"Veido" archyvas

Mano buvęs draugas siunčia man grasinančio ir šantažuojančio pobūdžio žinutes, gąsdina mano tėvus, jog susidoros su manimi, jeigu aš su juo nebesusitikinėsiu. Kaip turiu elgtis? – domisi Ingrida Š. iš Panevėžio.

Įstatymai numato, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba žmogaus terorizavimą kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas (Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 str. 1 d. ir 145 str. 3 d.). Gavus nukentėjusiojo skundą, ikiteisminis tyrimas tuoj pat pradedamas ir apie tai pranešama skundą padavusiam asmeniui.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai skunde (pareiškime) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kurio nuorašas išsiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

LR Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (145 str. 1 d.), taip pat – už žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (145 str. 2 d).

Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė 2008 metais, praėjus dviem savaitėms po Gruzijos karo, pagrasino, kad Lietuva kentės už išreikštą paramą Tbilisiui, pranešė Prancūzijos dienraštis “Le Monde”, remdamasis “Wikileaks” paviešintu JAV diplomatų susirašinėjimu.

“Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitekūnui, kad Lietuva patirs paramos Gruzijai pasekmes”, – rašė Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje diplomatas.

Pasak “Le Monde”, rugpjūčio 27 dieną V.Čchikvadzė pareiškė, kad “Rusija imsis “nepaprastų priemonių” prieš Lietuvą ir šalis turės sumokėti už savo elegsį”. Rusijos ambasados vadovas, kaip teigiama, nekonkretizavo, kokios gali būti tos priemonės.

Dienraščio teigimu, JAV telegramoje rašoma, kad Lietuvos atstovas V.Čchikvadzės elegsį apibūdino kaip skandalingą, o Vilnius po to paprašė “NATO ir JAV paramos ženklų”.

Rusijos ir Gruzijos karas Tbilisui pabandžius jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę kilo 2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį. Karas truko penkias dienas, jo metu Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos.

Po karo Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau šių šalių nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir dar kelios valstybės.

Lietuva aktyviai palaikė Gruziją karo metu ir iki šiol laikosi nuomonės, kad Rusija neįvykdė visų paliaubų susitarimo sąlygų.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

Pasak „Lietuvos žinių“, ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.

Specialistai vėl priversti neigti elektroniniais laiškais platinamus šiurpinančius pranešimus. Dabar skleidžiamas gandas apie pavojų užsikrėsti ŽIV dėl kino teatruose, turgavietėse ir net bankomatuose paliktų adatų.

“Prieš kelias savaites viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatos dūrį. Atsistojusi pamatė įsmeigtą kėdėn adatą ir raštelį su užrašu “Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV”. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių incidentų, neseniai įvykusių kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Centras taip pat informuoja, kad tokių adatų buvo rasta ir bankomatuose”, – teigiama bauginančiame “pranešime”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai ragina netikėti šia “informacija”. Tokie tekstai, prisidengus žinomų gydytojų pavardėmis, platinami ne pirmą kartą. Panašų laišką kadaise esą buvo pasirašiusi Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė. “Geradariai” buvo prisidengę ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės vardu. Medikė tąkart net kreipėsi į policiją. Naujasis bauginimas paskleistas pasinaudojus taip pat A.Pūrienės ir medicinos centrų tinklo generalinio direktoriaus Kęstučio Matulionio, iš tiesų jau daugelį metų ten nebedirbančio, pavardėmis.

Medicinos centrų tinklo administratorė LŽ vakar sakė jau pavargusi nuo pranešimu patikėjusių asmenų skambučių. “Nebežinau, ką ir daryti”, – guodėsi ji.

ULAC atstovų teigimu, jų centre nebuvo fiksuota vilniečius esą šiurpinančių įvykių. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Ligita Jančorienė LŽ tvirtino tą patį. Anot ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, moksliškai įrodyta, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įsidūrus šiuo virusu užkrėsta injekcine adata yra 0,3 procento. Tad šiokios tokios grėsmės esama. “Įsidūrus reikėtų žinoti, kad yra speciali profilaktika, galinti apsaugoti nuo infekcijos”, – aiškino S.Čaplinskas.

Bauginantys gandai priskiriami interneto folklorui. Juo besidomintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas Povilas Krikščiūnas sakė, kad mūsų krašte platinamos Vakarų Europoje sukurtos klišės.

“Tokie pranešimai užplūsta cikliškai. Gande paprastai būna dalis tiesos ir dalis klaidinančios, kenksmingos informacijos. Nustatyti anoniminius siuntėjus beveik neįmanoma”, – teigė P.Krikščiūnas.

Anot mokslininko, gandas apie ŽIV pavojų nėra populiariausias iš platinamų Lietuvoje. “Bent jau iš tų, kurios persiunčiamos man, dažniausiai pasitaikanti žinia yra apie mergaitę, sergančią vėžiu, esą pasirašoma Gretos Kupčinskienės, tikrai dirbančios Kauno medicinos universiteto klinikose”, – sakė P.Krikščiūnas.

Vienas naujausių realių įvykių, susijusių su interneto gandais – neseniai ULAC specialiai surengta spaudos konferencija, per kurią teko neigti klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą.