Liepos 1 d. darbą pradeda naujai išrinktas Europos Parlamentas (EP), tačiau, praėjus mėnesiui nuo rinkimų, galutinė rikiuotė vis dar nėra aiški. Nepaisant didžiausio vietų skaičiaus praradimo, didžiausią frakciją išlaikė centro dešinės Europos liaudies partija, o euroskeptinės ar radikalios kairiosios bei dešiniosios jėgos neišpildė prieš rinkimus su baime skelbtų prognozių, nors ir padidino vietų skaičių EP.
Dar daugiau, derybų dėl frakcijų metu išryškėjo, kad ne visos euroskeptinės partijos randa pakankamai bendrų taškų, kad suformuotų vieningą grupę: pavyzdžiui, „už borto“ buvo paliktos atvirą neofašistinę retoriką bei simboliką naudojančios Vengrijos „Jobbik“, Graikijos „Auksinės aušros“ ir Vokietijos NPD partijos. Tad kraštutinės jėgos greičiausiai išsiskirstys tarp dviejų frakcijų ir, jeigu prancūzų „Nacionalinio fronto“ lyderei Marine Le Pen nepavyks suformuoti naujos frakcijos, mišrios grupės.
Lietuvoje daugiausia vietų – tris – gavo liberalų ir demokratų frakcija, o pirmą kartą, Broniui Ropei galutinai apsisprendus, savo atstovą turės žalieji. Vieną vietą prarado socialistai ir net dvi – centro dešinės ELP grupė. T.y. į Briuselį vyks liberalsąjūdiečiai
Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga, socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir
Algirdas Saudargas, tvarkiečiai Valentinas Mazuronis ir Rolandas Paksas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ir darbietis Viktoras Uspaskichas.

Europos Parlamento rinkimų rezultatai
Frakcija
2014 m. 2009 m.
Europos liaudies partija (krikščionių demokratų) 221 274
Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas 191 196
Europos konservatoriai ir reformistai 68 57
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą 67 83
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji 52 35
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas 50 57
„Laisvės ir demokratijos Europa“ 48 31
Mišri grupė 43 33
***
Anksčiau EP nebuvusių partijų atstovai 11

Scanpix

Graikų įstatymų leidėjai trečiadienį balsavimu patvirtino naują griežto taupymo priemonių planą, kaip reikalavo tarptautiniai kreditoriai, nors prie parlamento tebevyksta įnirtingi susirėmimai tarp protestuojančiųjų ir policijos, kuri ašarinėmis dujomis stengiasi juos išvaikyti.

Įstatymų leidėjai 155 balsais prieš 138 patvirtino karštai aptarinėtą planą, kurio laikantis iki 2015 metų būtų sutaupyta 28,4 mlrd. eurų vyriausybės išlaidų balanse.

Tačiau ketvirtadienį turi būti surengtas antras balsavimo raundas, kuriuo norima atverti kelią ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramai.

Penki parlamentarai balsuodami pažymėjo tik tai, jog jie “dalyvauja” – tokiu balsavimu Graikijoje išreiškiamas politinis požiūris, kuris šiek tiek skiriasi nuo “nedalyvavimo” balsavime; dar du iš 300 parlamento narių atsisakė balsuoti.

Scanpix

Graikijos politikai ruošiasi balsuoti dėl didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukusio naujų taupymo priemonių plano, informuoja BBC.

Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus (George Papandreou) anksčiau sakė, kad tik jo 28 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių planas gali padėti šaliai atsistoti ant kojų.

Prognozuojama, kad parlamentas maža balsų persvara patvirtins priemonių planą, tačiau mažai tikėtina, kad dėl to baigsis masiniai protestai.

Jeigu šis planas nebus patvirtintas, Graikija per kelias savaites gali likti be pinigų.

Graikijos pareigūnai pranešė, kad įsismarkavus antradienį Graikijoje surengtam streikui prieš naujas taupymo priemones buvo sužeisti 46 žmonės, iš jų 37 policijos pareigūnai.

Kad sutramdytų prie šalies parlamento susirinkusias jaunuolių grupes, policija panaudojo ašarines dujas ir suėmė mažiausiai 14 asmenų.

Dėl taupymo priemonių plano Graikijos valdžia balsuos trečiadienį ir ketvirtadienį.

Graikija privalo patvirtinti šį planą, jeigu nori gauti paskutinę 110 mlrd. eurų paskolos dalį ir naują paskolą, kuri, anot specialistų, gali siekti iki 120 mlrd. eurų.

Antradienį Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy) sakė, kad Graikijos balsavimo rezultatas bus juntamas visame pasaulyje.

AFP

Problemų persekiojama Graikijos vyriausybė trečiadienį paryčiais laimėjo parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo – ši pergalė jai labai svarbi siekiant išvengti nemokumo.

Tuo metu prie parlamento rūmų susirinkę tūkstančiai protestuotojų, nepatenkintų griežtomis biudžeto taupymo priemonėmis, skandavo įžeidžiamus šūkius.

Parlamentas pareiškė pasitikėjimą nauju premjero Georgo Papandrėjo (George Papandreou) ministrų kabinetu, kurį jis pertvarkė siekdamas didesnės paramos numatytai skausmingai taupymo programai.

Už pasitikėjimą balsavo 155 įstatymų leidėjai, 143 buvo prieš, o du deputatai susilaikė.

G. Papandrėjo Socialistų partijai pavyko mobilizuoti visus savo deputatus, ir valdančioji dauguma, turinti penkių vietų persvarą parlamente, garantavo vyriausybei tvirtą pergalę.

Savo baigiamojoje kalboje po tris dienas trukusių debatų premjeras paragino įstatymų leidėjus pareikšti savo paramą, kad “būtų išvengta bankroto, o Graikija liktų euro branduolyje”.

“Šios dienos balsavimas yra sutartis su Graikijos žmonėmis”, – sakė G. Papandrėjas įstatymų leidėjams, kalbėdamas apie “nacionalinę kovą už išsigelbėjimą ir permainas”.

“Tai sunki užduotis, tačiau ji gali duoti pradžią naujai Graikijai, – sakė vyriausybės vadovas. – Jei pabūgsime, jei nepasinaudosime šia galimybe, istorija mus labai griežtai nubaus”.

Pertvarkytas G. Papandrėjo kabinetas siekia iki birželio 28 dienos užsitikrinti deputatų pritarimą naujam taupymo priemonių paketui, kuriame numatyti išlaidų karpymai, mokesčių didinimas bei valstybės aktyvų pardavimai, ir tuomet per dvi savaites prastumti parlamente šių žingsnių įgyvendinimui būtinus įstatymus, kad šalis neliktų be 12 mlrd. eurų pagalbos ir išvengtų bankroto.

Balsavimas įvyko po Europos pateikto ultimatumo Graikijai, kuri buvo įspėta, kad naują bendro 110 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketo dalį po dviejų savaičių ji gaus tik tokiu atveju, jei bus priimtas naujas diržų veržimo planas penkerių metų laikotarpiui.

Be paskolų Atėnams jau kitą mėnesį pritrūks pinigų, ir baiminamasi, kad Graikijos nemokumas turėtų rimtų pasekmių visai pasaulinei finansų sistemai.

Prieš deputatų balsavimą aikštėje priešais parlamento rūmus susirinko maždaug 4 tūkst. demonstrantų, prisijungusių prie pilietinių protestų judėjimo, nuo gegužės 25 dienos išvedusio į gatves dešimtis tūkstančių diržų veržimu nepatenkintų graikų.

Protestuotojai nušvilpė deputatus, balsavusius už pasitikėjimą vyriausybe.

Po balsavimo grupė demonstrantų ėmė mėtyti butelius į riaušių policininkus, saugančius parlamentą. Policija, panaudojusi ašarines dujas, išsklaidė protestuotojus.

“Manau, turėtume bankrutuoti ir baigti su visu tuo. Šios priemonės mus lėtai žudo, – sakė vienas 22 metų studentas. – Norime, kad ateitų kompetentingi žmonės”.

Prie parlamento buvusi 39 metų bedarbė savo ruožtu sakė: “Dieve, padėk mums. Šie žmonės neišves mūsų iš krizės. Jaučiuosi nesaugi ir matau, kaip mano valstybė parduodama. Jie nepaklausė mūsų nuomonės apie visa tai. Noriu rinkimų”.