BFL

Šiuo šaliai sunkiu ekonominiu laikotarpiu keliams skirtos ES lėšos lieka nepanaudotos ir niekas dėl to neprisiima atsakomybės.

Pastaraisiais metais keliams tiesti ar jų dangai atnaujinti skiriama vis mažiau lėšų. Ateityje toks taupymas gali lemti dešimteriopas išlaidas. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas sunerimęs dėl 2012 m. finansavimo, skiriamo keliams, ir nuogąstauja, kad pinigų gali nebeužtekti net ir neatidėliotiniems darbams atlikti.

PROGNOZĖS: Kokie kelininkams buvo 2011-ieji?

R.G.: Tai buvo vieni iš krizinių metų. Neatlikta daugybė darbų ir prižiūrint bei tvarkant turimą Lietuvos kelių tinklą. Ypač stigo lėšų juodosios kelio dangos remonto darbams. Nors po dvejų metų pertraukos jų šiek tiek tvarkyta, tačiau šiemet tam finansavimas vėl nutrauktas.

Nesmagu pripažinti, bet palyginti mažai panaudota ES paramos. Iš 2011 m. planuotų 500 mln. Lt panaudota tik 170 milijonų. Labiausiai trukdė ilgos, painios procedūros. Jau įsigalėjo praktika, kad kur kas ilgiau tvarkomi dokumentai, nei atliekami patys kelių rekonstravimo darbai.

Pesimistiškai nuteikia nuo spalio sutrikę valstybės atsiskaitymai už atliktus darbus. Jei šiemet Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programa neteks daugiau kaip 100 mln. Lt, tai daug įmonių ims balansuoti ties išlikimo riba, nors atliko visus sutartus darbus.

PROGNOZĖS: Kiek šiemet sumažės finansavimas ir darbų keliuose apimtys?

R.G.: Keliams skirti biudžeto asignavimai 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažės daugiau nei 30 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų ES lėšų dalis keliams jau baigia išsekti: 2012 m. parama sumažės penkiskart – iki 118,4 mln. Lt. Išankstinėmis prognozėmis, kelių sektorius 2012 m. bus finansuojamas panašiai kaip ir 2011 m. tik tuo atveju, jei 2011 m. nepanaudotos ES lėšos bus perkeltos į 2012-ųjų kelininkų biudžeto eilutę.

Ne kartą siūlėme, kad lėšos keliams galėtų būti papildytos iš šiandien ne pačių reikšmingiausių socialinių fondų ar programų, taip pat finansuojamų ES lėšomis. Juk keliai – tai visai visuomenei sukuriama gėrybė.

PROGNOZĖS: Kaip bus finansuojama kelių infrastruktūra nuo 2014-ųjų, prasidėjus naujajam ES finansiniam laikotarpiui?

R.G.: Briuselis siunčia signalų, esą keliai Europoje jau sutvarkyti ir jiems reikėtų skirti mažiau ES lėšų. Daugelyje Europos valstybių taip ir yra, bet Lietuvoje apie 40 proc. visų kelių sudaro žvyrkeliai, kurie užsienyje laikomi tik nebaigtu statiniu normaliam keliui tiesti. Ar vis dar galime didžiuotis tuo, kuo Lietuva didžiavosi iki šiol, – gerais keliais ir infrastruktūra, kaip papildoma galimybe pritraukti investicijų? Pasigendame ne tik ilgalaikių, bet ir artimiausiems metams skirtų prioritetų.

PROGNOZĖS: Ar Jus tenkina dabartinė viešųjų pirkimų tvarka, kai pasirenkamas mažiausią kainą siūlantis konkurso dalyvis?

R.G.: Kai kelininkų darbai perkami atsižvelgiant tik į vieną pasirinkimo kriterijų –  mažiausią kainą, įsigyjama ir rizika, kad po kelerių metų gali kilti didelių bėdų dėl atliktų darbų kokybės. Iš esmės neteisinga Valstybės kontrolės nuostata, jei pasiūlymo vertė 2 proc. didesnė nei projekto vertė, tokį konkursą laikyti neįvykusiu. Tai nesiderina su Viešųjų pirkimų įstatymu.

Užsakovams tenka kartoti konkursus, gaištamas brangus laikas ir vėl įsisuka biurokratizmo mašina. Šalia mažiausios kainos reikalavimo reikėtų įvertinti kokybę ir rangovo galimybes, rasti kainos ir kokybės santykį. Pernai pirmąkart Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LKAD) istorijoje su rangovais UAB „Klaipėdos keliai“ teko nutraukti sutartį, nes jie nepajėgė kvalifikuotai atlikti užduoties. Vakaruose pirmiausia išrenkamos finansiškai bei techniškai pajėgios rangos įmonės ir tik tada skelbiami konkursai.

PROGNOZĖS: Kaip dar siūlytumėte papildyti kelių priežiūrai skirtą biudžetą?

R.G.: Nuo 2008 m. KPP programai tenkanti degalų akcizo dalis nuo 80 buvo sumažinta iki 55 proc., o kelininkai realiai gauna tik 46 proc., nes dalis lėšų nukeliauja bendroms valstybės reikmėms. Per pastaruosius trejus metus dėl to kelininkai negavo 1,8 mlrd. Lt, ši suma prilygsta vienų metų KPP biudžetui. Juk akcizo mokestį vairuotojai moka ne tam, kad važinėtų duobėtais keliais.

Sugrįžti į ankstesnį lygį vargu ar pavyks, todėl kelininkai prašo jiems atitenkančią akcizo dalį padidinti bent iki 60 proc. ir įteisinti garantijas, kad jų nebūtų galima atimti. Realistiškai atsižvelgiant į dabartines šalies ekonomines galimybes, didžiausias rezervas būtų ES lėšos.

R.Gradauskas, „Lietuvos kelių“ asociacijos vykdomasis direktorius:  “Keliams skirti biudžeto asignavimai 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažės daugiau nei 30 proc., o ES parama sumažės penkiskart.”

ES lėšų dalis, tenkanti keliams (2007–2013 m., proc.)

Lenkija          38

Latvija          36

Estija             30

Lietuva         22

Šaltinis: “Lietuvos keliai”