Graikija sutiko su valstybės išlaidų mažinimo 24 mlrd. eurų projektu, kuriame, be kita ko, numatoma trejiems metams įšaldyti darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje, mainais už milijardines euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolas, rašo informuotus šaltinius cituojantis britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

Pasak leidinio šaltinių, galutinės biudžeto deficito sumažinimo 10-11 procentinių punktų per ateinančius trejus metus (nuo pernykščio 13,6 proc. BVP lygio) plano detalės dar derinamos ir dėl jų bus susitarta artimiausiu metu.

Į Graikijos pasiūlytą priemonių paketą taip pat įtrauktas jau antrasis šiais metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimas 2-3 procentiniais punktais.

Be to, Graikijos viešojo sektoriaus darbuotojai liks be 13-osios ir 14-osios algų, o piniginės pašalpos bus apkarpytos 5 procentais.

Plane numatoma ir pensijų sistemos reforma – vidutinis pensinis amžius bus padidintas nuo dabartinių 53 iki 67 metų, taip pat bus apkarpytos buvusių valstybės įmonių darbuotojų pensijos.

Graikija taip pat numato privatizuoti dalį valstybės turto – bus parduota nemažai valstybės įmonių, kai kurių įmonių akcijos bus pasiūlytos Atėnų vertybinių popierių biržoje, dalis valstybės turto bus parduota ar išnuomota.

TVF spėja, kad Graikijai gali prireikti 100-120 mlrd. eurų pagalbos, o ne 45 mlrd. eurų, kuriuos jai anksčiau žadėjo fondas ir Europos Sąjungos (ES) šalys.

Graikijos spauda pranašauja šaliai, kuri šiuo metu derasi dėl Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, “skausmingą gelbėjimą mainais už griežtą taupymą”. Vyriausybei teks mažinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje ir atleisti dalį šio sektoriaus darbuotojų, rašo dienraštis “Kathimerini”.

Visi laikraščiai komentuoja Vokietijos parlamentarų pareiškimą, kad Graikijos skolos krizei sureguliuoti per trejus metus reikės 120 mlrd. eurų pagalbos.

Pasak “Kathimerini”, viešojo sektoriaus darbuotojai neteks metinės premijos, kuri lygi dviejų mėnesių darbo užmokesčiui. Be to, viešajame sektoriuje bus imtasi papildomų atleidimų.

Centro kairiųjų laikraštis “To Vima” prognozuoja, kad bus įšaldytas darbo užmokestis privačiajame sektoriuje, o pridėtinės vertės mokesčio tarifas bus padidintas nuo 21 proc. iki 23 procentų.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.

ES pagaliau apsisprendė: finansinių sunkumų užkluptai Graikijai jokių pinigų niekas neduos. Jei labai reikia, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kitų euro zonos valstybių pritarimu suteiks Graikijai 20–22 mlrd. eurų kreditą.

"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude’as Trichet, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris dėl to tiesiog džiūgauja. Didžiuodamiesi visi keturi aiškina, kad toks sprendimas tik dar kartą įrodo ES vienybę ir solidarumą, demonstruoja paramą sušlubavusiai euro zonos narei, o ilguoju laikotarpiu tai be galo svarbu ir paties euro stabilumui. Vis dėlto toks kadrilis daugeliui kelia visai kitokias mintis. O ir tą pačią tikrovę ragina vertinti kardinaliai priešingai.

Graikijos našta

Vokietijos laikraštis “Handelsblatt” konstatuoja, kad Vokietija atsuko nugarą Graikijai ir pasmerkė eurą lėtai mirčiai: “Dabar Graikija priversta iki žemės lenktis TVF ir šio fondo iškeltoms sąlygoms, kurios šiai valstybei yra pražūtingos. Vokietija dar kartą pademonstravo, kad tol, kol sekasi, sekasi visoms euro zonos narėms, bet vos kurią ištinka bėda, visos kitos apsimeta nieko nematančios ir negirdinčios”.

Tai, ką iš euro zonos “gavo” Graikija – ne kas kita, kaip pasmerkimas lėtai mirčiai. Tuo įsitikinę daugelis analitikų, pabrėžiančių, kad šiandien Graikijai gal ir pasisekė: ji gaus priėjimą prie pinigų, kurio nebūtų gavusi, jei nebūtų užtarusios kitos euro zonos valstybės.

Antra vertus, Graikijai užkraunama dar didesnių palūkanų ir dar didesnės valstybės skolos našta. Juk visus pinigus, kuriuos gaus, Graikija bus priversta naudoti biudžeto deficitui mažinti ir skoloms atidavinėti.

Pirmarūšės ir antrarūšės

“Visa tai baigsis tuo, kad Vokietija viena pati sėdės prie euro zonos stalo, nukrauto tuščiomis lėkštėmis, arba dar blogiau – Graikija pagal savo papročius šias lėkštes išdaužys”, – antrina “Frankfurter Rundschau” analitikai.

Jie įsitikinę, kad jei po 40 metų ES gyvavimo ir dešimtmečio su bendra valiuta Vokietijos kanclerė vis tiek atsisuka į Tarptautinį valiutos fondą, tai yra ne kas kita., kaip ES principų išdavystė. “TVF yra JAV rankose. Kokia gėda Europai nesugebėti išsiversti be jų”, – kritikos negaili specialistai. Ir priduria, kad anksčiau kiekviena ES krizė jai priklausančias valstybes tik suartindavo, o šį sykį tarp jų atsiveria praraja.

“Financial Times” analitikai konstatuoja, jog euro zonos valstybės, nusprendusios neremti Graikijos, aiškiai parodo, kad silpnesnės ekonomikos šalys bus paprasčiausiai išmestos iš žaidimo. Tai primena anksčiau labai populiarią idėją apie dviejų greičių Europą, kai vienoje pusėje yra tokios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija ar Suomija, o kitoje – Graikija, Portugalija ir kitos. Paprastai sakant – pirmarūšės ir antrarūšės valstybės.

Lygiai taip pat tai reiškia, kad ir Lietuvai, siekiančiai įsivesti eurą 2013 m., gali vis daugėti barjerų, dėl kurių ji negalės atsisėsti prie to paties stalo su stipriosiomis valstybėmis.

Pernai arogantiškai tikėję, kad pasaulinė ekonomikos krizė aplenks dievų pėdsakus menančias jų saulės nutviekstas salas, šiemet graikai turistams iš anksto siūlo nuolaidas. Jau dabar žinoma, kad šis vasaros sezonas Graikijoje bus maždaug 10 proc. pigesnis.

Pavėlavusi visais metais, šiemet Graikija gali tapti viena iš nedaugelio atpigsiančių vasaros sezono atostogų krypčių. Pernai negailestingai sutrypta kur kas geriau turizmo rinką perpratusių kaimynų kipriečių ir turkų, Graikija prarado mažiausiai 10 proc. turistų, negana to, ir likusius prisiviliojo tik desperatiškomis pastangomis, jau pačiame sezono įkarštyje stipriai mušdama viešbučių kainas ir pigindama kitas paslaugas.

Pasibaigus praėjusių metų vasaros sezonui buvo įvertinta, kad kelionės į Graikiją atpigo maždaug 20 proc., dar bent 10–15 proc. jų kaina turėtų mažėti ir šiemet, nepaisant ką tik Graikijoje padidėjusių mokesčių. Priešingu atveju ši šalis nesusigrąžins geidžiamiausių savo turistų segmento – britų ir vokiečių, kurie ir šiemet entuziastingai perka jiems nuostabiai pigias keliones su penkių žvaigždučių viešbučiais į Turkiją. Pavyzdžiui, į Kretą keliaujančių vokiečių per 2009-uosius sumažėjo beveik trečdaliu ir Graikija iš antros populiariausios atostogų krypties tapo tik penkta, užleisdama vietą Ispanijai, Italijai, Turkijai ir JAV.

Vakariečių atostogų judėjimo kryptis atvirkščiai proporcinga Lietuvai tenkantiems pasiūlymams – tuo metu, kai jie plūsta į Turkiją, keldami šios šalies paslaugų kainas, mums pinga Graikija, ieškanti turistų kitose šalyse.

Pigesni šių metų pasiūlymai

“Sudėtinga Graikijos ekonominė padėtis mums naudinga”, – tvirtina kelionių organizatoriaus “Novaturas” rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis. Iš partnerių Graikijoje jau gautos viešbučių kainos vidutiniškai 10 proc. mažesnės nei pernai. Maždaug tokio dydžio nuolaidos visai kelionei gali tikėtis ir keliautojai. “Suksimės kaip galėdami, tarsimės ir su vežėjais, ir su graikais paslaugų pardavėjais – norime į Graikiją išvežti ne mažiau turistų, nei pernai”, – atskleidžia pašnekovas.

Tačiau tai padaryti gali būti nelengva, nes Turkija, Ispanija ir kitos panašios šalys taip pat stengiasi iš paskutiniųjų ir taiko itin lanksčią kainodarą. Be to, pernai, suvilioti gerų kainų, Turkijoje jau apsilankė daugybė turistų iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, o garsas apie ypač gerą turkų paslaugų lygį šiose šalyse jau sklinda iš lūpų į lūpas. Skelbiama, kad šiuo metu, nors iki sezono pradžios dar liko daugiau nei mėnuo, parduota iki 40 proc. išankstinių kelionių į Turkiją.
“Britams ir vokiečiams patraukus į Turkiją, galima prognozuoti kainų kilimą šioje šalyje, užtat Graikijoje mums nuo to bus tik geriau: mažiau turistų – daugiau dėmesio, mažesnės kainos”, – prognozuoja T.Mikalonis.

Kitas mūsų pašnekovas bendrovės “Star Team Group” vadovas Martynas Laivys mano, kad šiųmetį graikų lankstumą lemia ne tiek sudėtinga šalies viešųjų finansų padėtis, kiek bendras pasaulio ekonomikos sąstingis.

“Tik tiek, kad graikai atsibudo per vėlai – pernai jie dar nesiteikė siūlyti jokių nuolaidų, sakė – mūsų salos nuostabios, oras tobulas, kur jūs geriau rasite”, – prisimena jis.

Panika kilo tik įsibėgėjus sezonui – ir taip dėl ekonominių sunkumų sumenkusį turistų srautą iš graikų paveržė Turkija ir Kipras, numatę, kad konkurencinė kova aplink Viduržemio jūrą bus nuožmi kaip niekados, ir jau sezono planavimo išvakarėse kelionių organizatoriams pasiūlę solidžias nuolaidas.

O Graikija susizgribo tik išvydusi pustuščius savo viešbučius. Tik tuomet graikai suvokė savo klaidą ir iš karto ėmė siūlyti net 50 proc. dydžio nuolaidas. M.Laivio skaičiavimu, viso to rezultatas – pernykštis vasaros sezonas Graikijoje buvo maždaug penktadaliu pigesnis, palyginti su ankstesniais metais.

“Manau,  graikų bėdos nesibaigs dar ir šiemet. Išankstinių rezervacijų pradžia kol kas palankesnė Turkijai”, – pastebi pašnekovas.

Krizė – problema, bet išsprendžiama

Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacijos prezidentas Georgias Macukatovas ką tik grįžo iš Graikijos ir tvirtina ypatingo liūdesio dėl šalies finansinių sunkumų tautiečių veiduose nepastebėjęs. “Tik jau nemanykite, kad šiemet prie baro pajūryje jus aptarnaus rūškanas graikas – kur jūs tokį esate matę? Aišku, mes atvira tauta, paburbėsime ant savo nevykusios vyriausybės, bet pokalbį visada užbaigsime laiko patikrinta išmintimi: “Šiandien blogai tam, kad rytoj suprastume, kaip yra gerai”, – tikina Lietuvoje gyvenantis graikas.

Lietuvos ambasadorius Graikijoje Artūras Žurauskas pastebi, kad turizmo srityje besidarbuojantys graikai ypač neramiai laukia naujojo gegužę prasidėsiančio ir iki spalio truksiančio vasaros sezono. Pernykščiai nuostoliai privertė sumažinti paslaugų kainas, bet ar to pakaks – dar neaišku, nes tik dabar įsibėgėja išankstinės rezervacijos procesas.
“Užjaučiu graikų turizmo planuotojus – mokesčiai ką tik pakelti, o kainų didinti jie negali, nes ir taip jau pralaimi konkurencinę kainos ir kokybės santykio kovą Turkijai”, – dėsto ambasadorius.

Be to, patrauklumo šaliai tikrai neprideda dabar nuolat kylantys streikai dėl sugriežtėjusios vyriausybės išlaidų mažinimo politikos. Vien visuotinių transporto darbuotojų streikų per pastarąjį mėnesį Graikijoje buvo surengti trys.
“Atostogas planuojančiam vakariečiui gali kilti visiškai pagrįsta abejonė – kas jį nuskraidins į atokų atostogų rojų kokioje nors saloje, jei transportininkai nuolat streikuoja”,– pastebi Lietuvos diplomatas.

Tačiau Graikijos vyriausybė, regis, supranta turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. Dabar skubiai rengiamas priemonių planas, kaip pagelbėti po pernykščio pajamų smukimo penktadaliu dar neatsigavusiam turizmo sektoriui. Ketinama refinansuoti jų skolas, tariamasi su bankais dėl jų grąžinimo atidėjimo.

Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos atstovas Baltijos šalims Loukas Mitropoulas žada, kad graikų tautos ir vyriausybės tarpusavio įtampos turistai nepajus. “Mes tikrai nerizikuosime bandyti turistų kantrybės ir nepaversime jų mūsų ginčų įkaitais – juk iš jų gyvename”, – tvirtina jis.

Turizmo organizacijos atstovas pasakoja, kad šį sezoną Graikijoje pradės veikti aštuoniolika naujų vietinio susisiekimo oro uostų – pasiekiamos taps net ir atokiausios salos. “Kam jums vykti į turistų sausakimšą Rodo salą – geriau pasiekite mažiau populiarią, bet ne mažiau žavingą salą ir atostogaukite ten trečdaliu pigiau”, – vilioja L.Mitropoulas.

Ant prekystalio – salos

Prasiskolinusi Graikija galėtų pasilengvinti savo rūpesčių naštą, parduodama bent dalį iš gausybės ją juosiančių salų. Toks įtakingų Vokietijos politikų pasiūlymas užgavo graikų nacionalinį išdidumą, bet nekilnojamojo turto ekspertai, žvelgdami į Graikiją skalaujančias jūras, mato puikią rinką.

Britų dienraštis “The Times” suskaičiavo, kad Graikijai priklauso 3054 salos ir tik 87 iš jų jau yra apgyvendintos. Dauguma šių salų vis dar yra valstybės nuosavybė, o tai palengvintų jų pardavimo procesą. Tiesa, didžioji dalis šių žemės lopinėlių jūroje – visiškas užkampis, neturintis nei geriamojo vandens išteklių, nei elektros generatorių.

Ekspertų vertinimu, nedidukę maždaug 100 ha salelę Graikija galėtų mėginti parduoti už kokius 2 mln. eurų. Aišku, čia tik kainos dugnas – kai kurių žinomesnių ir infrastruktūrą jau susikūrusių salų kaina gali būti šimtus kartų didesnė. Pavyzdžiui, turtingoji paveldėtoja Athina Onassis savo šeimai priklausančią Skorpios salą pardavinėja už 300 mln. eurų.

Hamburge dirbantis nekilnojamojo turto brokeris Farhadas Vladi nuo 1975 m. yra pardavęs jau per du tūkstančius salų visame pasaulyje. Šiuo metu klientams jis siūlo 5 Graikijos salas. 10 ha bevardį žemės lopinėlį jis pardavinėja už 1,2 mln. eurų. Gerokai didesnė Trinity sala įvertinta jau 18 mln. eurų, už kuriuos įsigysite ne tik nuosavą paplūdimį, bet ir keturių miegamųjų namelį, privačią bažnyčią ir net stebėjimo bokštą, be to, čia iš gretimos salos pumpuojamas geriamasis vanduo.Atokių salų paklausa ypač padidėjo po rugsėjo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV, po kurių pasaulio turtingieji puolė ieškoti saugaus užkampio jūrų platybėse. Pastarųjų metų ekonominis sąstingis pristabdė naujų egzotiškų pirkinių paieškas, bet, kaip tikina “The Times”, Europos pašonėje pabirusios Viduržemio jūros regiono salelės gali tapti puikiu jauku atsigaunančios rinkos dalyviams.