Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean’as Claude’as Junckeris mano, kad Graikijos valstybės-kreditoriai turėtų nurašyti dalį Graikijos skolos, penktadienį praneša Belgijos agentūra „Belga“.

Kiek anksčiau ES nurodė privatiems kreditoriams nurašyti iki 50 proc. Graikijos skolos – taip šalies skolos našta (300 mlrd. eurų) sumažėtų 100 mlrd. eurų.

J.C.Junckerio nuomone, užsibrėžto tikslo – sumažinti Graikijos valstybės skolą iki 120 proc. BVP – nepavyks iki galo pasiekti vien tik Europos bankams nurašant dalį skolos, praneša „RIA Novosti“.

Per pastaruosius 18 mėnesių Graikijos euro zonos partneriai skyrė šiai skolų slegiamai šaliai apie 73 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.

Euro grupės vadovas taip pat mano, kad, be šalių-kreditorių, savo indėlį į Graikijos skolos restruktūrizavimą turėtų skirti ir Europos centrinis bankas (ECB). Iki šiol ECB pasisakė prieš Graikijos skolos restruktūrizavimą.

Po daug dėmesio ir palankių įvertinimų sulaukusio spektaklio “Išvarymas” premjeros Nacionaliniame dramos teatre režisierius Oskaras Koršunovas šiandien išvyksta į Graikiją.

Atėnų nacionalinis dramos teatras kūrėją pakvietė statyti spektaklį pagal W.Shakespeare’o pjesę “Troilas ir Kresida”. Dar  šį sezoną laukia  “Pero Giunto”  pastatymas Nacionaliniame Oslo teatre Po to – Rejkjavikas, Ryga, Berlynas, Paryžius ir t.t. O.Koršunovo darbotvarkė sudaryta septyneriems metams į priekį.
Paklaustas, gal ketina emigruoti ir Lietuvoje nebestatyti spektaklių, režisierius atsako: “Seniai jaučiuosi pusiau emigravęs. Bent jau kūrybiškai, nes dalį geriausių savo spektaklių pastačiau ne Lietuvoje ir žiūrovai čia niekada nėra matę pilnos mano darbų retrospektyvos”.
Anot O.Koršunovo, jis turi tiek pasiūlymų, kad jeigu visus priimtų, tektų išvažiuoti su visam. “Nenorėčiau to daryti. Nenorėčiau paleist savo teatro ir išvažiuoti iš mylimo miesto Vilniaus. Tačiau atsisakyti dalies savo projektų užsienyje galėčiau tik tuomet, jei pasikeistų situacija mūsų teatre. Jeigu į mūsų teatrą atkreiptų dėmesį valdžia ir suteiktų galimybę mums tapti pilnaverčiu Vilniaus miesto teatru”, – teigė režisierius.
Kūrėjas stebisi, kad OKT, 13 metų veikiantis kaip repertuarinis teatras, statantis rimtus klasikos kūrinius, garsinantis Lietuvos vardą žymiausiuose Europos teatruose ir festivaliuose, inicijavęs tarptautinį teatro festivalį “Sirenos” ir Lietuvos geriausių spektaklių festivalį Druskininkuose, subūręs didžiulę auditoriją šį teatrą mylinčių žmonių, vis dar nesulaukia atinkamo dėmesio iš Lietuvos valdžios.
Tuo metu užsienyje O.Koršunovo teatras yra pelnęs didelį pripažinimą. Geriausias to įrodymas – režisieriui 2006 metais įteiktas vienas svarbiausių teatro apdovanojimų Europoje Naujosios teatro realybės prizas. Tokį patį apdovanojimą  Lietuvoje yra pelnęs tik Eimuntas Nekrošius ir kaimynai  latvių režisierius Alvis Hermanis bei žymus lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šis garbingas apdovanojimas buvo įvertintas valstybinių struktūrų: pavyzdžiui, specialiai K.Warlikowskiui Lenkijoje yra statomas teatras, kuris savo dydžiu ir modernumu galės drąsiai varžytis su žymiais Europos teatrais.
“Suprantu, kad mūsų požiūris į kultūrą ir ekonominė situacija neleidžia lygiuotis su Lenkija, kurioje teatrai dygsta kaip grybai. Tačiau nuo 1920 metų Vilniuje nebuvo pastatytas nė vienas modernus teatras, ir tai yra be galo keistas reiškinys”, – teigia O.Koršunovas, kurio teatras jau daugiau nei dešimtmetį yra be namų.
“Tokia situacija nepalieka nei vilčių, nei noro, nei jėgų likti ir toliau kovoti. Ypač tuomet, kai užsienyje tau yra suteiktos tokios geros sąlygos dirbti, esi ten visuomet laukiamas. Kita vertus, matau ir gerų poslinkių: džiugina, kas dabar vyksta Nacionaliniame dramos teatre, kitokio požiūrio į kultūrą tikiuosi ir iš pasikeitusių Vilniaus Savivaldybės vadovų. Jei tie pokyčiai įvyks, o tai reiškia, kad bus galima čia realizuoti savo kūrybines idėjas, stengsiuosi likti”, – prieš kelionę į Atėnus pasakoja režisierius O.Koršunovas ir priduria, kad jis mieliau kurtų Lietuvoje.

Dėl chaoso Graikijoje kilusi sumaištis Europos finansų rinkose reiškia, kad kitais metais Europos vyriausybėms, įskaitant ir Lietuvą, teks skolintis brangiau.

Praėjusią savaitę Kanuose susirinkę G-20 šalių vadovai ir šią savaitę desperatiškai mėgina subalansuoti visiškai iškrikusią Europos finansų rinką. Padėtį smarkiai komplikuoja dvi euro zonos šalys – Graikija ir Italija. Pirmojoje įsivyravo visiškas chaosas – griūva vyriausybė, su kuria Europos vadovai iki šiol derino skolų nurašymo klausimą, tad nebeaišku, ko laukti, kai prie šalies vairo stos kiti politikai.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Graikijos premjeras George’as Papandreou pažėrė nemažai staigmenų – prabilo apie galimybę rengti referendumą dėl Europos Sąjungos parengto paramos paketo įgyvendinimo ir dėl narystės euro zonoje, o savaitės pabaigoje, matydamas, kad vyriausybė byra, pagaliau sutiko su reikalavimais atsistatydinti ir užleisti vietą koalicinei vyriausybei.
Kita nenuorama, temdanti G-20 susitikimą – Italija, kurios premjeras Silvio Berlusconi į Kanus atskrido gimtinėje palikęs ne ką mažesnį chaosą, nei matome Graikijoje. Mat S.Berlusconi nesugebėjo galutinai įtikinti susiskaldžiusio ministrų kabineto pritarti skubioms reformoms, susijusioms su darbo rinka, pensijomis ir privatizavimu.
Į praėjusį ketvirtadienį G-20 parengtą „juodraštinį“ susitarimą su Italija įeina šios pažadas iki 2013 m. „beveik subalansuoti biudžetą“ bei sumažinti skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį. Tačiau nepanašu, kad italai mokėtų greitai suktis, o štai gerokai nekantraujantys ES lyderiai baiminasi, kad nesuvaldžiusi savo finansų Italija turės pasekti Graikijos, Airijos, Portugalijos pavyzdžiu ir prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinių institucijų paramos.
Visa tai didina neapibrėžtumą Europos finansų rinkose, o analitikai žada, kad dėl Graikijos ir Italijos išdaigų visoje Europoje gerokai brangs skolinimasis.
Tai liudija net keli faktai. Pirma, Italijai skolinimasis jau pabrango: už jos 10 metų trukmės obligacijas investuotojai ketvirtadienį prašė rekordinių 6,4 proc. palūkanų. Antra, Europos centrinis bankas (ECB) praėjusį ketvirtadienį sumažino palūkanų normą, o tai reiškia, kad laukiama visuotinio skolinimosi brangimo. Vadinasi, plačiau piniginę atverti gali tekti ir kitais metais milijardus skolintis turėsiančiai Lietuvai.

Kiek mokėsime už graikus?
Nors kitąmet Lietuva skolinsis mažiau nei šiemet, bet veikiausiai brangiau. Tiesa, pinigus kitiems metams pradėta kaupti jau dabar, bet lėšų vis tiek nepakaks. „2012 m. skolos refinansavimui Lietuva jau šiemet yra numačiusi sukaupti dalį lėšų. 2011 m. nustatytame 5,6 mlrd. Lt grynojo skolinimosi limite, 1,7 mlrd. Lt įtraukti 2012 metų skolų refinansavimui“, – primena „Orion Securities“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Donatas Frejus. Tačiau šių pinigų nepakaks, be to, tiksliai numatyti, kiek kitais metais Lietuvai trūks lėšų, labai sudėtinga. Pavyzdžiui, sulėtėjus ekonomikos augimui (o tai visai realu, nes augimo prognozes mažina ne tik kitų Europos šalių, bet ir Lietuvos bankai), biudžeto deficitas gali padidėti. Be to, jį išauginti gali ir prieš rinkimus paprastai paišlaidauti mėgstantis Seimas.
Taigi kitąmet Lietvai teks skolintis 9–10 mlrd. Lt. „Jei rinkose ir toliau vyraus neapibrėžtumas, skolintis Lietuvai bus gana sunku (ir tai ne tik prognozė, tai jau dabar vyksta realybėje). Mat mes priklausome regionui, kurį investuotojai vertina kaip rizikingesnį. Tad jei padėtis finansų rinkose liks tokia pat chaotiška, skolintis gali tekti brangiai, jei iš viso pavyks pasiskolinti. Jei ne, gali tekti kreiptis į TVF“, – niūriausią galimą scenarijų pristato banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė. Ji pabrėžia, kad TVF paskola būtų pigesnė, nei skolinantis iš tarptautinių rinkų, tačiau tai reikštų didesnius reikalavimus ir suvaržymus, mat TVF – kur kas reiklesnis skolintojas nei kiti.
D.Frejus pažymi, kad svarbiausia kitais metais Lietuvai bus rasti tinkamiausią skolinimuisi momentą. Kada jis bus, analitikas nedrįsta prognozuoti, mat situacijos neįmanoma numatyti net dviem savaitėms į priekį, ką jau kalbėti apie kitus metus. Tačiau jis neabejoja, kad Graikijos problemos gali kliudyti Lietuvai pardavinėti savo obligacijas, nes investuotojai gali baimintis rizikos jas įsigyti.
„Kai tik Lietuvai reikėdavo skolintis, vis kas nors pakišdavo koją. Anksčiau tai dažniausiai būdavo Latvijos problemos, kitais metais gali būti Graikija“, – aiškina D.Frejus, kurio vertinimu Lietuva neturi imuniteto tam, kas vyksta kitose Europos šalyse, ir bet koks nestabilumas kituose regionuose daugiau ar mažiau paveikia situaciją mūsų šalyje.
Pašnekovas pabrėžia, kad kitais metais Lietuvos gausimų paskolų kaina labai priklausys nuo to, kokia bus naujosios Graikijos vyriausybės pozicija. Jei ji nekeis Graikijos kurso ir sutiks priimti ES paramą bei stabilizuoti skolą, situacija rinkose normalizuosis, o Lietuva, kaip ir kitos šalys, skolinsis už pakenčiamą kainą. Tačiau jei Graikijos vyriausybė imsis populistinių veiksmų, kokiais gąsdino ką tik atsistatydinęs premjeras G.Papandreou, tai šalis, pasak D.Frejaus, „grius į nekontroliuojamą defoltą“ – skola taps nevaldoma, o rinkose įsivyraus chaosas.
Vis dėlto palankių momentų, kai galima nesunkiai ir nebrangiai pasiskolinti, visada atsiranda, net kai rinkose tvyro sumaištis. D.Frejus pastebi, kad šiemet tokiu „langu“ galima vadinti spalį. Tuo metu nerimas dėl Graikijos buvo šiek tiek aprimęs, investuotojai buvo linkę grįžti prie rizikingesnių vertybinių popierių, tad skolintis galėjo net ir žemesnio kreditingumo skolininkai. Tokių momentų atsiras ir kitais metais, tad svarbiausia – jų nepražiopsoti.
“Veido” kalbintų ekspertų nuomone, Lietuvai būtų protinga nelaukti paskutinės minutės, nes ir vienu procentu išaugusios skolinimosi palūkanos yra didžiulė suma ir našta. Vienu procentiniu punktu didesnės palūkanos pasiskolinus milijardą litų reiškia 10 mln. Lt papildomų išlaidų per metus.
Tiesa, analitikai sutinka, kad Lietuva tarptautinėse rinkose vis tiek skolinsis pigiau nei didžiules skolas užsiauginusios šalys, tad jei mums skola pabrangs vienu procentu, kitoms ji gali brangti du ar tris kartus.
Visų pirma, taip yra todėl, kad Lietuva skolintis pradėjo turėdama palyginti nedidelę skolą. „Mūsų rizikingumas investuotojų akimis yra vidutinis arba net mažesnis nei vidutinis. Esame nepalyginti geresnėje situacijoje nei Graikija, Portugalija, Airija ir net Italija“, – sako R.Medaiskytė.

Obligacijos patrauklumo nepraras
O kas po Graikijos obligacijų kolapso apskritai laukia vyriausybinių obligacijų kaip skolinimosi priemonės? Analitikai neabejoja, kad nors pasitikėjimas kai kurių šalių obligacijomis laikinai net ir stipriai sumažėjo, ilgainiui tai vis tiek išliks pati saugiausia investavimo forma.
„Valstybių bankrotas nėra jokia naujiena. Bankrutavo Argentina, o 1998-aisiais ir Rusija, tačiau kitų vyriausybių obligacijos visame pasaulyje ir toliau buvo patrauklios“, – primena D.Frejus.
Pavyzdžiui, prasidėjus Graikijos krizei, investuotojai plūste plūdo pirkti saugių Vokietijos, JAV obligacijų, dabar ekonomistų vadinamų finansine užuovėja („Safe heaven“). Išaugus paklausai, jos netgi ėmė brangti. Beje, netgi Italija, Ispanija ne tik nesumažino savo obligacijų kainos, netgi ją šiek tiek padidino.
Daug kas priklauso ir nuo to, kokia valiuta obligacijos parduodamos. Pavyzdžiui, trumpesnės trukmės ir mažiau rizikingas obligacijas iki šiol parduodavo eurais, o štai ilgesnės trukmės ir rizikingesnes – JAV doleriais. Tad obligacijų rizikingumas priklauso ir nuo situacijos valiutų rinkoje.
„Bet kuriuo atveju vyriausybinių obligacijų emisijos ir toliau egzistuos, nes net būdamos rizikinga investicija, jos vis tiek yra sąlygiškai saugios“, – apibendrina naujasis Europos centrinio banko vadovas Mario Draghis.

Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normą nuo 1,5 iki 1,25 proc., nes laukiama paskolų brangimo.

Pastaruoju metu beveik visa Europa sutartinai šaukia, kad į skolas įklimpę graikai yra neatsakingi tinginiai, lengva ranka į kairę ir į dešinę švaistantys svetimus pinigus.

Jiems pavymui pritaria ekonomikos analitikai – Graikijos laukia bankrotas. Visgi ne visi pasiduoda masinei panikai – ekonominės suirutės laikotarpiu gimsta originalių idėjų, kaip palaikyti tuos, kurie šiuo metu beveik pačiame recesijos dugne. UAB „Simatra“ akcininkas Sigitas Žilius sugalvojo solidarizuotis su Graikija – jis pradėjo į Lietuvą gabenti mandarinų medžius. Prie šios iniciatyvos jau prisijungė nemažai įmonių vadovų ir kitų aktyvistų, kuriuos vienija šūkis – „Aš myliu Graikiją!”
S. Žilius sako, kad idėja iš Graikijos vežti ir Lietuvoje auginti mandarinų medžius gimė tada, kai visa Europa masiškai pasmerkė graikus – jiems nuolat klijuojama tinginių, nevykėlių etiketė. „Mes su tuo nesutinkame. Pasmerkti lengviausia, tačiau dažnai pamirštama, kad gera ne tik kartu žaisti krepšinį, švęsti, bet ir įveikti negandas. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie situacijos Graikijoje gerinimo. Pasukę galvas, nusprendėme pirkti mandarinų sodinukų. Kas gali būti labiau graikiška už Graikijos žemėje, graikų rankomis užaugintus medelius. O pinigėliai juk paklius arčiausiai dirbančio žmogaus. Mandarinų medelius pirkome iš vietinio ūkininko. Ponas Ioannis spaudžia ir puikų aliejų iš savo alyvuogių. Ateityje planuojame vežti ir kitų natūralių graikiškų produktų“, – dėsto S. Žilius.
Pašnekovas pabrėžia, kad ši solidarumo akcija turi ir kitą svarbią mintį – jei patys savo namuose užsiauginsime mandarinų, nebestovėsime didžiųjų prekybos centrų eilėse, nešini mandarinų maišeliu.
„Priklausomybę nuo monopolijų reikia mažinti ne vien dėl to, kad ten perkame ne itin aukštos kokybės dalykus už didelę kainą, bet ir dėl to, kad taip žlugdomas smulkusis verslas. Beveik niekur Europoje nerasime tokios praktikos, kad prekybos centrai-gigantai būtų pastatyti miestų centruose. Pas mus yra atvirkščiai, taigi kenčia mažieji prekybininkai. Būtų smagu, jei atsirastų kokia mažytė šeimos parduotuvėlė, kurioje būtų prekiaujama iš Graikijos, Turkijos ar Irano atvežtais natūraliais produktais, pagamintais jų ūkininkų. Juolab, kad dėl transportavimo problemų nėra“, – savo požiūrį išreiškia S. Žilius.

Valgo savo namuose užderėjusius mandarinus

Nemažai lietuvių savo namuose jau augina mandarinų medžius. Ponia Rita Marmienė iš Vilniaus sako, kad mandarinų medį auginti nėra sudėtinga: „Sunkiausia tai, kad reikia pasistengti, kad medis, atvežtas kelis tūkstančius kilometrų, adaptacijos naujoje aplinkoje periodą išgyventų sklandžiai – nenumestų lapų. Norint, kad taip neatsitiktų, turėtume sudaryti maždaug tokias pačias sąlygas kaip tėvynėje. Kai medį nusipirkome, jis buvo užmezgęs nemažai vaisių, tačiau mandarinai prieš mėnesį dar buvo žali. Dabar jie – beveik oranžiniai. Nesulaukę Kalėdų, vieną jau paragavome – labai saldūs. Kitus valgysime per Kalėdas“.
UAB „Vertomas“ direktoriaus Tomo Šivicko namus irgi puošia beveik 3 metrų aukščio mandarinų medžiai. „Mūsų medžiams kelionė iš Graikijos šiek tiek pakenkė – nukrito keliolika lapelių. Bet jie puikiai adaptavosi – nokina vaisius. Jų kol kas nepersodinau, retkarčiais vandeniu nupurškiu lapus. Šiam augalui itin didelės priežiūros nereikia. Gausiau palaistau porą kartų per savaitę“, – pasakoja T. Šivickas.
Norėtųsi, kad  Lietuvą pasiektų daugiau produktų iš Graikijos, Turkijos ir kitų Balkanų šalių ūkių. Tikrai ant mūsų stalo atsirastų vietos ūkininkų išspaustam alyvuogių aliejui, didelėms alyvuogėms (kalamatoms), saulėje džiovintiems vaisiams ir daržovėms. Tuomet ir mūsų širdyse būtų daugiau saulės.

Vokietijos pietvakariniame Karlsrūhės mieste veikiantis Konstitucinis Teismas svarstys pernai priimtą vyriausybės sprendimą prisidėti prie fondo, turinčio padėti prasiskolinusiai Graikijai, taip pat nutarimą dėl kiek vėliau įkurto Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF).

Pagal Berlyno vyriausybės sprendimą Vokietija įsipareigojo garantuoti, kad Graikijai bus paskolinta 22,4 mlrd. eurų (77,3 mlrd. litų), dar 211 mlrd. eurų (728,5 mlrd. litų) taps prieinami kitoms euro zonos šalims.

Konstitucinis Teismas nutartį veikiausiai paskelbs tik po kelių mėnesių, tačiau jo užduoti klausimai gali atskleisti, kurios sritys laikomos esminėmis. Be to, teismas gali paskatinti Vokietijos parlamentą, pripažindamas jo papildomas priežiūros galias, sako apžvalgininkai.

Tačiau teismas veikiausiai “nenustatys itin varžančių sąlygų vyriausybei”, mano banko “Commerzbank” analitikas Eckartas Tuchtfeldas (Ekartas Tuchtfeldas).

Taip pat tikimasi, kad teismas apsvarstys Vokietijos dalyvavimą Europos stabilumo mechanizme (ESM) – nuolatinėje finansinės pagalbos priemonėje, kuri turėtų pakeisti EFSF nuo ateinančių metų vidurio.

Europos Sąjungos (ES) atstovai rengia atsarginį Graikijos gelbėjimo planą tuo atveju, jeigu parlamentas atmestų taupymo priemonių programą ir šalis negalėtų gauti kitos ES ir Tarptautinio valiutos fondo paramos dalies, pranešė trys šaltiniai iš euro zonos šalių.

Kaip skelbia šaltiniai, planas rengiamas jau kelias savaites. Tai daroma siekiant garantuoti Graikijai būtiną likvidumą ir užkirsti kelią bankrotui tuo atveju, jeigu 12 mlrd. eurų paramos dalis nebūtų pervesta liepos viduryje.

Be to, šio plano autoriai tikisi išvengti krizės plitimo iš Graikijos į Airiją, Portugaliją ir Ispaniją ir potencialių padarinių visos Europos bankų sistemai – juk Prancūzijos ir Vokietijos bankai yra stambiausi Graikijos obligacijų turėtojai.

Planas skiriasi nuo Prancūzijos siūlymo įtraukti privačias kompanijas į antrąją Graikijos gelbėjimo programą. Jis svarstomas dabar, nors Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuelio Barroso) ir kiti aukšti ES pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad “Graikijai nėra plano B”.

“Mes svarstome rezervinį planą jau kurį laiką, kelias savaites”, – sakė “Reuters” vienas finansų valdininkas, dalyvaujantis Graikijos gelbėjimo programoje.

Šaltiniai neatskleidė svarstomo plano detalių, tik pareiškė, kad kai kurie variantai jau buvo atmesti, įskaitant ir Europos laikinosios paskolos Atėnams išdavimą.

Graikijos parlamentas balsuos dėl reformavimo programos birželio 29 ir 30 dienomis.

Pirmadienį Graikijos parlamentas pradeda svarstyti radikalių antikrizinių priemonių programą, būtiną, kad gautų naują paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), skelbia BBC.

Planuojama padidinti mokesčius ir sumažinti biudžeto išlaidas už iš viso 28 mlrd. eurų.

Jeigu parlamentarai balsuos “už”, jau artimiausiu metu šalis gaus dar vieną 12 mlrd. eurų dalį iš bendros ES ir TVF pažadėtos 110 mlrd. eurų paramos.

Siekiant išvengti bankroto, šios lėšos Graikijos ekonomikai reikalingos iki liepos 15 dienos.

Tačiau Graikijos vicepremjeras Teodoras Pangalas (Theodore Pangalos) perspėjo sekmadienį, kad šalies parlamentas gali atmesti pagrindines antikrizinės programos priemones.

T. Pangalo nuomone, pirmasis balsavimo raundas neturėtų sukelti sunkumų – kai bus balsuojama dėl trumpalaikių ir ilgalaikių mokesčių keitimo ir biudžeto išlaidų mažinimo priemonių. Tačiau finansinių reformų ir privatizacijos planams nemažai deputatų gali pasipriešinti.

Planai smarkiai apkarpyti biudžetą jau sukėlė Graikijoje masinius protestus. Graikijos profsąjungos paskelbė visuotinį streiką, kuris turėtų prasidėti antradienį.

Problemų persekiojama Graikijos vyriausybė trečiadienį paryčiais laimėjo parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo – ši pergalė jai labai svarbi siekiant išvengti nemokumo.

Tuo metu prie parlamento rūmų susirinkę tūkstančiai protestuotojų, nepatenkintų griežtomis biudžeto taupymo priemonėmis, skandavo įžeidžiamus šūkius.

Parlamentas pareiškė pasitikėjimą nauju premjero Georgo Papandrėjo (George Papandreou) ministrų kabinetu, kurį jis pertvarkė siekdamas didesnės paramos numatytai skausmingai taupymo programai.

Už pasitikėjimą balsavo 155 įstatymų leidėjai, 143 buvo prieš, o du deputatai susilaikė.

G. Papandrėjo Socialistų partijai pavyko mobilizuoti visus savo deputatus, ir valdančioji dauguma, turinti penkių vietų persvarą parlamente, garantavo vyriausybei tvirtą pergalę.

Savo baigiamojoje kalboje po tris dienas trukusių debatų premjeras paragino įstatymų leidėjus pareikšti savo paramą, kad “būtų išvengta bankroto, o Graikija liktų euro branduolyje”.

“Šios dienos balsavimas yra sutartis su Graikijos žmonėmis”, – sakė G. Papandrėjas įstatymų leidėjams, kalbėdamas apie “nacionalinę kovą už išsigelbėjimą ir permainas”.

“Tai sunki užduotis, tačiau ji gali duoti pradžią naujai Graikijai, – sakė vyriausybės vadovas. – Jei pabūgsime, jei nepasinaudosime šia galimybe, istorija mus labai griežtai nubaus”.

Pertvarkytas G. Papandrėjo kabinetas siekia iki birželio 28 dienos užsitikrinti deputatų pritarimą naujam taupymo priemonių paketui, kuriame numatyti išlaidų karpymai, mokesčių didinimas bei valstybės aktyvų pardavimai, ir tuomet per dvi savaites prastumti parlamente šių žingsnių įgyvendinimui būtinus įstatymus, kad šalis neliktų be 12 mlrd. eurų pagalbos ir išvengtų bankroto.

Balsavimas įvyko po Europos pateikto ultimatumo Graikijai, kuri buvo įspėta, kad naują bendro 110 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketo dalį po dviejų savaičių ji gaus tik tokiu atveju, jei bus priimtas naujas diržų veržimo planas penkerių metų laikotarpiui.

Be paskolų Atėnams jau kitą mėnesį pritrūks pinigų, ir baiminamasi, kad Graikijos nemokumas turėtų rimtų pasekmių visai pasaulinei finansų sistemai.

Prieš deputatų balsavimą aikštėje priešais parlamento rūmus susirinko maždaug 4 tūkst. demonstrantų, prisijungusių prie pilietinių protestų judėjimo, nuo gegužės 25 dienos išvedusio į gatves dešimtis tūkstančių diržų veržimu nepatenkintų graikų.

Protestuotojai nušvilpė deputatus, balsavusius už pasitikėjimą vyriausybe.

Po balsavimo grupė demonstrantų ėmė mėtyti butelius į riaušių policininkus, saugančius parlamentą. Policija, panaudojusi ašarines dujas, išsklaidė protestuotojus.

“Manau, turėtume bankrutuoti ir baigti su visu tuo. Šios priemonės mus lėtai žudo, – sakė vienas 22 metų studentas. – Norime, kad ateitų kompetentingi žmonės”.

Prie parlamento buvusi 39 metų bedarbė savo ruožtu sakė: “Dieve, padėk mums. Šie žmonės neišves mūsų iš krizės. Jaučiuosi nesaugi ir matau, kaip mano valstybė parduodama. Jie nepaklausė mūsų nuomonės apie visa tai. Noriu rinkimų”.

Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) pažadėjo atkakliai kautis Briuselyje, kad ant Britanijos mokesčių mokėtojų pečių negultų jokia našta dėl paskolos Graikijai, rašo “telegraph.co.uk”.

D. Kameronas sakė esąs įsitikinęs, kad Didžioji Britanija tikrai neturi prisidėti prie galimos 12 mlrd. eurų paskolos Graikijai, ir tokią nuomonę jis žada išsakyti šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime Briuselyje.

Paklaustas, ar Didžioji Britanija gali sau leisti prisidėti prie Graikijos gelbėjimo, D. Kameronas atsakė nemanąs, kad šalis turi tai daryti.

“Nemanau, kad mes prisidėsime, ir šią savaitę labai stengsiuosi to pasiekti”, – laikraščio “The Times” surengtos konferencijos metu sakė D. Kameronas ir pridūrė, kad Britanijos neprašė prisidėti prie naujausios paskolos, ją Graikijai turėtų suteikti tik 17 euro zonos valstybių narių.

Europa pirmadienį pareikalavo, kad Graikijos parlamentas pritartų naujiems griežtiems biudžeto apkarpymams bei didelio masto aktyvų pardavimams, ir pažadėjo sėkmingo balsavimo atveju suteikti jau numatytas paskolas, kurių skyrimas buvo atidėtas, bei suformuoti antrą finansinės pagalbos paketą.

Po septynias valandas vykusių įtemptų derybų, kurios buvo surengtos siekiant užkirsti kelią Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymui ir būgštaujant dėl galimo domino efekto visame bendrą valiutą naudojančiame regione, euro zonos šalių finansų ministrai pasiūlė Atėnams rimbą ir pyragą: pažadėjo, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) “liepos viduryje” skirs numatytas 12 mlrd. eurų paskolas, jei įstatymų leidėjai atliks savo darbą.

Ministrai taip pat sutarė dėl antro, 100 mlrd. eurų, finansinės pagalbos paketo gairių, remiantis kuriomis, paramai bus panaudoti ne tik mokesčių mokėtojų pinigai – prie jos “svariai” prisidės privatūs bankai, pensijų fondai ir draudimo bendrovės, “laisvai ir savanoriškai atidėdami Graikijos obligacijų išpirkimo datą”.

Graikijoje antradienį numatytas parlamento balsavimas dėl pertvarkytos premjero Georgo Papandrėjo (George Papandreou) vyriausybės.

Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, pareiškė, jog “akivaizdu”, kad įsipareigojimas skirti daugiau lėšų negali būti duotas anksčiau nei parlamentas pritars taupymo priemonėms.

Su rimta ekonomine krize kovojanti Graikija turės naują finansų ministrą. Vyriausybės vadovas Giorgas Papandrėjas (Giorgos Papandreou) juo paskyrė ligšiolinį gynybos ministrą Evangelą Veniselą (Evangelos Veniselos), praneša agentūra AFP.

Nors iki šiol Finansų ministerijai vadovavęs Giorgas Papakonstantinu (Giorgos Papakonstantinou) turėjo autoritetą tarptautinėse institucijose derantis dėl finansinės pagalbos, tačiau tarp gyventojų jis buvo nepopuliarus.

Graikija pernai gavo daugiau kaip 110 mlrd. eurų kreditų iš užsienio. Mainais ir paramą vyriausybė sutiko su drastiškomis taupymo priemonėmis, kad būtų stabilizuoti valstybės finansai. Taupymo programai iki birželio pabaigos turi pritarti Graikijos parlamentas. Tačiau jau dabar aišku, kad Graikijai reikalinga tolesnė parama bankrotui išvengti.

Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) trečiadienį pasiūlė pagrindinei opozicinei konservatorių partijai įeiti į vyriausybę ir kartu spręsti šalį ištikusią skolų krizę, pranešė valstybinė televizija NET .

Televizija pranešė, kad G.Papandreou kreipėsi į opozicijos lyderį Antonį Samarą, siūlydamas sudaryti koalicinę vyriausybę, kad būtų patvirtintos naujos taupymo reformos, būtinos, kad šalis gautų finansinę pagalbą.

Susisiekti su vyriausybės pareigūnais nepavyko, tačiau laukiama, kad G.Papandreou vėliau trečiadienį kreipsis į tautą per televiziją.

Manoma, kad opozicinė konservatorių partija paragins G.Papandreou atsistatydinti, sakoma naujuose pranešimuose.

Socialistų vyriausybė mėgina parlamente patvirtinti naują griežtą 28 mlrd. eurų taupymo planą, kurio Graikijos kreditoriai reikalauja mainais už taip reikalingą naują finansinę pagalbos įmoką.

Tačiau politiniai priešininkai pažadėjo, kad šiam planui nepritars.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį prie parlamento protestavo prieš griežtą biudžeto išlaidų karpymą, o visuotinis streikas paralyžiavo paslaugų sektorių.

Kelios dešimtys žmonių nukentėjo, kai jaunimas susirėmė su policija ir apmėtė ją akmenimis.

Graikija perspėjo, kad ji negalės apmokėti kito mėnesio sąskaitų, negavusi 12 mlrd. eurų įmokos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuri numatyta praėjusiais metais sutartame 110 mlrd. eurų ekonominės pagalbos plane.

Tačiau kreditoriai perspėjo, kad daugiau finansinė pagalba teikiama nebus, negavus Atėnų tvirtų pasižadėjimų daryti reformas.