Scanpix

Antradienį Briuselyje euro zonos finansų ministrai nesusitarė, kaip į Graikijos gelbėjimą įtraukti investuotojus ir išvengti šalies nemokumo.

Vokietija primygtinai siūlo į šalies gelbėjimą įtraukti investuotojus, tačiau konkretus sprendimas nebuvo priimtas. Dabar ministrai turėtų susitikti birželio 19 d., tačiau diskusijos gali nusikelti ir į liepos mėnesį.

Didžiausias dėmesys krypsta į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentą Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), kurie iki birželio 19 d. turi prieiti prie vieningos nuomonės.

Tarptautinės reitingų agentūros “Standard & Poor’s” sprendimas suteikti Graikijai prasčiausią skolinimosi reitingą tarp visų pasaulio šalių tik padidino spaudimą euro zonos vyriausybėms.

BFL

Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy) penktadienį pareiškė, kad naujasis paramos Graikijai paketas turi būti suderintas iki mėnesio pabaigos.

“Prie programos dirbame įvairiais lygiais. Visų pirma, Graikijoje – prie biudžeto problemų sprendimo 2011 metais, – sakė jis per spaudos konferenciją Nižnij Novgorode. – Taip pat ieškome būdų pritraukti privatų sektorių, kad būtų užkirstas kelias bankrotui. Rengiame papildomą ES finansinę paramą Graikijai. Esu įsitikinęs, kad susitarimas bus pasiektas iki mėnesio pabaigos”.

Nors praėjusiais metais Atėnams buvo skirta 110 mlrd. dolerių parama, šaliai vis dar nepavyksta pažaboti didžiulio biudžeto deficito, kas kaitina finansines rinkas. Europos finansų priežiūros tarnybos pažadėjo neleisti, kad būtų restruktūrizuota Graikijos skola, ir parengti papildomą paramos programą.

Scanpix

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino Europos šalis ir fondų valdytojus užkirsti kelią “katastrofiniam” Graikijos valstybės bankrotui ir pažadėjo Amerikos pagalbą sprendžiant šios šalies įsiskolinimų krizę.

B. Obama, kurio politinė reputacija kenčia dėl Jungtinėse Valstijose išliekančio didelio nedarbo ir didėjančių tarptautinių įsiskolinimų, įvardijo krizę euro zonoje kaip vieną iš užsienio “priešinių vėjų”, su kuriais susiduria JAV ekonomika.

Po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel jis pažymėjo, kad jos šalis atlieka svarbų “lyderės” vaidmenį šioje srityje, o šiuos jo žiodžius buvo galima suprasti kaip užuominą, jog Vašingtonas tikisi Berlyno pagalbos.

JAV vadovas taip pat sakė suvokiantis politinius sunkumus, su kuriais susiduria Europos Sąjungos (ES) šalys, siekiant padėti sunkų laikotarpį išgyvenančiai Bendrijos narei.

“Esu tikras, kad Vokietijos lyderystė, kartu su kitais svarbiausiais veikėjais Europoje, padės mums pasiekti kelią, (kuris užtikrins), kad Graikijoje vėl prasidėtų augimas, kad šis įsiskolinimas taptų labiau valdomas, – pabrėžė B. Obama. – Tačiau tam reikės kantrybės ir laiko. Na, o mes pasižadėjome visiškai bendradarbiauti sprendžiant šiuos klausimus, tiek dvišaliu pagrindu, tiek (dirbant) su tarptautinėmis ir finansų institucijomis, tokiomis kaip TVF (Tarptautinis valiutos fondas).”

Euro zonos šaltiniai nurodė, kad šiuo metu tariamasi dėl galimybės Graikijai suteikti antrą finansinės pagalbos paketą, per trejus metus paskolinant 80-100 mlrd. eurų.

A. Merkel, kuris savo šalyje yra patiria politinį spaudimą vengti prisiimti sunkumų patiriančių ES šalių finansinės gelbėtojos naštą, sakė, kad Vokietija suvokia savo vaidmenį.

“Matėme, kad visos euro (zonos) stabilumas taip pat gali būti paveiktas, jeigu viena šalis patenka bėdą, – aiškino ji. – Taigi aiškiai suvokiame savo atsakomybę Europoje ir nešėme šią atsakomybę kartu su TVF”.

Jungtinėse Valstijose, kuriose nedarbas šiuo metu siekia 9,1 proc., B. Obama kaltino išorines jėgas, trikdančias ekonomikos atsigavimą, tokias kaip didelės degalų kainos, žemės drebėjimas Japonijoje ir krizė euro zonoje.

“Amerikos ekonomikos augimas priklauso nuo šio klausimo nuovokaus sprendimo, – pabrėžė prezidentas. – Būtų katastrofiška pamatyti nekontroliuojamą (įsiskolinimų) spiralę ir bankrotą Europoje, nes jis galėtų sukelti visokiausių kitų įvykių”.

BFL

Euro zonos ekonomikos ir finansų komitetas suderino naują Graikijos finansavimo programą, suteikiančią šaliai daugiau laiko skolų krizei išspręsti, pranešė šaltinis, “artimai susijęs su komitetu”.

Komitetas, į kurį įeina 17 euro zonos šalių atstovai, iš esmės pritarė planui, pristatytam per derybas Vienoje, sakė šaltinis.

Antrasis paramos Graikijai raundas, skirtas pakeisti 110 mlrd. eurų (160 mlrd. JAV dolerių) vertės finansavimo programą, pradėtą praėjusių metų gegužę, galios iki 2014 m. vidurio. Ši programa suteiks Graikijai papildomą finansinę paramą ir dar vienus metus skolų problemoms spręsti.

Po pranešimų apie naujojo plano suderinimą Europos bendroji valiuta atnaujino mėnesio aukštumas JAV dolerio atžvilgiu, pakilusi iki 1,45 JAV dolerio. Ši naujiena nuramino investuotojus, jog Graikijos bankrotas bent jau šiais metais Graikijai negresia.

Tačiau naujasis planas kol kas kelia daug klausimų. Anot šaltinio, tokios detalės, kaip tikslus finansavimo dydis, taip pat kokia konkreti suma bus surenkama iš kiekvieno sutarties dalyvio, turi būti aptartos iki birželio 20 d. vyksiančio euro zonos finansų ministrų susitikimo.

Pagal naująjį planą, numatytas privačių investuotojų dalyvavimas, tačiau jų skaičius bus ribojamas, pridūrė šaltinis.

Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas, suteikę pirmąją finansinę paramą Graikijai, pastarąsias kelias savaites kartu su Graikijos valdžia aktyviai rengia šalies biudžeto deficito mažinimo planą, po to, kai Graikijai nepavyko įgyvendinti 2010 m. gairių.

Pagal naująjį planą, Graikija gaus būtiną finansavimą su sąlyga, jeigu nesiskolins rinkoje 2011 ir 2012 metais.

AFP

Euro zonos finansų ministrai pirmą kartą pasiūlė pratęsti Graikijos skolos grąžinimo terminą, suteikiant Graikijos valdžiai daugiau laiko.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker), vadovaujantis posėdžiui, pareiškė apie Graikijos skolos “perprofiliavimo” arba “švelnios restruktūrizacijos” galimybę, čia turėdamas galvoje skolos grąžinimo terminų pratęsimą.

“Dar kartą kartoju – stambios restruktūrizacijos variantas nesvarstomas, niekas iš čia susirinkusiųjų neužsiminė apie tokių veiksmų būtinybę. Tačiau neatmetu skolos popierių tam tikro “perprofiliavimo” galimybės”, – sakė Ž. K. Junkeris.

Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, Atėnams bus tik skirta daugiau laiko skolai grąžinti, tačiau skola – 330 mlrd. eurų – nesumažės.

Ž. K. Junkeris situaciją Graikijoje apibūdino kaip “labai sudėtingą”, tačiau išsakė viltį, kad problemos gali būti sukontroliuotos, jeigu Atėnai sparčiau vykdys reformas siekdami įgyvendinti 2011 m. tikslus ir greitai parduos valstybės aktyvus.

Daugelio ekonomistų nuomone, Graikija taps pirmąja Europos šalimi, kuri paskelbs apie savo skolos restruktūrizavimą nuo 1948 metų, tačiau politikai atmeta galimybę, kad tai gali įvykti anksčiau nei 2013 metais.

Be to, per posėdį Briuselyje euro zonos finansų ministrai pirmadienį pritarė paramos Portugalijai programai ir palaikė italo Marijaus Dragio (Mario Dragi) kandidatūrą į Europos centrinio banko vadovo postą.

Finansų ministrų susitikimą aptemdė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominiko Stroso-Kano (Dominique Strauss-Kahn) areštas. TVF vadovas apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. D. Strosas-Kanas turėjo dalyvauti šiame sutikime, tačiau šiuo metu yra išvežtas į “Rikers Island” kalėjimą, esantį Yst Riverio upės saloje Niujorke. Čia jis liks mažiausiai iki kito teismo posėdžio penktadienį.

"Veido" archyvas

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą – beveik 60 mlrd. eurų, praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį.

Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Situacija dėl Graikijos skolų paaštrėjo praėjusią savaitę, kai euro zonos finansinės valdžios atstovai surengė uždarą posėdį Liuksemburge, skirtą Graikijos skolų problemoms. Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, per šį susitikimą buvo iškeltas klausimas dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos ir jos sugrįžimo prie jos nacionalinės valiutos.

Be to, Europos sostinėse aktyviai svarstomas klausimas dėl galimos Graikijos įsiskolinimo restruktūrizacijos pratęsiant išmokėjimo terminą. Būtent tai paskatino tarptautinę reitingų agentūrą “S&P” pirmadienį dar kartą sumažinti šalies skolinimosi reitingą iškart dviem padalomis – nuo BB- iki B – lygio, jis tik per vieną laiptelį aukštesnis už Pakistano.

Kita reitingų agentūra “Moody’s” tik prigrasino sumažinti Graikijos reitingą iškart keliomis padalomis. Agentūra “Fitch” pareiškė paliekanti dabartinį Graikijos reitingą ties BB+” riba su neigiama perspektyva.

Scanpix/AFP

Graikija prisipažino, kad jai gali neužtekti prieš metus gautos 110 mlrd. eurų finansinės paramos, praneša “telegrraph.co.uk”.

Europos šalių vadovai ketina leisti Graikijai pasinaudoti Europos finansinio stabilumo mechanizmo lėšomis ir taip bandyti padengti skolas. Numanoma, kad kitąmet Graikijai reikia 22 mlrd. eurų, kad ji galėtų sumokėti įmokas, kurių nepadengia esamas finansinės paramos paketas.

Savaitgalį dėl Graikijos galimybių buvo deramasi Liuksemburge. Spėjama, kad, be leidimo pasinaudoti Europos finansinio stabilumo mechanizmo lėšomis, Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) svarsto galimybę palengvinti Graikijai suteiktos paskolos sąlygas ir pratęsti jos grąžinimo terminą.

Manoma, kad savo pasiūlymus Graikijai Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF aptars šią savaitę Atėnuose.

Po savaitgalį vykusio susitikimo šalių finansų ministrai buvo niūriai nusiteikę.

“Rinkos ir toliau netiki mūsų šalimi. Dabar turime baigti procedūras, kad 2012 ir 2013 metais galėtume skolintis iš laikino Europos mechanizmo”, – sakė Graikijos finansų ministras Giorgas Papakonstantinas (Giorgos Papakonstantinou).

Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.

Graikijos vyriausybė antradienį pranešė susitarusi su šalies komerciniais bankais, kurie iš valstybės gavę 55 mlrd. eurų paskolą, paremti šalies ekonomiką 25 mlrd. eurų.

“Mes pasiekėme susitarimą su bankais dėl 25 mlrd. eurų vertės paskolų rinkoms”, – sakė finansų ministras George’as Papaconstantinou (Georgas Papakonstantinau).

Graikijos bankų federacijos prezidentas Vassilis Rapanosas įsipareigojo padėti atgaivinti šalies rinkas, nukentėjusias dėl likvidumo trūkumo.

Bankų suteiktos paskolos šalies bendrovėms ir gyventojams rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, smuko 1,2 mlrd. eurų.

Reitingų agentūra “Moody’s” pirmadienį pranešė nepakeitusi neigiamos prognozės Graikijos bankininkystės sektoriaus reitingui, tačiau G.Papaconstantinou antradienį tvirtino, jog sektorius “tvirtas ir stiprus, ką patvirtino neseniai atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis”

Įsivaizduojate, koks šaršalas kiltų, jeigu kurioje nors iš Europos sostinių siautėjantys dešinieji, skustagalviai ar, neduok Dieve, nenonaciai bei jiems prilygintieji riaušių metu nužudytų tris nekaltus žmones, o tos šalies vyriausybė tik švelniai papriekaištautų? Europos ir JAV žiniasklaida sprogtų iš pasipiktinimo, amerikiečiai grasintų visomis įmanomomis ekonominėmis sankcijomis, žydų organizacijos primintų, kad nuo tokio nuolaidžiavimo prasidėjo holokaustas, Kremlius maurotų apie Rytų Europos revanšistų pastangomis atgimstantį Europos fašizmą.

Bet štai Atėnuose prieš labai kuklią vyriausybės taupymo programą sukilusių profsąjungų, komunistų bei raudonųjų anarchistų riaušių metu gyvi buvo sudeginti trys banko tarnautojai, tarp jų nėščia moteris, o pasaulyje – ramu. “Graikų protestai virsta siautėjimu”, – droviai skelbia CNN, o peržiūrėdamas informacinių agentūrų pranešimus net nesuprasi, kas kaltas dėl aukų – komunistuojantys banditai ar teisėtvarkos pajėgos? Iš kur tie dvejopi standartai?

Viena vertus, visos tos siautėjančios kairuoliškos visuomenės šiukšlės daugumai žiniasklaidininkų yra “socialiai artimos”, nes šių dienų pasaulinė žiniasklaida savo politiniais požiūriais yra jei ne raudona, tai bent jau rožinė. Kita vertus, Europa ir JAV dreba, kad griežtesnis Graikijos profsąjungų bei komunistų pasmerkimas gali sukelti dar didesnę riaušių bangą, tuomet Graikijos vyriausybės taupymo planai žlugs, Graikija bankrutuos, o įkandin jos žlugs visa euro zona ir netgi pati Europos Sąjunga. Ir tai ne koks juodasis scenarijus, o vienas labiausiai tikėtinų. Baltasis scenarijus išsipildys, jeigu viskas pasibaigs tik Graikijos gelbėjimu bei Portugalijos ir Ispanijos pabarimu, padidinant skolinimo joms procentą.

Europos pietiečių – graikų, italų, ispanų, portugalų įprotis daugiau tingėti, mažiau dirbti, labiau mėgautis gyvenimu ir dykaduoniauti, nei žiniomis ir prakaitu pelnyti duoną, nuo seno žinomas. Kol jie tai darė savo sąskaita, niekam galvos neskaudėjo. Bet kai jie tapo pirma ES, paskui euro zonos nariais, jų įprotis veltėdžiauti virto pagrindinių pasitikėjimo euru variklių – dorai dirbančių europiečių, pirmiausia vokiečių, prakeiksmu.

Šiandieną vokiečių rinkėjai visiškai teisėtai klausia savo politikų: už kokias nuodėmes mes turime mokėti tinginių graikų skolas, jei jie net nesiruošia rimtai taupyti? Ar ne geriau būtų mesti velniop tą eurą, grįžti prie tvirtos vokiškos markės ir draugauti ne su ES skurdžiais ir veltėdžiais, o su gamtos išteklių turtinga Rusija, kuri kartu siūlo ir milžinišką rinką vokiškoms prekėms?

Žinant tokias vis labiau Europą gąsdinančias vokiečių nuotaikas, rusiškos graikų anarchistų dujokaukės įgyja visai kitokią prasmę.

"Veido" archyvas

Graikijos premjeras G.Papandreau karikatūrose vaizduojamas kaip našta ant kitų ES lyderių pečių

Galingosioms Europos valstybėms dar nepavyko išgelbėti grimztančios Graikijos, o jau ima aiškėti, kad skęstančiųjų bus daugiau ir dar didesnių.

Sulaikiusios kvapą euro zonos šalys stebi tragišką Graikijos padėtį: jei sunkumų išspręsti taip ir nepavyks, eurui gresia visiškas krachas.

Graikija pateko į uždarą ratą, tad dabar čia vienos blogos naujienos gimdo kitas. Iš šio rato ištrūkti jai gali būti sunku ir tam tikrai prireiks daugiau nei metų.

Štai praėjusį ketvirtadienį Europos Sąjunga apsižiūrėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas praėjusiais metais iš tiesų buvo ne 13,6 proc. BVP, kaip manyta iki šiol, bet dar didesnis – 14,1 proc.

Po tokių naujienų tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s” nieko nelaukdama antrą kartą per penkis mėnesius sumažino Graikijos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Šį sykį – jau iki pavojingo investuoti BB+. Toks “Moody’s” sprendimas paskatino kreditorius padidinti Graikijai skaičiuojamas palūkanas.

Galingosios euro zonos valstybės mėgina raminti, esą viskas tuoj tuoj susitvarkys, nes Graikijai ištiesta ranka – bendromis euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo lėšomis Graikijai šiemet bus skirta 45 mlrd. eurų paskola.
Tačiau tai tikrai nepadės skęstančiai šaliai pasiekti kranto, greičiau tebus dar vienas pinigų išmetimas į balą. Mat viskas, ką Graikija už juos nusipirks, – tai truputį laiko, per kurį laikinai nuramins kitus kreditorius, reikalaujančius mokėti vis didesnes palūkanas arba grąžinti skolas.

Nieko daugiau su šiais milijardais Graikija nenuveiks – nei padengs biudžeto deficitą, nei grąžins skolas, nei juo labiau investuos į verslą, mokslą ar technologijas.

Paprastai tariant, Graikija šiandien atrodo lyg į kampą įspaustas investuotojas, kuris skolinasi tam, kad skolintais pinigais padengtų kitų skolų palūkanas, bet iš tiesų tik vis giliau klimpsta į skolas ir nė nenutuokia, kaip tos naštos atsikratyti. Graikija šiuo metu yra visiškai praradusi rinkų pasitikėjimą, jai neskolintų jokia sveiko proto žmonių vadovaujama institucija ar bankas. Apklausų duomenimis, net Graikijos valstybės obligacijų pirkti niekas nenorėtų.

Tam, kad Graikija galėtų bent šiek tiek palengvinti skolų naštą ir atgauti bent dalį pasitikėjimo, preliminariais skaičiavimais, jai reikėtų ne 45 mlrd. eurų, kuriuos ji gaus iš euro zonos šalių. Apytiksliais skaičiavimais, vien šiemet Graikijai stinga 54 mlrd. eurų, iš kurių net 20 mlrd. reikia sumokėti kreditoriams vien už balandžio ir gegužės palūkanas. Ir blogiausia, kad Graikija pinigus iš stipriųjų ES šalių norėtų gauti ne į skolą, o negrąžintinai.

Tačiau, kaip sakoma, nemokamų pietų nebūna, tad numatyta, kad Graikija skolą euro zonos valstybėms turės grąžinti 2014-aisiais. Kaip – nežino net patys skolintojai.

Neguodžia ir tai, kad paskola suteikta tik už simbolines palūkanas. Bet ir tokiu atveju, preliminariais skaičiavimais, Graikijos įsiskolinimas iki 2014 m. bus padidėjęs dar maždaug 67 mlrd. eurų ir sieks rekordinius 149 proc. BVP, tad iš kur ji gaus pinigų skolai padengti, neaišku.

Nebėra jokios išeities?

"Veido" archyvas

Graikijai pasižadėjus šiemet dar 4 proc. sumažinti išlaidas, šalyje prasidėjo didžiausi masiniai protestai nuo pat krizės pradžios

Graikijos valdžia puikiai suvokia, į kokią nepavydėtiną padėtį pateko šalies finansai, ir yra priversta imtis drakoniškų, kaip sako patys graikai, priemonių.

Europos Sąjungai ir TVF Graikija įsipareigojo per metus savo biudžeto išlaidas sumažinti 4 proc. O tai reiškia atlyginimų mažinimą, premijų nubraukimą, šventinių išmokų valstybės tarnautojams panaikinimą, etatų mažinimą – paprasčiau tariant, jų laukia tas pats, ką Lietuva padarė pernai.

Skirtumas tas, kad impulsyvūs graikai – tai ne su likimu nuolankiai susitaikantys lietuviai, tad Graikijoje tokį vyriausybės sumanymą įgyvendinti ne taip paprasta.

Streikuoti ir protestuoti įpratę graikai praėjusią savaitę visoje šalyje surengė visuotinį dviejų dienų streiką, per kurį neskraidė lėktuvai, neveikė jokios visuomenės informavimo priemonės, nedirbo bankai, imtos svarstyti kone revoliucijos idėjos.

Graikijos ekonomistai jau svarsto ir kitas, kur kas drastiškesnes alternatyvas. Tarkime, ekonomistas Martinas Feldsteinas Graikijai siūlo trauktis iš euro zonos ir devalvuoti valiutą. Kita galimybė – net išstoti iš Europos Sąjungos ir kurti naują nacionalinę valiutą.

Tačiau to padaryti šiai valstybei greičiausiai nebūtų leista, nes tai sukeltų chaosą visos Europoje ir vėl sudrebintų bankų sektorių.

Antrasis “Lehman Brothers”

“Graikija yra tarsi antrasis “Lehman Brothers” – jai bankrutavus, iš paskos į dugną pirmiausia imtų grimzti Portugalija, Ispanija, o dar vėliau Italija ir gal net Airija. Apskritai Europai tai reikštų beprecedentę krizę”, – gąsdina “Goldman Sachs” ekonomistas Jimas O’Neilas.

Ir yra teisus. Vokietijos savaitraščio “Der Spiegel” skaičiavimais, Europos bankai trims šalims – Graikijai, Ispanijai ir Portugalija – kartu yra paskolinę per 1,2 trln. eurų. Jei nors viena iš šių valstybių bankrutuotų, kartu į dugną čiuožtų ir kelios dešimtys šiaip ne taip pasaulinį sunkmetį išgyvenusių Europos bankų.

Nuostolių jau dabar patyrė didžiausi Graikijos kreditoriai – Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Didžiosios Britanijos bankai. Vien pastarosios šalies bankai dėl Graikijos bėdų jau prarado apie 10 mlrd. svarų sterlingų. O jei Graikiją ištiktų visiškas krachas, Didžiosios Britanijos vyriausybė būtų priversta iš bankų perpirkti visus Graikijai suteiktus bloguosius kreditus, kurių vertė gali siekti šimtus milijardų svarų sterlingų. Ir visa tai tuomet, kai Didžioji Britanija pati sunkiai kapstosi iš recesijos.

Bet nė nereikia bankroto: Graikijos problemos jau dabar Europai kelia daugybę rūpesčių. Tarkime, Graikijos skolos laikomos tiesiogine priežastimi, kodėl euro vertė per praėjusius metus vidutiniškai smuko 7,2 proc.

Na, o nusprendus gelbėti Graikiją finansinėmis injekcijomis euro zonos valstybių skola padidės maždaug 30 mlrd. eurų. Ir tai tik tuo atveju, jei netrukus neteks gelbėti jau minėtų vadinamųjų PIIGS valstybių – Portugalijos, Italijos, Airijos ir Ispanijos. Praėjusią savaitę didžiosios politikos užkulisiuose jau imta kalbėti, kad Graikijai gali reikėti dar daugiau lėšų (taip pat jų gali prireikti ir Ispanijai bei Portugalijai).

Allanas von Mehrenas, “Danske Bank” ekonomistas, šią sumą vertina daugiau nei puse trilijono eurų. “Graikijai gali skubiai prireikti 120 mlrd. eurų. Tačiau bendra suma, jei pridėsime Ispaniją su Portugalija, gali šoktelėti net iki 500–650 mlrd. eurų”, – perspėja ekspertas.

Jei taip nutiktų, ir euro zonos, ir paties euro prestižas būtų visiškai suniokotas. Neabejojama, kad tai galėtų sukelti sniego gniūžtės efektą – vis mažiau valstybių džiaugtųsi turinčios eurą, vis mažiau kandidačių, norinčių patekti į euro zonos klubą, pageidautų kuo greičiau įsivesti šią valiutą.

Kandidatės nebenori euro

Dėl prastėjančio euro reputacijos gali padidėti palūkanos euro zonos valstybėms. Tokiu atveju euras dar labiau nuvertėtų (prognozuojama, kad dar apie 10 proc. per metus). O tai reikštų, kad liktų vis mažiau norinčiųjų įsivesti eurą tarp šalių, kurios kol kas tikrąja šio žodžio prasme džiaugiasi nacionalinėmis valiutomis.

Jau dabar, apklausų duomenimis, euro skeptikų Europoje yra daugiau nei šalininkų. Teigiama, kad būtent Graikijos krizė atšaldė Čekijos norą tapti euro zonos nare. Rinkos tyrimų kompanijos CVVM gyventojų apklausa rodo, kad šiuo metu 55 proc. čekų nenorėtų, jog Čekijoje būtų įvestas euras, o tai yra 10 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Nors oficiali pozicija vis dar optimistinė, apklausos rodo, kad didėja ir estų nepasitikėjimas šia valiuta: prieš mėnesį norą prisijungti prie euro zonos dar 2011-aisiais Estijoje palaikė apie 60 proc. gyventojų, o dabar tokių likę jau tik 53 proc.

Nedideliu troškimu įsivesti eurą dega ir Lenkija, ir kitos šalys. Ir, regis, skeptiškumas toliau didės, nes bent šiemet sustiprėti eurui negresia. Priešingai – gegužės pradžioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija eurui suteikė nestabiliausios pasaulio valiutos “titulą”. Šios organizacijos skaičiavimais, bendrosios Europos valiutos vertės svyravimai yra net 9,9 proc. per mėnesį, o birželį gali pasiekti jau ir 11,1 proc.

Dešimtys tūkstančių streikuojančių Graikijos gyventojų trečiadienį protestavo prieš diržų veržimo planus, tikrindami vyriausybės ryžtą vykdyti drakoniškas biudžeto išlaidų mažinimo priemones, siekiant gauti milijardų eurų paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Darbininkai, mušdami būgnus ir skanduodami “Su mumis nejuokaukit!”, žygiavo gatvėmis Atėnų centre, vadovaujami komunistinės profsąjungos PAME narių. Šie protestai yra patys didžiausi nuo Graikiją prislėgusios skolų krizės pradžios praėjusių metų pabaigoje.

Policija panaudojo ašarines dujas ir garsines granatas, siekdama išsklaidyti apie 50 protestuotojų grupę, kuri mėgino įsiveržti į parlamento pastatą. Pagal pareigūnų vertinimus, demonstracijose dalyvauja daugiau nei 25 tūkst. žmonių, tačiau panašu, kad protestuotojų gali būti daugiau.

Paskelbus jau trečią šiais metais bendrą viešojo ir privataus sektoriaus streiką, Graikijoje buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, uždarytos kai kurios parduotuvės, taip pat paralyžiuotas viešasis transportas, o šie veiksmai bylojo apie stiprėjantį pasipriešinimą griežtoms taupymo priemonėms.

“Tos priemonės siaubingos, – sakė 54 metų pardavėja Marija Civara (Maria Tzivara). – Bijau, kad mane atleis iš darbo arba sumažins atlyginimą. Būtų labai sunku”.

Socialistas premjeras Georgas Papandrėjas (George Papandreou) antradienį parlamentui pateikė planą, pagal kurį planuojama papildomai sutaupyti 30 mlrd. eurų, smarkiai sumažinus atlyginimus ir pensijas, taip pat padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tuo tarpu centro kairiųjų pažiūrų dienraštis “Eleftherotypia” trečiadienį perspėjo, kad Graikijos jaunimas gali sukilti, jeigu vyriausybė nesuteiks jam kokios nors vilties.

“Jeigu niekos nebus daroma, pykčio ir nepasitenkinimo sprogimas nušluos viską, – rašo laikraštis. – Negi užmiršome 2008 metų gruodį ir tapome nerūpestingi?”