“Google” šiandien paskelbė Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas padėsiančias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokybę bei įdiegti savo žemėlapiuose „Street View“ funkciją.

Jau artimiausiomis dienomis Lietuvos miestuose ir gatvėse pasirodys „Google“ automobiliai, rinksiantys nuotraukas, kurių pagrindu vėliau bus suformuoti Lietuvos miestų gatvių vaizdai.

„Street View“ yra milžiniško populiarumo sulaukusi „Google Maps“ funkcija, šiandien veikianti daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių. Ji leidžia virtualiai keliauti miestų gatvėmis apžiūrinėjant panoramines nuotraukas panašiai į tai, kaip apžiūrinėtumėte pastatus ar kitus objektus patys eidami gatve. Ši funkcija taip pat veikia ir „Google Earth“ bei „Google Maps for Mobile“ programose.

Automobilių surinktos nuotraukos vėliau bus apdorotos ir kruopščiai sujungtos viena su kita taip, kad sudarytų ištisinį gatvės vaizdą. Šis procesas užtruks keletą mėnesių. Po to nuotraukos taps viešai prieinamos „Street View“ funkcijos „Google Maps“ žemėlapiuose naudotojams.

„Google“ suteikdama galimybę vartotojams naudotis šia funkcija ėmėsi ypatingų priemonių siekdama apsaugoti nuotraukose matomų žmonių bei jų turto privatumą. Prieš nuotraukas patalpinant internete visų nuotraukose matomų žmonių veidai bei automobilių numeriai yra suliejami taip, kad jų nebūtų galima identifikuoti. Tačiau net ir šiuo atveju vartotojai pageidaujantys visiškai pašalinti vieną ar kitą nuotrauką galės tai nesunkiai padaryti paspausdami nuorodą „report a problem“ („praneškite apie problemą“), kairiajame apatiniame nuotraukos kampe. Paspaudę nuorodą vartotojai turės užpildyti trumpą anketą nurodydami, kurią konkrečiai nuotrauką jie pageidauja pašalinti.

Vietovėse, kuriose „Street View“ funkcija jau veikia, panoramines gatvių nuotraukos galima pasiekti maksimaliai priartinus vaizdą „Google Maps“ žemėlapyje, arba užvedus oranžinį „Pegman“ žmogeliuką (esantį ekrano dešiniajame krašte) ant mėlyna spalva pažymėtos gatvės. Taip jūs visada galėsite apžiūrėti restoraną prieš atvykdami į jį, planuoti savo kelionę, susitarti dėl tikslios susitikimo vietos, ar tiesiog pasinaudoti papildoma pagalba ruošdami geografijos užduotį namų darbams. Ketinantys įsigyti nekilnojamąjį turtą galės išsamiai susipažinti su vietove bei apžiūrėti kaimynystėje esančius objektus bei nuorodas padėsiančias nepaklysti pakeliui. Prieš išvykdami į kelionę – galėsite detaliai apžiūrėti viešbutį, kuriame ketinate apsistoti, taip pat vietas, kurias ketinate aplankyti savo ilgai lauktų atostogų metu.

„Street View“ funkcija turėtų ypač sudominti verslo atstovus, kuriems sudaryta informacija nemokamai įdiegti „Google Maps“ informaciją savo interneto puslapiuose, taip padedant populiarinti savo viešbutį, restoraną, o taip pat lankytiną vietą tokią kaip biuras ar viešoji biblioteka.

Daugiau informacijos apie „Street View“ ir apie tai kaip ja galima pasinaudoti asmeniniais bei verslo tikslais rasite: http://maps.google.lt/streetview.

Informacija apie aktualius ir artimiausiu metu planuojamus „Street View“ automobilių maršrutus Lietuvoje bus pateikiama specialiai tam sukurtame puslapyje internete http://google.lt/streetview. Informacija šiame puslapyje pasirodys prieš automobiliams išvažiuojant į gatves.

Nuo šių metų kovo 1 dienos įsigaliojo naujoji paieškos milžinės „Google“ privatumo politika – naujos vartotojų duomenų rinkimo taisyklės.

Jose numatoma, kad nuo šiol duomenys apie mūsų veiklą internete bus kaupiami vienoje vietoje iš visų „Google“ paslaugų. Tai reiškia, kad visos kompanijos platformos – paieška, el. paštas „Gmail“, filmukų portalas „YouTube“, socialinis tinklas „Google+“ ir dar kelios dešimtys kitų servisų tarpusavyje dalinsis šiais duomenimis. Dar daugiau informacijos interneto paieškos milžinė gauna, jei naudojamės išmaniaisiais telefonais su „Android“ operacine sistema.
Tokia tvarka, pasak „Google“ oficialaus pranešimo, leis geriau pritaikyti šias paslaugas vartotojo poreikiams. Naujosios taisyklės įsigaliojo visiems, besinaudojantiems „Google“ paslaugomis – kompanija nesuteikia galimybės jos atsisakyti, nebent nustotume naudotis tomis paslaugomis, prie kurių reikia registruotis.
Todėl keista, kad vasario pabaigoje būtent dėl „Google“ pakeitimų susirūpinimą išreiškė Prancūzijos ir Europos Sąjungos duomenų apsaugos organizacijos, nors panašią duomenų rinkimo politiką taiko ir kitos didžiosios interneto kompanijos, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Yahoo“. Gali būti, kad didesnis dėmesys privatumui sietinas su pastaruoju metu Europos Komisijos pateiktu nauju duomenų apsaugos įstatymo projektu, kuriame numatoma interneto vartotojų „teisė būti pamirštiems“. Tai reikštų galimybę ištrinti visą asmeninę informaciją iš interneto paslaugas teikiančių bendrovių duomenų bazių arba nesutikti, kad ji būtų renkama.

Nuo šių metų kovo 1 dienos įsigaliojo naujoji paieškos milžinės „Google“ privatumo politika – naujos vartotojų duomenų rinkimo taisyklės.

Jose numatoma, kad nuo šiol duomenys apie mūsų veiklą internete bus kaupiami vienoje vietoje iš visų „Google“ paslaugų. Tai reiškia, kad visos kompanijos platformos – paieška, el. paštas „Gmail“, filmukų portalas „YouTube“, socialinis tinklas „Google+“ ir dar kelios dešimtys kitų servisų tarpusavyje dalinsis šiais duomenimis. Dar daugiau informacijos interneto paieškos milžinė gauna, jei naudojamės išmaniaisiais telefonais su „Android“ operacine sistema.
Tokia tvarka, pasak „Google“ oficialaus pranešimo, leis geriau pritaikyti šias paslaugas vartotojo poreikiams. Naujosios taisyklės įsigaliojo visiems, besinaudojantiems „Google“ paslaugomis – kompanija nesuteikia galimybės jos atsisakyti, nebent nustotume naudotis tomis paslaugomis, prie kurių reikia registruotis.
Todėl keista, kad vasario pabaigoje būtent dėl „Google“ pakeitimų susirūpinimą išreiškė Prancūzijos ir Europos Sąjungos duomenų apsaugos organizacijos, nors panašią duomenų rinkimo politiką taiko ir kitos didžiosios interneto kompanijos, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Yahoo“. Gali būti, kad didesnis dėmesys privatumui sietinas su pastaruoju metu Europos Komisijos pateiktu nauju duomenų apsaugos įstatymo projektu, kuriame numatoma interneto vartotojų „teisė būti pamirštiems“. Tai reikštų galimybę ištrinti visą asmeninę informaciją iš interneto paslaugas teikiančių bendrovių duomenų bazių arba nesutikti, kad ji būtų renkama.

Priminsime, kad kai kurių šalių, ypač Vokietijos, gyventojai yra skundęsi, esą panoraminiai jų namų vaizdai „Google“ tinkle pažeidžia privatumą, tad pristatydami naujausią „Google Street View“ projektą bendrovės atstovai pabrėžia, jog dalyvavimas jame bus išskirtinai savanoriškas. Nors manoma, kad daugelis parduotuvių ir kitų pastatų savininkų tik apsidžiaugs dar viena galimybe pasireklamuoti, be jų sutikimo pastatų vidus nebus eksponuojamas.

Kol kas galimybe parodyti savo pastato vidų gali pasinaudoti tie savininkai, kurių objektai yra Londone, Paryžiuje ir kai kuriuose JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos miestuose.

Parduotuvių, restoranų, viešbučių, sveikatingumo klubų ar grožio salonų savininkai gali išsikviesti „Google“ fotografus arba pateikti savo pačių turimas interjero nuotraukas, iš kurių ir bus sukurtos virtualios galerijos.

Beje, „Google“ jau yra pristačiusi projektą „Google Art Project“, kuris viso pasaulio lankytojams atvėrė duris į 17 didžiausių pasaulio muziejų, įskaitant Niujorko moderniojo meno muziejų MoMA, Londono nacionalinę galeriją, Versalio rūmus ir kitus, – juos visiškai nemokamai virtualiai galima lankyti puslapyje www.googleartproject.com.

flights

Vartotojams ši paslauga patraukli tuo, kad žemėlapyje galima pažymėti pradinį ir galutinį kelionės tašką, o vėliau sistema pasiūlo įvairiausių skrydžių kombinacijų sąrašą. Paiešką galima detalizuoti nurodant kelionės datą, taip pat tai, ar bus reikalingas skrydis atgal ir kokios yra priimtinos kainos ribos.
Šią paslaugą, pavadintą “Google Flights”, sukūrė Bostone įsikūrusi kompanija ITA Software, kurią pernai “Google” įsigijo už 700 mln. JAV dol.
Jau pirmosiomis dienomis “Google Flights” sulaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo, o turizmo srityje veikiančios technologijų kompanijos baiminasi netgi gresiančio šios rinkos monopolio – nors tai ne pirmas panašaus pobūdžio projektas pasaulyje, tačiau kitos skrydžių pasirinkimo paslaugas keleiviams siūlančios kompanijos nesugebėjo išpopuliarėti (ir tai natūralu, nes jos neturėjo tokios pirminės kompanijos kaip “Google”).
Tiesa, kol kas “Google” paslauga veikia tik keliuose JAV miestuose – Niujorke, San Franciske, Los Andžele ir Dalase. Tačiau “Google” atstovai neabejoja, kad tai tik laiko klausimas, o jau artimiausioje ateityje paslauga “Google Flights” taps prieinamiausia visame pasaulyje.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje panašiu, tik paprastesniu, principu veikia tokie tinklalapiai kaip “Greitai.lt”, “Avia.lt”, “Tiesiai.lt” ir kt. – šios sistemos pasiūlo įvairius skrydžių ta pačia kryptimi variantus, o vartotojai gali pasirinkti skrydžių kombinacijas pagal kainą, trukmę ar skrydžių bendroves.

Šį rugsėjį multimilijardinė kompanija “Google”, sukūrusi beveik tobulą interneto paiešką, atšventė 13-ąjį gimtadienį. Tačiau šiandien “Google” jau nėra tik paieška – tai milžiniška imperija, įsigalėjusi tiek mūsų kompiuteriuose, tiek mūsų smegenyse. Juk ji nebeturi lygiaverčių konkurentų.

Per 13 metų dviejų Stanfordo universiteto doktorantų Larry Page’o ir Sergey’aus Brino bendras mokslinis darbas virto viena pelningiausių pasaulio korporacijų – šiandien jos rinkos vertė sudaro daugiau nei 175 mlrd. JAV dolerių, o joje dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Beje, “Merriam Webster” ir “Oxford English” žodynuose jau yra veiksmažodis “to google”, reiškiantis pasinaudoti “Google” paieška reikiamai informacijai surasti. Lietuvoje taip pat dažnai išgirstame siūlymą “pagūglinti”.
Tačiau dabar “Google” yra daugiau nei vien interneto paieška – kasdien naudojamės daugybe kitų šios kompanijos teikiamų paslaugų. Elektroninius laiškus gauname į “Gmail” pašto dėžutę, filmus žiūrime ir muzikos klausomės portale “YouTube”, orientuojamės, naudodamiesi internetiniu žemėlapiu “Google Maps”, internete naršome programa “Chrome”, o “Google+” socialinis tinklas meta pirštinę tiesiai į virtualų “Facebook” veidą.
Be to, beveik pusėje išmaniųjų telefonų “sukasi” šios milžinės nupirkta ir dabar tobulinama operacinė sistema “Android”. Be “Google” sunkiai įsivaizduojamas ir interneto reklamos verslas – šios kompanijos paslaugos “AdWords”, “AdSense” ar “Google Analytics” jau seniai tapo kasdieniais rinkodaros ir reklamos specialistų įrankiais.
Todėl įdomu pažvelgti atgal ir suprasti, kas gi tie du genijai, sukūrę “Google” milžinę. Ir kaip ši kompanija tapo visur esančia ir viską matančia akimi?

Kažkada seniai seniai, tolimoje Kalifornijoje…
Kaip jau minėjome, “Google” įkūrė du Stanfordo universiteto studentai L.Page’as ir S.Brinas. Abu jie buvo ypač gabūs matematikos ir informatikos srityse. Nieko keista, juk akademinė aplinka ir kompiuteriai juos lydėjo nuo pat vaikystės. L.Page’o tėvas buvo Mičigano universiteto profesorius ir gilinosi į informatikos bei dirbtinio intelekto sritis. S.Brino tėvas, iš Sovietų Sąjungos su visa šeima emigravęs žydų kilmės matematikos profesorius, dirbo Merilando universitete. Susitiko Larry ir Sergey’us 1995 metais, kai abu įstojo į Stanfordo universiteto doktorantūros studijas. Nors iš pradžių vaikinai gan stipriai nesutarė, po metų jau kartu dirbo ties bendru moksliniu projektu.
Tuo metu internetas dar tik vystėsi, o naudojamos paieškos sistemos buvo netobulos – dažniausiai paieškos rezultatai būdavo rūšiuojami pagal tai, kiek kartų tinklalapyje pasikartodavo ieškomas žodis. L.Page’as savo moksliniam darbui pasirinko paieškos internete sritį. Kaip tikras inžinierius, jis pasišovė sukurti tokį algoritmą, kuris nustatytų visas nuorodas, kreipiančias į konkretų tinklalapį. Panašiai yra vertinami moksliniai straipsniai – didesnę svarbą įgauna labiau cituojamas darbas.
L.Page’as į pagalbą pasikvietė S.Briną ir 1997 m. abu išspausdino straipsnį, kuriame buvo aprašyti pagrindiniai “Google” paieškos varikliuko principai. Šis pavadinimas kildinamas iš žodžio “googol”, reiškiančio labai didelį skaičių – vienetą su šimtu nulių. Jis simbolizavo informacijos kiekį, su kuriuo turėtų susitvarkyti naujoji paieškos sistema.
“Neilgai trukus kasdien sulaukdavome po 10 tūkst. paieškų. Tada pradėjome manyti, kad vis dėlto sukūrėme šį tą vertinga”, – dabar prisimena L.Page’as. Šitoks neryžtingumas nestebina, juk tuo metu ypač greitai pūtėsi vadinamasis “Dot-com” burbulas ir paieškos sistemas kūrė kone kas trečia pradedanti kompanija. Be to, L.Page’as ir S.Brinas nenorėjo mesti doktorantūros studijų. Tačiau entuziazmas vis labiau plėsti savo sistemą buvo “išsekinęs” jų kreditines korteles – serveriams pirkti buvo išleista apie 15 tūkst. dolerių. Tad teko ieškoti investuotojų. Pirmasis jų buvo Andy Bechtolsheimas, vienas “Sun Microsystems” įkūrėjų. Vos pamatęs, kaip veikia “Google”, jis tuoj pat išrašė 100 tūkst. dolerių čekį kompanijai “Google, Inc.”, kuri buvo įregistruota 1998 m. rugsėjo 14 d.
1999 m. įvairūs investuotojai “Google” jau buvo atseikėję apie 25 mln. dolerių. Tais pačiais metais L.Page’as tarė: “Manau, kad greitai tapsime rimtais konkurentais tokiems milžinams, kaip “Yahoo”, “Amazon” ar AOL. Net neabejojame, kad gana greitai būsime geriausia paieška pasaulyje.”
Šie žodžiai iš tiesų išsipildė, nes jau 2000 m. kompanija pasirašė kontraktą, pagal kurį “Google” tapo pagrindine tuo metu milžiniško “Yahoo!” portalo paieškos sistemų tiekėja, o 2002 m. tą patį padarė kitas portalas milžinas AOL.

Smagratis įsisuko
2000 m. birželį “Google” pasiekė svarbų rezultatą – paieškos duomenų bazėse jau puikavosi vienas milijardas tinklalapių. Visa tai vyko tuo metu, kai aplink gausybė informacinių technologijų verslu užsiimančių firmų bankrutavo – sproginėjo “Dot-com” burbulas. Tačiau “Google” įkūrėjams ši krizė suteikė naują paspirtį – žlungančios firmos daug pigiau pardavinėjo savo techninę įrangą, kurią L.Page’as ir S.Brinas mielai pirko.
Vis dėlto paieška pati savaime pajamų negeneravo, o abu jos kūrėjai net neturėjo sugalvoję aiškaus būdo, kaip iš to užsidirbti. Kai jie samdė pirmuosius darbuotojus, vienas būsimų darbuotojų Edas Karrelsas paklausė S.Brino, kaip jie ruošiasi užsidirbti pinigų iš savo paieškos. Šis jam atsakė: “Nežinau, ką nors sugalvosim.”
Lengviausia buvo sekti kitų portalų pavyzdžiu ir pagrindiniame paieškos lange skelbti reklamą. Tačiau L.Page’o ir S.Brino viduje tūnantis inžinieriaus genas neleido eiti pramintu keliu. Jie sugalvojo naują sistemą “AdWords”, kuri ieškančiajam rodo tik su jo įvestais paieškos žodžiais susijusius reklaminius pranešimus. Toks būdas labai greitai pasiteisino ir pradėjo uždirbti dideles sumas pinigų. Tokias dideles, jog abu “Google” “tėvai” suprato, kad trys galvos geriau nei dvi ir kad jiems trūksta patirties valdyti tokią didelę kompaniją.
Tad 2001 m. vykdomuoju direktoriumi buvo pasamdytas Ericas Schmidtas, prieš tai vadovavęs “Novell” kompanijai. Patys “Google” autoriai irgi nepaleido jos vairo: S.Brinas tapo technologijų, o L.Page’as – produktų skyriaus vadovu. Nuo tada šis triumviratas kartu valdė didžiulę kompaniją, tačiau šių metų pavasarį E.Schmidtas užleido direktoriaus vietą L.Page’ui.
Maždaug 2003–2004 m. “Google” vertė pasiekė 23 mlrd. JAV dolerių. Nuo tada ši kompanija ne tik kūrė inovacijas, bet ir ėmė pirkti kitas kompanijas su perspektyviais projektais, kuriuos toliau plėtojo ir įtraukė į savo produktus. Tarp naudingiausių pirkinių verta paminėti portalą “YouTube”, operacinę sistemą, skirtą mobiliesiems įrenginiams, “Android” bei prieš kelis mėnesius įsigytą telekomunikacijų techniką gaminančią įmonę “Motorola Mobility”.
Pastarasis sandoris “Google” kompanijai buvo reikalingas ne tiek dėl techninės bazės, kiek dėl “Motorolai” priklausančio telekomunikacijų patentų paketo. Šie patentai pravers kovojant su viena didžiausių konkurenčių išmaniųjų mobiliųjų įrenginių srityje – kompanija “Apple”.

Principai, varantys “Google” garvežį
Svarbu tai, kad ir šiandien visą “Google” veiklą yra persmelkę L.Page’ui ir S.Brinui svarbūs principai. Bene žymiausias jų yra visos kompanijos moto – nebūti blogiu (angl. “Don’t be evil”), arba “gali uždirbti pinigus, nedarydamas blogio”. Šis šūkis, beje, nepriklauso įkūrėjams – jį sugalvojo “Gmail” pašto kūrėjas Paulas Buchheitas ir vienas pirmųjų “Google” inžinierių Amitas Patelas. Tiesa, pastaruoju metu šis principas susvyravo, juk “Google” tapo tokia pačia didele kompanija, netgi milžine, kaip ir kitos “blogio imperijos” – “Microsoft” ar “Apple”. Be to, vis dažniau pasigirsta abejonių dėl kasdien apie kiekvieną internautą “Google” surenkamų duomenų saugumo bei privatumo išsaugojimo.
Kitas principas, leidžiantis “Google” taip plėtotis, kurį ne kartą kompanijos viduje yra pabrėžęs S.Brinas, – pirma paleisti, o tada tobulinti. O tobulinimo etapas gali tęstis visą produkto gyvavimo laiką. Ko gero, ryškiausias to pavyzdys yra elektroninis paštas “Gmail”, kuris su bandomosios versijos etikete gyvavo nuo 2004 iki 2007 m.. Tačiau ir dabar kas kelis mėnesius jame yra diegiamos naujovės.
Dar vienas “Google” bruožas – kitoks darbuotojų vertinimas: jiems sukuriamos puikios sąlygos dirbti ir ilsėtis, o jų biurai greičiau primena žaidimų aikšteles. Darbuotojai 20 proc. darbo laiko gali naudoti savo projektams kurti. Ne veltui 2007 ir 2008 m. žurnalas “Fortune” kompaniją “Google” išrinko geidžiamiausia darboviete.

Laiko lentelė
Metai
1998    Įregistruota “Google” kompanija
1999    Investuotojai jai skyrė 25 mln. dolerių
2000    Paieška surinko 1 mlrd. tinklalapių
2000    Pristatyta interneto reklamos paslauga “AdWords”
2001    E.Schmidtas tapo direktoriumi
2002    Pasirašytas kontrakas su portalu AOL
2004    Paleistas elektroninis paštas “Gmail”
2004    “Google” pradėta kotiruoti akcijų biržoje
2005    Buvo sukurti “Google Maps” ir “Google Earth”
2006    “Google” už 1,65 mlrd. dolerių įsigijo “YouTube” portalą
2007    Pristatyta “Android” operacinė sistema, skirta mobiliesiems įrenginiams
2008    “Google” paieška indeksavo vieną trilijoną tinklalapių
2008    Sukurta “Chrome” interneto naršyklė
2010    Pristatyta telefonų programėlių parduotuvė “Android”
2011    E.Schmidtas direktoriaus pareigas užleido L.Page’ui
2011    Pradėjo veikti socialinis tinklas “Google+”
2011    “Google” už 8,83 mlrd. dolerių įsigijo kompaniją “Motorola Mobility”

Tie, kas išbandė „Google+“, ko gero, nedrįs prieštarauti, jog viena patogiausių funkcijų – „draugų ratai“, leidžiantys žmones suskirstyti į tam tikras grupes ir taip dalytis informacija. Pavyzdžiui,  į savo paskyrą sukeliate šeimos švenčių nuotraukas, tačiau nenorite, kad kolegos ar šiaip pažįstami jas matytų, taigi galite „bendrinti“, tik su giminaičių ratu.

Tačiau šiam „Google+“ pranašumui socialinis tinklas „Facebook“ davė atkirtį ir patobulino draugų sąrašų funkciją. Panašiai kaip ir „Google+“, čia draugus galima suskirstyti į kategorijas suteikiant tam tikrus saugumo lygius ir nustatant kieno informaciją pageidaujate matyti „ant sienos“.

Iki šiol egzistavusi „draugų sąrašų“ funkcija buvo nepopuliari tarp vartotojų, nes užimdavo daug laiko kuriant draugų ar pažįstamų ir pan. grupes. „Facebook“ atstovų teigimu, nauja funkcija žmones suskirstys automatiškai, pagal jų tarpusavio ryšius, pomėgius, pagal tai kaip dažnai su jais bendraujate ir pan., o vėliau jūs šią informaciją galėsite koreguoti pridėdami naujus narius.

Naujoji „Facebook“ funkcija turėtų startuoti iki rugsėjo 20 dienos ir, manoma, sulauks didelio vartotojų palaikymo.

Šiemet birželio mėnesį startavusi „Google+“ jau turi daugiau nei 25 miln. vartotojų, o „Facebook“ iki metų pabaigos tikisi pasiekti 100 mln.

„Google“ bando nuraminti TV transliuotojus, nerimaujančius dėl ateities perspektyvų, kad kompanijos planai įžengti į televizorių ekranus visame pasaulyje nesužlugdys visos industrijos.

Europos transliuotojų industrijos konferencijoje savo pagrindiniame pranešime „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas patvirtino kompanijos didžiulio masto pastangas įsitvirtinti TV rinkoje. Pastangas, kurių praktiškai visa visuomenės informavimo priemonių industrija bijo kaip didžiausios grėsmės savo verslui. E. Schmidtas savo kalboje taip pat pripažino, kad technologijų ir interneto prigimtis daro įtaką „Google“ ir gali bendrovę padaryti labai pažeidžiamą, skelbia CNN. „Internete konkurentus skiria tik vienas pelės mygtuko paspaudimas. Nes dažnai pasitaiko, kad rinkoje lyderiaujančios įmonės tampa neinovatyvios ir yra aplenkiamos konkurentų“, – sakė Schmidtas kasmetinėje „MacTaggart“ paskaitoje, vykusioje Edinburgo Televizijos šventėje. Dauguma transliuotojų kompanijų vadovų, prodiuserių ir reklamos industrijos lyderių labai bijo momento, kai internetinės paieškos gigantė „Google“ įžengs į jų teritoriją su „Google“ internetine televizija. Baiminamasi, kad industrijai gali būti padaryta tokia žala, kokią patyrė tradicinė žiniasklaida ar mobiliųjų įrenginių rinka, šias sritis užkariavus „Google“. E. Schmidtas, kurio kompanija yra laikoma arogantiška ir pažeidžianti autorių bei vartotojų teises, laikosi prisitaikėliško tono, sakydamas, kad „Google“ siekia kaip įmanoma greičiau spręsti autorių teisių pažeidimus. „Mobilumas, lokalumas ir socialumas yra trys pagrindinės kryptys, kuriomis reikia sekti ir kurios pakeis televiziją“, – teigia E. Schmidtas. Jis prognozavo auksinį amžių internetinei televizijai, nes ji sukurs naujas pramogų formas. „Internetas yra ypatingai svarbus ateities televizijai dėl vienos paprastos priežasties: to nori žmonės, – teigė jis. – Tai daro televiziją asmeniškesnę, kartu kolektyviškesnę, labiau tokią, kokios reikia. Žmonės to reikalauja.“ Komentaruose, nukreiptuose į britų auditoriją, E. Schmidtas sakė, kad Didžiajai Britanijai reikia skatinti profesionalumą technologijų srityje arba išnaudoti savo intelektinį potencialą. Jis taip pat išreiškė mažesnio reguliavimo ir mažesnės priežiūros pageidavimą, siūlydamas politikams nesikišti į interneto erą, kurioje inovacijos ir greitis turi didžiausią įtaką. E. Schmidtas apibūdino savo bendrovę kaip daug pažeidžiamesnę ir drovesnę, nei teigia kritikai: „Aš nepaleidau socialinio tinklo anksčiau, nors privalėjau tai padaryti“. Šis jo teiginys buvo skirtas paneigti įžvalgas apie užtemdytą ir ne visai skaidrų kompanijos „Google+“ socialinio tinklapio sukūrimą. E. Schmidtas nukrypo nuo pasiruoštos kalbos, kad galėtų pakalbėti apie Steve’o Jobso pasitraukimą iš kompanijos „Apple“ vadovo pareigų. „S. Jobsas buvo vienintelis verslo lyderis, kuris sėkmingai ir lengvai laviravo tarp visuomenės informavimo priemonių ir inžinerijos. Jis turėjo menininko akį“, – sakė kompanijos „Google“ valdybos pirmininkas.

technologijos.lt

Interneto žemalėpių sistema “Google Maps” papildyta nauja funkcija: nuo šiol vartotojai gali ne tik rasti praktiškai bet kurią pasaulio vietovę, bet ir iškart sužinoti, koks joje šiuo metu oras ir kaip jis keisis per ateinančias keturias dienas.

Programa rodo oro temperatūrą, debesuotumą, drėgnumą, vėjo greitį. Duomenys pateikiami tos valstybės, kurioje yra programos vartotojas, matavimo vienetais.
Informaciją apie orus “Google Maps” gauna iš svetainės “Weather.com” ir iš JAV laivyno laboratorijos. Pateikiamos prognozės praktiškai nesiskiria nuo Lietuvoje populiarių orų tinklalapių duomenų. Pavyzdžiui, antradienio vakarą “Google Maps” Vilniuje rodė debesuotumą ir 17 laipsnių pagal Celsijų, o šeštadienį prognozavo 26 laipsnius ir saulę. Tinklalapis “Orelis.lt” rodė tokią pačią prognozę, “Gismeteo.lt” – vienu laipsniu daugiau šeštadienį.
Norint įjungti šią funkciją programoje, pasiekiamoje adresu maps.google.com, reikia spustelėti žemėlapio dešinėje esantį skydelį ir pasirinkti “Weather”. Kartu galima rasti ir seniau įdiegtas bei tobulinamas funkcijas, tokias kaip “Photos” (pateikiamos pasirinktos vietovės nuotraukos) ar “Traffic” (rodo tuometinę kelių būklę pasirinktoje vietovėje, tačiau apima ne visas valstybes, pavyzdžiui, nėra Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių, Graikijos, Norvegijos).

Per tris savaites 20 mln. vartotojų pritraukęs socialinis tinklas “Google+” nesiūlo revoliucinių naujovių, bet turi pakankamai potencialo užgožti savo paties įkaitu tapusį dabartinį lyderį “Facebook”. Pastarajam reikalingos esminės permainos, antraip vartotojai iš jo bėgs taip pat greitai, kaip ir į jį atėjo.

Internetas stebina savo dinamika. Dar prieš porą mėnesių “Facebook” vieta interneto žemėlapyje atrodė monumentali: socialinis tinklas turėjo per 700 mln. vartotojų, buvo antras lankomiausių pasaulio tinklalapių sąraše, kompanijos akcijų vertė siekė 100 mlrd. JAV dolerių.

Kas atsitiko? Iš pirmo žvilgsnio – nieko. “Facebook” skaičiai vis dar tokie pat įspūdingi ir, svarbiausia, toliau augantys, nors ir lėtesniu tempu. Tačiau nebūtų per drąsu teigti, kad dar 2008-aisiais jauniausiu pasaulio milijardieriumi tapusio “Facebook” įkūrėjo ir prezidento Marko Zuckerbergo kompanijoje nuotaikos šiuo metu yra desperatiškos.

Sąmyšio kaltininkas – didžiausia interneto korporacija “Google”, birželio pabaigoje netikėtai paleidusi naują žaidėją į socialinių tinklų sferą: “Google+”. Jame užsiregistravusiųjų skaičius per tris savaites pasiekė 20 mln. – tai yra absoliutus interneto rekordas. Pritraukti tiek žmonių į “Facebook” prireikė trejų metų. Faktas ypač stebina žinant, kad “Google+” platforma yra dar tik bandomosios (“Beta”) versijos ir joje užsiregistruoti galima tik gavus pakvietimą iš draugo. Svarbiausia, kad didelė dalis naująjį tinklą išbandžiusiųjų jame pasilieka ir turi tam racionalesnių argumentų, nei vien aklas naujovių sekimas.

Šiandieniniame pasaulyje, kuriame “virtuali” ir “reali” erdvės susilieja, perėjimas iš vieno socialinio tinklo į kitą vartotojui reiškia maždaug tą patį, kaip persėsti į naują automobilį ar persikraustyti į kitą butą – nelygu, kiek laiko praleidi tinkle. O kas, jei sužavėti “Google+” persikraustyti sumanys keli šimtai milijonų vartotojų, paskui save išsivesiantys verslo struktūras? Skelbti “Google” nugalėtoju jau dabar būtų pernelyg didelė avantiūra, bet neabejotina, kad vieną kitą šimtą milijonų vartotojų ši kompanija perims į savo tinklą. XXI a. didįjį tautų kraustymąsi “Facebook” savininkai gali sustabdyti tik iš esmės atnaujindami savo socialinį tinklą.

Smogta į skaudžiausias konkurento vietas

“Google+” nėra socialinių tinklų revoliucija, veikiau – natūrali evoliucija. Naujasis tinklas tiek kertine informacijos dalijimosi idėja, tiek vartotojo sąsaja labai panašus į konkurentą, tik pastarojo silpnąsias vietas yra pavertęs savo koziriais. Pagrindinė “Facebook” problema – kartu ir didžiausia pergalė: milžiniškas vartotojų srautas, per pastaruosius 3,5 metų išaugęs nuo 60 mln. iki 750 mln. “Facebook” šalies gyventojai”, tarp jų yra ir 950 tūkst. lietuvių (“CheckFacebook.com liepos mėn. duomenys), persisotino vieni kitų kuriamu turiniu, didžiuliame informacijos sraute tapo sunku atsirinkti tai, kas aktualu.

“Štai specialiai dabar žvilgtelėjau į savo “Facebook” profilį ir matau – viena mergina parašiusi: “Meilė – tai nepamirštamas jausmas.” Ir programa nusprendė, kad man būtina tai pamatyti. Ačiū, ne. Užeinu į “Google+” ir randu nuorodą į straipsnį apie JAV finansines skolas”, – situaciją apibūdina Vilniaus universitete komunikacijos mokslus studijuojantis tinklaraštininkas Artūras Ketlerius. Trejus metus aktyviai “Facebook” vartojusiam vaikinui pakako savaitės, kad jo keturios valandos, kasdien skiriamos socialiniams tinklams, atitektų “Google+”. Pašnekovas tvirtina, kad “persikraustymas” problemų nesukėlė: “Butą pakeisti nėra sunku, jei jame įsiveisia parazitų, kurių nepavyksta išnaikinti. Tas pats ir su socialiniu tinklu: “Facebook” tokie parazitai pasidarė įvairios brukamos programėlės, žaidimai, virusinės grupės, apgaule renkančios vartotojus”, – be sentimentų kritiką žeria A.Ketlerius.

Tai nereiškia, kad “Google+” nesiekia masiškumo, priešingai – stebint šios kompanijos virsmą iš paieškos sistemos į dešimtis interneto paslaugų teikiantį monstrą, akivaizdu, kad “Google” nori būti geriausi, masiškiausi, pelningiausi, nors to niekada nėra viešai deklaravę. Žinoma, jiems ne viskas pavyksta – prisiminkime neprigijusias programas “Google Buzz” ar “Google Wave”. Tačiau naujojo socialinio tinklo šansai atrodo išties geri, ypač žvelgiant į jo perspektyvą: jau dabar tai yra patogi ir naudinga platforma, kuriai tetrūksta esminio komponento – daugiau vartotojų. Ar “Google” mokės susitvarkyti su jais ir tinkle neįsivyraus “Facebook” tipo kakofonija – kitas klausimas. Bet faktas, kad “Google” savo vartotojams turės ką pasiūlyti. Šios kompanijos produktų skaičius stebina: tai ir el. paštas “Gmail”, ir vertimo programa “Google Translate”, ir žemėlapiai internete “Google Maps”, ir dar kelios dešimtys kitų. Šių programų integracija į “Google+” – tik laiko klausimas.

Tokiam “viskas viename” paketui atsispirti bus iracionalu, net jei tai reikš visišką asmeninių duomenų patikėjimą “Google” korporacijai, savotišką jos monopolizacijos įtvirtinimą. Tačiau ar vartotojams tai būtinai turės neigiamų pasekmių? “Per dešimtmetį “Google” įrodė savo pranašumą. 90 proc. atvejų jie sukuria tikrai gerus produktus. Ar mes galime kaltinti kompaniją monopolizacija, jei žmonės savanoriškai tais produktais naudojasi?”, – retoriškai klausia Povilas Širvinskas, neseniai startavusio Lietuvos informacinių technologijų entuziastų savanoriškai kuriamo tinklalapio “FWD.lt” iniciatorius.

“Facebook” reikia idėjų

Kita vertus, net ir šiame kontekste “Facebook” situacija neatrodo beviltiška. Kad ir kaip įspūdingai skamba tie 20 mln. per tris savaites užsiregistravusiųjų “Google+”, šis skaičius yra 37 kartus mažesnis už bendrą “Facebook” vartotojų skaičių. Apie tokią infrastruktūrą ir verslo integraciją, kokią turi “Facebook”, “Google+” kol kas gali tik svajoti. Tačiau neabejotina, kad situacija keisis. “Facebook” šiuo metu atrodo kaip maratono bėgikas, nors ir pirmaujantis, bet pavargęs ir su plyštančiais bateliais. Tuo tarpu “Google+” – lig šiol nematyto pajėgumo sprinteris, kurio tempas sumažės, bet išliks stabiliai greitas. Jei sąlygos nepasikeis, tik laiko klausimas, kada jis pasivys konkurentą.

“Facebook” bėgikui žūtbūt prireiks naujos energijos, antraip anksčiau ar vėliau jam teks liūdnai matyti, kaip visi gerbėjai pradeda palaikyti priešininką. Lygiųjų čia negali būti, kritinė masė žmonių vis tiek koncentruosis kuriame nors viename socialiniame tinkle. Šiuo metu toks yra “Facebook”, tačiau kad šią poziciją išlaikytų, jam reikia atsinaujinti. Kaip tai padaryti, iš kur šios energijos paimti? Už gerą idėją Markas Zuckebergas nepagailėtų vieno iš 13 savo milijardų.

“Google+” – sparčiausiai startavęs tinklalapis interneto istorijoje:

Data,                 2011 m. “Google+” vartotojų skaičius (mln.)

Birželio 28 d.    0
Liepos 10 d. 10 mln.
Liepos 17 d. 20 mln.

“Google” ir “Facebook” mūšis dėl vartotojų bus vienas įdomiausių interneto istorijoje.

Tinklalapio Ancestry.com atstovas Paulas Allenas teigia, kad prieš kelias savaites pristatytą „Google+“ šiuo metu naudoja apie 9,5 mln. vartotojų visame pasaulyje. Teigiama, kad per pusantros paros prie jo prisijungė net 2,2 mln. naujų vartotojų, taigi artimiausiu metu „Google+“ peržengs 10 mln. klientų ribą, rašo Mashable.com.

Įdomu tai, kad šis socialinis tinklas vis dar yra uždaras ir prie jo prisijungti galima tik gavus kvietimą iš kito nario. Nepaisant to, „Google+“ narių skaičius auga lyg ant mielių. Prognozuojama, kad jis gali tapti sparčiausiai augančiu socialiniu tinklu pasaulyje.

Tiesa, „Google“ neskelbia oficialios socialinio tinklo statistikos. P.Allenas jo narius skaičiuoja remdamasis „pavardžių metodu“. Jis atrinko tam tikrą skaičių „Google+“ narių ir palygino jų pavardžių skaičių su JAV gyventojų duomenų bazės informacija. Lygindamas pavardžių populiarumą „Google+“ ir JAV, jis gali apytiksliai nuspėti, kiek JAV gyventojų yra užsiregistravę socialiniame tinkle. Vėliau jis suskaičiavo, koks procentas „Google+“ narių yra iš JAV ir taip nustatė, kiek vartotojų iš viso turi šis socialinis tinklas.

„Google“ šios informacijos nekomentuoja, tačiau tokie skaičiai jai turėtų būti parankūs. Ironiška, bet milžinišką socialinio tinklo narių skaičiaus augimą patvirtina jo pagrindinio konkurento, „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo anketa „Google+“. Į „draugų ratus“ jį šiuo metu yra įtraukę per 134 tūkst. „Google+“ vartotojų, nors dar prieš savaitę tokių buvo „tik“ 34 tūkst.

Spartus „Google+“ vartotojų augimas jau buvo sukėlęs problemų: savaitgalį kompanija pripažino, jog dėl tarnybinių stočių perkrovos socialinio tinklo klientams buvo siunčiami nepageidaujami laiškai. Žmonėms apie 80 minučių buvo pakartotinai siunčiami pranešimai apie veiklą socialiniame tinkle – naujus kontaktus, komentarus, žinutes ir kt.

Technologijos.lt