Konkrečios Lietuvos pasitraukimo datos iš Goro provincijos, kur tarnauja apie 150 lietuvių karių, nėra svarstomos, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas.

Susitikęs su Vilniuje viešinčiu Goro provincijos gubernatoriumi Abdullah Haiwadu (Abdula Haivadu), URM atstovas pabrėžė, kad sprendimą, kada perduoti atsakomybę už provinciją vietos pareigūnams, priims ne Lietuva.

“Konkrečios išėjimo iš Goro datos nesvarstomos. Atsakomybės perdavimo procesui yra nustatyta procedūra, kurios mes, kaip ISAF nariai, turime laikytis: vyksta provincijų vertinimai, bendra ISAF ir afganų komisija sprendžia, kuri provincija jau pasirengusi”, – žurnalistams sakė E.Bajarūnas.

Jis pabrėžė, jog Lietuva darys viską, kad Goro provincija rudenį būtų įvardinta, kurioje pasirengta perduoti atsakomybę.

“Jei mūsų hipotezė yra teisinga ir šį rudenį Goro provincija paskelbiama tarp tų provincijų, kuriose prasidės atsakomybės perdavimas, tai nereiškia, kad rudenį Lietuvos kariai iš ten išeina. Tai reiškia, kad Lietuvos kariai pradės atsakomybės perdavimo procesą, kuris gal prasidės nuo Čagčarano miesto ir plėsis į provincijos gilumą”, – aiškino diplomatas.

Jis pabrėžė, kad iš Goro pasitraukus Lietuvos kariams ten neliks ir civiliai, nes situacija dar nebus tokia, kad būtų galima išsiversti be karių apsaugos. Todėl, anot jo, reikės sugalvoti, kaip išlaikyti Lietuvos įsitraukimą į situaciją Gore fiziškai nebūnant šioje provincijoje.

A.Haiwadas žurnalistams sakė, kad saugumo situacija Gore yra geresnė nei kitose Afganistano regionuose, tačiau neprognozavo, kada galėtų būtų priimtas sprendimas perduoti atsakomybę vietiniams.

“Goras yra gana ramus ir stabilesnis nei kitos provincijos. Mano nuomone, Gore būtų daug lengviau, jei karinė provincijos atkūrimo grupės dalis išvyktų, nei tokiose provincijose kaip Helmandas ar Farah, kurios yra ne tokios stabilios”, – sakė Goro gubernatorius.

“Prezidentas Hamidas Karzajus ir tarptautinė bendruomenė yra priėmę sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos Afganistanas pajėgs atsistoti ant savo kojų”, – teigė A.Haiwadas.

Pagal galiojantį Seimo nutarimą, Lietuvos kariai į tarptautines operacijas Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose gali būti siunčiami iki 2013 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai bendra civilinė ir karinė misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.