Humbolto vardo universitetas Berlyne drauge su „Google“ bei dar trimis Vokietijos universitetais įkūrė tyrimų institutą. „Google“ nusprendė skirti pirmiems trejiems instituto veiklos metams 6,41 mln. JAV dolerių. Vėliau Humbolto universitetui teks ieškoti kitų rėmėjų.

Seniausias Vokietijos universitetas planuoja, jog tyrimų institutas daugiausia dėmesio skirs interneto istorijai, jo daromai įtakai visuomenei, mokslui, politikai ir ekonomikai. Išskirtinį dėmesį institutas skirs inovacijoms, interneto politikai ir masinėms informavimo priemonėms, teisės filosofijai ir konstitucinei teisei.

Tyrimų institutas įsikurs Teisės fakulteto pastate, o oficialus jo atidarymas planuojamas spalio pabaigoje. Institutą kūrę partneriai taip pat planuoja Berlyne surengti tarptautinį simpoziumą, skirtą naujo instituto atidarymui.

Humbolto universiteto tinklalapyje pranešama, kad instituto kūrėjais ir partneriais tapo Berlyno dailės universitetas (vok. die Universitat der Kunste Berlin), Berlyno mokslinis socialinių tyrimų centras (vok. das Wissenschaftszentrum Berlin fur Sozialforschung) ir Hamburgo institutas (vok. Hamburger Hans–Bredow–Institut).

Berlyno Humbolto universitetas vienas seniausių universitetų Berlyne. Jis įkurtas 1809 metais. XIX amžiuje universitetas buvo vienas stambiausių mokslo centrų Europoje. 2008 metais šioje mokymo įstaigoje studijavo 34 tūkst. jaunų žmonių.

technologijos.lt

Interneto milžinė „Google“ pasiekė visų laikų rekordą: gegužės mėnesį įvairiose jos svetainėse apsilankė daugiau nei vienas milijardas unikalių lankytojų. Tai pirmas kartas, kai tiek lankytojų sulaukia vienos bendrovės tinklalapiai.

Interneto svetainių lankomumą sekanti kompanija „ComScore“ paskelbė, kad per pastaruosius metus „Google“ svetainių lankomumas padidėjo 8,4 proc., praneša Telegraph.co.uk.

Antroje vietoje liko kompanijos „Microsoft“ svetainės, sulaukusios 905 mln. unikalių lankytojų per mėnesį. Tuo pačiu laikotarpiu socialinį tinklą „Facebook“ aplankė 714 mln. naršytojų, jo metinis lankomumo augimas siekia 30 proc. „Yahoo“ svetaines gegužę aplankė 689 mln. vartotojai.

„ComScore“ duomenis apie svetainių lankomumą pateikia remdamasi 2 mln. interneto vartotojų duomenimis. Jie yra lyginami su puslapių peržiūros duomenimis, kuriuos pateikia 90 iš 100 interneto turinio kūrėjų.

„Google“ duomenų apie savo puslapių lankomumą nepateikia, o kodėl nedalyvauja šiame tyrime –nekomentuoja.

„ComScore“ pirmą kartą interneto svetainių lankomumą įvertino 2006 metais. Tuomet „Google“ turėjo kiek mažiau nei 500 mln. unikalių lankytojų, o „Microsoft“ svetainės buvo pirmoje vietoje su 539 mln. lankytojų. Šiuo metu „Google“ priklauso ne tik viena populiariausių pasaulyje paieškos svetainių, bet ir el. pašto tarnyba „Gmail“, vaizdo įrašų svetainė „YouTube“ ir kt.

Tiesa, vartotojai daugiau laiko praleidžia socialiniame tinkle „Facebook“, nei „Google“ svetainėse. Gegužę „Facebook“ vartotojai svetainėje praleido 250 mlrd. minučių, o „Google“ svetainėse – „tik“ 200 mlrd. minučių.

Pasaulyje internetu naudojasi daugiau nei 2 mlrd. žmonių.

technologijos.lt

technologijos.lt

Pirmą kartą istorijoje internete bus prieinama didžiausia istorinių knygų, brošiūrų ir periodinių leidinių kolekcija, skelbia naujienų portalas BBC. Britanijos biblioteka pasirašė susitarimą su interneto paieškos sistema „Google“ dėl tekstų, kurie siekia net 18 amžių, prieinamumo internete.

Scanpix

Interneto paieškos ir paslaugų milžinė „Google“ paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos nebepalaikys senųjų interneto naršyklių standartų. Jos paslaugos patikimai veiks tik su naujausiomis naršyklių versijomis.

Scanpix

„Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pareiškė, kad interneto paieškos milžinė priešinsis ketinimams blokuoti prieigą prie piratinėmis laikomų interneto svetainių, tokių kaip „The Pirate Bay“. Tokie ribojimai, anot jo, kelia pavojų žodžio laisvei.

Kalbėdamas su žurnalistais Londone, E. Schmidtas įspėjo, kad, įgyvendinus Didžiosios Britanijos vyriausybės planą blokuoti bylų dalinimosi svetaines, būtų sukurtas „pražūtingas precedentas“. Todėl „Google“ žada priešintis tokiems užmojams, net jei įstatymas įsigaliotų, praneša Guardian.co.uk.

Užmojus blokuoti prieigą prie interneto svetainių E. Schmidtas lygino su Kinijoje galiojančiais ribojimais.

„Vyriausybės vietoje aš būčiau labai, labai atsargus, bandydamas įgyvendinti paprastas priemones spręsti tokias sudėtingas problemas. Taigi vieni nuspręs: „Uždarykime tą svetainę“. Gerai, tai gali būti šios problemos sprendimas, tačiau tai sukurtų labai blogą precedentą, nes tuomet kita šalis nuspręs, kad jai nepatinka žodžio laisvė ir ji užblokuos prieigą prie daugybės svetainių. Tokia šalimi galėtų būti Kinija“, – teigė E. Schmidtas.

„Toks ėjimas neatrodo teisingas. Aš būčiau labai, labai atsargus, svarstydamas tokius dalykus. Jei (Didžiosios Britanijos vyriausybė) pasirinks neteisingą kelią, tai gali tapti pražūtingu precedentu, kuriuo bus remiamasi ir kitose šalyse“, – pridūrė jis.

Didžiosios Britanijos kultūros ministras Jeremy Huntas patvirtino, jog darbotvarkėje yra planai blokuoti prieigą prie nelegalų turinį leidžiančių atsisiųsti svetainių. Jis pripažino, kad didžiausias „iššūkis“ bus atrinkti, kurias svetaines derėtų blokuoti.

Interneto paslaugų tiekėjai artimiausiu metu ministrui turėtų pateikti ataskaitas apie praktines galimybes blokuoti prieigą prie svetainių.

technologijos.lt

REUTERS

JAV technologijų įmonė “Apple” aplenkė interneto paieškos milžinę “Google”, tapdamas brangiausiu pasaulyje prekės ženklu, pranešė prekių ženklų tyrimo agentūra “Millward Brown”.

“iPhone” ir “iPad” gamintojos prekės ženklas šiuo metu vertinamas 153 mlrd. JAV dolerių, sakoma metinėje tyrimo “BrandZ” ataskaitoje.

Iš dešimties brangiausių prekės ženklų šeši priklauso technologijų ir telekomunikacijų įmonėms: “Google” užima antrąją vietą, IBM – trečiąją, “Microsoft” – penktąją, AT&T – septintąją, o “China Mobile” – devintąją.

“McDonald’s” pakilo dvejomis pakopomis ir šiuo metu yra ketvirtoje vietoje, “Coca-Cola” nusileido iš penktosios į šeštąją vietą, “Marlboro” taip pat smuko viena pakopa į aštuntąją vietą, o “General Electric” teko dešimtoji vieta.

Pasak agentūros, greito maisto prekės ženklų vertės augimą skatino paklausa Kinijoje.

“Kinai atranda greitą maistą ir tai tokia didžiulė rinka – “Starbucks”, “McDonald’s” ir picos pasiekė Kiniją”, – sakoma pranešime.

Socialiniam tinklui “Facebook” teko 35 vieta, prekės ženklą įvertinus 19,1 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Kinijos interneto paieškos variklis “Baidu” pakilo iš 46 į 29 vietą.

Japonijos automobilių gamintoja “Toyota” atgavo savo poziciją kaip brangiausias automobilių prekinis ženklas.

Devyniolika iš 100 brangiausių prekinių ženklų priklauso besivystančioms rinkoms, palyginti su trylika metais anksčiau, skelbiama ataskaitoje.

Bendra 100 brangiausių prekės ženklų vertė pernai augo 17 proc. iki 2,4 trln. JAV dolerių.

Scanpix

“Google” užėmė pirmąją vietą įtakingiausių Jungtinių Valstijų kompanijų sąraše, praneša “Mashable”, remdamasi “Harris Interactive” apklausa.

Apklausoje dalyvavę 30 tūkst. žmonių vertino kompanijas pagal 20 pozicijų. 16 kompanijų buvo įvertintos “puikiai”: daugiausia viršutines reitingo pozicijas užėmė aukštųjų technologijų įmonės. Be “Google”, reitingo viršutinėse eilutėse atsidūrė “Apple” (5 vieta). “Intel” (6), “Amazon” (8), “Sony” (14) ir “Microsoft”.

Blogiausius rezultatus pademonstravo bankai, draudimo ir naftos kompanijos. Paskutinėse eilutėse atsidūrė “Bank of America”, “Citigroup”, “Chrysler”, “Goldman Sachs”, BP ir AIG.

“Google Inc.” yra populiariausios pasaulyje paieškos sistemos “Google” savininkė. 2010 metais kompanija buvo pripažinta patraukliausia JAV darbdave pagal dviejų nepriklausomų apklausų rezultatus.

Scanpix

Nuo gegužės 10 d. kompanija „Google“ keičia kainodaros ir paslaugų teikimo sąlygas „Google Apps“ vartotojams. Bendrovės, kurios šiuo virtualaus biuro priemonių paketu pradės naudotis po gegužės 10 d. – privalės rinktis „Apps for Business“ planą ir mokėti už paslaugas. Tokios sąlygos bus taikomos, jei įmonėje dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

„Iki šiol mažos ir vidutinės įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, „Google Apps“ galėjo naudotis nemokamai. Tokios sąlygos ir toliau bus taikomos tiems šio virtualaus biuro paslaugų vartotojams, kurie buvo pradėję „Google Apps“ naudoti dar iki gegužės 10-osios. Iš esmės šis virtualaus biuro paketas suteikia kiek mažiau galimybių nei „Apps for Business“, tačiau kiek pastebėjome iš praktikos – jo visiškai pakanka mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – komentuoja informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių grupei „Unicenter“ priklausančios bendrovės „Zorvidas“ direktorius Zigmantas Orvidas.

Kaip skelbia „Google“, naujiems „Apps for Business“ vartotojams bus suteikta galimybė už šias paslaugas mokėti kartą per mėnesį, o nustatyta paslaugos kaina – kiek mažesnė nei panašus kompanijos „Microsoft“ siūlomas virtualaus biuro sprendimas „Office 365”. Užsisakius paslaugą internetu – už vieną „Apps for Business“ vartotoją įmonė turės mokėti po 5 JAV dolerius per mėnesį arba ir toliau galės rinktis metinį paslaugos mokestį – 50 JAV dolerių už vieną vartotoją per metus.

Įmonės, kurios pradėjo naudotis „Google Apps“ iki gegužės 10 d., galės nemokamai padidinti vartotojų skaičių iki 50. „Google Apps for Education“ – išlieka nemokama, neribojant vartotojų skaičiaus.

Jei Lietuvos gyventojo charakteristiką bandytume nusakyti pagal tai, ko jis ieško populiariausioje interneto paieškos sistemoje “Google”, ji skambėtų taip: lietuviai labiausiai domisi, ką apie juos mano užsieniečiai, mėgsta krepšinį, muzikinius televizijos konkursus bei nekantrauja pamatyti, kaip atrodo nauji “Nokia” telefonai ir BMV automobiliai.

“Google” paieškos tendencijų svetainėje pateikiami duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių lietuviai dažniausiai ieškojo naujienų pagal žodžius “Lithuania”, “Lietuvos rytas”, “potvynis”, “Vilnius”, “chorų karai”. Tarp vaizdų paieškos pirmavo “Nokia”, po to rikiuojasi žodžiai “girl” (angl. – mergina), “love” (meilė), “wallpaper” (monitoriaus paveikslėlis).

Dažnai lietuviai internete ieško ir informacijos apie automobilius – į dažniausiai ieškotų vaizdų dešimtuką pateko BMW ir “Audi”. Iš “Google” analizės sužinome, kad per pastaruosius metus labiausiai didėjo tautiečių susidomėjimas telefonu “Nokia 5230″, atlikėju Justinu Bieberiu, socialiniu tinklu “Facebook”, filmu, skirtu paaugliams, “Hana Montana” ir jame vaidinančia aktore bei dainininke Miley Cyrus.

Svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės interneto paieškos tendencijos siejasi su didžiausiomis Lietuvos aktualijomis. Štai 2009 m. tarp labiausiai ieškotų naujienų atsidūrė žodžiai “Lietuvos talentai”, “Kedys”, “kiaulių gripas”.

26 Sau 2011 10:54 |Category: Užsienio verslas
IBM aplenkė “Google”, užėmė trečią vietą tarp didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją JAV technologijų įmonių

Niujorkas, sausio 26 d. (“Interfax”-BNS). Didžiausia pasaulyje lustų gamintoja IBM aplenkė interneto paieškos milžinę “Google” ir užėmė trečią vietą tarp didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją JAV aukštųjų technologijų įmonių.

Antradienį IBM akcijų kursas pakilo iki 164,35 JAV dolerio ir įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 200 mlrd. JAV dolerių.

“Google” kapitalizacija antradienio prekybos sesijos pabaigoje sudarė 198,1 mlrd. JAV dolerių. Per praėjusius metus įmonės akcijų kursas pakilo 14 procentų.

Pirmą vietą šiame JAV akcijų rinkos segmente, kaip anksčiau, užima “Apple”, kurios rinkos kapitalizacija sudaro 314,2 mlrd. JAV dolerių.

Antroje vietoje – programinės įrangos milžinė “Microsoft”, kurios kapitalizacija yra 243,1 mlrd. JAV dolerių.

"Veido" archyvas

Startavusi 1997-aisiais, dabartinė “Google” korporacija verta jau daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių. Pradėjusi nuo interneto paieškos sistemos, dabar ji teikia kelias dešimtis įvairių paslaugų, nemažai jų – nemokamai.

Ekonomistai primena, kad kai kompanijos ar produkto pavadinimas tampa bendriniu žodžiu, tai būna blogas ženklas pačiai kompanijai ar produktui, mat jis praranda savo išskirtinumą. Nes tuo pačiu žodžiu pradedama vadinti ir konkurentų produkcija, o dėl to krinta pardavimo rodikliai. Bet yra viena kompanija, kuriai tai, regis, visa nerūpi.

Anglų kalboje “google” jau beveik prieš dešimtmetį tapo paieškos internete sinonimu, neseniai tai persimetė ir į lietuvių kalbą – neformalus žodelis “gūglinti” lengvai įsitvirtino jau ir tarp aktyviai IT pasaulyje gyvenančių lietuvių.
Nuo ko tai prasidėjo? Kaip susiformavo ir iškilo “Google” imperija? Ar visi jos žingsniai buvo sėkmingi? Ir kokie tolimesni “Google” planai?

Geriausia interneto paieška

Teigiama, kad pirmoji “Google” kūrėjų pažintis, įvykusi dar 1995-aisiais Stanfordo universitete, nebuvo itin maloni ir draugiška, greičiau atvirkščiai: 21 metų Sergejus Brinas ir 22-ejų Lawrence’as “Larry” Page’as ginčydavosi dėl kiekvieno nieko. Bet jau po metų abu vaikinai pradėjo kartu dirbti prie bendro projekto – interneto paieškos sistemos “BackRub”.

Nuo sistemos starto praėjus metams, vaikinai nusprendė pakeisti ir savo kūrinio pavadinimą. Naujuoju vardu buvo pasirinktas “Google”, kildinamas iš vieno didžiausių matematinių skaitmenų – gugolio (angl. “googol”), skaitine reikšme užrašomo vienetu su šimtu nulių. Pasak vaikinų, šis pavadinimas turėjo simbolizuoti jų kuriamos sistemos tikslą – aprėpti praktiškai begalinį informacijos kiekį internete.

Įdomu ir tai, kad pirmąją didelę investiciją “Google” gavo dar prieš įregistruojant bendrovę – 100 tūkst. JAV dolerių čekį tuomet dar ne iki galo juridiškai įformintai kompanijai išrašė kitos IT milžinės “Sun” įkūrėjas Andy Bechtolsheimas.

Interneto platybėse klajojusieji iki 2000 metų tikriausiai dar prisimena kitas tuo metu veikusias interneto paieškos sistemas – “AltaVista”, “Lycos”, “Infoseek” ar iki šių laikų išlikusią “Yahoo”. Tad kaip jas visas įveikė “Google”?

Pagrindinė priežastis – “Google” paieškos ir katalogavimo mechanizmas veikė tikrai gerai. Paieškos rezultatai buvo tikslesni nei kitose sistemose, tarp jų patekdavo mažiau su paieška nesusijusių rezultatų. To pasiekta sukūrus tikrai veiksmingą paieškos algoritmą – sistema ne tik ieškodavo raktinių žodžių, bet ir vykdydavo paties tinklalapio analizę, kai dauguma kitų paieškos sistemų tiesiog kataloguodavo svetaines. Tuo sėkmingai naudodavosi apsukrūs interneto reklamos vadybininkai, siekdami savo kuruojamus puslapius išstumti į pirmąsias paieškos rezultatų pozicijas.

Dar viena įdomi detalė, kad “Google” beveik nesireklamavo, – ar bent jau ne tiek, kiek tai darė konkurentai. Žinia apie “Google”, kaip apie geriausią paieškos sistemą, sklido iš lūpų į lūpas, taip bendrovei darydama geriausią ir natūraliausią reklamą.

Milžiniškas paštas

Antras sėkmingas žingsnis, padėjęs “Google” tapti IT kompanijų gigantu, – inovatyvaus elektroninio pašto pasiūlymas. Gigabaito talpos pašto dėžutė 2004-aisiais buvo išties daug. Pradėjęs veikti prieš šešerius metus, “Gmail” neskubėjo ir į priekį judėjo atsargiai: trejus metus kukliai vadinosi beta (bandomąja) versija, susikurti paskyrą buvo galima tik gavus pakvietimą iš jau esamo “Gmail” vartotojo.

Čia vėl suveikė geras “Google” ir jos produktų vardas: turėti “Gmail” pašto dėžutę tapo vos ne gero tono ženklu internete, tik, priešingai nei įprasta mada, ši turėjo ir protingą pagrindą – “Gmail” paštas vėl buvo geresnis už kitų kompanijų siūlomus, ir ne tik paskyros talpa, sėkmingai veikiančiais interneto šiukšlių filtrais, bet ir pačia koncepcija.

Mat kitų kompanijų pašto dėžutėse laisvos vietos ilgainiui mažėjo, o “Gmail” vartotojo paskyra… didėjo, ir didėja iki šiol: 2004-aisiais laiškams pasiūlęs 1 GB, šiuo metu “Gmail” siūlo jau daugiau nei 7,5 gigabaito. Ir visa tai – nemokamai.

Šiuo metu “Google” vartotojui siūlo visą paslaugų kompleksą, integruotą į vieną vartotojo paskyrą: elektroninį paštą, internetinį biuro programų paketą, nuotraukų talpyklą, RSS skaityklę ir daug kitų. Taip pat prieigą prie kitų interneto svetainių bei projektų, kurias korporacija įsigijo vėliau.

Piniginės reikalai

Turbūt žinomiausias “Google” pirkinys – pati populiariausia vaizdo klipų svetainė “YouTube”, 2006-aisiais korporacijai atsiėjusi 1,65 mlrd. JAV dolerių. Iki šiol ginčijamasi, ar suma nebuvo per didelė: pirmus kelerius metus “dirbusi” nuostolingai, 2009-aisiais “YouTube” uždirbo tiek pat, kiek kainuoja jos išlaikymas, t.y. 700 mln. dolerių, ir tik šiemet, “Wall Street” prognozėmis, turėtų priartėti prie milijardo dolerių pajamų.

Milžiniškos investicijos, brangūs pirkiniai, o, regis, viskas, ką “Google” atiduoda vartotojams, – nemokama. Tad iš ko gyvena ši milžinė, iš kur tie 23 milijardai dolerių, 2009-aisiais paskelbti metiniu korporacijos pelnu?

Vienas galingiausių finansinių “Google” variklių – reklama. Panašiai kaip interneto paieškos ar elektroninio pašto srityje, “Google” teikia kokybiškas ir efektyvias reklamos paslaugas, vadinamąją protingą reklamą, kai vartotojui reklamuojami ne atsitiktiniai produktai ar paslaugos, bet parenkami pagal jo paieškas, naršymo istoriją ir panašią informaciją.

Nepavykę projektai

Ar visi “Google” žengti žingsniai buvo sėkmingi? Be abejo, ne. Siūlyti naujas, inovatyvias paslaugas – gana rizikinga, tad “Google” turi ir ne itin vartotojų įvertintų produktų. Vienas tokių pavyzdžių – “Google Wave”. Gana sudėtinga, centralizuota kooperacinio darbo sistema tiesiog nepritapo, jos nepamėgo nei profesionalai, nei paprasti vartotojai.

Panašiai nutiko net ir su dviem socialiniais tinklais – “Orkut” ir “Google Buzz”. Tiesa, negalima sakyti, kad šie patyrė visišką nesėkmę: “Orkut” tapo visai populiarus keliose šalyse, o “Google Buzz”, tariamas atsakas į “Facebook”, taip pat tebegyvuoja, bet toli gražu ne taip aktyviai, kaip jį norėtų matyti kūrėjai.

Korporacija sulaukia nemažai kritikos ir dėl nenumatytų neigiamų padarinių, kurių gali atsirasti dėl “Google” siūlomų paslaugų. Puikiu pavyzdžių galėtų tapti “Google Street View” – paslauga, leidžianti matyti realias gatvių fotografijas. 2008-aisiais viena pora Jungtinėse Valstijose iškėlė korporacijai 25 tūkst. dolerių ieškinį, teigdama, kad “Google” pažeidė jų privatumą ir pridarė materialinių nuostolių: esą viešai paskelbtos jų namo nuotraukos smarkiai sumažino paties namo vertę. Šią bylą “Google” laimėjo, bet šurmulys dėl privatumo ribos buvo sėkmingai sukeltas.

Ateitis – internete

Naujausi didesnio dėmesio sulaukę “Google” produktai – nauja interneto naršyklių karų dalyvė “Google Chrome” ir būsima savotiška operacinė sistema “Google Chrome OS”.

Nuo 2004-ųjų naršyklių kovoje dalyvauja dvi stambios žaidėjos, besigalynėjančios iki šiol, – “Internet Explorer” ir “Mozilla Firefox”. 2008-aisiais “Google” žengė drąsų žingsnį ir pristatė savo žaidimo dalyvę – mažą, greitą “Google Chrome”. Šiuo metu “Google” išdidžiai teigia, kad “Chrome” yra trečia pagal populiarumą, bet iš tiesų šia naršykle naudojasi tik apie 10 proc. interneto naršytojų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad “Chrome” iš trečios vietos išstūmė “Apple” naršyklę “Safari”.

Praėjusiais metais “Google” paskelbė kurianti ir savo operacinę sistemą “Google Chrome OS”. Produkto taikinys – mažieji tinklo kompiuteriai (angl. “netbook”), ir visa operacinė sistema taikoma būtent naršymui internete. Žinoma, “Google Chrome OS” netaps rimta konkurente tokiems gigantams, kaip “Windows”, “Linux” ar “Mac OS”, bet vis dėlto stipriai įsikiš į vis populiarėjančių tinklo kompiuterių rinką.