirkti „Apple“ produktus.
Nugalėtojo laimikis

Taigi per artimiausią mėnesį visos trys kompanijos turės puikiai sustyguotas žinučių platformas – veikiančias tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuose įrenginiuose. Tikriausiai, be teksto bus galima siųsti nuotraukas bei vaizdus. Turėtų būti ir persiuntimo el. paštu bei kitais kanalais (RSS, SMS žinutėmis) galimybė.

Visos kitos žinučių platformos (tarkim, „Microsoft“ bendrovė „GroupMe“ bei visi SMS žinučių portalai) turėtų būti ruošiami pardavimui vienai iš trijų minėtų bendrovių. Jos tiesiog neturi šansų.

Ant kortos pastatyta tiesioginės komunikacijos kontrolė. Turinys, be jokios abejonės, yra svarbus. Viena iš priežasčių yra ta, kad turinys pritraukia masinį vartotojų kiekį, o tai didina vartotojų praleistą laiką svetainėje. Pastarasis rodiklis yra svarbus siekiant parduoti reklamą.

Žmonės myli turinį, tačiau žmonėms reikia tiesioginio komunikacijos kanalo. Nesvarbu, kuri bendrovė kontroliuoja didžiausią informacijos kiekį (šiuo atveju – „Google“ ir „Facebook“). Svarbu, kurios bendrovės kanalais ta informacija sklinda (šalia tos informacijos bus galima patalpinti ir reklamą).

Nereikia pamiršti, kad natūraliosios kalbos apdorojimas ir analizė leidžia nustatyti, kokios žinutės ir jų fragmentai šiuo metu yra populiariausi ir taip patikslinti reklamos auditoriją. Taigi šio karo nugalėtojas taps dar turtingesnis. Tiek pajamų iš reklamos, tiek gaunamos informacijos prasme.

Kaipgi ta reklama prie žinučių atrodys? Veikiausiai, neįkyriai, gal tik iš pradžių. Žmonės įpras, kaip įprato prie reklamos, rodomos virš „Gmail“ laiškų. „Apple“ pergalė šiame kare reikštų ir didesnius įrenginių pardavimus. Vartotojai norės naujausios žinučių platformos, todėl turės pirkti naujus įrenginius.

Taigi ant kortos pastatyta daug, todėl šios bendrovės įsivels į didelį mūšį. Jos išleis didžiules sumas, sudarys sąjungas (jei tik reikės), atliks agresyvius manevrus, net jei teks paaukoti kokybę. Bet atlygis dosnus, tad tikrai vertas pastangų.
Pirmieji šūviai paleisti

„Facebook“ žinojo, kad paslėpus tikruosius vartotojų el. paštus ir pakeitus juos į savo „@facebook.com“ adresus, žiniasklaida ims apie tai šnekėti ir išpūs didžiulį burbulą (tikėtina, jog šis straipsnis taip pat nebūtų pasirodęs). Šis pasikeitimas galėjo įvykti ir subtiliau bei tyliau, tačiau, rodos, „Facebook“ tylos nenori.

Socialinis tinklas „Facebook“ į elektroninio pašto rinką įžengė pavėluotai, ypač lyginant su „Google“, tad daugelis vartotojų taip ir neparodė savanoriško intereso susikurti savo el. pašto paskyrą. Susiklosčius tokiai situacijai, „Facebook“ tiesiog „pakrikštijo“ kiekvieną vartotoją nauju el. pašto adresu – be jokio perspėjimo ir pasirinkimo.

Kaip į tai atsakys „Google“ ir „Apple“? „Google“ galėtų uždrausti rodyti turimą „Facebook“ profilį savo socialinio tinklo „Google+“ skyreliuose „Apie mane“, ir tai nepadarytų daug žalos bendrovei. Taip pat „Google“ galėtų sukurti savo žinučių platformą „Android“ operacinei sistemai („Facebook“ turi „Messenger“ aplikaciją). O „Apple“ galėtų atsisakyti integruoti „Facebook“ į savo operacinę sistemą.

Tačiau vargu ar „Apple“ apsimoka ignoruoti „Facebook“. Abi bendrovės veikiau galėtų viena kitą papildyti, kadangi turi bendrą priešą – „Google“ – atakuojantį tiek vieną, tiek kitą keliais frontais.

Taigi pripažinusi savo prastą padėtį internetinio susirašinėjimo tarnybų kare, „Apple“ galėtų bendradarbiauti ir iš to gauti papildomos naudos – dar daugiau „iPhone“ ir „iPad“ pardavimų.

Tikriausiai Markas Zuckerbergas apskaičiavo agresyvaus „Facebook“ vartotojų kontaktinės informacijos pakeitimo riziką ir žinojo, kad socialinis tinklas gali prarasti kelių milijonų IT sritį išmanančių vartotojų pasitikėjimą. Tačiau „Facebook“ vis dar yra Socialinis Tinklas. Ir kelias dienas truksiantys skundai to nepakeis. Tai nėra draugiška konkurencija, tai karas. O kiekvienas karas turi pasekmes.

technologijos.lt